Šiaulių apygardos teismo nutartis

2016-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-300/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-02-24Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-06-08Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-08
Bylos Nr.
1A-194-300/2016
Teisminio proceso Nr.
1-40-1-00117-2014-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Gražvydas Poškus
Civilinis ieškovas
A. J., R. B.
Nuteistasis
P. G., V. K.
Advokatai
Sofija Kručienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-194-300/2016Teisminio proceso Nr. 1-40-1-00117-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.4; 2.4.7.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,teisėjų Zigmo Kavaliausko, Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. J., R. B.,gynėjams advokatams Sofijai Kručienei, Algirdui Zakrasui,nuteistiesiems P. G., V. K.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų P. G. ir V. K. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. G. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „BMW 520“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „VW Transporter“, norvegiški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „Ford Galaxy“, angliški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „VW Multivan“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „VW Sharan“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „BMW 316“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir P. G. skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-17 nuosprendžiu paskirta 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir P. G. nustatyta galutinė subendrinta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-17 nuosprendį įskaitytas laikas ir iš dalies atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas P. G. suėmimo laikas nuo 2014-09-22 iki 2016-02-24.

V. K. pripažintas kaltu:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (epizodas – automobilio „BMW 316“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini)), ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir V. K. skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-13 nutartimi nustatyta galutine subendrinta 2 (dvejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir V. K. nustatyta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į atliktos bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-13 nutartį įskaitytas laikas ir iš dalies atlikta bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas V. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014-08-07 iki 2014-08-08 (dvi paros).

Taip pat tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas J. G., tačiau dėl jo nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. G. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 16 d. 13.00 val. iki 2014 m. gegužės 17 d. 7.30 val. iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), pagrobė ten stovėjusį A. K. priklausantį automobilį „BMW 520“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 1990 metų gamybos, 3500 litų (arba 1013,67 eurų) vertės, juodos spalvos, iš viso pagrobė svetimo, A. K. priklausančio 3500 litų (arba 1013,67 eurų) vertės turto.

Be to, P. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 13 d. 1.00 val. iki 2014 m. gegužės 18 d. 20.00 val. pagrobė (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusį A. J. priklausantį automobilį „VW Transporter“, norvegiški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 1994 metų gamybos, 2000 litų (arba 579,24 eurų) vertės, pilkos spalvos, iš viso pagrobė svetimo, A. J. priklausančio 2000 litų (arba 579,24 eurų) vertės turto.

Be to, P. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. geguės 18 d. 23.00 val. iki 2014 m. gegužės 19 val. 8.45 val. iš (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio kelkraščio, šalia (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė ten stovėjusį S. C. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, angliški valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 2003 metų gamybos, 4900 litų (1419,14 eurų) vertės, tamsiai mėlynos spalvos, kuriame buvo 1000 litų (289,62 eurų) vertės navigacija „Garmin“ su kamera, 200 litų (57,92 eurų) vertės vyriški lakiniai batai, 100 litų (28,96 eurų) vertės vyriški balti batai, iš viso pagrobė svetimo, S. C. priklausančio 6200 litų (arba 1795,64 eurų) vertės turto.

Be to, P. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 20 d. 19.20 val. iki 2014 m. gegužės 21 d. 7.20 val., pagrobė (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusį D. J. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 15000 litų (4344,30 eurų) vertės, mėlynos spalvos, kuriame buvo 100 litų (28,96 eurų) vertės „Victorin“ lenktinis peiliukas, iš viso pagrobė svetimo, D. J. priklausančio 15 100 litų (4373,26 eurų) vertės turto.

Be to, P. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 27 d. 19.00 val. iki 2014 m. gegužės 28 d. 6.00 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusį A. J. priklausantį automobilį „VW Multivan“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 1994 metų gamybos, 5000 litų (1448,10 eurų) vertės, baltos spalvos, kuriame buvo 200 litų (57,92 eurų) vertės gręžtuvas „Bosh“, , 200 litų (57,92 eurų) vertės kampinis šlifuoklis „Bosh“, iš viso pagrobė svetimo, A. J. priklausančio 5400 litų (1563,95 eurų) vertės turto.

Be to, P. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 28 d. 19.00 val. iki 2014 m. gegužės 29 d. 6.00 val., (duomenys neskelbtini), pagrobė prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusį M. K. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2004 metų gamybos, 20 000 litų (5792,40 eurų) vertės, pilkos spalvos, iš viso pagrobė svetimo, M. K. priklausančio 20 000 litų (5792,40 eurų) vertės turto.

Be to, P. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 28 d. 23.50 val. iki 2014 m. birželio 29 d. 9.30 val., (duomenys neskelbtini) pagrobė prie (duomenys neskelbtini) namo stovėjusį R. M. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2002 metų gamybos, 10000 litų (2896,20 eurų) vertės, mėlynos spalvos, kuriame buvo 170 litų (49,24 eurų) vertės akiniai nuo saulės „Raiban“, iš viso pagrobė svetimo, R. M. priklausančio 10 170 litų (2945,44 eurų) vertės turto.

Be to, P. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 12 d. 00.30 val. iki 2014 m. liepos 12 d. 8.00 val., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė ten stovėjusį A. G. priklausantį automobilį „VW Sharan“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 2001 metų gamybos, 13000 litų (3765,06 eurų) vertės, šviesiai mėlynos spalvos, iš viso pagrobė svetimo, A. G. priklausančio 13000 litų(3765,06 eurų) vertės turto.

Be to, P. G. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. 20.15 val. iki 2014 m. liepos 15 d. 9.10 val., iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė ten stovėjusį R. B. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), 2002 metų gamybos, baltos spalvos, 10 000 litų (2896,20 eurų) vertės, kuriame buvo: du juodos spalvos guminiai 45 litų (13,03 eurų) vertės kilimėliai, 50 litų (14,48 eurų) vertės žiūronai, 50 litų (14,48 eurų) vertės raktas nuo garažo, 12 litų (3,48 eurų) vertės telefono „Samsung“ pakroviklis, 50 litų (14,48 eurų) vertės automagnetola „Sonny“, (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos žemėlapiai, bendros 4 litų (1,16 eurų) vertės dvi plastikinės 2 litų (0,58 eurų) vertės 250 ml stiklinės, 5 litų (1,45 eurų) vertės gertuvė, 1 lito (0,29 eurų) vertės virtuvinis peilis, du metaliniai desertiniai 2 litų (0,58 eurų) vertės šaukštai, dvi metalinės raudonomis rankenomis 2 litų (0,58 eurų) vertės šakutės, 30 litų (8,69 eurų) vertės kelioninis krepšys su ratukais, 50 litų (14,48 eurų) vertės juodos spalvos krepšys, 3 litų (0,87 eurų) vertės plastmasinis kibiras, 10 litų (2,90 eurų) vertės šviesą atspindinti liemenė, 7 litų (2,03 eurų) vertės prožektorius, 15 litų (4,34 eurų) vertės aerozoliniai dažai, 15 litų (4,34 eurų) vertės kojinė pompa, statybininko 3 litų (0,87 eurų) vertės plaktukas, 15 litų (4,34 eurų) vertės virvė, , 25 litų (7,24 eurų) vertės vamzdinis raktas, 10 litų (2,90 eurų) vertės kūjis, 3 litų (0,87 eurų) vertės metaliniai strypai, teleskopinis 500 litų (144,81 eurų) vertės kotas, 300 litų (86,87 eurų) vertės GPS stovo laikiklis, 20 litų (5,79 eurų) vertės vaistinėlė, 50 litų (14,48 eurų) vertės gesintuvas, 15 litų (4,34 eurų) vertės avarinis ženklas, 25 litų (7,24 eurų) vertės automobilio pakėliklis, 10 litų (2,90 eurų) vertės raktas ratams atsukti, iš viso pagrobė svetimo, R. B. priklausančio 11 329 litų (3281,11 eurų) vertės turto.

