Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-01-29 · Civilinė byla Nr. e2S-115-440/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-29
Bylos Nr.
e2S-115-440/2018
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04119-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Atsakovas
M. Š.
Ieškovas
T. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-115-440/2018Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04119-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.4.4; 3.2.4.9.3.3; 3.2.4.11; 3.2.6.12.2;3.3.1.14;3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.18.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 29 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. lapkričio 24d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6502-1024/2017 pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovui M. Š., išvadą teikiančiai institucijai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsisakymo priimti papildomą sprendimą pagrįstumo.Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6502-1024/2017, kuriuo iš dalies tenkino ieškovės T. Š. ieškinį atsakovui M. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. Š. padidinimo. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos nepaskirstomos (el. b. l. 118–122).2017m. spalio 19 d. teisme gautas atsakovo M. Š. atstovo advokato Ž. R. prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti iš ieškovės T. Š. atsakovui M. Š. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinį tenkinus iš dalies atsakovas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 867277 patvirtina, kad atsakovas patyrė 500 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Nors atsiliepime į ieškinį buvo suformuotas reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau kvitas nebuvo pateiktas kartu su procesiniu dokumentu, nes atsiliepimas pateiktas dar 2017 m. gegužės 31 d., o pinigai sumokėti tik 2017 m. birželio 12 d. Kvitas nebuvo pateiktas ir 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje, nes šiame posėdyje advokatas nedalyvavo, o atsakovas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama advokatui nedalyvaujant. Kadangi kvitą turėjo advokatas, atsakovas neturėjo galimybių šio dokumento pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (el. b. l. 137–139). Kartu su prašymu pateikė 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 867277 (el. b. l. 140).Ieškovė T. Š. prašė netenkinti prašymo, nes atsakovui ar jo atstovui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikus įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas pagrįstai nesprendė jų paskirstymo klausimo. Nors kvitas išrašytas po atsiliepimo pateikimo, advokatas turėjo galimybę šį dokumentą pateikti teismui bet kuriuo metu po kvito išrašymo, pavyzdžiui, 2017 m. liepos 5 d. parengiamajame posėdyje, kuriame dalyvavo atsakovas kartu su advokatu. Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5 punktu kvitai pildomi dviem egzemplioriais taip, kad abiejų egzempliorių duomenys būtų vienodi ir aiškiai įskaitomi. Vienas kvito egzempliorius lieka ūkio subjekto darbuotojui, išrašiusiam kvitą, o kitas atiduodamas klientui, todėl nepagrįstai prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodoma, kad kvitą turėjo tik advokatas, nes vienas kvito egzempliorius turėjo būti atiduotas atsakovui kaip advokato klientui. Nors atsakovo advokatas nedalyvavo 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje, tačiau jis buvo informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl turėjo galimybę pateikti kvitą teismui net ir tuo atveju, jei pats advokatas posėdyje nedalyvavo. Vien aplinkybė, kad atsakovas neturi teisinių žinių, kad jis sutiko bylą nagrinėti advokatui nedalyvaujant, tai negali būti laikoma svarbia priežastimi nepateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, nes advokatas turėjo išaiškinti savo klientui bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tvarką ir sąlygas (el. b. l. 141–143).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai) 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi netenkino prašymo priimti papildomą sprendimą (el. b. l. 144–145).Teismas nustatė, kad atsakovas M. Š. ir jo atstovas advokatas Ž. R. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl sprendime neišspręstas klausimas dėl atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovo atstovas nedalyvavo 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje, nors jis buvo pasirašytinai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą (neatvykimo priežastys nežinomos), nepaneigia fakto, kad atsakovo atstovas turėjo galimybę pateikti pinigų priėmimo kvitą bet kurią dieną nuo pinigų priėmimo kvito išrašymo dienos (2017 m. birželio 12 d.) iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, pavyzdžiui, 2017 m. liepos 5 d. parengiamajame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo atsakovo atstovas.Teismas pripažino, kad atsakovo atstovo pavėluotai pateikti įrodymai dėl bylinėjimosi išlaidų nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir priimti papildomą sprendimą, todėl netenkino prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. Š. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovui iš ieškovės išlaidas advokato pagalbai proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (el. b. l. 148–150). Atskirasis skundas grindžiamas šiuo argumentu:Teismas nepagrįstai netenkino prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo, nes neįvertino nagrinėjamu atveju susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumos, t. y. pinigų priėmimo kvitas išrašytas po atsiliepimo pateikimo dienos, atsakovo atstovas dėl ligos negalėjo dalyvauti 2017 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdyje, atsakovas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant jo atstovui, kad teismas neinformavo apie bylinėjimosi išlaidų pateikimo būtinybę, kad atsakovas neturėdamas kvito dėl objektyvių aplinkybių negalėjo jo pateikti teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK336 straipsnio 1 dalis).Pažymėtina, kad teismo sprendimu turi būti atsakyta į visus byloje pareikštus reikalavimus ir išspręsti kiti bylai reikšmingi klausimai (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 270 straipsnis), todėl teismo sprendimu turi būti išsprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas (CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 93 straipsnis). Jei CPK normose nustatyti klausimai teismo sprendimu neišsprendžiami, jie gali būti išsprendžiami papildomu sprendimu. Papildomo sprendimo priėmimo pagrindų sąrašas pateiktas CPK 277 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta galimybė priimti papildomą sprendimą, jei teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimo.CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Toks reglamentavimas nustatytas, siekiant užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą (CPK 7 straipsnis) bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis.Sisteminis CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimas suponuoja išvadą, kad papildomas sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų neabejotinai turi būti priimtas tais atvejais, kai prašymas dėl jų priteisimo ir dydį patvirtinantys įrodymai buvo pateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas šio reikalavimo neišsprendė.Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė T. Š. kreipėsi į teismą prašydama padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (el. b. l. 1–3). Atsakovas M. Š. 2015 m. gegužės 31 d. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, kartu su ieškiniu pateikė teisinių paslaugų sutartį su advokatu Ž. R. (el. b. l. 50–54, 102). Siekdamas išsamiau pasirengti bylos nagrinėjimui teismas paskyrė parengiamąjį teismo posėdį (el. b. l. 103), 2017 m. liepos 5 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovės atstovė advokatė G. S., atsakovas M. Š. ir jo atstovas advokatas Ž. R.. Išklausius byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus teismas nusprendė pereiti į bylos nagrinėjimą iš esmės ir suderinęs su bylos dalyviais paskyrė teismo posėdį 2017 m. rugsėjo 12 d. 13.30 val. (el. b. l. 107–108). Iš pažymos apie teismo posėdžio eigą matyti, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. 13.30 val. prasidėjo teismo posėdis, kuriame dalyvavo ieškovė T. Š. ir jos atstovė G. S., atsakovas M. Š., institucijos, teikiančios išvadą atstovė E. L.. Nors atsakovas prašė atidėti bylos nagrinėjimą, nes neatvyko atsakovo atstovas, galintis pateikti papildomus įrodymus, susijusius su bylos nagrinėjimo dalyku (nepilnamečio sūnaus išlaikymu), tačiau teismas pripažino, kad nėra pagrindo atidėti bylos nagrinėjimo, nes advokatas buvo tinkamai informuotas apie posėdį, tačiau nei teismo, nei savo kliento neinformavo apie aplinkybes, be to, ieškovė pripažįsta aplinkybes, kurias pagrindžiančius įrodymus galėtų pateikti atsakovo atstovas (2017 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas 3 min. 11 sek. – 9 min. 25 sek.). Išaiškinęs atsakovui jo procesines teises (2017 m. rugsėjo 12 d. teismo posėdžio garso įrašas 9 min. 33 sek. – 10 min. 25 sek.), teismas išklausė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, jų baigiamąsias kalbas ir sprendimo paskelbimą atidėjo 2017 m. spalio 2 d. 9 val. Teismo posėdis baigtas 2017 m. rugsėjo 12 d. 14.50 val. (el. b. l. 123–124). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. 14.05 val. teisme elektroniniu paštu gautas advokato padėjėjos A. B. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, nes atsakovo atstovas negalės dalyvauti teismo posėdyje dėl ligos (el. b. l. 109–110), tačiau 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi teismas atsisakė atidėti bylos nagrinėjimą, nes prašymas gautas jau išnagrinėjus bylą iš esmės (el. b. l. 112). Taigi byloje esantys duomenys patvirtina, kad iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikti duomenys apie atsakavo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl pagrįstai 2017 m. spalio 2 d. sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui nepateiktus duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos neatlygintinos (el. b. l. 118–122). Duomenys, patvirtinantys atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismui pateikti tik kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą. 2017 m. birželio 12 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 867277 patvirtina, kad atsakovas sumokėjo advokatui 500 Eur už konsultavimą, procesinių dokumentų surašymą, atstovavimą teisme (e. b. l. 137–139, 140).Byloje nustačius reikšmingas faktines aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017).Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovas, jo atstovas bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje nėra aplinkybių, dėl kurių galima nukrypti nuo CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo, įpareigojančio įrodymus apie patirtas advokato išlaidas pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turi priimti papildomą sprendimą ir išspręsti turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, nors prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, jei šaliai, kuri prašo priimti papildomą sprendimą, nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuriai priimtas procesinis sprendimas dėl bylos pabaigos, pavyzdžiui, ieškinio atsisakymas gautas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, šis pasirengimas vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, byla teismo posėdyje nebuvo paskirta nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016), arba bylą nagrinėjant iš esmės šalys sudarė taikos sutartį, kurią teismas nepatvirtino teismo posėdyje nepranešdamas visiems proceso dalyviams. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis išlaidas advokato pagalbai, buvo pas advokatą, kuris nedalyvavo teismo posėdyje, nelaikytina svarbia, o kitų nenustatyta.Pažymėtina, kad atsakovas pirmosios instancijos teisme naudojosi kvalifikuoto teisininko – advokato – pagalba, kuriam turi būti žinomos CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jų dydį pagrindžiantys įrodymai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenys pagrindžiantys išlaidas už advokato pagalbą nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos dėl atsakovo, jo atstovo neveikimo. Iš kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikto pinigų priėmimo kvito Nr. 867277 matyti, kad 500 Eur suma buvo sumokėta dar 2017 m. birželio 12 d., t. y. dar prieš pirmosios instancijos teismui išnagrinėjant bylą iš esmės. Įvertinus aplinkybių visumą, kad prašymas priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo suformuotas dar atsiliepime į ieškinį, kad nuo pinigų sumokėjo dienos iki įrodymų tyrimo pabaigos praėjo trys mėnesiai, kad atsakovas ir jo atstovas dalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, kad atsakovas dalyvavo teismo posėdyje bylą nagrinėjant iš esmės, todėl bylinėjimosi išlaidų dydį pagrindžiančių įrodymų pateikimas tik 2017 m. spalio 19 d. negali būti objektyviai pateisinamas ir vertintinas kaip procesinio pasyvumo rezultatas, nulėmęs atsakovui nepalankias procesines pasekmes. Vien aplinkybė, kad atsakovas neturi teisinių žinių, kad kvitą turėjo tik atsakovo atstovas, kuris nedalyvavo teismo posėdyje, nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas, atstovaujamas profesionalaus teisininko, negalėjo pinigų priėmimo kvito pateikti iki bylos nagrinėjimo pabaigos.Įvertinęs nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalies ir CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, pagrįstai atsisakė priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą priteisimo. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė