- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-08-05
- Bylos Nr.
- A6.-313-674/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00059-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. N., UAB "Saudrija"
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 7.10Akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių teisių pažeidimas (ANK 119 str.)
- 21.17.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. A6.-313-674/2022 Teisminio proceso Nr. 4-36-3-0059-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.10; 21.17.17
2022 m. rugpjūčio 5 d.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. pareiškimą, kuriame prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą A. N. ,UAB „S.“ vadovui, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 str. 1 d. ir skirti jam ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą .
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose gautas iš Šiaulių AVPK persiųstas R. K. pareiškimas kartu su kita surinkta medžiaga kuriame prašoma iškelti administracinio nusižengimo bylą A. N. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 str. 1 d. ir skirti jam ANK 119 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą.
Šalies argumentai
Pareiškime R. K. nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji yra UAB „S.“ akcininkė. Turi 66 vnt akcijų. Skyrybų su vyru S. K. byloje jai reikėjo teismui pateikti įrodymus apie savo ir vyro turimą turtą. Ji iš Registrų centro duomenų sužinojo, kad jos vyras S. K. 2003 metais perleido savo turėtas UAB „S.“ akcijas savo mamai T. K. . Ji kaip akcininkė, turėjo pirmumo teisę įsigyti akcijas, tačiau jai vyras akcijų pirkti nepasiūlė. Ji nepamena, kad būtų pasirašiusi ant atsisakymo pirkti akcijas. Ji tuo metu ( 2003 metais0 pasitikėjo savo vyru, o šiuo metu nepasitiki. Ji mano, kad jos parašai ant akcijų perleidimo sutarties gali būti suklastoti. Vyras sutartį parodyti atsisakė , motyvavo tuo, kad ji padėjo parašą ir atsisakė. Ji mano, kad tai buvo bendras šeimos turtas ir vyras be jos sutikimo negalėjo savo mamai perleisti akcijų. Be to jai yra žinoma, kad jos vyras S. K. yra nupirkęs ir kitos akcininkės – L. T. akcijas, tačiau savo vardu kažkodėl neįregistravo, jos tebėra L. T. vardu. Ji mano, kad vyras nuo jos slepia turtą. Dėl to ji , kaip akcininkė kreipėsi į UAB „S." direktorių A. N., prašydama spateikti kopijas usipažinti su 2003 metų akcijų perleidimo sutartimi tarp jos sutuoktinio S. K. ir jo mamos T. K.. Tačiau direktorius A. N. jai neatsakė į prašymą. Tada ji pakartotinai raštu kreipėsi į A. N. su prašymu, tačiau atsakymo per 7 dienas negavo. Vėliau A. N. jai pateikė atsakymą , kad su akcijų perleidimo sutartimi atsisako leisti susipažinti. Vėliau nurodė, kad šios sutarties jis neturi ir negali jai pateikti susipažinti. Kadangi A. N. , kaip UAB „S.“ vadovas, pažeidžia jos , kaip akcininkės teises, prašo nubausti A. N. pagal ANK 119 str. 1 d.