Be to, P. G. ir V. K. nuteisti už tai, kad veikdami kartu, bendrais tyčiniais veiksmais, pagrobė svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 18 d. 20.00 val. iki 2014 m. liepos 19 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, pagrobė ten stovėjusį N. M. priklausantį, registruotą I. K. vardu, automobilį „BMW 316“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 1995 metų gamybos, 2500 litų (724,05 eurų) vertės, kuriame buvo elektrinis 450 litų (130,33 eurų) vertės sukutis „Bosh“ ir 180 litų (52,13 eurų) vertės kampinis šlifuoklis „Skill“ , iš viso pagrobė svetimo N. M. priklausančio 3130 litų (906,51 eurų) vertės turto.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. G. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Skunde nurodo, kad teismas, jam skirdamas bausmę ir vertindamas byloje esančius įrodymus, šiurkščiai pažeidė BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimus. Nuteistojo teigimu, faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, kad jis pirkdavo vogtus automobilius ir užsiminėjo verslu (turėjo įmonę), teismui nurodė, iš ko tuos automobilius pirkdavo ir kas jam juos atvarydavo. Pasak nuteistojo, jis vartojo narkotikus ir visada būdavo apsvaigęs, o vieno automobilio, už kurio vagystę jis buvo nuteistas, jis net nebuvo įgijęs. Todėl apeliantas yra įsitikinęs, kad jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes jokių automobilių jis nėra pavogęs, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Be to, nurodo ir tai, kad V. K. nežinojo, kad jo (P. G.) įgytas automobilis yra vogtas, ir jis (V. K.) jo prašymu tik pavairavo automobilį. Tokios aplinkybės, nuteistojo teigimu, įrodo, kad teismas buvo šališkas. Dėl to apeliantas nurodo manantis, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, pagrindžių jo kaltę dėl automobilių vagysčių, o tuo, kad jis pirkdavo vogtus automobilius, jis nėra kaltinamas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. K. prašo jį išteisinti.

Skunde nurodo, kad jis tik padėjo draugui P. G. ir jo prašymu tik parvarė mašiną, nes P. G. nurodė, kad jam yra blogai su sveikata. Todėl nurodo, kad jis nesuprato, kad daro nusikaltimą, nes iš to jokios naudos negavo. Taip pat nurodo, kad jis sėdo į P. G. atvairuotą baltą automobilį, kuris buvo užvestas, ir visai neatkreipė dėmesio į automobilio užvedimo spynelę. Apelianto teigimu, jam nuvažiavus prie sodybos ir sustojus prie vartų, automobilį į sodybos teritoriją įvarė pats P. G., matyt, todėl, kad jis nepastebėtų sugadintos užvedimo spynelės. Nuteistasis atkreipia dėmesį į P. G. ikiteisminio tyrimo ir teisme duotus parodymus, kai P. G. parodė, kad jis (V. K.) yra nekaltas ir nežinojo apie P. G. daromą nusikaltimą. Nuteistojo įsitikinimu, telefoninių pokalbių išklotinių frazės panaudotos tik tam, kad jį būtų lengviau apkalbėti, nes jie su P. G. kalbėjo tik apie „mergas“, o ne apie vagystes. Kitą mėlynos spalvos automobilį, apelianto teigimu, jis taip pat vairavo P. G. prašymu, o P. G. „BMW“ automobiliu jam rodė kelią.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras, nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų P. G. ir V. K. apeliaciniai skundai atmestini.

Nuteistasis P. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas jam bausmę ir vertindamas byloje esančius įrodymus, šiurkščiai pažeidė BPK 20 ir 301 straipsnių reikalavimus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kadangi jis jokių automobilių pavogęs nėra. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. tvirtina, kad jis tik padėjo draugui P. G. ir jo prašymu tik parvarė mašiną, ir todėl teigia nesupratęs, kad daro nusikaltimą.

Taigi nuteistųjų apeliaciniuose skunduose iš esmės keliamas išimtinai įrodymų pakankamumo apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ir jų vertinimo šiuo aspektu klausimai.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2012).

Šiuo atveju, tai patvirtina ir skundžiamo teismo sprendimo turinys, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą (BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalys) bei pateikė motyvuotas ir argumentuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Taigi, priešingai visiškai deklaratyviems nuteistojo P. G. skunde nurodytiems teiginiams, sprendžiant P. G. ir V. K. kaltės klausimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. Apeliantų kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (P. G. – 10 veikų, V. K. – 2 veikas), pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.

Dėl to teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, baudžiamąją bylą ir patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, daro išvadą, kad teismas, šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių, pirmosios instancijos teismo nuosprendis atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, o pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 178 straipsnio 2 dalis (P. G. įvykdė 10 veikų, V. K. 2 veikas) – pritaikytas tinkamai.

