- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-30
- Bylos Nr.
- e2-13971-1169/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09457-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marija Vaičiūnaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GelvoraSergel“ ieškinį atsakovui A. B. (A. B.) dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „GelvoraSergel“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo A. B. 12 432,34 Eur negrąžintą kreditą, 6 540 Eur nuostolius, 3,56 Eur skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. gegužės 8 d. atsakovas ir pradinė kreditorė UAB „SB lizingas“ sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C805052222 (toliau – ir Kredito sutartis), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 15 000 Eur kreditas. Atsakovas įsipareigojo Kredito sutartyje nustatyta tvarka grąžinti kreditą bei mokėti palūkanas, delspinigius kitas sutartyje nustatytas sumas UAB „SB lizingas“ naudai, tačiau atsakovas netinkamai vykdė Kredito sutartį, todėl UAB „SB lizingas“ 2019 m. spalio 31 d. sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2019 m. birželio 14 d. ieškovė UAB „GelvoraSergel“ ir UAB „SB lizingas“ sudarė Reikalavimo teisių į skolas perleidimo sutartį Nr. 19-50-06, kurios 2020 m. sausio 17 d. priedu ieškovė įgijo visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Kredito sutartį. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir kartu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas pastarųjų nėra įvykdęs. Ieškovė paaiškino, kad atsakovas 2020 m. sausio 21 d. atliko 285 Eur įmoką, kuria, remiantis Kredito sutarties 8.5 punktu, padengta dalis nuostolių (netesybų). Ieškovės teigimu, iš atsakovo priteistina 12 432,34 Eur pagrindinė skolos suma, 6 540 Eur nuostoliai (netesybos), kuriuos sudaro 6 825 Eur negautas administravimo mokestis, 1 118,91 Eur delspinigiai už laikotarpį nuo 2021 m spalio 21 d. iki 2022 m. balandžio 19 d., taip pat 3,56 Eur skolos išieškojimo išlaidų atlyginimas (išlaidos už pranešimų siuntimą).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Ieškinio ir jo priedų kopijos, teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą nepateikė, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis). Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
4. Ieškovės pateikti leistini rašytiniai įrodymai formaliai patvirtina, kad tarp pradinės kreditorės UAB „SB lizingas“ ir atsakovo A. B. 2018 m. gegužės 8 d. buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. C805052222, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 15 000 Eur kreditas, kredito grąžinimo terminas 2025 m. balandžio 25 d. Atsakovui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2019 m. spalio 31 d. Kredito sutartis buvo nutraukta. Tarp ieškovės ir UAB „SB lizingas“ 2019 m. birželio 14 d. buvo sudaryta reikalavimų perleidimo sutartis Nr. 19-50-06, kurios pagrindu UAB „SB lizingas“ 2020 m. sausio 17 d. priedu atlygintinai perleido UAB „Gelvora“ (dabartinis pavadinimas – UAB „GelvoraSergel“) naudai visas reikalavimo teises, susijusias su atsakovo įsipareigojimais. Ieškovė atsakovui siuntė įspėjimą dėl pasikeitusio kreditoriaus ir skolos padengimo, tokiu būdu informuodama atsakovą apie reikalavimo teisių perleidimą ieškovei. Nors byloje nėra įrodymų, jog minėtas įspėjimas atsakovui buvo realiai įteiktas, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką tinkamu pranešimu apie reikalavimo perleidimą laikyta ir tai, kai skolininką apie reikalavimo perleidimą naujasis kreditorius informuoja jam pareikšdamas ieškinį civiliniame procese ir prie jo pridėdamas reikalavimo perleidimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011), taigi laikytina, kad atsakovas yra tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimą.
5. Teismas pažymi, kad ginčo Kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo kredito sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis). Pagrindinė vartojimo kredito gavėjo pareiga yra nustatytu terminu grąžinti kreditoriui iš jo gautas pinigines lėšas ir sumokėti palūkanas (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
6. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Ieškovės pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės formaliai patvirtina, kad atsakovas tinkamai nevykdo pareigos grąžinti 12 432,34 Eur dydžio kreditą. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 12 432,34 Eur negrąžintą kreditą tenkinamas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis).
7. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 6 540 Eur nuostolius, kuriuos sudaro delspinigiai ir negautas administravimo mokestis už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2025 m. balandžio 25 d. (sutarties termino pabaigos).
8. Pagal Kredito sutarties 1.14 punktą administravimo mokestis – už sutarties administravimą, priežiūrą, mėnesio mokėjimų surinkimą bei paskirstymą nustatytas mokestis, kurio dydis nurodytas sutarties specialiojoje dalyje. Taigi administravimo mokestis savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Pažymėtina, kad, nutraukus Kredito sutartį, kreditorius nebeturi prižiūrėti mėnesio mokėjimų surinkimo, paskirstyti skolininko mokamų įmokų ir kt. kadangi administravimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2626-560/2021, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-90-562/2022). UAB „SB lizingas“ 2019 m. spalio 31 d. vienašališkai nutraukė Kredito sutartį, taigi administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2019 m. spalio 31 d.). Pažymėtina, kad ieškovė prašo priteisti negautą administravimo mokestį už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 25 d. iki 2025 m. balandžio 25 d. (sutarties termino pabaigos), t. y. tik po sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl negauto administravimo mokesčio atmestinas.
9. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą sutarties šalių rašytiniu susitarimu gali būti nustatoma kaltosios šalies pareiga sumokėti netesybas, skaičiuojamas už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 1, 3 dalys, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 13.1 punkte šalys susitarė, kad, laiku nesumokėjęs pagal sutartį mokėtinų įmokų, atsakovas įsipareigoja mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius. Ši delspinigių norma neviršija nustatytos VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Formalaus įrodymų tyrimo metu nustačius, kad atsakovas nustatytu terminu neįvykdė savo prievolių, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovo 1 118,91 Eur (12 432,34 Eur x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigius tenkinamas.
10. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 3,56 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad nuostoliais dėl asmens neteisėtų veiksmų pripažintinos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Kaip ir bet kokių išlaidų, taip ir skolos išieškojimo išlaidas bei jų dydį turi pagrįsti išlaidų prašantis asmuo. Nagrinėjamu atveju savo reikalavimą ieškovė grindžia tuo, kad siuntė atsakovui pranešimus dėl skolos sumokėjimo. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė teismui Lietuvos pašto PVM sąskaitas faktūras ir priedą prie PVM sąskaitos faktūros. Šis ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 3,56 Eur skolos išieškojimo išlaidų.
11. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovei taip pat priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (13 554,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
12. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 71,43 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija, taigi ieškovei iš atsakovo priteistina 305,01 Eur (427 Eur x 71,43 proc.) žyminio mokesčio.
13. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios kiekvienai iš ginčo šalių, neviršija 5 Eur, todėl nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 2 dalimi ir 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „GelvoraSergel“, j. a. k. 125164834, iš atsakovo A. B. (A. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) 12 432,34 Eur (dvylikos tūkstančių keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų 34 ct) skolą, 1 118,91 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniolikos eurų 91 ct) delspinigius, 3,56 Eur (trijų eurų 56 ct) skolos išieškojimo išlaidų atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (13 554,81 Eur (trylika tūkstančių penki šimtai penkiasdešimt keturi eurai 81 ct)) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. balandžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 305,01 Eur (trijų šimtų penkių eurų 1 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovas negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.