Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir pagreitinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, turintis mažametį vaiką, dirbantis kurjeriu „D.“ įmonėje, anksčiau teistas:

1. 2002 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio 6 dalį, 272 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2004 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutartimi veika pagal 2002 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendį perkvalifikuota į naujojo BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta nauja bausmė - 10 mėnesių laisvės atėmimo. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2003 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal BK 25 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio 6 dalį, 272 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri buvo subendrinta su 2002 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2005 m. sausio 20 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi veika pagal 2003 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendį perkvalifikuota į naujojo BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta nauja bausmė – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę subendrinta su 2004 m. gruodžio 23 d. nutartimi, paskirta galutinė – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.

3. 2005 m. sausio 25 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį - 6 mėnesių viešųjų darbų basume, paskiriant 100 val. nemokamų darbų, dirbant po 15 val. per mėnesį.

4. 2010 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 3 MGL (390 Lt) dydžio bauda. 2011 m. gegužės 26 d. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo nutartimi 2010 m. gegužės 25 d. Baudžiamuoju įsakymu paskirta 390 Lt bauda pakeista į 1 (vieną) parą arešto.

5. 2012 m. rugpjūčio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 178 straipsnio 2 dalį - 60 parų arešto.

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti duomenys

2024 m. liepos 31 d. papildomai įtariamuoju apklaustas E. V. nurodė sutinkantis, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas pagreitinto proceso tvarka, nes nori teismo prašyti, kad jį atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Už jį laiduoti sutiko mama. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažįsta pilnai (b. l. 89).

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatė atsakomybę tam, kas vairuoja motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba moka praktinio vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šios straipsnio sudėties objektas (saugoma vertybė) – kelių transporto eismo saugumas, kuris gali būti pažeistas alternatyviais būdais (alternatyviomis veikomis): 1) motorinių transporto priemonių, traktorių ar savaeigės mašinos vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; 2) vairavusio neblaivumo patikrinimo vengimas, kai nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nustačius 1.51 ir daugiau promilių neblaivumą. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl jokių padarinių 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato, o priežastinio ryšio požymis nenustatomas. Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras – 16 metų sulaukęs, pakaltinamas, fizinis asmuo. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos sudėtis gali būti įgyvendinta esant ir tyčinei, ir neatsargiai kaltės formai (BK 281¹ straipsnio 2 dalis).

Susipažinus su byloje esančių duomenų visuma, t. y., kaltinamojo E. V. ir liudytojo D. J. parodymais, vyriausiojo patrulio tarnybiniu pranešimu, neblaivumo patikrinimo aktu ir kitais byloje esančiais duomenimis, kurie, teismo vertinimu, pripažintini liečiamais, leistinais, patikimais ir pakankamais įrodymais, konstatuoja, kad E. V. įvykdė nusikalstamą veika prokurorės pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Baudžiamojo proceso metu surinktais įrodymais nustatyta, kad E. V., 2024 m. liepos 28 d., apie 16 val., Vilniuje, Šv. Stepono g. 22, pažeisdamas KET reikalavimus, vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, o policijos pareigūnams nustačius jam neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis neblaivumą.

Iš kaltinamojo ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų parodymų turinio matyti, kad E. V. pilnai suprato savo veikos pavojingumą įstatymo saugomoms vertybėms ir numatė padarinius, kuriuos jis gali sukelti, tačiau nepaisant to vis tiek nusprendė taip veikti. Apklausos metu jis nurodė atsimenantis, kaip policijos pareigūnai bandė nustatyti jo neblaivumą, tačiau jam nepavykus įpūsti reikiamą oro kiekį, savo noru atsisakė tęsti neblaivumo patikrinimą. Atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmės, t. y., baudžiamosios bylos iškėlimas, apie kurį E. V. persėjo pareigūnai, nepakeitė kaltinamojo sprendimo toliau netikrinti jo neblaivumo. Įvertinęs tai, teismas priėjo išvados, kad jis veikė tiesioginę tyčia.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad kaltinamojo E. V. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

V. Skirtina bausmė

Teismas, paskirdamas konkrečią bausmės rūšį ir jos dydį, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas atsižvelgia į specialiąsias bausmių skyrimo taisykles (BK 55 – 66 straipsnis) ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį – ar konkrečioje situacijoje paskirta bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustato alternatyvias bausmės rūšis: bauda, areštą, laisvės atėmimas iki vienerių metų. Nagrinėjamoje byloje, įvertinęs visas su nusikalstama veika ir bausmės paskyrimu susijusias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis ir tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam – 75 MGL, t. y. 3 750 eurų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, E. V. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. V. skirtinos 75 MGL, t. y. 3 750 eurų baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu – 25 MGL, t. y. 1 250 eurų ir E. V. skirtina 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio bauda.

VI. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis E. V., vairavo motorinę transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę dienos metu, Vilniaus mieste, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Kaltinamasis neteistas, dirbantis, savo kaltę pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos pavojingos veikos, taip pat savo noru pilnai atlygino padarytą žalą, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad BK 68 straipsnio 2 dalis nurodo, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamojo asmenybei ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Teismas, spręsdamas dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020, 2K-208-511/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis E. V. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas „R.“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1 b. l. 22-41). Taigi minėtas automobilis nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė trečiajam asmeniui, kuris nežinojo ir negalėjo žinoti, kad transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai, todėl konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 30 696 eurų (t. 1 b. l. 21), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš E. V. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismas, spręsdamas konfiskuotinos transporto priemonės vertės išieškojimo proporcingumo klausimą turi įvertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

Nagrinėjamoje byloje teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertės dalį, įvertino, kad padarytas nusikaltimas yra nesunkus, E. V. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios visiškai prisipažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi, pats susisiekė su asmenimis, kurių automobilius apgadino, jų atsiprašė ir visiems visiškai atlygino padarytą žalą (t. 1 b. l. 105-108), E. V. dirba Vokietijoje, vedęs, augina mažametį vaiką, yra pagrindinis šeimos išlaikytojas, nors gaunamos pajamos nėra didelės, bet įsipareigojo dalimis išmokėti visas teismo priteisiamas sumas, teistas (paskutinį kartą 2012 m., teistumai išnykę), administracine tvarka nebaustas. Teismas taip pat pažymi, jog pagal aukštesnių teismų praktiką nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims ((kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020, 2K-18-719/2022). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju automobilis negali būti konfiskuojamas, gali būti konfiskuojama tik jo vertė. Tai reiškia, kad vertės konfiskavimo pirminiu tikslu tampa prevencinis poveikis. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes teismas laiko, kad iš E. V. turi būti konfiskuotina pusė automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės suma – 15 348 eurus. Tokios vertės konfiskavimas bus pakankamu, pagrįstu, teisingu ir turės reikiamą prevencinį poveikį.

VI. Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 73-80), panaikintina paskelbus nuosprendį. Kaltinamajam E. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 73-80), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.

Prie bylos saugomas automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas gražintinas E. V. paskelbus nuosprendžiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti 75 MGL, t. y. 3 750 eurų dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu E. V. paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir skiriama 50 MGL, t. y. 2 500 (dviejų tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudos bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 28 d. 16 val. iki 2024 m. liepos 29 d. 16.08 val. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktį vieną dieną laikinajame sulaikyme prilyginti atliktai 2 MGL dydžio (100 eurų) baudai ir paskirti E. V. galutinę 48 MGL, t. y. 2 400 (dviejų tūkstančių keturių šimtų) eurų dydžio baudos bausmė.

Nustatyti, kad E. V. paskirta bauda turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, dvejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš E. V. išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Mercedes-Benz CLA 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 15 348 (penkiolika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt aštuonis) eurus.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. E. V. paskirtas kardomąsias priemones: teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą ir dokumentų paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, po nuosprendžio paskelbimo, gražinti E. V.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“ banke. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2780-1218/2024“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (15 348 eurus) ne vėliau kaip per tris dienas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6610“, unikalų mokėjimo kodą – „1-2780-1218/2024“. Sumokėjus įmoką tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui. Laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (15 348 eurus), nuosprendis bus perduotas vykdyti antstoliui. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

6. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.