Nuteistojo P. G. apeliaciniame skunde keliamą versiją, kad jis tik pirkdavo vogtus automobilius, tačiau pats jų nevogdavo, paneigia byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų duomenų visuma. Pirma, apelianto P. G. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nėra išsamūs. 2014 m. rugpjūčio 27 d. įtariamojo apklausos metu P. G. dėl šešių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų epizodų parodymus duoti išvis atsisakė ir tik duodamas parodymus apie automobilių „Ford Galaxy“, VW Sharan“, „VW Passat“ ir „BMW“ (6, 8, 9 ir 10 epizodų) vagystes nurodė šiuos automobilius įgijęs iš M. R. (4 t., 163–166 b. l.). Kitos įtariamojo apklausos metu, 2015 m. kovo 13 d., P. G. jau teigė, kad keletą automobilių (gal 5, 10 ar 15) jis pirko ir iš M., pravarde M.., kuris dabar yra miręs (4 t., 172–173 b. l.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu P. G. teigė, kad „BMW 520“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „VW Transporter“ jis pirko iš M., o „Ford Galaxy“, vyšninės spalvos „BMW“ pirko iš M. R.. Automobilius jam atvarydavo M. ir Mo. (8 t., 5–7 b. l.). Vertinant šiuos neišsamius ir nuteistojo P. G. skirtingose proceso stadijose vis pildytus parodymus svarbu yra tai, kad tiek M., pravarde Ma., tiek ir M. R., iš kurių, pasak apelianto, jis ir įgydavo automobilius, yra mirę (tai nurodė ir pats nuteistasis). Taigi apklausti šių asmenų nebuvo ir nėra galimybės, o tai neabejotinai buvo ir žinoma nuteistajam P. G.. Antra, nuteistojo P. G. teiginius, kad dalį jam inkriminuotų automobilių jis pirko iš M. R., paneigia pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos D. T. parodymai (7 t., 102 b. l.). Liudytoja D. T. teisiamajame posėdyje parodė, kad nė vieno iš kaltinamųjų nepažįsta ir jų mačiusi nėra. Į namus buvo atvažiavusi policija apklausti M. R., kuris buvo jos gyvenimo draugas ir kuris mirė 2014-08-14. Klausė, kur jis buvo vasaros metu. Pareigūnams pasakė, kad jis buvo ir ligoninėje, ir namuose. M. R. buvo bloga sveikata, jis gerdavo ir retai išeidavo iš namų. Naktimis visada būdavo namuose. Jei M. R. ką nors padirbdavo, jis greitai pavargdavo. Paskutinį kartą M. R. ligoninėje buvo liepos–rugpjūčio mėnesį, tiksliai nepamena. Ligoninėje gulėjo du kartus. Tokius liudytojos D. T. teisme duotus parodymus atitinka ir: ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teismo posėdžio metu pagarsinti liudytojos J. P. parodymai, kai ji buvo nurodžiusi, kad M. R. buvo jos pacientas. Paskutiniu laiku labai sirgo, karščiavo. Jis sirgo hepatitu C, kepenų ciroze, turėjo žaizdą dvylikapirštėje žarnoje, akmenų šlapimo pūslėje. Gydėsi ligoninėse ir ambulatoriškai. Buvo labai blogos sveikatos būklės (3 t., 183–185 b. l.); bei (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2014-09-18 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad iš M. R. telefoninių pokalbių išklotinių analizės, matyti, jog M. R. su P. G. neturėjo jokių kontaktų, t. y. nebendravo, ir vėliau negu 2015-05-31 įvykdytų vagysčių laikotarpiu nusikalstamų veikų padarymo vietose būti negalėjo (3 t., 190–192 b. l.). Trečia, tai, kad vis dėlto pats apeliantas pagrobė visus jam inkriminuotus automobilius, iš kurių du – „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrobė veikdamas kartu su V. K., patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys, tai: (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo D. V. 2014-11-24 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys (3 t., 199–200 b. l.), iš kurių matyti, kad P. G. naudotas mobiliojo ryšio telefonas 2014 m. gegužės 17 d. 3.21 val. buvo prisijungęs prie bokšto celės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), t. y. šalia (duomenys neskelbtini), iš kur ir buvo pagrobtas automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat, išanalizavus P. G. naudoto mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinę, nustatyta: jog P. G. skambino J. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „VW Transporter“ vagystės laikotarpiu 2014 m. gegužės 18 d. 4.51 val., 4.55 val.; nustatyti P. G. ir J. G. kontaktai; automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės laikotarpiu 2014 m. gegužės 18 d. 23.30 val., 2014 m. gegužės 19 d. 00.16 val., 00.23 val., 1.06 val.; nustatyti P. G. ir J. G. kontaktai automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės laikotarpiu 2014 m. gegužės 20 d. 21.24 val., 22.35 val.; nustatyta, kad P. G. skambino J. G. automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės laikotarpiu 2014 m. gegužės 20 d. 22.31 val., 22.49 val., 23.03 val., 23.12 val., 2014 m. gegužės 21 d. 2.30 val.; nustatyti P. G. ir J. G. kontaktai automobilio „VW Multivan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės laikotarpiu 2014 m. gegužės 27 d. 23.14 val., 23.16 val., 2014 m. gegužės 28 d. 1.15 val.; nustatyti P. G. ir J. G. kontaktai automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės laikotarpiu 2014 m. gegužės 28 d. 21.17 val., 22.14 val.; nustatyta, kad P. G. skambino J. G. automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės laikotarpiu 2014 m. gegužės 18 d. 4.51 val., 4.55 val.; nustatyti P. G. ir J. G. kontaktai automobilio „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės laikotarpiu 2014 m. gegužės 18 d. 23.30 val., 2014 m. gegužės 19 d. 00.16 val., 00.23 val., 1.06 val.; nustatyti P. G. ir J. G. kontaktai automobilio automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės laikotarpiu 2014 m. liepos 12 d. 00.55 val.; nustatyti P. G. ir J. G. kontaktai automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės laikotarpiu 2014 m. liepos 14 d. 23.29 val.; nustatyta, kad P. G. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas 2014 m. liepos 15 d. 00.36 val., 00.38 val., 00.49 val., 00.50 val. buvo prisijungęs prie bokšto celės (duomenys neskelbtini), esančios adresu: (duomenys neskelbtini) rajonas, (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini). 00.36 val., 00.38 val. jis skambino į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Ir galiausiai, tai, kad apeliantas pagrobė, o ne įgijo, iš viso dešimt automobilių, iš kurių du – veikdamas kartu su kitu nuteistuoju V. K., patvirtina ir 2014-07-30 kratos protokole užfiksuoti duomenys (2 t., 4–6 b. l.), iš kurių matyti, kad J. G. naudojamame garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, atlikus kratą buvo rasta ir paimta iš esmės visų pagrobtų automobilių dalių ar daiktų iš pagrobtų automobilių, bei anksčiau nurodytus duomenis atitinkantys nuteistojo J. G. parodymai, duoti apylinkės teismo posėdžio metu, kai jis nurodė, kad jam automobilius, kurių nė viename nebuvo mašinos raktelių, atvarydavo P. G., ir tik iš (duomenys neskelbtini) „VW Passat“ parvarė P. G. kolega V. K., bei tai, kad keliems („Ford Galaxy“, „VW Passat“, „VW Sharan“ ir „VW Passat“) P. G. atvarytiems automobiliams buvo „pabirusios“ spynelės (8 t., 2–4 b. l.). Be to, kaip nurodyta anksčiau, nuteistojo P. G. kaltę pagrindžia ir apylinkės teisme perklausytų ir skundžiamajame nuosprendyje nurodytų mobiliojo ryšio telefonų skambučių garso įrašų turinys, kuriuose užfiksuotus aplinkybės susijusios su nuteistųjų vykdytomis vagystėmis.

