- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2-1528-1089/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27466-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Ieškovas
- SIA „Ramco“
- Atsakovas
- MB „Konelita“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje, rengtame nuotoliniu būdu, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SIA „Ramco“ ieškinį atsakovei MB „Konelita“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė SIA „Ramco“ pareiškė ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės MB „Konelita“ 320 Eur skolą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad 2019 m. birželio 5 d. įmonė su atsakove sudarė Krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais užsakymus–sutartis Nr. KNL00629 ir Nr. KNL00639. Prisiimtus įsipareigojimus ieškovė įvykdė tinkamai – nustatyta tvarka ir terminais pervežė krovinius. Už suteiktas paslaugas ieškovė 2019 m. birželio 18 d. išrašė PVM sąskaitas faktūras Nr. 2019/2950 ir Nr. 2019/2951. Nustatytais terminais atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo ir yra skolinga ieškovei 320 Eur. Iš atsakovės turi būti priteista ne tik skola, bet ir pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas apskaičiuoto dydžio procesinės palūkanos.
2. Atsakovė MB „Konelita“ pareiškė priešieškinį, kuriame prašo priteisti iš ieškovės SIA „Ramco“ 320 Eur dydžio nuostolių atlyginimą, 8 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus priešinius reikalavimus atsakovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
2.1. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. liepos 5 d. sudarė Vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. KNL00673 (toliau – ir Vežimo sutartis), kuria susitarė, kad ieškovė 2019 m. liepos 8 d. 10–15 val. Vokietijoje paims krovinį ir pristatys 2019 m. liepos 10–11 d. 8–11 val. į Latviją. Už krovinio pervežimą atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti 180 Eur. Ieškovė pažeidė savo įsipareigojimus ir sutartu terminu nepaėmė krovinio. Ieškovės transporto priemonei neatvykus į pakrovimo vietą ir kitą dieną (2019 m. liepos 9 d.), atsakovė, siekdama išvengti neigiamų finansinių pasekmių už pavėluotai pristatytą krovinį, o taip pat ir neigiamo atsakovės įvaizdžio susiformavimo ir klientų netekimo, nutraukė nurodytą sutartį ir krovinio vežimui pasitelkė kitą vežėją UAB „Similė“.
2.2. UAB „Similė“ krovinį pervežė už 500 Eur, t. y. didesnę kainą, nei buvo sutarta su ieškove. Kainų skirtumą lėmė tai, kad krovinį reikėjo paimti tą pačią dieną, kai buvo kreiptasi į vežėją, o krovinys turėjo būti pristatytas į Latviją skubiai. Dėl krovinio pervežimo pagal skelbimą, patalpintą specialioje cargo.lt sistemoje, su atsakove susisiekė tik UAB „Similė“ ir pradinė vežėjo pasiūlyta kaina buvo didesnė – 650 Eur. Taigi ieškovei laiku nepateikus transporto priemonės ir nepaėmus krovinio, atsakovė patyrė 320 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro vežimo kainų skirtumai (500 Eur – 180 Eur).
2.3. Ieškovė neteisėti veiksmai pasireiškė krovinio nepaėmimu iš anksto sutartu laiku. Atsakovė dėl to patyrė realius nuostolius, kuriuos sudaro pradinės ir pakeičiančios sutarčių kainų skirtumas. Ieškovei tenka pareiga atlyginti atsakovei nurodyto dydžio nuostolius.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovė SIA „Ramco“ prašo atsakovės priešinių reikalavimų netenkinti. Savo poziciją ieškovė grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:
3.1. Atsakovė nutyli, kad Vežimo sutarties 3.10 punkte numatyta, jog užsakovas (šiuo atveju atsakovė) turėjo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti iš vežėjo (šiuo atveju ieškovės) baudos, lygios 20 procentų sutarto frachto dydžio, tik tuo atveju, jeigu ieškovė būtų atšaukusi sutartį ar vėlavusi pateikti transporto priemonę į sutartą pakrovimo vietą daugiau nei 24 valandas. Atsakovė nutraukė Vežimo sutartį ir atšaukė krovinį nuo pasikrovimo termino pabaigos nepraėjus 24 valandoms (2019 m. liepos 9 d. 9.32 val.). Tokiu būdu atsakovė pažeidė Vežimo sutarties 3.10 punktą.
3.2. Atsakovė nesiekė išsaugoti Vežimo sutarties. Kroviniu atsakovė pradėjo prekiauti cargo.lt sistemoje vėliausiai 2019 m. liepos 8 d. 15.11 val. Be to, kitas atsakovės pasitelktas vežėjas sutiko krovinį paimtį iki 2019 m. liepos 9 d. 12 val. , kai 2019 m. liepos 9 d. 8.46 val. ieškovė pranešė, kad transporto priemonė pasikrovime bus už valandos. Taigi ieškovė būtų pasikrovusi krovinį anksčiau nei naujas vežėjas ir krovinį pristačiusi per 1,5 paros. Tokią atsakovės skubą tikėtinai lėmė noras pervežti didesnį krovinį, nei buvo tartasi su ieškove Vežimo sutartimi. Tą patvirtina atsakovės 2019 m. liepos 8 d. 10.52 val. pateikta užklausa. Manydama, kad didesnis krovinys gali netilpti į ieškovės transporto priemonę, atsakovė siekė kuo skubiau nutraukti Vežimo sutartį ir perduoti krovinį vežti kitam vežėjui. Vertinant atsakovės veiksmus, akivaizdu, kad atsakovės nuostoliai susidarė tik dėl pačios mažosios bendrijos veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
4. Teismo posėdyje bylos šalių atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus reikalavimus, juos turinčius pagrįsti argumentus ir atsikirtimus į juos.
