Kauno apygardos teismo nutartis

2013-12-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1707-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-05
Bylos Nr.
2S-1707-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-03204-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Suinteresuotas asmuo
A. N., G. M.
Civilinė byla Nr. 2S-1707-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-03204-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 101; 122.4; 129.1; 129.23 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12129-615/2013 pagal antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys – G. M., A. N.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė paskirti G. M. baudą po 1 000 Lt už kiekvieną antstolio reikalavimų ir teismo sprendimo nevykdymo dieną A. N. naudai.

Nurodė, kad vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6255-615/2012 dėl G. M. įpareigojimo išieškotojui A. N. 2013 m. sausio 14 d. pareiškėjas registruotu laišku išsiuntė G. M. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti su raginimu įvykdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 24 d. sprendimą, t. y. per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos atstatyti išardytą gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrame aukšte esančio sanitarinio mazgo kanalizacijos stovą tarp namo aukštų. 2013 m. vasario 18 d. laiškas su įteikimo šaknele grįžo neįteiktas, G. M. jo neatsiėmus. 2013 m. gegužės 9 d. gautas A. N. prašymas dėl baudos G. M. paskyrimo ir įpareigojimo kuo skubiau įvykdyti teismo sprendimą. 2013 m. gegužės 23 d. surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. G. M. iki šiol neįvykdė 2013 m. sausio 14 d. raginime nurodytų veiksmų, nepateikė informacijos, kodėl nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų, todėl, vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prašė skirti jai baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. gegužės 27 d. nutartimi patenkino prašymą. Skyrė G. M. 1 000 Lt dydžio baudą, išieškotoja nurodydamas Valstybinę mokesčių inspekciją. Konstatavo, kad pareiškėjo raginimas įvykdyti sprendimą nėra įvykdytas, tuo trukdoma efektyviai ginti pagrįstus išieškotojo interesus, vykdyti vykdomuosius dokumentus. Baudą paskyrė vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 2 dalimi. Baudos dydį nustatė įvertinęs aplinkybes, kad dėl baudos G. M. paskyrimo vykdomojoje byloje pareiškėjas į teismą kreipėsi pirmą kartą, G. M. dėl antstolio reikalavimų nevykdymo ir kliudymo antstoliui vykdyti 2012 m. spalio 24 d. teismo sprendimą anksčiau nėra bausta, taip pat vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo A. N. nurodo, jog nutarties dalis dėl baudos gavėjo neteisėta ir nepagrįsta.

Skiriant baudą, nepagrįstai vadovautasi bendrosiomis teisės normomis – CPK 593 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 585 straipsnio 2 dalimi ir 3 straipsnio 7 dalimi. Šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi specialiąja teisės norma – CPK 771 straipsnio 5 dalimi. Stovo tarp aukštų atstatymui yra būtina patekti į pirmąjį aukštą, naudojamą G. M. ir jos brolio A. M. Jie vengia vykdyti teismo sprendimą ir atstatyti sanitarinio mazgo, esančio antrame aukšte, stovą. Apeliantas suinteresuotas kuo greičiau atstatyti minėtą stovą, kad antruoju aukštu būtų galima naudotis pagal paskirtį. Sanitarinio mazgo stovo neatstatymas apeliantui neša nuostolius – jis buvo savo namo dalį išnuomojęs, bet paaiškėjus, kad antrame aukšte negalima naudotis sanitariniu mazgu, nuomininkė O. P. nutraukė nuomos sutartį (šią aplinkybę patvirtina įsiteisėjęs 2012 m. spalio 24 d. sprendimas), todėl kiekvieną mėnesį apeliantas netenka po 500 Lt nuompinigių, o nuo 2011 m. balandžio mėnesio, kada buvo sutarta nuomoti, jis patyrė apie 12 000 Lt nuostolių. Dėl to šiuo atveju taikytina CPK 771 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad bauda išieškoma ne valstybės, o išieškotojo naudai. Bauda turėtų dengti išieškotojo patiriamus nuostolius.

Prašo pakeisti nutartį ir baudą skirti suinteresuoto asmens A. N. naudai.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis S. U. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 31 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-6255-615/2012 dėl atsakovų A. M. ir G. M. įpareigojimo per vieną mėnesį, skaičiuojant terminą nuo teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, atstatyti išardytą gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sanitarinio mazgo, esančio antrame aukšte, kurio vieta atitinka namo kadastrinių matavimo bylos duomenis, kanalizacijos stovą tarp namo aukštų (vykdomosios b. l. 2). 2013 m. sausio 14 d. G. M. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą (vykdomosios b. l. 4). 2013 m. gegužės 23 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą (vykdomosios b. l. 4), o 2013 m. gegužės 24 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl baudos paskyrimo (b. l. 3), nurodydamas, kad jis, vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 1, 2 dalimis, prašo skirti G. M. baudą po 1 000 Lt už kiekvieną antstolio reikalavimų ir teismo sprendimo nevykdymo dieną A. N. naudai.

Tam, kad būtų galima svarstyti klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, antstolio teikiamas prašymas dėl baudos skyrimo turi atitikti CPK 111 straipsnyje nustatytus procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus. Tokio prašymo pagrindas ir dalykas turi būti aiškiai suformuluotas, kad teismui nekiltų abejonių dėl to, kokiu pagrindu ir kokią baudą prašoma taikyti.

Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolio pareiškimo trūkumų dėl netinkamai suformuluoto jo pagrindo ir dalyko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio pareiškimą ir paskyrė G. M. 1 000 Lt baudą valstybės naudai, vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 2, 3 dalimis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad procesinės teisės normos nagrinėjamu atveju buvo pritaikytos netinkamai.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Antstolių įstatymo 2 str. 1 d., CPK 585 str. 1 d.). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 str. 2 d., 616 str.). Tuo atveju, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 str. 1 d.). Remiantis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojąs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vykdymo procese teismo skiriamos baudos atlieka dvejopą funkciją. Paprastai tai yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (pvz., CPK 585 str. 2 d.). Tačiau už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės D. Š. prašymą, bylos Nr. 3K-3-454/2009).

Nagrinėjamu atveju antstolis, prašydamas skirti baudą, nurodė du skirtingus CPK įtvirtintus baudų skyrimo pagrindus – už antstolio reikalavimų nevykdymą ir teismo sprendimo nevykdymą. Pirmu atveju bauda yra skiriama valstybės naudai pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį, antru atveju – išieškotojo naudai pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį. Antstolis nurodė, kad baudą prašo skirti vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 1, 2 dalimis, tačiau pačiame prašyme nurodė prašantis skirti G. M. baudą po 1 000 Lt už kiekvieną pradelstą reikalavimų neįvykdymo dieną A. N. naudai, t. y. pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriasi CPK 585 straipsnio 2 dalyje ir 771 straipsnio 5 dalyje nustatytų baudų skyrimo tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai veiksmus gali atlikti ar nutraukti tik pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos apylinkės teismui. Nagrinėjamoje byloje antstolis pirmosios instancijos teismui pateikė 2013 m. gegužės 23 d. surašytą Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, todėl teismas baudos skyrimo klausimą turėjo spręsti vadovaudamasis CPK 771 straipsnio 5 dalimi, o antstolio pareiškime dėl baudos paskyrimo nurodymas į CPK 585 straipsnį teismo nesaistė.

Pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje, apie posėdžio laiką ir vietą pranešant išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį skiriamos baudos klausimas pirmosios instancijos teisme turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes rašytinio proceso tvarka vykstančiame teismo posėdyje byloje dalyvaujantys asmenys nedalyvauja (CPK 153 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas antstolio S. U. pareiškimą dėl baudos skyrimo išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nesilaikydamas CPK 771 straipsnio 5 dalyje nustatytos teismo posėdžio formos ir taip pažeisdamas CPK 15 straipsnyje įtvirtintą žodiškumo principą, reiškiantį, kad šalys ir kiti proceso dalyviai paaiškinimus, parodymus duoda, taip pat savo prašymus, pageidavimus pateikia žodžiu, išskyrus CPK numatytus atvejus.

Tuo vadovaujantis darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesiaiškinęs, kokiu CPK įtvirtintu pagrindu antstolis prašė skirti baudą, ir bylą išnagrinėjęs nesilaikydamas CPK 771 straipsnyje nustatytos bylos nagrinėjimo tvarkos, padarė esminį proceso teisės pažeidimą, kurio apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti. Tai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti baudos paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį ir perduoti baudos paskyrimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Virginija Gudynienė