Taigi, pirmiau išdėstytais duomenimis, o ne prielaidomis ar nepatikimais duomenimis, kaip teigiama nuteistojo P. G. skunde, jo kaltė pagrobus dešimt automobilių – įrodyta.

Taip pat teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam P. G. laisvės atėmimo bausmes ir nustatydamas jų dydžius, pažeidė baudžiamojo įstatymo 54 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo reikalavimus. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmes nuteistajam P. G., apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis įvykdė dešimt apysunkių nusikaltimų, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, BK 27 straipsnio prasme – recidyvistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, vedęs. Taip pat teismas pagrįstai įvertino tai, kad dėl nusikalstamų veikų (epizoduose – automobilio „VW Passat“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir automobilio „BMW 316“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) vagystės), nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – šias veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes nuteistajam, BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingas, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, sankcijose numatytas bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos, ką pagrindžia ir nuteistajam skirtų laisvės atėmimo bausmių dydžiai – nuteistajam už kiekvieną iš nusikalstamų veikų skirta mažesnio, nei šios bausmės vidurkis, dydžio laisvės atėmimo bausmė. Dėl to, kolegijos vertinimu, įvertinus visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, P. G. paskirtos bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, reikalavimus. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Nepagrįstai ir deklaratyviai nuteistasis P. G. skunde nurodo ir tai, kad teismas buvo šališkas. Atsakydama į šį teiginį teisėjų kolegija pažymi, kad teismo šališkumas yra susijęs su išankstinės nuomonės turėjimu. Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, tokių aplinkybių buvimo nepatvirtina ir bylos medžiaga. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismo šališkumo neįžvelgė ir pats nuteistasis rašydamas apeliacinį skundą, nes juo neprašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti dėl to, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių aplinkybių visuma rodo, kad teismo šališkumą apeliantas įžvelgia vien dėl to, kad jam nepriimtinos nuosprendyje padarytos išvados vertinant įrodymus. Vis dėlto to akivaizdžiai nepakanka pripažinti, kad teismas bent vienu ar abiem – subjektyvaus ir objektyvaus – vertinimo aspektais buvo šališkas ar padarė kitus nuteistojo skunde nurodytus pažeidimus.

Taip pat su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka ir kitas nuteistasis – V. K., kuris, atkartodamas nuteistojo P. G. skunde nurodytus teiginius (kad V. K. nežinojo, kad jo (P. G.) įgytas automobilis yra vogtas, ir jis (V. K.) jo prašymu tik pavairavo automobilį), teigia, kad tik padėjo draugui P. G. ir jo prašymu tik parvarė mašiną, ir nesuprato, kad daro nusikaltimą, nes iš to jokios naudos negavo. Vis dėlto byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo išsamiai ištirti ir argumentuotai įvertinti duomenys tokią apelianto versiją paneigia. Pirmiausia, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, nė viename iš P. G. (iš (duomenys neskelbtini) „VW Passat“ parvarė V. K.) J. G. atvarytų automobilių nebuvo mašinos raktelių, o keliems („Ford Galaxy“, „VW Passat“, „VW Sharan“ ir „VW Passat“) P. G. atvarytiems automobiliams buvo „pabirusios“ spynelės (8 t., 2–4 b. l.). Antra, V. K. parodymai, kuriais jis neigė atlikęs jam inkriminuotus teisei priešingus veiksmus, t. y. neigė kartu su P. G. pagrobęs du automobilius, nėra nei išsamūs, nei logiški, o svarbiausia, jie prieštarauja kitų byloje užfiksuotų duomenų visetui. Dėl automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės apylinkės teismo posėdžio metu nuteistasis V. K. parodė, kad 2014-07-14 pavakary, apie 18.00 val., jam paskambino P. G. ir paprašė pagalbos. P. G. pasakė, kad reikia parsivaryti mašiną ir kad atvažiuos pas jį. Į (duomenys neskelbtini) vakare apie 20.00 val., jį ir P. G. nuvežė J. G. savo automobiliu (8 t., 7–8 b. l.). Tačiau iš nuteistojo P. G. telefoninių pokalbių išklotinės matyti, kad jo mobiliojo ryšio telefonas buvo naudojamas 2014 m. liepos 15 d. 00.36 val., 00.38 val., 00.49 val., ir 00.50 val. ir buvo prisijungęs prie bokšto celės (duomenys neskelbtini) esančios adresu: (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), bei 00.36 val., 00.38 val., o ne 18.00 ar 20.00 val., kaip kad teigė V. K., P. G. skambino į mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi V. K. (3 t., 199–200 b. l.). Taigi telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuoti nuteistųjų V. K. ir P. G. kontaktavimo laikai sutampa su nukentėjusiojo R. B. pareiškime užfiksuotomis aplinkybėmis, kad 2014 m. liepos 15 d. 9.10 val. neberado savo automobilio „VW Passat“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo palikęs (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme (3 t., 4 b. l.), t. y. laikotarpiai, kuomet nuteistieji buvo (duomenys neskelbtini) ir iš jo parsivarė automobilį „VW Passat“, atitinka laiką, kuomet nukentėjusysis pasigedo savo automobilio. Taip pat, pagal V. K. parodymus, duotus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, (duomenys neskelbtini) iš automobilio išlipo P. G. ir jis. Išlipę pamatė iš kiemo ateinantį kažkokį žmogų. P. G. jam liepė palaukti, sakė, kad jis atvažiuos. Pats stovėjo prie mašinos ir rūkė. Tuomet prie jo baltu automobiliu privažiavo P. G., išlipo iš automobilio ir liepė važiuoti jam iš paskos (8 t., 7–8 b. l.). Tačiau, kaip matyti iš nuteistojo J. G. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pagarsinus pirmos instancijos teismo posėdžio metu jis pripažino teisingais, P. G. ir jo draugą, kurį paėmė iš (duomenys neskelbtini) kaimo bei kuris kartu važiavo į (duomenys neskelbtini) (vėliau J. G. jį atpažino kaip V. K.) (5 t., 84–88 b. l.), paleido (duomenys neskelbtini), o pats sėdėjo savo automobilyje, jie abu išėjo ir už kokių 10 minučių grįžo vienas P. G. ir pasakė važiuoti. Tada pamatė, kad iš paskos atvažiuoja tas baltas „Passat“, jį nuvarė tiesiai pas jį į garažą (5 t., 93 b. l.). Aplinkybę, kad automobilis „VW Passat“ negalėjo būti įgytas iš kito asmens, ir kad jis buvo užvaldytas abiejų nuteistųjų neteisėtais veiksmais sulaužius automobilio užraktus, patvirtina ir nukentėjusiojo R. B. apylinkės teismo posėdžio metu duoti parodymai, kai jis nurodė, kad be jo teisėtai patekti į automobilį ir taip pat jį užkurti ir juo pavažiuoti negalėjo niekas, nes abu automobilio rakteliai buvo pas jį namuose ir jų jis niekam nedavė. Taigi būtent šios aplinkybės ir atskleidžia ne tik nuteistojo V. K. suvokimą ir žinojimą apie tai, kad automobilis buvo vogtas, bet ir rodo, kad šį automobilį jis pagrobė veikdamas kartu su P. G..