Teismas konstatuoja:
II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
5. Išanalizavus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir išklausius bylos šalių atstovų paaiškinimus, nustatytos šios faktinės aplinkybės, dėl kurių teisminiame procese nėra ginčo ir kurias patvirtina bylos medžiaga:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Ieškovė ir atsakovė 2019 m. birželio 5 d. sudarė Krovinio pervežimo sutartis Nr. KNL00629 ir Nr. KNL00639 (ieškinio priedai Nr. 3 ir 4). Šiomis sutartimis ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymą priimti ir pervežti krovinius iš Vokietijos į Latviją. Aplinkybę, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, pagrindžia pateikti CMR važtaraščiai Nr. 20190606-1 ir Nr. 20160606-2 (ieškinio priedai Nr. 5 ir 6), taip pat atsakovės pozicija neneigiant vežimo paslaugos tinkamo suteikimo.
5.2. Už suteiktas pervežimo paslaugas ieškovė išrašė atsakovei 2019 m. birželio 18 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. 2019/2950 ir Nr. 2019/2951, pagal kurias atsakovė ieškovei iki 2019 m. liepos 18 d. turėjo sumokėti bendrą 340 Eur sumą (ieškinio priedai Nr. 7 ir 8). Atsakovė 2019 m. liepos 23 d. iš dalies apmokėjo sąskaitą Nr. 2019/2951 – pervedė ieškovei 20 Eur (ieškinio priedas Nr. 9). Likusią skolos dalį, sudarančią 320 Eur, atsakovė atsisakė apmokėti. Tokį savo veiksmą atsakovė motyvavo tuo, kad dėl ieškovės neteisėtų veiksmų patyrė 320 Eur dydžio nuostolius, ir paminėtai sumai išrašė ieškovei 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KNL190227 (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 10).
5.3. Nuostolių faktą atsakovė kildina iš bylos šalių 2019 m. liepos 5 d. sudarytos Vežimo sutarties neįvykdymo (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1(1), 2020 m. vasario 24 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1). Pagal nurodytą sutartį ieškovė įsipareigojo 2019 m. liepos 8 d. 10–15 val. paimti krovinį Vokietijoje ir pristatyti į Latviją 2019 m. liepos 10–11 d. 8–11 val. Ginčo nėra dėl to, kad ieškovė 2019 m. liepos 8 d. krovinio nepaėmė. Taip pat bylos šalys sutaria dėl to, kad atsakovė Vežimo sutartį vienašališkai nutraukė 2019 m. liepos 9 d., ir tą patvirtina atsakovės veiksmai.
5.4. Vežimo sutartyje nurodyto krovinio gabenimui ieškovė pasitelkė kitą vežėją – UAB „Similė“, su kuriuo 2019 m. liepos 9 d. sudarė Krovinio pervežimo sutartį Nr. KNL00673-B (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 4). UAB „Similė“ krovinį pristatė ir perdavė gavėjui 2019 m. liepos 11 d. 9.20 val. (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 6). Atsakovė už krovinio pervežimą UAB „Similė“ sumokėjo 500 Eur, t. y. 320 Eur daugiau, nei buvo sutarta mokėti ieškovei pagal Vežimo sutartį (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 5 ir 7). Būtent šią sumą atsakovė traktuoja kaip dėl ieškovės kaltės patirtus nuostolius, kurių apmokėjimui išrašė prieš tai aptartą 2019 m. liepos 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. KNL190227.
5.5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad UAB „Similė“ pervežtas krovinys nebuvo tapatus kroviniui, aprašytam Vežimo sutartyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 187 straipsnio 1 dalis). UAB „Similė“ gabentas krovinys – lyginant jį su turėtu gabenti ieškovės pagal Vežimo sutartį, buvo didesnis: pridėta papildoma 250 kg svorio paletė (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 1(1), 2 ir 4).
6. Atsakovė nuo ieškovės pareikšto ieškinio ginasi atsikirtimu, kad bendrija turi priešpriešinį analogiško dydžio reikalavimą, kylantį iš aptartų Vežimo sutarties vykdymo aplinkybių, kuris turėtų būti sudengtas (įskaitytas) su ieškovės prašoma priteisti skolos suma. Taigi bylos išsprendimui yra reikšmingi du klausimai: ar atsakovė pagrįstai nutraukė Vežimo sutartį, ir ar atsakovės išlaidos kito vežėjo pasitelkimui gali būti traktuojamos kaip nuostoliai, patirti dėl ieškovės neteisėtų veiksmų. Šie klausimai apibrėžia pagrindines ginčo teisminio nagrinėjimo ribas.
Ar atsakovė MB „Konelita“ teisėtai ir pagrįstai vienašališkai nutraukė Vežimo sutartį?