A. N. paaiškino, kad jis nuo UAB „S.“ įsteigimo 1996-09-30 yra akcininkas, turi 126 akcijas ir yra direktorius. Jie steigė keturiese įmonė, tai S. K., R. K., A. N. ir jo buvusi žmona L. T.. Apie tai, kad S. K. parduoda akcijas 2003 metais , jam buvo žinoma, S. K. jam pasiūlė akcijas pirkti, tačiau jis atsisakė akcijas pirkti, pasirašė atsisakymą. Jam žinoma, kad S. K. siūlė ir kitiems akcininkams pirkti, taip pat ir savo žmonai R. K., tačiau ji pasirašytinai atsisakė pirkti. Apie tai, kad yra nauja akcininkė – T. K., jam , kaip įmonės vadovui , S. K. pranešė. Jis , kaip nurodyta įstatymuose, akcininkų pasikeitimą įregistravo Registrų centre. Tačiau sutarties S. K. jam nepateikė. Dėl kitų akcijų pirkimo, tai jis nurodė, kad iš L. T. akcijų S. K. nenupirko. Jis tai žino, nes L. T. yra jo buvusi žmona . Jie yra sutarę, kad jeigu žmonai akcijos nebus reikalingos, tai jos pasiliks dukrai. Dėl R. K. prašymo , tai jis paaiškina, kad tikrai buvo gavęs jos prašymus, tikrai per 7 dienas jai neatsakė. Tačiau vėliau atsakė, kad negali parodyti ar pateikti kopijos sutarties tarp S. K. ir jo mamos T. K., nes tos sutarties jis neturi. Jis paaiškino, kad įmonės direktorius neprivalo laikyti ir saugoti akcijų pardavimo sutarčių, jam įstatymas nurodo tiktai pareigą, kad jis turi registrui pranešti apie akcininkų pasikeitimą. Jo manymu, jis nepadarė jokio administracinio nusižengimo, prašo neskirti nuobaudos. Pareiškėja galėtų sutarties paprašyti savo vyro arba uošvienės.
ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.
LR ANK 119 straipsnio 1 d. norma yra nukreipiančioji ir netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus, reglamentuojančius akcininkų neturtines teises. Šioje byloje aktualus Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnis numato neturtines akcininkų teisės. Šio straipsnio 4 punktas nurodo akcininko teisę gauti šio Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato , kad akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti bendrovės įstatų, metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, bendrovės metinių ir tarpinių pranešimų, auditoriaus išvadų ir finansinių ataskaitų audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat kitų bendrovės įstatuose nurodytų dokumentų kopijas. Bendrovė gali atsisakyti sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų, susijusių su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi, konfidencialia informacija, kopijas, išskyrus atvejus, kai bendrovės informacija akcininkui būtina įgyvendinti kituose teisės aktuose numatytus imperatyvius reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos konfidencialumą. Bendrovė privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti su kita bendrovės informacija ir (ar) pateikti dokumentų kopijas, jeigu tokia informacija ir dokumentai, įskaitant informaciją ir dokumentus, susijusius su bendrovės komercine (gamybine) paslaptimi ir konfidencialia informacija, akcininkui būtini vykdant kituose teisės aktuose numatytus reikalavimus ir akcininkas užtikrina tokios informacijos ir dokumentų konfidencialumą. Bendrovė atsisako akcininkui pateikti dokumentų kopijas, jeigu negalima nustatyti dokumentų pareikalavusio akcininko tapatybės. Atsisakymą sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti dokumentų kopijas bendrovė turi įforminti raštu, jeigu akcininkas to pareikalauja. Ginčus dėl akcininko teisės gauti informaciją sprendžia teismas.
Atkreiptinas dėmesys, kad šioje įstatymo nuostatoje nurodoma, kad akcininkas turi teisę susipažinti su akcininkų sąrašais, o ne su akcijų pirkimo-pardavimo sutartimis ir jų tekstu. Taip pat susipažinimas su įmonės dokumentais ir jų kopijų gavimas yra skirtingi dalykai.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje kasacinis teismas yra pasisakęs dėl akcininko, turinčio 50 procentų akcijų, teisės daryti bendrovės dokumentų kopijas, pakartodamas, kad teisė daryti dokumentų kopijas nėra akcininko teisės į informaciją dalis – ABĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, numatantis skirtingoms akcininkų grupėms pagal turimų akcijų dalį priskirtiniems akcininkams teisę gauti informaciją, skiriasi ne tik teisės gauti informaciją apimtimi (kiekiu), bet ir ribojimu gauti dokumentų kopijas. Kiekvienas akcininkas turi teisę ne tik susipažinti, bet ir gauti dokumentų, kurie yra vieši ir nėra susiję su bendrovės konfidencialia informacija, kopijas. Akcininkams teisės gauti dokumentų, kurie susiję su komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija, kopijų įstatymas nenustato. Taigi įstatymas nustato akcininkui, turinčiam pusę ir daugiau bendrovės akcijų, teisę į informaciją apie visą bendrovės veiklą, įskaitant bendrovės komercines paslaptis ir konfidencialią informaciją, tačiau šią teisę akcininkai gali įgyvendinti tik susipažindami su tokia informacija, bet ne darydami ar gaudami bendrovės dokumentų kopijas( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-219/2017).