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, sprendžia, kad byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių ir V. K. kaltę, jam veikiant kartu su P. G., laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 18 d. 20.00 val. iki 2014 m. liepos 19 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobus ten stovėjusį automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais – sukučiu „Bosh“ ir kampiniu šlifuokliu „Skill“. Pirmiausia tokią išvadą lemia mobiliojo ryšio, kuriuo naudojosi P. G., suvestinės (1 t., 166–184 b. l.) (garso įrašai Nr. 679, 700 (abu nuteistieji apylinkės teismo posėdžio metu išklausę šiuos įrašus pripažino, kad tai jų tarpusavio pokalbio balsai)), iš kurių matyti, kad 2014 m. liepos 18 d. 20.51 val. P. G. V. K. nurodė, kad „jei atvažiuosiu pizdinsiu mašinas“, o 2014 m. liepos 18 d. 22.07 val. V. K. pokalbio metu teigė, kad: „bet, supranti ant to pačio važiuojam? Alio.“ Šioje situacijoje svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad aptariamame pokalbyje užfiksuotos aplinkybės – „supranti ant to pačio važiuojam?“ – rodo, kad nuteistieji P. G. ir V. K. po to, kai dieną prieš tai, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 14 d. 20.15 val. iki 2014 m. liepos 15 d. 9.10 val. iš nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrobė ten stovėjusį R. B. priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (tai anksčiau šiame sprendime jau pripažinta įrodyta), vėl tariasi dėl kito automobilio – „BMW 316“ – vagystės. Antra, tai, kad nuteistieji P. G. ir V. K. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 18 d. 20.00 val. iki 2014 m. liepos 19 d. 10.30 val. įgyvendino tokį savo nusikalstamą sumanymą, t. y. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobė ten stovėjusį automobilį „BMW 316“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo ir kiti duomenys, užfiksuoti telefoniniuose pokalbiuose Nr. 1101, 1110 (1 t., 166–184 b. l.). Pirmosios instancijos teisme perklausius garso įrašą: Nr. 1110 (abu nuteistieji apylinkės teismo posėdžio metu išklausę šiuos įrašus pripažino, kad tau jų tarpusavio pokalbio balsai), matyti, kad po įvykdytos vagystės P. G. 2014 m. liepos 20 d. 10:56:58 val. skambino V. K. ir kalbėjo apie elektrinį suktuvą, kuris būtent ir buvo pagrobtame vyšninės spalvos „BMW“ automobilyje, o pokalbio metu V. K. nurodė, kad „o aš viską karočė, naikinau“ (1 t., 170 b. l.). Pokalbis Nr. 1101 – 2014 m. liepos 20 d. 11:06:26 val. P. G. skambina V. K. ir tęsia pokalbį apie elektrinį suktuvą, P. G. V. K. priekaištauja, kad: „nuo ko, tau sakei sunaikinau, paskui galvosi matai, kad čia nuo ko nors ką nors slėpėm. Taigi klausė mano telefoną“ (1 t., 171 b. l.). Taigi iš pokalbių konteksto ir anksčiau šiame sprendime jau aprašytų duomenų, rodančių nuteistųjų nusikalstamą braižą, matyti, kad jie kalbėjo apie daiktų, buvusių pagrobtame automobilyje, paslėpimą ar sunaikinimą.

Atsižvelgdama į tai, kas anksčiau išdėstyta, ir jungdama visus byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai išdėstytus ir išanalizuotus duomenis (kurie šiame sprendime nuteistajam V. K. neginčijant konkrečių bylos duomenų įrodomosios reikšmės nebekartojami), teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo V. K. veikas pirmosios instancijos teismas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikavo teisingai, jo kaltė dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo – įrodyta.

Nuteistojo V. K. skunde nurodytas teiginys, kad jis tik padėjo draugui P. G. ir jo prašymu tik parvarė mašiną, nes P. G. nurodė, kad jam yra blogai su sveikata, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi tokias aplinkybes, be to, kas nurodyta anksčiau, paneigia tiek nuteistojo P. G. apylinkės teisme duoti parodymai, kai jis nurodė, kad jis (P. G.) V. K. mokėdavo algą – 40–50 eurų už tai, kad jis pavairuodavo mašinas (8 t., 5–7 b. l.), tiek ir kito nuteistojo J. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pagarsinti, parodymai, kuriuos jis pripažino teisingais, ir parodė, kad su P. G. ir V. K. jam nuvažiavus į (duomenys neskelbtini), P. G. ir V. K. abu išėjo ir už kokių 10 minučių grįžo P. G. vienas ir pasakė, kad važiuotų (5 t., 93 b. l.), tačiau apie tai, kad P. G. buvo kažkas blogai su sveikata, nieko nenurodė.

Nepagrįstas ir kitas nuteistojo V. K. skunde nurodytas teiginys, kad telefoninių pokalbių išklotinių frazės panaudotos tik tam, kad jį būtų lengviau apkalbėti, nes jie su P. G. kalbėjo tik apie „mergas“, o ne apie vagystes, kadangi iš anksčiau jau nurodytų ir aptartų nuteistųjų pokalbių išklotinių turinio, kuris, be kita ko, atitinka ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, pagrindžiančias nuteistųjų neteisėtų veiksmų apimtį, matyti, kad apeliantai tarpusavio pokalbiuose ne tik tarėsi apie automobilių vagystes, bet ir kalbėjo apie daiktų, buvusių pagrobtuose automobiliuose, paslėpimą ar sunaikinimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog V. K. kartu su nuteistuoju P. G. bendrais tyčiniais veiksmais pagrobė du automobilius, t. y. jie abu realizavo BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius kaip bendravykdytojai.

Esant šioms aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir išsamiu bylos aplinkybių ištyrimu pagrįstą išvadą dėl abiejų apeliantų kaltės (P. G. įvykdžius dešimt BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų; V. K. įvykdžius du BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus) jiems įvykdžius automobilių vagystes, tai patvirtina ir visų anksčiau nurodytų aplinkybių ir skundžiamame teismo nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, todėl nuteistųjų P. G. ir V. K. kaltė, įvykdžius jų apeliaciniais skundais ginčijamas nusikalstamas veikas – įrodyta, o apeliacinių skundų argumentai dėl objektyvių ir neginčijamų nuteistųjų kaltės įrodymų stokos laikytini nepagrįstais ir yra atmestini.

Šiaulių apygardos teisme 2016 m. gegužės 13 d., t. y. po šios baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus elektroniniu paštu buvo gauta patikslinta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo nuteistajam V. K., prašant priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas nepagrįstas ir todėl netenkintinas. Pažymima, kad šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo priteisti iš nuteistojo V. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos turėtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistųjų P. G. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų nepriteisti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Zigmas KavaliauskasGražvydas Poškus