- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-10
- Bylos Nr.
- e2A-1062-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08865-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Latlita“
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, uždarajai akcinei bendrovei „Eurocash1“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5Turto draudimas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus ir Tatjanos Žukauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Latlita“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Latlita“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Eurocash1“ dėl draudimo išmokos priteisimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Ekskomisarų biuras“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė UAB „Latlita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Eurocash1“ 10 000,00 Eur draudimo išmoką, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta kasko draudimo sutartis serija LD Nr. 108938990 TIA Nr. 440771696 (atnaujinta sutartis Nr. 106222857 TAI Nr. 388167181). Draudimo sutartimi apdraustos šešios ieškovei priklausančios transporto priemonės, įskaitant ir 2013 m. sausio 1 d. pagamintą transporto priemonę VW Touran 1.6 TDI DPF TRENDLINE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)). Draudimo sutartis galiojo nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2018 m. rugsėjo 10 d. 2017 m. lapkričio 23 d. automobilį VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš ieškovei priklausančio garažo pavogė nenustatyti asmenys, dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nurodė, jog 2017 m. lapkričio 23 d. apie 1 val. 12 min. suveikė judesio davikliai, tačiau apsaugos tarnyba pažeidimų nenustatė. 2017 m. gruodžio 6 d. raštu atsakovė ieškovei pranešė, kad draudimo išmoka už automobilio VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystę nebus mokama, nes nepateikti transporto priemonės registracijos liudijimas ir užvedimo raktelis. Ieškovė pabrėžė, kad ieškovė elgėsi rūpestingai ir automobilio VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vagystė įvyko ne dėl ieškovės kaltės. Teigė, jog ieškovės patalpas saugojusi apsaugos tarnyba UAB ,,Eurocash1“ galimai netinkamai reagavo į apsaugos signalizacijos sistemos suveikimą. Pagal 2011 m. spalio 10 d. sudarytą sutartį Nr. SPS-11/1371, apsaugos tarnyba, gavusi apsaugos signalizacijos sistemos suveikimo signalą, privalėjo atvykti prie objekto ne vėliau kaip per 8 minutes, tačiau atvyko per 12 minučių, be to, nėra duomenų, kad apsaugos tarnyba, gavusi apsaugos signalizacijos suveikimo signalą, būtų bandžiusi susisiekti su kitais ieškovės atsakingais asmenimis, nurodytais sutartyje, išskyrus ieškovės darbuotoją Č. P.. Jeigu apsaugos tarnyba būtų atvykusi greičiau, laikydamasi sutartyje nustatyto reagavimo laiko bei kruopščiai patikrinusi saugomą objektą, automobilį siekę pavogti asmenys galimai būtų buvę sulaikyti tą pačią naktį.
3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ su pateiktu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. sudaryta transporto priemonių draudimo sutartis (Draudimo liudijimas Nr. 440771696) pagal transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2017-02-07 redakcija). Draudimo sutartimi šalys susitarė dėl draudimo apsaugos ribų, draudžiamųjų ir nedraudžiamųjų įvykių, šalių teisių ir pareigų ir kitų sutarties sąlygų. 2017 m. lapkričio 23 d. (duomenys neskelbtini), įvyko vagystė, kurios metu pavogtas automobilis VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kartu su jame likusiais automobilio rakteliais ir transporto priemonės registracijos liudijimu. VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), laikytas privačioje saugomoje teritorijoje esančiame garaže, garažas buvęs užrakintas, įjungta signalizacija ir visas objektas priduotas apsaugos tarnybai. 2017 m. gruodžio 6 d. atsakovė ieškovę informavo, kad pagal draudimo sutartį įvykis yra nedraudžiamasis, nes transporto priemonė pavogta kartu su transporto priemonės registracijos dokumentais ir užvedimo rakteliais. Draudiko vertintos apsaugos priemonės apėmė tik automobilio imobilizatorius ir signalizacijos sistemas. Pabrėžė, jog draudikas neturi galimybės įsitikinti įvykio tikrumu, nustatyti, ar draudėjas prisidėjo prie vagystės, ar jo veiksmai galėjo sąlygoti lengvesnį transporto priemonės išvežimą į kitą valstybę, todėl sutartyje nurodė, kad tokia situacija nedraudžiama. Nurodė, kad atsakovės negali būti solidariosiomis skolininkėmis, nes prievolių, iš kurių kildinami reikalavimai, kilmė (sutartys) ir apimtis yra visiškai skirtinga. Nustačius solidariąją civilinę atsakomybę, vienai iš atsakovių kiltų nepagrįsta prievolė atlyginti kitos atsakovės padarytą žalą nekonstatavus jos pačios padaryto sutartinės teisės pažeidimo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Eurocash1“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės neatsakingumą ir nerūpestingumą. Automobilyje VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), palikti ne tik registracijos dokumentai, bet ir užvedimo raktai. Pabrėžė, jog automobilio užvedimo raktų turėjimas pagreitina automobilio pavogimo procesą. Draudimo sutarties sudarymas nereiškia, kad apdraustas automobilis gali būti paliktas ne tik su registracijos dokumentais, bet ir su užvedimo raktais, leidžiant kitiems asmenims lengviau įvykdyti nusikaltimą. Pažymėjo, jog 2009 m. spalio 1 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Ekskomisarų biuras“ pasirašyta reagavimo paslaugų sutartis Nr. 182047 (KS-09/766a), pagal kurią trečiasis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“ įsipareigojo atsakovės atskiru prašymu operatyviai reaguoti į atsakovės klientų asmeniui ar turtui iškilusią grėsmę, siųsdamas į atsakovės nurodytą adresą savo apsaugos darbuotojus, kad jie imtųsi teisėtų priemonių grėsmei nutraukti ar užkirsti kelią. Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. gruodžio 23 d. suveikus signalizacijai arčiausiai objekto buvo trečiojo asmens UAB „Ekskomisarų biuras“ greitojo reagavimo ekipažas, į signalizacijos sistemos suveikimo signalą reagavo trečiojo asmens UAB „Ekskomisarų biuras“ greitojo reagavimo ekipažas. Atvykęs į objektą, greitojo reagavimo ekipažo darbuotojas apžiūrėjo objektą, jokių įsilaužimo požymių nustatyta nebuvo. Centrinis stebėjimo pultas bandė susisiekti su ieškovės atsakingais asmenimis, kuriuos ieškovė pati nurodė, kaip objekto atsakingus asmenis, tačiau į visus skambučius buvo neatsiliepta. Tuo atveju, jeigu į centrinio stebėjimo pulto skambučius būtų atsiliepęs ir atvykęs į įvykio vietą bent vienas iš objekto atsakingųjų asmenų, automobilio paiešką būtų pradėta daug anksčiau, taip ženkliai padidinant galimybę surasti pavogtą automobilį. Pabrėžė, jog atsakovei negali kilti pareigos atlyginti ieškovei jos patirtą žalą, nes nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp ieškinyje minimo apsaugos darbuotojo atvykimo į objektą laiko ir automobilio VW TOURAN, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pavogimo.
5. Trečiasis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 23 d. gavus signalizacijos suveikimo signalą, atvykta į įvykio, kurio metu dingo transporto priemonė VW Touran, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vietą. Atvykusiam reagavimo ekipažo apsaugos darbuotojui nebuvo jokio pagrindo manyti, jog į objektą ir jame esantį turtą pasikėsinta. Nurodė, kad pavogto automobilio vertė nustatyta pagal vienintelį skelbimą internete. Pabrėžė, jog žalos dydis šiuo atveju nėra tinkamai pagrįstas, nepateikti objektyvūs ir tinkami įrodymai. Iš byloje pateikto neatsakytų skambučių išrašo matyti, jog bandyta susisiekti ir su kitais ieškovės nurodytais atstovais, tačiau nei vienas iš asmenų neatsiliepė telefonu ir į įvykio vietą neatvyko. Ieškovė nebuvo pakankamai atsakinga ir rūpestinga – transporto priemonėje sąmoningai paliko ne tik jos registracijos dokumentus, sudarant sąlygas saugiai pasišalinti su pavogta transporto priemone, sustabdžius ją patikrinimui policijai, bet ir užvedimo raktus – tai ne tik pašalino kliūtis automobilio vagystei, tačiau galėjo ir paskatinti įvykdyti nusikaltimą. Pabrėžė, jog ieškovei rūpestingai ir tinkamai vykdžius savo, kaip automobilio valdytojos bei saugos paslaugų užsakovės pareigas, būtų užkirstas kelias greitai vagystei.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
7. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad Taisyklių 8.1.10 punkte numatyta nedraudžiamojo įvykio sąvoka, t. y. transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusiais transporto priemonės registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais (išskyrus vagystę plėšimo būdu), yra aiški ir nedviprasmiška, todėl sprendė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad šia nuostata nėra pagrindo remtis, nes nenustatyta ieškovės kaltė. Teismas nustatė, kad ieškovė paliko ginčo automobilyje raktelius ir registracijos dokumentus. Teismo vertinimu, toks ieškovės darbuotojų elgesys negali būti pripažįstamas protingu, nes liudytojas taip ir nesugebėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių automobiliu besinaudoję asmenys negalėjo kiekvienas nešiotis po užvedimo raktelį. Teismas konstatavo, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi saugodama automobilį. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovė AB ,,Lietuvos draudimas“ pagrįstai neišmokėjo draudimo išmokos, todėl ieškovės reikalavimą dėl šios išmokos priteisimo atmetė.
8. Teismas nustatė, kad saugos tarnyba atvyko į įvykio vietą praėjus 12 minučių nuo apsaugos sistemos signalizacijos suveikimo nesilaikydama apsaugos reagavimo laiko, tačiau atkreipė dėmesį, jog vagystė buvo įvykdyta per labai trumpą laiką ir net jei saugos tarnyba būtų atvykusi per sutartyje numatytas aštuonias minutes, automobilis ir jame esantis asmuo (asmenys) jau kuris laikas buvo pasišalinę iš įvykio vietos – vaizdo įrašas patvirtina, jog automobilis iš garažo išvažiavo per 5 minutes. Teismas sprendė, jog nesant priežastinio ryšio, atsakovė UAB ,,Eurocash1“ negali būti atsakinga dėl ieškovės patirtų nuostolių.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Latlita“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Automobilis buvo laikomas privačioje saugomoje teritorijoje esančiame garaže. Įvykio metu garažas buvo užrakintas, įjungta signalizacija ir visas objektas buvo priduotas apsaugos tarnybai UAB „Eurocash1“. Taigi, nepaisant to, kad automobilis buvo pavogtas su dokumentais ir užvedimo rakteliais, akivaizdu, kad ieškovė ėmėsi visų įmanomų apsaugos priemonių ir savo turtą saugojo tinkamai. Nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog ieškovė elgėsi aplaidžiai ir automobilio vagystė įvyko dėl ieškovės kaltės.
9.2. Automobilio vagystei itin reikšmingos įtakos turėjo netinkamas ir nesavalaikis apsaugos tarnybos reagavimas į apsaugos signalizacijos suveikimą bei netinkama saugomo objekto apžiūra, dėl ko asmenys, pavogę automobilį, nebuvo sulaikyti, o automobilis buvo pavogtas. Jeigu apsaugos tarnyba būtų atvykusi greičiau, laikydamasi sutartyje nustatyto reagavimo laiko, bei kruopščiai patikrinusi saugomą objektą, automobilį siekę pavogti asmenys galimai būtų buvę sulaikyti tą pačią naktį.
Atsiliepimas
10. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
Šalies argumentai
10.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, esą ji sutartį vykdė tinkamai įrengdama kitas apsaugos priemones. Pažymėtina, jog tokių priemonių draudikas nereikalavo, jų saugumo įvertinimas draudimo sutarties sudarymo metu nebuvo atliktas, o ieškovė vienašališkai nusprendė, kad tokia apsauga bus efektyvi ir padės išvengti draudimo sutartyje numatytų nedraudžiamųjų įvykių.
10.2. Ieškovė yra ne fizinis asmuo, vartotojas, CK prasme, o juridinis asmuo, todėl jai taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai susipažįstant su sutarties sąlygomis. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai, nei viena iš šalių negali būti laikoma silpnesniąja sutarties puse. Jei prieš pasirašant draudimo sutartį, kuri nors sutarties sąlyga ieškovei atrodė nesąžininga ir nepriimtina, ieškovė galėjo nesudaryti draudimo sutarties su atsakove ir pasirinkti kitą draudimo bendrovę.
10.3. Atsakovė vykdė objekto, o ne automobilio apsaugą. Atsakovei nebuvo žinoma, koks turtas yra saugojamas objekte ir kokiais automobiliais važinėja saugomo objekto savininkai. Net ir sutikę kelyje galimai pavogtą automobilį, apsaugos darbuotojai neturėtų teisės sustabdyti jį ar sulaikyti jį vairuojantį (dokumentus ir raktelius turintį) asmenį, todėl ieškovės argumentas, kad apsaugos tarnybai atvykus greičiau, laikantis sutartyje nustatyto reagavimo laiko, bei kruopščiai patikrinus saugomą objektą, automobilį siekę pavogti asmenys galimai būtų buvę sulaikyti tą pačią naktį, yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Eurocash1“ atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad automobilyje buvo palikti tiek rakteliai, tiek dokumentai, o tai, remiantis kasacinio teismo praktika, leidžia priskirti įvykį prie nedraudiminių, kadangi ieškovė netinkamai vykdė savo prievolę saugoti turtą ir tokiu būdu palengvino galimybę nusikaltėliams užvaldyti svetimą turtą.
11.2. Teismo surinkti faktai ir filmuota medžiaga patvirtina, kad vagystė buvo įvykdyta per 5 minutes, todėl net atvykus į objektą per sutartyje numatytas 8 minutes, nebūtų galimybės užkirsti kelio nusikaltimui. Kadangi saugos ekipažo atvykimo į objektą trukmė negalėjo turėti įtakos vagystei, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant priežastinio ryšio tarp atsakovės UAB „Eurocash1“ veiksmų ir nusikaltimo, atsakovė negali būti atsakinga už patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“ atsiliepimu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimus:
12.1. Bylos nagrinėjimo metu surinkti įrodymai, sprendime konstatuotos aplinkybės tik patvirtina faktą, kad ieškovė nesiėmė visų įmanomų apsaugos priemonių dėl tinkamo savo turto saugojimo. Teismas tinkamai vertino suformuotą teisminę praktiką, todėl ieškovės argumentai dėl draudimo sutarties yra atmestini.
12.2. Faktas, kad transporto priemonės vagystė atlikta per labai trumpą laiko tarpą (5 min.) yra esminė sąlyga, kodėl saugos tarnybai netaikoma atsakomybė. Net ir saugos tarnybos atstovui atvykus į objektą per sutartyje numatytą terminą, vagystės veiksmas jau būtų įvykdytas ir iš įvykio vietos kuris laikas pasišalinta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant priežastinio ryšio tarp saugos tarnybos veiksmų ir kilusios žalos, atsakomybė negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
13. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl draudiko (atsakovo) prievolės draudėjui (ieškovui) išmokėti draudimo išmoką, atlyginančią žalą draudėjui dėl jam priklausančios transporto priemonės apgadinimo, atsakovui įvykį pripažinus nedraudiminiu bei atsakovės - apsaugos tarnybos sutartinės civilinės atsakomybės.
15. CK 6.987 str. nustatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų - draudimo rūšies taisyklių pagrindu prisijungimo būdu, t.y. draudimo sutarties šalys paprastai nesideri dėl sutarties sąlygų, nes jas, kaip standartines, parengia draudikas, o draudėjas apsisprendžia: sudaryti sutartį pagal šias sąlygas ar ne, t. y. sutartis sudaroma prisijungimo būdu (CK 6.160 str. 2 dalis, 6.185 str. 1 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti numatyta draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai.
16. Nedraudžiamieji įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudžiamieji įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonėms, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 str. 4 d.), o neigiamų padarinių atsiradimo rizika tokiu atveju tenka pačiam draudikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byla Nr. 3K-3-32/2009). Asmuo, sudarydamas draudimo sutartį, siekia apsaugoti savo turtinius interesus nuo galimos žalos. Draudimo funkcija yra kompensuoti draudėjo patirtą žalą, nustačius, kad ji padaryta draudimo objektui. Draudimo apsauga – tai draudiko įsipareigojimas sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui – draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui (CK 6.987 str., Draudimo įstatymo 2 str. 11 dalis). Įstatyme ir konkrečiose draudimo rūšies taisyklėse nustatytos išimtys, kai draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, dėl to draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo draudikas turi teisę jos visiškai arba iš dalies nemokėti. Tokią teisę draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme numatytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatymo numatytais atvejai. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 str.).
17. Taigi tais atvejais, kai pagrindas atleisti draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo yra konkrečių sutarties sąlygų nesilaikymas, teismas, nagrinėdamas ginčus dėl atsisakymo mokėti draudimo išmokas, turi nustatyti, ar šias sąlygas draudikas tinkamai atskleidė, ar draudėjas su jomis sutiko ir žinojo jų nesilaikymo pasekmes.
18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta kasko draudimo sutartis serija LD Nr. 108938990 TAI Nr. 44771696 pagal Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 021 (2017-02-17 redakcija, galioja nuo 2017-03-01), dėl automobilio VW TOURAN 1.6 TDI DPF TRENDLINE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudiminės apsaugos. Ginčas kilo dėl Taisyklių 8.1.10 punkto, kuriame nustatyta, kad nedraudžiamuoju įvykiu laikoma kai „transporto priemonė buvo pavogta kartu su joje likusias transporto priemonės registracijos dokumentais ir (ar) užvedimo rakteliais ( išskyrus vagystę plėšimo būdu). Preziumuojama, kad registracijos dokumentai ir (ar) užvedimo rakteliai pavogti katu su transporto priemone, jei draudėjas po įvykio, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po raštiško pranešimo apie įvykį, neperdavė draudikui ar ikiteisminio tyrimo institucijai registracijos dokumentų ir (ar) visų transporto priemonių užvedimo raktelių“.
19. 2017-11-23 (duomenys neskelbtini) įvyko vagystė, kuriuos metu automobilis buvo pavogtas su dokumentais ir užvedimo rakteliais; ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Tačiau apeliantės vertinimu, tai nesudaro pagrindo atsisakyti mokėti draudimo išmoką, kadangi apeliantas, siekdamas apsaugoti savo turtą, ėmėsi visų įmanomų savo turto apsaugos priemonių: automobilis buvo laikomas privačioje saugomoje teritorijoje esančiame garaže. Įvykio metu garažas buvo užrakintas, visas objektas buvo priduotas apsaugos tarnybai UAB „Eurocash1“. Transporto priemonės vagystė yra draudžiamasis įvykis; atsitikus tokiam įvykiui, draudėjas privalo kompensuoti patirtus nuostolius. Automobilio registracijos dokumentų palikimas automobilyje savaime nereiškia aplinkybės, lengvinančios automobilio vagystės padarymą. Apeliantės vertinimu, reikia vadovautis ne šalių draudimo sutarties nuostatomis (Taisyklių 8.1.10 p.), bet pamatiniais tiesės principais, kurie suponuoja pareigą vadovautis protingumo ir teisingumo principais.
20. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliaciniame skunde neginčijo, kad Taisyklių 8.1.10 punkte nurodyta sąlyga yra atskleista tinkamai, yra aiški ir nedviprasmiška, nesusieta su jokiomis kitomis įrodinėjimo aplinkybėmis. Apeliantė neįrodinėjo, kad nebuvo tinkamai supažindinta su Taisyklėmis, nėra jokių prielaidų manyti, kad ši sąlyga būtų apelaintei neaiški ar nepriimtina draudimo sutarties pasirašymo metu. Apeliantė taip pat neginčija, kad 2017-11-23 įvykio metu automobilis buvo pavogtas su dokumentais ir užvedimo rakteliais, t.y. pagal nurodytą šalių sutarties sąlygą įvykis buvo nedraudžiamasis.
21. Apeliantė siūlo tiesiog nesivadovauti Taisyklių 8.1.10 punkto nuostata, bet remtis teisingumo ir protingumo principu, motyvuodama, kad ji buvo pakankamai apdairi ir atsakinga – ėmėsi papildomų, draudimo sutartyje nenumatytų savo turto (automobilio) apsaugos priemonių (paliko saugomoje teritorijoje užrakintame garaže), be to savo veiksmais (automobilio dokumentų ir užvedimo raktelių palikimas automobilyje) neprisidėjo prie automobilio praradimo. Apeliantė rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2012, kurioje išaiškinta, kad automobilio registracijos dokumentų jame palikimas nelemia draudžiamojo įvykio (vagystės) bet sudaro palankesnes sąlygas tolimesnėms vagystę padariusios asmens veiksmams (automobilio paslėpimui, realizavimui , kt. ), t.y. nėra pagrindo išvadai, kad automobilio registracijos dokumentų palikimas jame savaime reiškia, jog šis bus pavogtas.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad Taisyklių 8.1.10 punkto sąlyga yra neaiški, nesąžininga, neužtikrinanti šalių interesų pusiausvyros, todėl teismas neturėjo pagrindo nukrypti nuo sutarties sąlygų privalomumo principo (CK 6.189 str.) ir vadovautis ne sutarties nuostatomis, bet teisingumo ir protingumo principu, taip, kaip jį aiškina ieškovė. Nagrinėjamu atveju Taisyklių 8.1.10 p. tiksliai atitiko byloje nustatytus įvykio faktus; atsakovė pagrįstai ir teisėtai pripažino įvykį nedraudžiamuoju ir atsisakė atlyginti ieškovės nuostolius. Apeliantės nurodytos papildomos apsaugos priemonės (automobilio laikymas privačioje saugomoje teritorijoje, užrakintame garaže, įjungus signalizaciją, pan.) nebuvo numatytos šalių sutartyje, todėl ieškovė negali reikalauti pripažinti įvykį draudžiamuoju ir išmokėti jai draudimo išmoką, numatytą sutartyje, tuo pagrindu, kad ji ėmėsi papildomų, sutartyje nenumatytų turto pasaugos priemonių.
23. Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad automobilio dokumentų ir užvedimo raktelių palikimas automobilyje neprisidėjo prie automobilio praradimo. Nagrinėjamos bylos duomenimis ieškovės patalpos, kuriuose buvo laikomas automobilis, buvo saugomos pagal 2011-10-10 apsaugos sutartį Nr. SPS-11/1371 su atsakovu UAB „Eurocash1“; pagal apsaugos sutartį apsaugos tarnyba, gavusi apsaugos signalizacijos suveikimo signalą privalo nedelsiant nuvykti prie objekto, tačiau ne vėliau nei per 8 min. 2017-11-23 įvykio metu remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis (vaizdo įrašu) pavogtas automobilis iš garažo išvažiavo per 5 min., o apsaugos tarnyba į saugomą objektą atvyko praėjus 12 min. nuo apsaugos sistemos signalizacijos suveikimo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sprendžiama, kad užvedimo raktelių palikimas automobilyje sudarė sąlygas labai greitai užkurti automobilio variklį ir palikti saugomą patalpą ir teritoriją t.y. ieškovės veiksmai iš esmės palengvino automobilio vagystės padarymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-180/2012 faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių; nagrinėjamoje byloje automobilyje buvo palikti ne tik automobilio registracijos dokumentai, bet ir užvedimo rakteliai; dėl to kasacinio teismo išaiškinimai, duoti kitokių faktinių aplinkybių kontekste, nagrinėjamos bylos faktinei situacijai neaktualūs.
24. Dėl apsaugos tarnybos atsakomybės. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu, prašylama priteisti iš atsakovių AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Eurocash1“ 10 000 Eur draudimo išmoką; ieškovė nedetalizavo, ar prašo priteisti draudimo išmoką iš atsakovų solidariai, ar dalimis ir pan. Atsakovė UAB „Eurocash1“ nėra draudimo santykių dalyvė, ieškovė kildina jos prievolę atlyginti ieškovės nuostolius iš apsaugos sutarties pažeidimo. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad nevykdoma ar netinkamai vykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas, o kita privalo juos atlyginti (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Šalių apsaugos sutarties 7.1 punktas taip pat nustato, kad kliento (ieškovės) patirtą tiesioginę turtinę žalą, kilusią dėl apsaugos tarnybos kaltės, neįvykdžius sutartinius įsipareigojimus ir esant tiesioginiam priežastiniam ryšiui apsaugos tarnyba atlygina bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygomis.
25. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
26. Ieškovės vertinimu, atsakovė pažeidė apsaugos sutartį - netinkamai reagavo į apsaugos signalizacijos suveikimą, dėl ko neužkirto kelio automobilio vagystei ir ieškovė patyrė nuostolius. Pagal šalių 2011-10-10 saugos paslaugų sutarties Nr. SPS-11/1371 4.3.1 p. atsakovė, gavusi apsaugos signalizacijos suveikimo signalą privalo nedelsiant nuvykti prie objekto, tačiau ne vėliau nei per 8 min; 2017-11-23 įvykio metu remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis (vaizdo įrašu) pavogtas automobilis iš garažo išvažiavo per 5 min., o apsaugos tarnyba į saugomą objektą atvyko praėjus 12 min. nuo apsaugos sistemos signalizacijos suveikimo. Teismas sprendė, kad tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės nuostolių atsiradimo nėra priežastinio ryšio, nes pagrobtas automobilis ir jame esantis asmuo (asmenys) pasišalino iš saugomos teritorijos per 5 min. Jeigu saugos tarnyba būtų atvykusi per sutartyje numatytas 8 minutes, jie negalėtų užkirsti kelia automobilio vagystei.
27. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutiko su tokia teismo išvada, motyvuodama, kad jeigu apsaugos tarnybos darbuotojai būtų atvykę laiku, automobilį pavogę asmenys galėjo būti sutikti kelyje važiuojant tikrinti saugomo objekto, tačiau atvykus į objektą tik po 12 min. neliko galimybės užkirsi kelią padarytam nusikaltimui. Apeliantės argumentas atmetamas. Šalių sudarytos apsaugos paslaugų sutarties objektas – saugojamame objekte esančios signalizacijos stebėjimas ir reagavimas. Ieškovo automobilis, paliktas saugojamo garažo viduje, nėra saugomas objektas; atsakovo UAB „Eurocash1“ subrangovo UAB „Ekskomisarų biuro“ greitojo reagavimo ekipažas, nuvykęs patikrinti signalizacijos, pagal sutartį neturėjo pareigos tikrinti pravažiojančius automobilius. Pažymėtina, kad bylos duomenimis 2017-12-23 įvykio metu greitojo reagavimo ekipažo darbuotojai apžiūrėję saugomą objektą, nenustatė įsilaužimo į objektą požymių; jiems taip pat nepavyko susisiekti su ieškovės atstovais, nors pagal apsaugos paslaugų sutarties 3.2.3, 3.2.11 punktus ieškovė įsipareigojo pateikti atsakingų asmenų, turinčių teisę įjungti ir išjungti signalizaciją, sąrašą ir užtikrinti, kad su vienu iš šių asmenų būtų galima susisiekti visą parą. Ieškovei neužtikrinus, kad jos atstovai būtų pasiekiami, automobilio paieška nebuvo pradėta naktį iš karto po jo pagrobimo, kas apsunkino pagrobto automobilio paiešką; dėl to sutiktina su atsakovės ir trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog pačios ieškovės nerūpestingumas prisidėjo prie žalingų pasekmių atsiradimo.
28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nesant priežastinio ryšio tarp sutarties pažeidimo ir pasekmių (žalos atsiradimo), nėra pagrindo atsakovo UAB „Eurocash1“ civilinei atsakomybei kilti.
29. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
30. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nenustatyta, todėl apeliaciniai skundai atmetami kaip nepagrįsti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos priteisiamos iš antros šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės skundas atmestas, ieškovės bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos. Duomenų apie atsakovių, trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nėra. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepaskirstytinos bylos dalyviams, nes šios išlaidos yra mažesnės negu minimalus į valstybės biudžetą priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.