Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-11-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1825-643/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-12
Bylos Nr.
e2S-1825-643/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30839-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Ieškovas
A. B.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Compensa Services“
Suinteresuotas asmuo
asociacijai Kompleksinė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1825-643/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30839-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Compensa Services“, suinteresuotiems asmenims asociacijai Kompleksinė eronteisinė parama, E. G., uždaroji akcinė bendrovė „Egvisma“, E. S., A. B., dėl atsakovės elgesio ieškovo atžvilgiu pripažinimo diskriminuojančiu, žeminančiu asmens gerą vardą ir dalykinę reputaciją bei neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė: 1. Pripažinti, kad atsakovė 2018-03-28 darbo sutartimi būdama įsipareigojusi ieškovui teikti pareigines nuostatas, jų piktybiškai tyčia neįteikė. Būdama įsipareigojusi užtikrinti tinkamas ir saugias darbo sąlygas ir vietą, jų neužtikrino iki darbinių santykių pabaigos t. y. 2018-12-27, neįvykdė sutartinės prievolės iki darbo sutarties nutraukimo, ieškovą diskriminavo, tyčiojosi, žemino ieškovo gerą vardą, dėl ko negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų ir tuo pagrindu buvo nutraukta darbo sutartis. Be ieškovo sutikimo, pasinaudojant jo asmens ir nepriekaištingos reputacijos vardu atsakovės naudai, atsakovė pasirašinėjo draudimo sutartis, kai jis dėl pateisinamų priežasčių negalėjo būti darbe, todėl tuo pagrindu pripažinti ieškovo teisę moralinei žalai gauti/atlyginti. 2. Priteisti iš atsakovės ieškovui 39 000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti. 3. Įpareigoti atsakovę pateikti teismui visumą draudimo sutarčių, kurios nuo 2018-03-28 iki 2018-12-27 už ieškovo akių buvo sudarytos jo vardu ir jam priskirtu darbiniu kodu 82499, tuo metu kai jis darbe nebuvo dėl svarbių priežasčių, bei pateikti UAB „Compensa Services” Vilniaus regiono, Vilniaus skyriaus steigimo dokumentus ir pareigines nuostatas draudimo vadybininko. 4. Pripažinti ieškovą socialiai remtinu ir atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 17 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

3. Teismas nutartyje nurodė, kad iš esmės analogiškas ieškovo ieškinys jau buvo teismo išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2-4572-996/2019 teismui priimant 2019 m. sausio 31 d. sprendimą, kuris yra įsiteisėjęs, Vilniaus apygardos teismui 2019 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1602-852/2019 teismo sprendimą palikus nepakeistą. Teismas padarė išvadą, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl 2019 m. spalio 17 d. nutarties panaikinimo, kuriame prašo panaikinti nutartį ir klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

5. Ieškovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, veikdamas šališkai ir suinteresuotai, atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kadangi jau buvo pasisakęs dėl ieškovo ieškinio reikalavimų. Ieškovas atskirajame skunde nurodo, kad kreipėsi į teismą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 30 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose (atsiliepimuose į juos) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį. CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

9. Kasacinis teismas yra išsamiai išplėtojęs teisės aiškinimo taisykles dėl ieškinių tapatumo. Negalėjimo reikšti tapatų ieškinį, dėl kurio jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Procesinis teismo sprendimo res judicata padarinys pasireiškia tuo, kad jo negalima skųsti apeliacine tvarka ir ginčyti juo nustatytų faktų.

10. Materialieji teismo sprendimo padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys negali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata poveikis. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Kartu teismas visada turi išsiaiškinti, ar tarp šalių susiklostę materialieji santykiai nėra tęstiniai. Antra, teismo sprendimas gali būti reikalavimo ar atsikirtimo pagrindas kitoje civilinėje byloje, tai yra pozityvusis res judicata poveikis (prejudiciniai faktai), t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo, kuriam įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti faktai yra naudingi, kitose bylose gali remtis tuo teismo sprendimu, kaip reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, ir tų faktų jam nereikės įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

11. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad Vilniaus miestas apylinkės teismas 2019 m. sausio 31 d. sprendimu išnagrinėjo tapatų ieškinį civilinėje byloje Nr. e2A-1602-852/2019, kuris yra įsiteisėjęs.

