Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Henryta Gerdvilė, sekretoriaujant Rasai Burbienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jakštui, nukentėjusiems J. D. K., J. K., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui M. B., Kėdainių r. VTAS atstovei L. K., kaltinamajam M. A., jo gynėjui adv. I. Meškauskui, nepilnamečio kaltinamojo atstovei ir civilinei atsakovei I. A., kaltinamajam A. V., jo gynėjui adv. R. Gargasui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. A. a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2014 m. kovo 21 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 178 str. 1 d.( BK 63 str. 1 d. 4 d.) laisvės apribojimu 1 metams, taikytas BK 64¹ str. 1 d. ir skirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems (8) mėnesiams įpareigojant būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., tęsti mokslus bei paskirti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs,

A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 5 kartus:

2009-05-26 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2d. 5 mėn. laisvės apribojimo bausme. 2010-10-19 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1d. 22 p. arešto.2011-02-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme;2013-11-29 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 135 str. 1 d. 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo bausme;2014-04-17 Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d.( 2 epizodai) BK 63 str. 1 d. 4 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn. BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2013-11-29 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, atlieka bausmę pataisos namuose, teistumas neišnykęs.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. A. 2014 m. sausio 9 d., per laikotarpį nuo 19.00 val. iki 20.00 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, išlaužęs 15 litų vertės pakabinamą spyną, įsibrovė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato, esančio Kėdainiai, (duomenys neskelbtini) g. 32, patalpas, ir iš čia pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 80 litų vertės akumuliatorių pakrovėją ir bendros 649.38 litų vertės 230 m. YDYp 3x1,5, H05VV-F 5x2,5, H05VV-F 4x1,5, OWY Š4x2,5 kabelius;

be to, jis, 2014 m. sausio 13 d., apie 23.00 val., išdaužęs 50 litų vertės lango stiklą, įsibrovė į J. D. K. priklausančio namo, esančio Kėdainiai, (duomenys neskelbtini) g. 7, patalpas ir iš čia pagrobė J.D. K. ir J. K. priklausantį bendros 1435 litų vertės turtą: bendros 45 litų vertės 9 stiklainiukus po 0,5 litro talpos uogienės, 20 litų vertės žibalinę lempą, 70 litų vertės metalinį baką, bendros 35 litų vertės du puodus maistui virti, 200 litų vertės senovinį pakabinamą laikrodį, 25 litų vertės lapės kailį, 100 litų vertės TV priedelį „Orton“ su pultu, 25 litų vertės televizoriaus pultą „LG“, bendros 610 litų vertės penkias meškeres, bendros 255 litų vertės dvi dėžes su žvejybos reikmenimis, 30 litų vertės graibštą ir 20 litų dėklą žuvims laikyti.

A. V., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2014 m. sausio 13 d., apie 23.00 val., įgijo nedidelės vertės 150 litų turtą, t.y. 25 litų vertės lapės kailį, 100 litų vertės TV priedelį „Orton“ su pultu, 25 litų vertės televizoriaus pultą „LG“, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu iš J. D. K. priklausančio namo, esančio Kėdainiai, (duomenys neskelbtini) g. 7.

Dėl vagystės iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“

Motyvuojamoji dalis

Dėl vagystės iš J. D. K. gyvenamojo namo

Iš byloje esančių daiktų pateikimo protokolų matyti, kad liudytojas V. V. policijos pareigūnams pateikė senovinį laikrodį, senovinio laikrodžio raktą, televizoriaus LG pultelį ir lapės kailį, kurie buvo apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir grąžinti nukentėjusiajai (2 tomas b.l. 55, 51, 56-67).

Teisme ištirtų įrodymų visuma tik iš dalies pagrindžia inkriminuotą kaltinimą dėl vagystės iš J. D. K. namo.

Kaltinamasis A. V. neprisipažino dalyvavęs vagystėje iš D. K. namo, nurodydamas, jog tik įgijo iš M. A. nedidelės (150 litų) vertės daiktus: lapės kailį, TV priedelį „Orton“ su pultu, televizoriaus pultą „LG“, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu iš J. D. K. priklausančio namo, esančio Kėdainiai, (duomenys neskelbtini) g. 7. Kaltinamasis M. A. prisipažino iš dalies nurodydamas, jog vagystę padarė bendrininkų grupėje su A. V., iš J. D. K. priklausančio namo pagrobė: metalinį baką, du puodus, pakabinamą laikrodį, lapės kailį, TV priedelį „Orton“ su pultu, televizoriaus pultą „LG“, meškeres, dėžes su žvejybos reikmenimis, graibštą dėklą žuvims laikyti, t.y. ne visus kaltinime išvardintus daiktus pavogė. Kaltinamojo A. V. parodymų, jog jis vagystėje nedalyvavo, o tik įgijo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad turtas gautas nusikalstamu būdu bei kaltinamojo M. A. parodymų, jog ne visus kaltinime išvardintus daiktus pavogė nepaneigia jokie kiti bylos duomenys: įvykio vietoje pėdsakų tinkamų identifikavimui nerasta, A. V. įsibrovimas į namą nenustatytas, kaltinamojo pėdsakai namelyje nenustatyti, pagrobti daiktai rasti ne visi, įvykį mačiusių liudytojų nėra. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinimas A. V. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d. iš esmės grindžiamas tik M. A. parodymais, tačiau pastarojo parodymai byloje yra gana prieštaringi ir nenuoseklūs, todėl teismas kritiškai vertina kaltinamojo M. A. parodymus dėl A. V. dalyvavimo vagystėje iš D. K. namo. Du kartus apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. A. pirmos apklausos metu nurodė, jog A. V. išdaužė (duomenys neskelbtini) g. 7 namo, Kėdainiuose, verandos lango stiklą, o jis (M. A.) saugojo, kad kas neateitų, patvirtino, jog į namo vidų įlipęs nebuvo. Po to A. V. įlindo pro išdaužtą langą į vidų, o jis stovėjo prie namo ir laukė kol A. V. jam padavinės daiktus. Pirmiausiai jam A. V. padavė baltą maišą, po to daiktus, kuriuos jis susidėjo į maišą. Jis nešė maišą, o A. V. rankose nešėsi lapės kailį ir TV priedėlį, kuriuos paėmė iš jo (M. A.). Dalį daiktų jis pardavė A. V. tėvui, o meškeres pardavė A. V., kam ir kur nežino, parodyti negalėtų (2 t. b.l.112-113). Antros apklausos metu M. A. tvirtina, jog į namą buvo įlindęs tik A. V., jis padavinėjo jam daiktus iš namo vidaus. Į namo vidų įlipęs nebuvo, o daiktus sudėjo į du maišus (2 t. b.l.112-113). Apklaustas teismo posėdžio metu M. A. jau nurodė, kad į K. namą, pro langą įlindo abu su A. V., kartu ėmė daiktus, kas išdaužė lango stiklą nepamena. Maišus buvo pasiėmęs iš namų, daiktus į maišus dėjo abu. Maišus prikrovė pilnus, išmetė pro langą, o paskui patys išlindo ir nešė juos abu. Meškeres ir žvejybinius įrankius pardavė jis kažkokiam seniui, kuris V. nematė. Galiausiai kas ir kam pardavė meškeres nurodyti negalėjo. Taip pat teisiamojo posėdžio metu tvirtindamas, kad nusikaltimą įvykdė su A. V. nurodė, kad vienas nebūtų ėjęs į tą namą, nes būtų bijojęs, nes gal ten kas gyvena, tačiau prieš tai nurodė, kad matė, kad name niekas negyvena, nes nedegdavo vakarais šviesa. Be to paskutinio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ir nukentėjusius pažįsta, nes eidavo pas juos ne kartą padirbėti. Beje vertinant kaltinamojo M. A. parodymų patikimumą atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis vagystę padaręs ir iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (1 epizodas) taipogi visą laiką tvirtino, kad nusikaltimą padarė su „(duomenys neskelbtini)“ (L. L.), kurio atžvilgiu (L. L.) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus 2014-04-22 nutarimu ikiteisminis tyrimas dalyje buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, grindžiančių jam pareikštą įtarimą (1 t. b.l.55-56). Visgi paskutinio teisiamojo posėdžio metu M. A. nurodė, kad nusikaltimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė vienas ir L. L. nusikaltime nedalyvavo. Iš bylos duomenų matyti, kad M. A. diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, kaip nurodė pats ir jo įstatyminė atstovė-motina I. A. M. turi galvos traumą, tai atsiliepia jo atminčiai, užmiršta ką pasako, ar kur ką padeda. Gali pamiršti net su kuo ėjo, mokykloje jis neišmoko nei skaityti, nei rašyti. M. turi neįgalumą. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad kaltinamojo M. A. parodymai stokoja nuoseklumo ir patikimumo, tačiau abejonių dėl jo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą –vagystę iš D. K. namo, nėra. Teismas konstatuoja, jog dėl vagystės iš J. D. K. namo yra kaltas tik vienas M. A. ir jis turi atsakyti tik už nusikaltimo dalykų –9 stiklainiukų po 0,5 litro talpos uogienės, žibalinės lempos, metalinio bako, dviejų puodų, senovinio pakabinamo laikrodžio, lapės kailio, TV priedelio „Orton“ su pultu, televizoriaus pulto „LG“, penkių meškerių, dviejų dėžių su žvejybos reikmenimis, graibšto ir dėklo žuvims laikyti, vagystę, įsibrovus į namą pro išdaužtą langą, bet nesugadinus 30 litų vertės vidinės durų spynos. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad kaltinamasis M. A. bendrininkavo su A. V., sugadino 30 litų vertės vidinių durų spyną, pagrobė kepsninę, krūmapjovę, patalynės komplektą, sulčiaspaudę „Aurum“, radijo imtuvą, pastatomą laikrodį. Nukentėjusioji J. D. K. apklausta teismo posėdyje parodė, kad atėjusi į namą rado išdaužtą koridoriaus lango stiklą. Durys ir durų spyna nebuvo išlaužtos, vagys įlindo pro išdaužtą langą. Einant nuo tilto sodyba matosi gerai. Pašaliniai asmenys, praeinantys pro namą galėjo matyti išdaužtą langą. Šios aplinkybės konstatuotos ir apžiūrint įvykio vietą. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad sklypas neaptvertas, priėjimas laisvas. Namelio durys-medinės, rakinamos įleidžiama spyna, laužimo žymių neužfiksuota (2 tomas b.l. 3-10). Dėl to iš M. A. inkriminuoto kaltinimo kaip neįrodytos šalintinos jo bendrininkavimo su A. V., 30 litų vertės vidinių durų spynos sugadinimas, 400 litų vertės kepsninės, 100 litų vertės krūmapjovės, 40 litų vertės patalynės komplekto, 120 litų vertės sulčiaspaudės „Aurum“, 10 litų vertės radijo imtuvo, 20 litų vertės pastatomo laikrodžio, pagrobimo aplinkybės. Tokiu būdu yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, t.y. įsibrovęs į patalpą pagrobė svetimą turtą ir jo veika kvalifikuota teisingai.

Tuo tarpu dėl A. V. pareikšto kaltinimo dėl vagystės iš J. D. K. priklausančio namelio, kaltinamasis A. V. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, jis nuo pat pradžių neigė dalyvavęs vagystėje, savo parodymų nekeitė, kaltinimas grindžiamas vien tik kaltinamojo M. A. parodymais, kuriuos teismas laiko nenuosekliais, kitų įrodymų, patvirtinančių A. V. kaltę dėl vagystės iš J.D. K. namo, byloje nėra. Prokuroras savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo remtis jo dėstomu vertinimu, kuris grindžiamas prielaidomis, o ne byloje esančiu ir išnagrinėtu duomenų visetu. Teismas pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Pats A. V. neneigia, jog tą vakarą buvo nuėjęs prie (duomenys neskelbtini) g. 7 namo, nuėjo, todėl, kad matė, prie to namo su maišais ir karučiu M. A. ir nuėjo prie jo paklausti ką jis ten daro. A. V. neneigia, jog buvo nusikaltimo vietoje, tačiau nurodė, kad lango stiklo nedaužė, į vidų nelindo ir nieko nevogė, tik įsigijo nedidelės vertės turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Tokie kaltinamojo A. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme yra nuoseklūs ir neprieštaringi, jie nėra paneigti kitais įrodymais, kaip tuo reikalauja LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. Pareikštas kaltinimas A. V. grindžiamas išimtinai tik prielaidomis, kad galimai būtent jis galėjo bendrininkų grupėje kartu su M. A. padaryti šį nusikaltimą, nes buvo įvykio vietoje, pateikė pagrobtus daiktus, tačiau jokių kitų objektyvių kaltę dėl vagystės pagrindžiančių, neginčijamų įrodymų byloje nėra. Dėl šioje byloje nevisapusiškai ir nepakankamai išsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo, esant itin prieštaringiems kaltinamųjų parodymams, teismas neturi galimybių pašalinti byloje esančias abejones ir akivaizdžius prieštaravimus, nes tai savalaikiai anksčiau nebuvo atlikta, objektyvių, neginčytinų, patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent A. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 2 d., byloje nebuvo surinkta. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo imtasi jokių realių veiksmų, siekiant nustatyti A. V. kaltę dėl vagystės įvykdymo, nors pats kaltinamasis A. V. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl jam inkriminuoto nusikaltimo kaltę neigė. Kaltinimas grindžiamas tik kito kaltinamojo M. A. parodymais. Tačiau kaip jau konstatuota kaltinamojo M. A. parodymai itin prieštaringi tiek jo paties duotiems parodymams, skirtinguose bylos tyrimo etapuose, tiek kitų asmenų parodymams ir kitiems bylos įrodymams. Vien įvertinus tai, kad jo parodymai visą bylos nagrinėjimą buvo nenuoseklūs, prieštaraujantis tarpusavyje ir kitiems bylos įrodymams, jie kelia abejonių jų patikimumu. Akistata tarp A. V. ir M. A. nebuvo atlikta. Todėl neįrodžius, kad A. V. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, jo veika negali būti kvalifikuojama pagal LR BK 178 str. 2 d. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, jog pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (kasacinė byla Nr. 2K-673/2007). LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-544/2005, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, t.y. įgijo nedidelės vertės 150 litų turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu iš J. D. K. priklausančio namo. Kaltinamasis kaltu padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 189 str. 3 d. prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta byloje teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu, t.y. liudytojų parodymais, išanalizuotais kitais rašytiniais įrodymais. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. padarė baudžiamąjį nusižengimą, todėl kaltinamojo nusikalstama veika iš LR BK 178 str. 2 d. perkvalifikuotina į LR BK 189 str. 3 d. Kaltinamojo A. V. nusikalstama veika jos padarymo metu atitiko LR BK 189 str. 3 d. (įstatymo redakcija galiojusi iki 2015-01-01) - LR BK 3 str.1 d., nes LR BK 190 str.1d. (įstatymo redakcija galiojanti iki 2015-01-01) numatė, jog nedidelės vertės turtas yra – kai jo vertė viršija 1 MGL , bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Tačiau 2015-01-01 įsigaliojo nauja redakcija LR BK 190 str. 1 d ., kuri išaiškino sąvoką, kad nedidelės vertės turtas – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL (1MGL 37,66 Eur). LR BK 3 str. 2 d. numato, jog veikos nusikalstamumą veiką panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t.y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Taigi atsižvelgiant į paminėto įstatymo normą, reglamentuojančią baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu, kaltinamojo veika (įgyto turto už 150,00 Lt, 43,44Eur) nuo 2015-01-01 tapo dekriminalizuota, todėl kaltinamasis pagal LR BK 189 str. 3 d. išteisintinas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių –LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. 2 d.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. A. padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 str.). Nusikalstamos veikos padarytos tyčia, iš savanaudiškų paskatų, kaltu prisipažino ir dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis teistas 1 kartą, bausmę atlikęs (II t. b.l.131-137; III t.b. l. 155), nuo 2005-05-05 registruotas Vš. Į. Kėdainių PSPC psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, diagnozė: lengvas protinis atsilikimas (2 t., b.l. 138); jam nustatytas neįgalumas (lengvas neįgalumo lygis) (2 t., b.l. 129); šiuo metu nedirba, nesimoko, (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas patenkinamai, kaip prastai lankantys mokyklą, neprognozuojamo elgesio, be jokios aiškios priežasties skriaudžia, tyčiojasi, žemina už save silpnesnius vaikus, kalboje dominuoja necenzūriniai žodžiai, atsikalbinėja prieš mokytojus, mokyklos darbuotojus (2 t., b.l. 151); iš Kėdainių r. sav. administracijos VTAS pateiktos informacijos matyti, kad R. A. ir I. A. šeima įrašyta į Kėdainių r. savivaldybės administracijos VTAS socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (2 t. b. l. 145); iš Kauno a. VPK Kėdainių r. PK VPS PP pateiktos informacijos matyti, kad M. A. yra įrašytas į įskaitą, yra registruotas policiją dominančių vaikų apskaitos kartotekoje kaip teisės pažeidėjas (2 t., b.l. 142); Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis M. A. išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nekeičia gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią yra linkęs nusikalsti, teisiamas antrą kartą, kas rodo M. A. polinkį būnant tokio jauno amžiaus nusikalsti ir nenorą pasitaisyti. Kaltinamasis niekur nedirba, nesimoko. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi LR BK 54 str., 91 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas daro išvadą, jog kaltinamajam turi būti skirtinos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijos vidurkis, tačiau realią laisvės atėmimo bausmę kaltinamajam skirti netikslinga, kadangi kaltinamasis yra nepilnametis, jis praras vertybes, kurios sudaro jo gyvenimo pagrindą, jis gailisi padaręs nusikaltimą ir pažada ateityje nenusikalsti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 92 str. 1 d. 2 d. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidedant. Sutinkamai su BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str. 1 d. 2 d. 1 p. 2 p. 3 d. 5 p. kaltinamajam yra skiriama auklėjimo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, nustatant įstatyme numatytus įpareigojimus ir draudimus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui: metalinį laužtuvą, pakabinamą spyną, kabelių pavyzdžius (4 vnt.), perduotus saugoti Kauno AVPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (1 t. b.l. 19).

Kardomoji priemonė šioje byloje A. V. nepaskirta. Kaltinamasis A. V. atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, todėl jam netikslinga skirti kardomąją priemonę.

Kardomąją priemonę kaltinamajam M. A.– rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. V. nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, turto, santaupų bei pajamų neturi, materialinė padėtis sunki, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo (3 t., b.l.101)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. 302-303 str., teismas

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas LR BK 178 str. 2 d. (2014-01-09 svetimo turto vagystė), LR BK 178 str. 2 d. (2014-01-13 svetimo turto vagystė) ir nubausti jį:

-pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2014-01-09 svetimo turto vagystė) - 1 (vienerių metų) laisvės atėmimo bausme,

-pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (2014-01-13 svetimo turto vagystė) - 1 (vienerių metų) 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežčiausios paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., BK 82 str. 1 d. 5 p., BK 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai (12) mėnesių, įpareigojant M. A. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir mokytis, tęsti mokslą arba dirbti, bei uždraudžiant be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2014-01-15 iki 2014-01-17.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. V. padarytą nusikalstamą veiką iš LR BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į LR BK 189 str. 3 d. ir A. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 str. 3 d. (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2015-01-01) išteisinti, nesant jo veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių –LR BPK 3 str. 1 d. 1 p., 2 d.

Kardomosios priemonės A. V. neskirti.

Civilinį ieškinį civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tenkinti visiškai, priteisti iš M. A. a.k. (duomenys neskelbtini), 211,24 Eur (du šimtus vienuolika eurų 24 ct) (729,38 Lt) turtinės žalos atlyginimo, o nepilnamečiui M. A. neišgalint subsidariai iš jo motinos t.y. atstovės pagal įstatymą ir civ. atsakovės I. A., civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: metalinį laužtuvą, pakabinamą spyną, kabelių pavyzdžius (4 vnt.), perduotus saugoti Kauno AVPK Kėdainių r. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.