Šioje byloje pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis S. K. be jos žinios, jai nepasiūlęs pirmumo teise jų pirkti, akcijas perleido savo mamai. Tokiu atveju pareiškėja turėtų savo teises ginti pareikšdama ieškinį teisme. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą buvo keliamas klausimas dėl teisinių pasekmių pažeidus akcininkų pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas, t. y. kokiais teisių gynimo būdais gali pasinaudoti akcininkas, kurio pirmumo teisė įgyti akcijų buvo pažeista. Kasacinio teismo praktika įtvirtina taisyklę, jog, pažeidus akcininkų pirmumo teisę įsigyti parduodamas akcijas, akcininkas gali ginti savo teises reikalaudamas akcijų pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją. Pavyzdžiui, kasacinis teismas pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ABĮ 47 straipsnyje reglamentuojamos uždarosios akcinės bendrovės akcininkų pirmumo teisės įsigyti kitų akcininkų parduodamas akcijas nesilaikymas reiškia akcininkų pirmumo teisės pažeidimą ir yra teisinis pagrindas pripažinti sudarytą nesilaikius šiame straipsnyje nustatytos tvarkos akcijų perleidimo sandorį negaliojančiu. Akcininko, kuriam pasiūlymas įsigyti parduodamas akcijas iš viso nebuvo pateiktas, o akcijos perleistos trečiajam asmeniui išvengiant perleidimo apribojimų, teisės apginamos pripažinus tokį perleidimą trečiajam asmeniui negaliojančiu ir taikant restituciją. Tokiu atveju akcininkas, pažeidęs kitų akcininkų pirmumo teisę, norėdamas perleisti akcijas, privalės tinkamai įvykdyti ABĮ 47 straipsnyje nustatytus reikalavimus.( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016).
Be to pareiškėja nurodė, jog ji įtaria, kad jos sutuoktinis S. K. galėjo jos parašus suklastoti, parduodamas akcijas savo mamai. Šiuo požiūriu pareiškėja kalba apie baudžiamosios atsakomybės atsiradimą , dėl to ji turėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą,
Taigi pareiškėjos keliami klausimai šioje administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiami.
Šioje byloje sprendžiama, ar UAB „S.“ direktorius A. N. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 119 str. 1 d.
Administracinis nusižengimas yra Administracinių nusižengimo kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo , už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.(ANK 5 str. 1 d.)
Administracinis nusižengimas yra tyčinis , jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia.
ANK 119 str. 1 d. numatytas administracinis nusižengimas turi būti padaromas tiesiogine tyčia, tai yra asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, be to jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį , numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatyti padariniai ir jų norėjo.
Šiuo atveju akcininkė (pareiškėja) reikalavo įstatymuose nenurodytos informacijos pateikimo - tai yra 2003 metų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, kuri pagal įstatymo nuostatas įmonėje neturi būti saugoma, o UAB ‚S.“ direktorius A. N. nepateikė pareiškėjai prašomos sutarties kopijos, nes jos neturi.
LR ANK 591 str. numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Ištyręs visą bylos medžiagą, išklausęs pareiškėjos paaiškinimus ir administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, teismas daro išvadą, kad A. N. nepadarė veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.
Esant tokioms aplinkybėms A. N. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių. (ANK 591 str.1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 d. 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
Uždarosios akcinės bendrovės „S. vadovo A. N. atžvilgiu iškeltą administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 d.1p. punkto pagrindu.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.