Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo klausimą dėl nuteistajam E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam Vokietijoje, (duomenys neskelbtini), paskirto 15 348 Eur turto konfiskavimo perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2780-1218/2024 E. V. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, teismas, be kita ko, nusprendė konfiskuoti iš E. V. dalį automobilio „Mercedes-Benz CLA 200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 15 348 Eur. 2024 m. rugsėjo 6 d. minėtas nuosprendis įsiteisėjo.

2024 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas antstolio Sauliaus Mulevičio patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo pagal skolininko gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą. Lietuvos Respublikos registrų duomenimis antstolis nustatė, kad E. V. gyvenamąją vietą deklaravęs Vokietijoje, jokių duomenų apie jo pajamas, turtą ir banko sąskaitas Lietuvoje nėra. Remdamasis nustatytu teisiniu reguliavimu ir nustatytomis aplinkybėmis, antstolis atsisakė priimti ir vykdyti vykdomąjį dokumentą.

2024 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdyje apklaustas E. V. parodė, kad jau daugiau kaip 10 metų kartu su savo šeima gyvena Vokietijoje, (duomenys neskelbtini). Šiuo metu dirba „D.“ bendrovėje. Nusikalstamos veikos padarymo metu į Lietuvą grįžo tik trumpam laikotarpiui (paatostogauti ir aplankyti giminaičius). Po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo turi nedelsiant grįžti į Vokietiją.

Perduoti sprendimą konfiskuoti turtą vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo) XV skyriaus nuostatos (76-80 straipsnis) reglamentuoja Lietuvos Respublikoje priimtų sprendimų konfiskuoti turtą perdavimo vykdyti kitoms ES valstybėms narėms tvarką ir sąlygas. Paminėtina, kad minėto skyriaus nuostatos yra suderintos su 2006 m. spalio 6 d. Tarybos Pamatinio Sprendimo 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti (toliau – Tarybos Pamatinis Sprendimas 2006/783/TVR).

Pagal Įstatymo dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 76 straipsnio 3 dalies nuostatą, sprendimo konfiskuoti turtą perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai klausimą nagrinėja ir nutartimi išsprendžia tą sprendimą priėmęs teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas. Teismas arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, rašytinio proceso tvarka įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą arba baudžiamojo poveikio priemonę vykdančios institucijos ar nuosprendžio pateikimą vykdyti kontroliuojančio prokuroro teikimą, priima vieną iš šių nutarčių: 1) perduoti sprendimą konfiskuoti turtą vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei; 2) atsisakyti perduoti sprendimą konfiskuoti turtą vykdyti kitai Europos Sąjungos valstybei narei (Įstatymo dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 76 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Įstatymo dėl ES valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 76 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, XV skyriaus nustatyta tvarka kitai Europos Sąjungos valstybei narei gali būti perduodami vykdyti Lietuvos Respublikoje priimti sprendimai konfiskuoti pinigų sumą, jeigu teismas pagrįstai mano, kad toje valstybėje narėje fizinis ar juridinis asmuo, kita organizacija ar jos padalinys, dėl kurio priimtas tas sprendimas konfiskuoti turtą, turi turto ar pajamų. Iš esmės analogiška nuostata yra įtvirtintas Tarybos Pamatiniame Sprendime 2006/783/TVR 4 straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje nustatytų duomenų matyti, kad E. V. Vokietijoje gyvena jau daugiau nei 10 metų, o į Lietuvą grįžta tik retkarčiais, aplankyti giminaičius, draugus, praleisti atostogas. Šiuo metu jis kartu su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini) ir dirba „D“. bendrovėje. Be to, teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra jokių pagrindų, kurie įtvirtinti Tarybos Pamatiniame Sprendime 2006/783/TVR 4 straipsnio nuostatuose, nepripažinti ir neįvykdyti 2024 m. rugpjūčio 16 d. paskirto turto konfiskavimo.

Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu paskirtas 15 348 Eur turto konfiskavimas perduotinas vykdyti Vokietijos Federalinės Respublikos kompetentingoms institucijoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 342 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo 76 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 ir 5 dalimi, Tarybos Pamatinio Sprendimo 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti nuostatomis,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-2780-1218/2024 nuteistajam E. V. paskirto 15 348 Eur turto konfiskavimą perduoti vykdyti Vokietijos Federalinės Respublikos kompetentingoms institucijoms.

Nutartis per 7 dienas nuo šios nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.