12. Sprendžiant klausimą dėl šalių tapatumo svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Nurodytoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant, ar ginčo šalys yra tapačios, esminę reikšmę turi ne jų formalus procesinis statusas, o tai, ar asmenys yra to paties materialiojo teisinio santykio, dėl kurio ginčą sprendė teismas, dalyviai. Dėl to šalių tapatumas konstatuotinas, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tapatų ieškinio reikalavimą, ginčydamas teismo nustatytus materialiuosius teisinius santykius, buvęs atsakovas reiškia buvusiam ieškovui ar pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „FF lizingas“ v. Finansų ministerija ir kt., bylos Nr. 3-3K-602/2013). Šioje byloje abejonių dėl ginčo šalių nekyla, jos yra tapačios.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008).

14. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, ieškovas, nesutikdamas su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. DGKS-6629 darbo byloje Nr. APS-36-21832 kreipėsi į teismą ir civilinėje byloje Nr. e2-4572-996/2019 suformulavo tokius reikalavimus: įpareigoti atsakovę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo teisme dienos pateikti jam atsakovės Vilniaus regiono būtent Vilniaus skyriaus draudimo vadybininko pareiginius nuostatus, įmonės valdymo/administravimo struktūrą, patalpų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), (1 aukšto) sertifikatą dėl darbo vietų skaičiaus, numeracijos ir tinkamumo, įpareigoti atsakovę skubiai nutraukti platinimą ir naudojimą 2018 m. lapkričio 2 d. parengtų dokumentų, neatitinkančių tikrovės apie jo asmenį, skubiai užtikrinti jam darbo vietą darbui su kompiuteriu Vilniaus regiono Vilniaus skyriuje, atitinkančią neįgaliam, tinkamas patalpas darbui, pateikti įsakymus dėl atsakovės Vilniaus regiono Vilniaus skyriaus draudimo vadybininko pareiginių nuostatų, darbo vietos įsteigimo ir jam priskyrimo, inventoriaus išdavimo, atsakyti raštu į jo 2018 m. rugsėjo 29 d. ir 2018 m. spalio 1 d. reikalavimus, pripažinti negaliojančiu 2018 m. lapkričio 2 d. įspėjimą, kuriuo atsakovė ketina jį atleisti iš darbo, pripažinti atsakovės elgesį jo atžvilgiu diskriminuojančiu, žeminančiu jo asmens gerą vardą, dalykinę reputaciją, priteisti jam iš atsakovės 30 000 Eur neturtinę žalą.

15. Įvertinus bei palyginus minėtos civilinės bylos Nr. e2-4572-996/2019 dalyką su šios civilinės bylos dalyku (nutarties 1 punktas) matyti, kad jie iš esmės sutampa. Tiek išnagrinėtame, tiek šiame ieškinyje ieškovas kelia reikalavimą dėl draudimo vadybininko pareiginių nuostatų pateikimo. Be to, iš esmės keliamas reikalavimas dėl patalpų atitikties ir tinkamų sąlygų užtikrinimo. Abiejų ieškinių reikalavimuose nurodoma, kad atsakovė neva ieškovo vardu pasirašinėjo dokumentus (sutartis) ir prašoma tokius veiksmus įpareigoti nutraukti, šiame ieškinyje prašoma papildomai įpareigoti pateikti tokius dokumentus, keliami reikalavimai, susiję su asmens diskriminacija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad abiejų ieškinių reikalavimai sutampa ir dėl to, kad abiejuose prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimą (minėtoje civilinėje byloje 30 000 Eur, o šioje - 39 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo).

16. Ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas. CPK nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinio teismo išaiškinta, kad naujas ieškinys yra tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais.

17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs ir įvertinęs tiek ieškinio, reikšto civilinėje byloje Nr. e2-4572-996/2019, tiek šioje civilinėje byloje, faktinį pagrindą – aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą – daro išvadą, kad faktinis ieškinių pagrindas iš esmės sutampa – abejose civilinėse bylose iš esmės ginčijami galimai netinkami darbdavio veiksmai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad šalys ir ieškinio reikalavimai iš esmės sutampa, nors reikalavimai yra įvardinti skirtingomis ar painiomis, kompleksinėmis formuluotėmis, tačiau materialinis teisinis rezultatas tas pats, nauji reikalavimai nėra reiškiami, reikalavimai grindžiami iš esmės panašiomis, besikartojančiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

19. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovo A. B. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniais,

nutaria:

ieškovo A. B. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė