Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus prokuroro Sigito Kanaporiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

L. M., gimęs (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje registruotas, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2020 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkes teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį, paskirta 20 parų arešto bausmė;

2) 2020 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkes teismo Radviliškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi, bausmė subendrinta su 2020 m. rugsėjo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

3) 2021 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta 30 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

4) 2024 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 187 str. 3 d. - 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta L. M. galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Nuosprendis neįsiteisėjęs, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis L. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. sausio 12 d., apie 23.00 val., tyčia smūgiuodamas koja du kartus į (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, jas įlenkė, tokiais savo neteisėtais veiksmais sugadino svetimą – (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį, UAB „(duomenys neskelbtini)" valdomą nedidelės – 420 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis L. M. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad būdamas apsvaigęs nuo degtinės, 2024 m. sausio 12 d., tai galėjo būti apie 23.00 val., tiksliai laiko nepamena, kartu su draugu G. K. nuėjo prie savo sesers E. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), tikslu išsiaiškinti dėl ko ji negražiai bendrauja su G.. G. K. kalbantis telefonu su drauge S., o jam stovint šalia sesers E. buto durų, jis nesuvaldė savo emocijų ir spyrė du kartus į E. buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų varčią, taip įlenkdamas durų kraštą. Taip pasielgė, kadangi manė, jog E. tyčia neatidaro buto durų, nežinojo, kad jos nėra namuose. Einant prie sesers namų, neketino gadinti durų, tiesiog norėjo pasikalbėti su E., o į duris spyrė iš pykčio. Su sese E. M. nesutaria dėl gyvenimiškų dalykų, tad tarp jų nuolat vyksta žodiniai ginčai. G. K. durų nespardė ir jų negadino, tik stovėjo šalia. Buto duris jis pakeitė į naujas. UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl durų pretenzijų neturi. G. K. iš draugiškumo padėjo jam pakeisti buto duris. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, pasižada ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Kuo skubiau susiras darbą ir susitvarkys gyvenimą.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:

Ikiteisminis tyrimas pradėtas tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2024-01-22 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu pranešė, apie tai, kad 2024-01-12 buvo sugadintos buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys. Butas nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Pagal 2023-01-18 turto patikėjimo sutartį Nr. NVP-14, 2023-01-18 turto perdavimo - priėmimo aktu butas perduotas valdyti ir naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buto nuomininkė E. N., gim. (duomenys neskelbtini) m.. UAB „(duomenys neskelbtini)" dėl sugadintų durų padaryta 420 eurų turtinė žala (durų kaina, be darbų atlikimo). Prašo atlikti tyrimą, nubausti kaltus asmenis, įpareigoti atlyginti bendrovei padarytą žalą.

2024-01-14 per ePoliciją kreipėsi pareiškėja E. M.(ankstesnė pavardė N.), gim. (duomenys neskelbtini) m., pranešdama apie tai, kad laikotarpiu nuo 2024-01-11 17.00 val. iki 2024-01-14 15.00 val., buvo sulaužytos buto, esančio (duomenys neskelbtini), durys. Jai padaryta 300 Eur turtinė žala.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra prie buto, (duomenys neskelbtini), lauko durų. Trečiame minėto namo aukšte po kairę pusę matosi tamsiai rudos spalvos skardinės durys. Durų apačioje, kairiajame kampe matosi įlenkimas. Prie įlenkimo matosi batų padų purvini dryžiai. Apžiūrėjus įvykio vietą niekas nepaimta ir neišimta, fotografuota.

Pagal nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei.

Byloje yra UAB "(duomenys neskelbtini)" pažyma, kad jiems žala atlyginta, todėl pretenzijų neturi.

Liudytoja E. M.parodė, kad 2024-01-14 17.00 val., ji iš (duomenys neskelbtini) miesto grįžo į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir rado sulaužytas, apgadintas buto duris. Akivaizdžiai matėsi, kad jos buvo apspardytos iš kojų. Matėsi batų žymės. Durys yra skardinės, juodos spalvos. Butas priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, jį gavusi kaip socialinę paramą iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuo 2018 m.. Kokia padaryta turtinė žala dėl apgadintų durų nurodyti negali. Durys užsirakina, bet sunkiai, stringa, o durų apačioje dėl padarytų sugadinimų jos pilnai neužsidaro. Buto duris sugadino, kaip ji mano, jos brolis L. M. ir G. K.. Durys sugadintos buvo 2024-01-12, jai nebūnant namuose. Kad pastarieji sugadino jos buto duris, ji sužinojo iš jų pačių, nes G. norėjo patekti į jos namus, o ji buvo pakeitusi durų spynas, todėl negalėję jų atrakinti, jie abu pradėjo jas spardyti. G. yra jos buvęs sugyventinis. Dėl kokių priežasčių G. norėjo patekti į jos namus, nežino. Grįžusi sausio 14 d. į namus, ji rado duris užrakintas, iš buto niekas nepavogta, tik apspardytos ir sugadintos buto durys. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų dėl sugadintų durų ir padarytos žalos dar neinformavo. Ar kaimynai girdėjo, ar matė šį įvykį pasakyti negali. Nė vienas iš kaimynų jai apie šį įvykį niekas nieko nesakė. Kad buto duris laužė ir spardė abu kartu G. su L., jai pasakė G. draugė S., kuri šiuo metu gyvena Anglijoje, o pastaroji visą vaizdą matė per vaizdo kamerą, nes tuo metu G. su ja kalbėjo per „messenger“ programėlę, įsijungęs vaizdo kamerą. S. pasivadinusi S. M. S.. Dėl kokių priežasčių L. su G. norėjo patekti į jos namus S. nesakė, minėjo tik, kad abu buvo girti. G. daiktų jos namuose jau nebėra.

Liudytoja E. M. papildomos apklausos metu parodė, kad savo pirminius parodymus tvirtina ir patikslina, kad apie tai, kad 2024 m. sausio 12 d., prie jos gyvenamo buto durų buvo atėję jos brolis L. M. ir buvęs sugyventinis G. K. ji sužinojo iš G. draugės S. S.. Pastaroji jai pasakė, kad išspirtos jos buto durys, tačiau kuris tiksliai išspyrė duris, nesuprato. Nei su L., nei su G. nesutaria iki šiol. Ji pati įvykio aplinkybių nematė ir nežino kas jas matė. Ji nežino, kuris iš vaikinų įlenkė buto duris. Po įvykio, kada nepamena, G. jai sakė, kad duris sugadino jos brolis L. M.. Mano, kad buto durys buvo sugadintos iš pykčio, kad jos nebuvo namie ir, kad niekas neatidarė durų. Po įvykio L. su G. įdėjo naujas buto duris, dėl durų ji pati pretenzijų neturi. Kaip suprato, G. iš draugiškumo padėjo L. įdėti kitas buto duris. Ji pati dėl šio įvykio niekam jokių pretenzijų neturi, kadangi jai jokia žala nebuvo padaryta. Nepageidauja būti pripažinta nukentėjusiąją, jokio ieškinio neteiks, nei dabar, nei ateityje. Apie įvykį pranešė dėl to, kadangi butas nėra jos nuosavybė.

Liudytoja S. S. parodė, kad E. M. pažįsta apie porą metų, kaip buvusią G. K. panelę. L. M. nepažįsta, su juo nėra bendravusi, tik žino, kad jis yra E. brolis. 2024 m. sausio 12 d., penktadienį, 11.27 val. Lietuvos laiku, per „facebook“ „messenger“ programėlę jai paskambino G. K., kuris pasakė, kad yra pas L. M. ir, kad jie geria degtinę. G. jau buvo girtas. Tą pačią dieną, 22.20 val. Lietuvos laiku, G. jai vėl paskambino tokiu pačiu būdu, tai yra per „facebook“ „messenger“ programėlę. Jie kalbėjosi su vaizdu, suprato, kad pastarasis buvo L. draugės namuose. Po to, L. draugė juos abu išvijo iš savo namų. Kai L. su G. išėjo į lauką, vaizdas nutrūko, bet pokalbį su G. tęsė toliau be vaizdo kameros. Pokalbio metu G. ramino L., jam sakydamas, kad jis tylėtų, užsičiauptų. L. daug kalbėjo, ką tiksliai nežino, bet jie ėjo pas E.. kaip suprato M., į namus. L. kalbėjo, kad ji (E.) atsiims, suprato, kad jie eina dėl kažko aiškintis. L. vadino E. negražiais žodžiais, sakė, kad taip nedaroma, kaip pastaroji padarė. Pokalbio metu, tai galėjo būti apie 23.00 val. Lietuvos laiku, kai G. jai pasakė „L. spardo E. duris". Girdėjo triukšmą, kuris buvo panašus į kamuolio mėtymą į sieną, durų spardymą. Dėl aido garsai buvo sunkiai suprantami. Netrukus G. vėl jai pasakė "o ... sulaužė duris". Ji dar paklausė G. : - "tai jūs E. sulaužėt duris?". G. jai atsakė, kad ne jis, o L.. Pagal sniego girgždėjimą suprato, kad jie labai greitai iš ten pabėgo. Durų spardymo vaizdo nematė, kadangi „messenger“ vaizdo kamera įvykio metu buvo išsijungusi. Jokio įvykio įrašo ar vaizdo medžiagos neturi, neišsaugojo, net nežino kaip tai padaryti, tad nieko pateikti prie bylos neturi. Ar įvykio metu G. spardė duris ji negali pasakyti. Pokalbio metu su G. nejuto, kad jis įvykio metu būtų naudojęs fizinę jėgą, nebuvo uždusęs. Iš karto po pokalbio su G., ji per „facebook“ „messenger“ programėlę paskambino E. ir pasakė, kad G. su L. buvo nuėjęs pas ją į namus ir, kad pastarosios brolis išspyrė buto duris. Nesakė, kad duris išspyrė abu kartu G. su L., nes jai pagal pokalbį susidarė vaizdas, kad G. durų nespardė. Ji pati įvykio aplinkybių nematė ir daugiau nieko papildyti neturi.

Liudytojas G. K. parodė, kad E. M. yra jo buvusi sugyventinė, su kuria negyvena ir neveda bendros buities nuo 2023 m. gruodžio mėnesio pabaigos. L. M. yra E. M. brolis. 2024 m. sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, tai galėjo būti 12 d., nuo pat ryto leido laiką kartu su L. M., abu kartu vartojo alkoholį, abu apsvaigę. Dienos metu, laiko nepamena, jis ir L. telefonais bendravo su E. M., kuri su jais bendravo negražiais žodžiais. 2024 m. sausio 12 d., vakare, tai galėjo būti apie 23.00 val., laiko tiksliai nepamena, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kartu su L. M. nuėjo pas E. M. prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, kad išsiaiškinti su ja. Eidamas pas E. į namus, jis neketino nieko laužyti ar gadinti, su L. taip elgtis nesitarė, norėjo su E. tik pasikalbėti ir išsiaiškinti. Pamena, kad eidamas pas E. į namus, telefonu per „messenger" programėlę kalbėjosi su savo drauge S. S., gyvenančią Anglijoje. Būnant prie E. buto durų, L. pabeldė į duris, o jis stovėjo šalia, kalbėjosi su S.. Jie nežinojo, ar E. yra namuose. Buto durų niekas neatidarė, todėl iš pykčio L. M. spyrė du kartus į E. buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų varčią apačioje ties kraštu, taip įlenkdamas durų skardą. Tuo metu, kai L. du kartus įspyrė į durų varčią, jis stovėjo šalia ir kalbėjosi su S.. Kažką S. sakė apie duris, bet ką tiksliai nepamena. L. į buto duris įspyrė eksprontu, tokio pastarojo elgesio jis nesitikėjo ir nežinojo, kad L. taip pasielgs. Jis pats buto durų nespardė ir jų negadino. Prie buto spynos, nei jis, nei L. nelindo, į buto vidų nėjo. Laiptinėje jokių kitų asmenų nebuvo. E. neatidarius durų, jie išėjo. Po įvykio kalbėjosi telefonu su E. ir jai pasakė, kad duris sutvarkys. Nors jis pats durų negadino, bet iš draugiškumo padėjo L. sutvarkyti duris.

Pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, priežastinis ryšys ir padariniai, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, tai yra, nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Turto sunaikinimo dalykas yra nusikalstamos veikos darymo metu kaltininkui svetimas buvęs turtas. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad svetimo turto tyčinio sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu. Taip pat pažymėtina ir tai, jog BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika padaroma esant tiesioginei ar netiesioginei kaltininko tyčiai, tai yra, kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

Vadovaujantis BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakcija) nuo 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur, taigi, atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla, kai sugadinto svetimo turto vertė viršija 150 Eur sumą, bet neviršija 500 Eur sumos. Šiuo atveju buvo sunaikintas (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančio buto durys, kurių vertė 420 Eur, todėl kaltinamajam šiuo atžvilgiu BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyta veika inkriminuota tinkamai.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis L. M. tyčia sugadino tai yra įlenkė buto duris, kuris priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei taip sugadino 420 eurų vertės turtą.

Kaltinamasis kaltu pagal jam pareikštą kaltinimą prisipažino visiškai, patvirtino, kad tyčia sugadino duris, neginčijo kaltinime nurodytos turto vertės. Tai, kad kaltinamasis sugadino svetimą turtą, įrodo ir: liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kiti rašytiniai duomenys.

Bylos įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis savo tyčine veika sugadino svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL, jo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su baudžiamajame įstatyme numatytomis ir faktiškai kilusiomis pasekmėmis, todėl kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas. Akivaizdu, kad kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad smūgiuodamas koja į duris, šios bus įlenktos ir bus sugadintas svetimas turtas, ir nors šių pasekmių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms atsirasti, todėl jis veikė netiesiogine tyčia. Veika baigta, nes realiai sugadindamas svetimą turtą kaltinamasis pastato savininkei padarė turtinę žalą.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad L. M. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutinka.

Teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis šį baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas teistas ir teistumui pagal ankstesnius jam priimtus procesinius sprendimus neišnykus. Tačiau šiuo atveju jis baudžiamojon atsakomybėn traukiamas už baudžiamojo nusižengimo padarymą, kuris neužtraukia asmeniui teistumo (BK 97 straipsnis) ir nėra vertinamas recidyvo kontekste, kadangi pastarasis konstatuojamas tik tyčinius nusikaltimus, bet ne baudžiamuosius nusižengimus padariusiems pilnamečiams asmenims (BK 27 straipsnis), todėl prokuroro prašymas šią aplinkybę pripažinti sunkinančia atmestinas.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad jis teistas, bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra, nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas, sveikas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, nedirbančiam kaltinamajam, nemokančiam anksčiau paskirtų administracinių baudų, be to teistam ne kartą, skirtina BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė. Skirti švelniausią prokuroro siūlomą bausmę nėra tikslinga, nes penktą kartą teisiamam kaltinamajam nebus pasiekti bausmės tikslai. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, laisvės apribojimo bausmė skirtina mažesnė nei bausmės vidurkis. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktuose numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei draudimas numatytas BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte - uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civilinio ieškinio byloje nepareikšta. Duomenų apie proceso išlaidas byloje nėra.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

S. S. apklausos vaizdo įrašą, palikti saugoti byloje.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

L. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje ir nuteisti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės metu įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

S. S. apklausos vaizdo įrašą, palikti saugoti byloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki įsiteisės baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos kaltinamasis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, kaltinamojo reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.