7. Ieškovės ir atsakovės sudaryta Vežimo sutartis, įvertinus joje suformuluotų sąlygų turinį, kvalifikuotina kaip krovinių pervežimo tarptautiniu maršrutu sutartis – ieškovė įsipareigojo už atlygį paimti ir nugabenti krovinį iš Vokietijos į Latviją (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalis, Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencija) 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinės ieškovės, kaip vežėjos, prievolės, kylančios iš Vežimo sutarties, – tai nustatytais terminais ir tvarka paimti krovinį, imtis būtinų veiksmų jam išsaugoti vežimo metu, nugabenti krovinį į paskirties vietą ir perduoti jį gavėjui. Vienos iš šių prievolių neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas lemia vežėjo sutartinių įsipareigojimų pažeidimą.
8. Atsakovės pareikšto priešieškinio faktinį pagrindą apibrėžiančios problemos esmė – ar gali būti laikoma, kad ieškovė pavėlavo paimti krovinį, o kartu kad tai lėmė esminį atsakovės lūkesčio pažeidimą.
9. Vežimo sutarties specialiosiose sąlygose buvo nurodytas tiek apibrėžtas krovinio paėmimo (2019 m. liepos 8 d. 10-15 val.), tiek pristatymo laikas (2019 m. liepos 10–11 d. 8–11 val.). Prie pastarojo taip pat buvo atliktas prierašas „FIX“. Bylos nagrinėjimo metu bylos šalys iš esmės sutarė, kad paminėtas akronimas reiškia, jog Vežimo sutartimi buvo susitarta dėl konkretaus krovinio pristatymo laiko (CK 6.193 straipsnio 1, 3 dalys). Kad šiam sutrumpinimui ieškovės ir atsakovės sutartiniuose santykiuose teikta tokia reikšmė, patvirtina ir ieškovės 2019 m. liepos 25 d. elektroniniame laiške išdėstyti teiginiai (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 9). Taigi, sudarant Vežimo sutartį, bylos šalims, kaip krovinių vežimo srityje veikiantiems verslininkams, turėjo būti aiškus atsakovės išreikštas interesas dėl krovinio pristatymo tiksliu laiku. Atsižvelgiant į tai, krovinio pristatymas sutartu terminu traktuotinas kaip viena esminių Vežimo sutarties sąlygų. Šioje vietoje pridurtina, kad analogiško įrašo „FIX“ nebuvimas krovinio paėmimo laiko skiltyje lemia išvadą, jog nors krovinio paėmimas buvo apibrėžtas, tačiau negalutinai įtvirtintas.
10. Kaip jau nurodyta, ieškovė pripažino, kad krovinio 2019 m. liepos 8 d. nepaėmė. Vežimo sutarties vykdymo aplinkybės, be kita ko, yra fiksuotos tarp ieškovės ir atsakovės įgaliotų atstovų susirašinėjimo elektroniniu būdu medžiagoje (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 2 ir 3). Ginčo dėl susirašinėjimo originalumo ir autentiškumo byloje nebuvo. Dėl to šie duomenys turi tiesioginę įrodomąją galią nustatant, kaip vyko ieškovės ir atsakovės bendradarbiavimas (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Iš nurodyto susirašinėjimo turinio aišku, kad, visų pirma, krovinį turėjo paimti ir gabenti ne Vežimo sutartyje nurodytas, bet kitas vilkikas, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Naują transporto priemonę ieškovė nurodė krovinio paėmimo dieną 11 val. 17 min. Ieškovės į bylą 2020 m. kovo 16 d. pateikti dokumentai tikėtinai patvirtina, kad ginčo krovinį faktiškai turėjo vežti ieškovės pasitelkta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Translandijos transportas“ (2019 m. liepos 9 d. Krovinio pervežimo užsakymas–sutartis Nr. 13589). Tokį vertinimą suponuoja aplinkybė, kad transporto priemonė, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal vieną iš ieškovės pateiktų CMR važtaraščių 2019 m. liepos 9 d. paėmė krovinį iš siuntėjo Bayer Vitrotechnic GmbH ir nugabeno jį gavėjui SIA „Polipaks“. Tai yra sutampa CMR važtaraštyje ir 2019 m. liepos 9 d. Krovinio pervežimo užsakyme–sutartyje Nr. 13589 nurodyti siuntėjo bei gavėjo duomenys, o taip pat ir krovinių pakrovimo vietos, nurodytos procesiniuose dokumentuose (CPK 185 straipsnis).
12. Pagal tarp ieškovės ir UAB „Translandijos transportas“ susitarimo rašytines sąlygas, pastaroji turėjo paimti du krovinius. Pirmą krovinį 2019 m. liepos 8 d. 10–14 val., o antrą – 2019 m. liepos 9 d. iki 15 val. Būtent antro krovinio paėmimo vietą (duomenys neskelbtini) ieškovė atsiliepimo į ieškinį 7 punkte nurodė kaip pasikrovimo vietą, iš kurios turėjo būti vykstama paimti Vežimo sutartyje aprašytą krovinį. Pagrindo atmesti pastaruosius ieškovės teiginius ir jais grindžiamą versiją kaip nepagrįstus nėra. Tačiau šie duomenys teikia pagrindą išvadai, kad ieškovė vargu ar galėjo užtikrinti, jog ginčo krovinys bus paimtas Vežimo sutartyje numatytu laiku, nes jis kirtosi su kitų krovinių pakrovimo laikais, ir ši aplinkybė ieškovei turėjo būti aiški iš anksto. Tokį vertinimą, be kita ko, lemia aplinkybė, kad antrasis krovinys pagal ieškovės pateikto CMR važtaraščio duomenis buvo paimtas 2019 m. liepos 9 d., t. y. dieną, kai buvo sutartas jo pakrovimo laikas.
