Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Š., T. Š. ir valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

3. Suinteresuotas asmuo T. Š. su pareiškimu sutinka identiškais argumentais kaip ir suinteresuotas asmuo A. Š..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl faktinių aplinkybių ir teisinio reglamentavimo

5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e. b. l. 6, 9). Pareiškėjai ir palikėjui nuo 1992 m. spalio 6 d. priklausė butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 11-12).

4.1. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

4.2. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo motinos mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nustatymo

6. Po pareiškėjos sutuoktinio, mirusio 2009 m. vasario 15 d., mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra) (CK 5.13 straipsnis).

5.1. Palikėjas turėjo du vaikus: suinteresuotus asmenis dukrą A. Š. ir sūnų T. Š., kurie neišreiškė pageidavimo priimti palikimo po palikėjo mirties, o pareiškėjos ir palikėjo vaikai sutinka su pareiškėjos pareiškimu. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (butų savininkų bendrijos „Vilnius“ pažymą dėl įsiskolinimų, mokėjimo pranešimai ir kvitai už komunalines paslaugas) (e. b. l. 23–66) bei pareiškėjos pareiškime pateikti paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėja rūpinosi po sutuoktinio mirties likusiu nekilnojamuoju bei kilnojamuoju turtu.

7. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėja iki palikėjo mirties gyveno kartu su juo, po palikėjo mirties perimdama jo asmeninius daiktus bei rūpindamasi likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamasi su jais kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Kaip jau minėta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Kauno apylinkės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. Š. (G. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja D. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.