13. Net ir darant priešingą prielaidą – atsižvelgiant į pirmo pakrovimo CMR važtaraščio 21 grafą, kad pirmą krovinį faktinis ieškovės pasitelktas vežėjas paėmė anksčiau nei buvo suplanuota ir antro krovinio pasikrauti nuvyko tą pačią dieną (2019 m. liepos 8 d.), tačiau užtruko krovinio pakrovimas, ieškovei taip pat turėjo būti iš anksto aišku, jog atsakovės krovinys iki 15 val. nebus paimtas. Tačiau, kaip matyti iš šalių atstovų susirašinėjimo medžiagos, apie tai ieškovė atsakovei iš anksto nepranešė. Pasibaigus sutartam krovinio paėmimo terminui, pirmą užklausą dėl to, kada atvyks transporto priemonė, atsakovė pateikė ieškovei 15 val. 3 min. Iš vėliau vykusio susirašinėjimo aišku, kad ieškovė 2019 m. liepos 8 d. negalėjo tiksliai nurodyti, kada krovinys bus paimtas ir akcentavo, jog užtruko kito krovinio krovimas. Taip pat ieškovės įgaliotas atstovas 16 val. 50 min. išsiųstoje žinutėje nurodė, kad stengsis krovinį pristatyti ketvirtadienį, blogiausiu atveju – penktadienį. Kadangi 2019 m. liepos 8 d. buvo pirmadienis, tai reiškia, kad ieškovė nurodė, kad dės pastangas krovinį pristatyti laiku, o vėliausiai tą padarys 2019 m. liepos 12 d., t. y. pažeidus Vežimo sutartyje apibrėžtą fiksuotą pristatymo laiką.
14. Išrašuose iš susirašinėjimo, be kita ko fiksuota, kad ieškovės įgaliotas atstovas 2019 m. liepos 8 d. 15 val. 9 min. išsakė atsakovei pretenziją, kodėl pastaroji krovinių biržoje ieško naujo vežėjo. Bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl to, kad atsakovė – formaliai pasibaigus krovinio paėmimo terminui, pradėjo kito vežėjo paieškas, tarp šalių nebuvo.
15. Analizuojant bylos šalių pateiktus įrodymus, taip pat nustatyta, kad 2019 m. liepos 9 d. 8 val. 46 min. ieškovė, atsakydama į atsakovės paklausimą, nurodė, jog krovinį turintis paimti vilkikas vis dar nėra pakrautas kitoje vietoje, tačiau valandos eigoje turėtų būti pakrautas ir išvykti pasikrauti atsakovės krovinio. Kartu su priešieškiniu pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė tą pačią dieną 9 val. 32 min. apie Vežimo sutarties nutraukimą (atšaukimą) elektroniniu paštu pranešė ieškovei, o jau 9 val. 34 min. dėl krovinio vežimo susitarė su kitu vežėju UAB „Similė“ (priešieškinio priedai Nr. 1 ir 2). Pridurtina, kad, nutraukdama Vežimo sutartį, atsakovė savo veiksmo motyvų nedetalizavo. Pažymėtina, kad negalima kaip nepagrįstos atmesti ieškovės iškeltos versijos, kad atsakovė ginčo sprendimą, be kita ko, priėmė dėl to, jog buvo neapibrėžta situacija dėl to, ar ieškovės pasitelktas faktinis vežėjas galės paimti ir pervežti visą krovinį (įskaitant papildomą dalį, apie kurią atsakovė pranešė krovinio paėmimo dieną).
16. Pagrindine priežastimi nutraukti Vežimo sutartį priešieškinio 11 punkte atsakovė įvardijo krovinio nepaėmimą nustatytu terminu, o šalutine – galimybę, kad krovinys nebus pristatytas Vežimo sutartyje apibrėžtu laiku. Tą pačią poziciją atsakovė akcentavo ir 2020 m. sausio 29 d. rašytinių paaiškinimų 1.2 punkte bei 2020 m. vasario 24 d. rašytinių paaiškinimų 19 punkte. Tai sudaro prielaidas konstatuoti, kad šioje situacijoje reikšmingi du aspektai: ar krovinio nepaėmimas 2019 m. liepos 8 d. savaime turėtų būti kvalifikuojamas kaip esminis Vežimo sutarties pažeidimas, ir antra, ar atsakovė turėjo teisę preventyviai ginti savo interesus iš anksto numatomo sutarties neįvykdymo instituto, įtvirtinto CK 6.219 straipsnyje (atitinkančio UNIDROIT komercinių sutarčių principų 7.3.3 straipsnį), pagalba.
17. Kiek tai susiję su pirmuoju aspektu, atsikirsdama į atsakovės priešinius reikalavimus, ieškovė, be kita ko, teigia, kad atsakovė neturėjo teisės nutraukti Vežimo sutarties remiantis viena iš bendrųjų sąlygų (atsiliepimo į ieškinį 3 punktas). Byloje nėra ginčo dėl to, kad Vežimo sutartį parengė atsakovė. Vežimo sutarties bendrosiose sąlygose yra nustatyta, kad „Vežėjui atšaukus patvirtintą Sutartį ar vėluojant pateikti transporto priemonę į pakrovimo vietą, Sutartyje nurodytu ir sutartu laiku daugiau nei 24 val., Užsakovas turi teisę nutraukti Sutartį ir reikalauti iš Vežėjo baudos, lygios 20 procentų sutarto frachto dydžio.”. Pritartina ieškovės vertinimui, kad ši sutartinė nuostata nagrinėjamu atveju yra aktuali – kaip jau pasisakyta šio sprendimo 9 punkte, šalys nebuvo susitarusios dėl fiksuoto krovinio paėmimo laiko. Aiškinti Vežimo sutarties specialiąsias sąlygas atsietai nuo bendrųjų nėra jokios svarios priežasties. Priešingu atveju, būtų paneigta bendrųjų nuostatų įtraukimo į sutartį prasmė ir logika. Juolab, kad Vežimo sutartis buvo sudaryta pagal atsakovės iš anksto parengtas sąlygas (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Byloje nepateikta įrodymų, kurie pagrįstų, kad, krovinio nepaėmus 2019 m. liepos 8 d. iki 15 val., buvo iš esmės pažeisti atsakovės sutartiniai interesai. Kad tai būtų buvęs esminis atsakovės interesas, negalima nustatyti ir iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų. Vadinasi, atsakovė neturėjo teisės, remdamasi transporto priemonės nepristatymo 2019 m. liepos 8 d. faktu, nutraukti Vežimo sutarties, nesilaikydama aptartos Vežimo sutarties bendrųjų sąlygų nuostatos (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 ir 2 punktai). Kitoks aiškinimas lemtų situaciją, kad vien tik formalus krovinio nepaėmimo laiku faktas savaime būtų prilyginamas esminiam užsakovo sutartinių interesų pažeidimui.
18. Papildant išdėstytus motyvus, pridurtina, kad, jeigu krovinio neapėmimas 2019 m. liepos 8 d. atsakovei galėjo sukelti realios žalos, tokiai aplinkybei pagrįsti atsakovė turėjo teisę pateikti įrodymus. Tačiau šia procesine teise atsakovė nepasinaudojo (CPK 178 straipsnis).
19. Antrinis aptariamo aspekto klausimas, ar atsakovė galėjo pagrįstai manyti, kad krovinys nebus paimtas iki 2019 m. liepos 9 d. 15 val., ir dėl to preventyviai imtis veiksmų, jog apgintų savo interesus. Šis praktinis niuansas betarpiškai susijęs su prievolės pristatyti sutartu terminu įvykdymo galimybe.
20. Kaip išaiškinta kasacinio teismo praktikoje, CK 6.219 straipsnis yra speciali prevencinė kreditoriaus teisių apsaugos norma, kuri leidžia sutartį nutraukti net tuo atveju, jei faktiškai esminis sutarties pažeidimas dar neįvyko, bet iš faktinių aplinkybių akivaizdu, kad tai atsitiks. Sutarties nutraukimas tokiomis aplinkybėmis yra kur kas racionalesnis problemos sprendimo būdas tiek kreditoriui, tiek skolininkui, nes kreditorius, užuot laukęs akivaizdžiai numatomo prievolės neįvykdymo padarinių, gali tęsti savo planus sudaręs sutartis su kitais kontrahentais arba perplanuoti savo veiklą. Skolininkui tai naudinga tuo, kad sutartis nutraukiama ir nedidėja kreditoriaus patiriami nuostoliai, kuriuos jis gali vėliau prisiteisti iš skolininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).
21. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat išaiškinta, kad CK 6.219 straipsnį galima taikyti – neįskaitant kitų sąlygų, jeigu būsimas pažeidimas yra akivaizdus. Akivaizdumas kvalifikuojant numatomą sutarties pažeidimą turi būti toks, kad būtų pakankamai didelė tikimybė, jog numatomas sutarties pažeidimas bus, tačiau absoliutaus įsitikinimo nereikalaujama. Gresiantis pažeidimas turi būti esminis.
22. Nagrinėjamu atveju nekyla rimtų abejonių, kad ieškovė tinkamai nebendradarbiavo su atsakove. Iš jau aprašytos susirašinėjimo elektroniniu būdu medžiagos turinio matyti, kad ieškovė 2019 m. liepos 8 d. 11 val. 17 min. (pakrovimo pradžia buvo numatyta 10 val.) pakeitė Vežimo sutartyje įrašytą transporto priemonę ir nurodė, jog nauja atvyks krovinio po pietų. Apie tai, kad krovinio krauti transporto priemonė neatvyks iki 15 val., ieškovė atskirai atsakovei nepranešė. Vis dėlto ieškovė 15 val. 5 min. ir 15 val. 10 min. išsiuntė žinutes, kuriomis patvirtino, kad įmonė laikysis susitarimo dėl krovinio pristatymo. Kaip nurodyta šio sprendimo 15 punkte, ieškovė 2019 m. liepos 9 d. 8 val. 46 min. žinute ieškovė iš esmės patvirtino, kad krovinį paims. Nepasitikslinusi dėl krovinio pristatymo laiko, atsakovė Vežimo sutartį nutraukė ir pasitelkė kroviniui vežti kitą vežėją. Taigi savo ruožtu ir atsakovė – prieš priimdama paminėtą sprendimą, neatliko veiksmų, kurių būtų buvę protinga tikėtis analogiškoje situacijoje. Pakankamai svarių priežasčių atsakovei laikyti, kad ieškovė krovinio nepaims iki 2019 m. liepos 9 d. 15 val., aptariamoje situacijoje nebuvo. Antra vertus, net jeigu ieškovė to ir nebūtų padariusi, esminę reikšmę įgyja aplinkybė, ar atsakovė galėjo protingai manyti, kad ieškovė objektyviai nepajėgs krovinio nugabenti į paskirties vietą ne vėliau kaip iki 2019 m. liepos 11 d. 11 val.
23. Pastarasis klausimas procesiniu aspektu nėra vienareikšmis. Iš pradžių ieškovė teigė, kad krovinys iš Vokietijos į Latviją turėjo būti gabenamas transporto priemonei važiuojant keliais (atsiliepimo į priešieškinį 7 ir 8 punktai). Vėliau teisminio proceso eigoje ieškovė pakeitė savo gynybinę versiją, kad krovinį turėjusi vežti transporto priemonė 2019 m. liepos 9 d. iš Vokietijos į Latviją turėjo išvykti keltu (2020 m. kovo 2 d. lydraštis dėl papildomų įrodymų pateikimo). Įvertinus ieškovės atstovo paaiškinimus, kokios priežastys lėmė ieškovės įrodinėtinų faktinių aplinkybių viseto pasikeitimą, darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog tą lėmė aplinkybės, susijusios su tuo, kad krovinį faktiškai turėjo vežti ne ieškovė, o kitas vežėjas, t. y. reikšmingais faktiniais duomenimis, kurie turėjo būti surinkti, disponavo trečiasis asmuo.
24. Ieškovės pateikti dokumentai patvirtina, kad transporto priemonė valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tapati, kurią ieškovė nurodė atsakovei kaip priemonę, gabensiančią Vežimo sutarties objektą, 2019 m. liepos 9 d. turėjo plaukti iš Travemiundės (Vokietija) į Liepoją (Latvija). Sutampa ne tik sąskaitoje faktūroje už kelto paslaugas nurodyta transporto priemonė, tačiau ir kelionės data bei krovinio svoris (1 482 kg + 2 045 kg = 3 527 kg), kuris atitinka įrašytus CMR važtaraščiuose (2020 m. kovo 2 d. lydraščio priedai Nr. 3 ir 4). Taigi pateiktuose dokumentuose atliktų įrašų tarpusavio loginiai sąryšiai suponuoja, kad nėra pagrindo ieškovės versiją dėl transporto priemonės kėlimosi keltu atmesti kaip nepagrįstą. Aplinkybė, kad sąskaitoje faktūroje už kelto paslaugas krovinys aprašytas kaip elektros prekės, tačiau tokių duomenų nėra CMR važtaraščiuose, nėra reikšminga. Kitų duomenų visetas yra pakankamas prieiti prie jau išdėstytos išvados dėl faktinių aplinkybių sekos.
25. 2020 m. kovo 9 d. ieškovės popierine forma pateiktas keltų Liepoja–Travemiundė tvarkaraščio išrašas patvirtina, kad kelionė keltu truko 26 val., t. y. 2019 m. liepos 9 d. 23 val. 59 min.–2019 m. liepos 11 d. 4 val. (vietos laiku). Dėl to spręstina, kad ieškovė pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, jog įmonė turėjo objektyvias galimybes krovinį pagal Vežimo sutarties sąlygas nugabenti gavėjui laiku. Juolab, kad pagal krovinių pakrovimo eilę pirmiausia būtų buvęs iškrautas atsakovės krovinys.
26. Grįžtant prie klausimo, ar atsakovė galėjo protingai manyti, kad ieškovė objektyviai nepajėgs krovinio nugabenti į paskirties vietą nustatytu terminu, pastebėtina, jog Vežimo sutartimi ieškovė prisiėmė pareigą pasiekti tam tikrą rezultatą, t. y. pristatyti krovinį į paskirties vietą ne vėliau kaip sutartu laiku. Vienintelė ieškovės įgalioto asmens atsiųsta žinutė, kuri galėjo sukelti atsakovei abejonių nurodytos prievolės įvykdymu, – tai šio sprendimo aptarta 16 val. 50 min. žinutė, kurioje kalbama, kad blogiausiu atveju krovinys gali būti pristatytas 2019 m. liepos 12 d. Vis dėlto toks žinutės turinys negali būti kvalifikuojamas kaip pakankamas pagal CK 6.219 straipsnio nuostatas prevenciniu tikslu vienašališkai nutraukti sutartį. Nors ieškovės veiksmai turėjo sukelti atsakovei abejonių, ar Vežimo sutartis bus tinkamai įvykdyta, tačiau jos nevertinamos kaip pakankamos taikyti atsakovės pasirinktą teisių gynimo būdą.
27. Visų pirma, prieš nutraukdama Vežimo sutartį, atsakovė 2019 m. liepos 9 d. papildomai nepasiteiravo, ar ieškovė pajėgs laiku pristatyti krovinį. Antra, vien tai, kad paminėtoje žinutėje ieškovė buvo nurodžiusi, jog yra tikimybė, kad gali nespėti laiku pristatyti krovinio, savaime nereiškia, kad atsakovė dėl to turėjo pakankamai motyvuotą pagrindą laikyti, jog ieškovė iš tiesų pažeis savo įsipareigojimą.
28. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė Vežimo sutartį.
29. Be kita ko, nagrinėjamoje situacijoje svarbi ir aplinkybė, kokių pasekmių atsakovė siekė išvengti, nutraukdama Vežimo sutartį ir pasitelkdama kitą vežėją. Pastaruoju klausimu atsakovės pozicija buvo dviprasmiška. Priešieškinio 4 punkte buvo išskirta, kad nurodytais veiksmais atsakovė siekė išvengti realių nuostolių ir reputacinės žalos. Tačiau teiginiui, kad egzistavo objektyvi finansinių praradimų rizika, jeigu krovinys bus pristatytas pavėluotai, pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Pareiga įrodyti nurodytą faktą atsakovei buvo išaiškinta 2020 m. sausio 31 d. parengiamajame teismo posėdyje. Vadinasi, vienintelė neigiama pasekmė, kurios atsakovė tikėtinai išvengė, tai žala bendrijos verslo įvaizdžiui. Tokio pobūdžio žala yra pernelyg neapibrėžta, kad galėtų būti traktuojama kaip reali priežastis imtis teisių gynimo priemonių, kurių buvo imtasi 2019 m. liepos 9 d.
Kokio dydžio atsakovės MB „Konelita“ nuostoliai galėtų būti laikomi pagrįstais?
30. Pripažinus, kad atsakovė nesant pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukė Vežimo sutartį, klausimas, ar atsakovės išlaidos kito vežėjo pasitelkimui gali būti traktuojamos kaip nuostoliai, patirti dėl ieškovės neteisėtų veiksmų, tampa nebeaktualus. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad priešieškiniu pareikšto reikalavimo dydis taip pat yra vienas iš pagrindinių teisminio nagrinėjimo dalyko elementų, papildomai pasisakytina dėl nurodytų atsakovės išlaidų pagrįstumo ir apimties kvalifikavimo.
31. Ginčo byloje nebuvo, kad atsakovė UAB „Similė“ už krovinio pervežimą sumokėjo 500 Eur, ir tą patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5). Taigi kito vežėjo iš esmės analogiškos paslaugos kainavo 320 Eur daugiau, nei turėjo kainuoti ieškovės (180 Eur / 500 Eur). Formaliai – nevertinant fakto, kad Vežimo sutartis buvo nutraukta neteisėtai, tarp atsakovės ir UAB „Similė“ sudarytas susitarimas atitinka Vežimo sutartį pakeičiančios sutarties požymius, apibrėžtus kasacinio teismo praktikoje, t. y. dėl krovinio gabenimo atsakovė iškart po Vežimo sutarties susitarė su kitu vežėju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 30 punktas). Aplinkybė, kad UAB „Similė“ buvo perduotas vežti didesnis krovinys, išdėstytam vertinimui reikšmės neturi, nes pagrindinė gabento krovinio dalis buvo tapati, aptartai Vežimo sutartyje.
32. Gindamasi nuo atsakovės reikalavimų, ieškovė neneigė, kad UAB „Similė“ ir atsakovės sutarta krovinio vežimo kaina, atsižvelgiant į sutarties sudarymo aplinkybes, atitinka rinkos sąlygas. Tačiau ieškovės civilinė atsakomybė, jeigu būtų daroma hipotetinė prielaida, kad atsakovė turėjo pagrindą nutraukti Vežimo sutartį, yra ribojama CK 6.258 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu nuostolių dydžiu, t. y. atsakomybe tik už tuos nuostolius, kuriuos įmonė numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo pasekmę (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019 42 punktą).
33. CMR konvencijos 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai krovinio pristatymo terminas viršijamas ir pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo įrodo, kad dėl to padaryta žala, vežėjas privalo kompensuoti nuostolius, kurie neturi būti didesni kaip užmokestis už vežimą. Taigi, jeigu ieškovė būtų paėmusi krovinį ir pavėlavusi jį pristatyti Vežimo sutartyje numatytu laiku, ieškovės atsakomybė būtų ribojama pervežimo kaina – 180 Eur. Pastaroji suma kvalifikuotina sutartinių prievolių pažeidimo nuostoliais, kuriuos ieškovė galėjo protingai numatyti, kai sudarė Vežimo sutartį. Jau pasisakyta, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, jog, nutraukusi Vežimo sutartį ir sudariusi ją pakeitusią sutartį, atsakovė taip išvengė realių nuostolių, kurių tikėtina suma viršytų 180 Eur. Dėl to spręstina, kad bet kuriuo atveju atsakovė neturėtų teisės į didesnį kaip 180 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Antra vertus, nesant byloje duomenų, kad pakeičiančios sutarties sudarymas buvo ekonomiškai ir protingai pagrįstas, nėra pagrindo apskritai teiginiui, jog atsakovės išlaidos turėtų būti kvalifikuojamos kaip nuostoliai.
Dėl procesinės bylos baigties.
34. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, priešieškinis atmetamas kaip nepagrįstas – atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų. Nesant ginčo dėl to, kad ieškovė tinkamai įvykdė 2019 m. birželio 5 d. Krovinio pervežimo sutartimis Nr. KNL00629 ir Nr. KNL00639 prisiimtas prievoles, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 320 Eur skolą tenkinamas (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.813 straipsnio 1 dalis).
35. Iš atsakovės ieškovei taip pat už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti skolą už pradelstą atsiskaitymą, todėl priteistinų procesinių palūkanų dydis nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
36. Ieškovė pateikė į bylą dokumentus, patvirtinančius, kad turėjo 297,15 Eur dydžio vertimo išlaidas (į valstybinę kalbą versti ieškinio priedai ir 2020 m. kovo 16 d. pateikti dokumentai) ir 2 000 Eur dydžio išlaidas už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą. Ieškinys patenkintas, o priešieškinys atmestas. Tokia bylos išsprendimo procesinė baigtis reiškia, kad atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
37. Įvertinus tai, kad ieškovė turėjo į valstybinę kalbą išversti įrodymus, išlaidos vertimams laikytinos pagrįstomis ir būtinomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dėl to šių išlaidų atlyginimas iš atsakovės ieškovei priteisiamas visoje apimtyje – 297,15 Eur. Aplinkybė, kad dalis vertimų buvo taisomi, nereiškia, jog išlaidos vertimams turėtų būti laikomos nepagrįstomis.
38. Išanalizavus ieškovės pateiktus prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatyta, kad advokato padėjėjas ieškovei šioje byloje suteikė tokią teisinę pagalbą: konsultaciją prieš kreipiantis į teismą, parengė ieškinį, 2019 m. lapkričio 20 d. rašytinius paaiškinimus ir atsiliepimą į priešieškinį, dalyvavo dviejuose parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose. Pagal 2020 m. gegužės 5 d. pateiktą patikslintą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė už advokato padėjėjo pagalbą sumokėjo tokias sumas: 100 Eur už konsultaciją prieš kreipiantis į teismą, 350 Eur už ieškinio parengimą, 150 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 250 Eur už pasirengimą, vykimą ir dalyvavimą 2019 m. lapkričio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje, 450 Eur už priešieškinio parengimą, 150 Eur už atstovavimą 2020 m. sausio 31 d. parengiamajame teismo posėdyje, 300 Eur už atstovavimą 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdyje ir 250 Eur už atstovavimą 2020 m. gegužės 6 d. teismo posėdyje. Sulyginus šias sumas, su nurodytomis ankstesniuose ieškovės prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, matyti, kad ieškinio 4.2 punkte ir 2019 m. lapkričio 25 d. prašyme buvo nurodyta, jog už ieškinio parengimą ieškovė turėjo 200 Eur advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidų. Be to, 2019 m. lapkričio 25 d. prašyme nurodyta, kad už pasirengimą, vykimą ir dalyvavimą 2019 m. lapkričio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje ieškovė advokato padėjėjui sumokėjo 400 Eur. Įvertinus ieškovės pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas išrašymo datas, darytina išvada, kad būtent 2019 m. lapkričio 25 d. prašyme buvo nurodyti tikslūs duomenys, kad už ieškinio parengimą buvo sumokėta 200 Eur, o už atstovavimą parengiamajame teismo posėdyje ne 250 Eur, o 400 Eur.
39. Sprendžiant ieškovei iš atsakovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, reikšminga aplinkybė yra ir priežastys, lėmusios išlaidų susidarymą. 2020 m. kovo 9 d. teismo posėdyje bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kadangi ieškovės į bylą pateikti dokumentų vertimai turėjo klaidų, t. y. kad šios būtų ištaisytos. Taigi ieškovės 300 Eur dydžio išlaidų susidarymą lėmė ieškovės atstovų klaida. Atsižvelgiant į tai, šių išlaidų atlyginimas ieškovei iš atsakovės negali būti priteistas. Priešingas sprendimas reikštų nepagrįstą dėl ieškovės atstovų kaltės išaugusių bylinėjimosi išlaidų kompensavimo naštos perkėlimą atsakovei.
40. 2019 m. lapkričio 25 d. parengiamajame teismo posėdyje pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės nebuvo pradėtas, nes atsakovė išreiškė valią pasirūpinti atstovavimu (posėdžio trukmė – 10 min.). 2020 m. sausio 31 d. parengiamasis posėdis truko 47 min., o 2020 m. gegužės 6 d. – 1 val. 32 min. Bendrai už atstovavimą teismo posėdžiuose (įskaitant pasirengimą jiems ir sugaištą laiką vykstant į juos) ieškovė advokato padėjėjui sumokėjo 800 Eur (400 Eur + 150 Eur + 250 Eur). Įvertinus suteiktos teisinės pagalbos apimtį, potencialias advokato padėjėjo laiko sąnaudas, vykstant į teismo posėdžius, nurodyta suma laikytina pagrįsta iš dalies – 650 Eur sumai (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2.1., 2.4, 5 ir 8.19 punktai).
41. Kitos ieškovės išlaidos advokato padėjėjo suteiktai teisinei pagalbai apmokėti laikytinos pagrįstomis. Remiantis tuo, kas nurodyta, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 550 Eur (100 Eur už teisinę konsultaciją prieš kreipiantis į teismą, 200 Eur už ieškinio parengimą, 150 Eur už rašytinių paaiškinimų parengimą, 450 Eur už priešieškinio parengimą ir 650 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose) dydžio advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas.
42. Viso ieškovei iš atsakovės priteisiamas 1 847,15 Eur (1 550 Eur + 297,15 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti ieškovei SIA „Ramco“ iš atsakovės MB „Konelita“ 320 Eur (trijų šimtų dvidešimties eurų) dydžio skolą, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (320 Eur (trys šimtai dvidešimt eurų) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugsėjo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 847,15 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 15 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.