Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Snaigė Juknevičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto bankas, skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. K., išieškotojui UAB ,,Litesko“ filialui ,,Alytaus energija“ dėl antstolės veiksmų vykdomosiose bylose.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja 2017 m. lapkričio 29 d. skundu prašo panaikinti antstolės 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymus Nr. S-170010817 (vykdomosios bylos Nr. 0133/14/02475), Nr. S-170010827 (vykdomosios bylos Nr. 0133/15/02053), kuriais skolininkė L. J. buvo pakeista į skolininkę Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą valstybės įmonės Turto bankas. Skunde pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.63 straipsnyje yra numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Šiuo atveju skolininkė L. J. mirė (duomenys neskelbtini). Per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos Turto bankui buvo pateiktas tik UAB „Litesko“ filialo „Alytaus energija“ 2016 m. vasario 4 d. raštas Nr. 2.3-46, tačiau jame yra tik informuojama apie L. J. mirtį, jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodoma, kokio dydžio ir kokiu pagrindu kreditorinis reikalavimas yra reiškiamas, todėl šiuo atveju nelaikytina, kad kreditorinis reikalavimas yra pareikštas tinkamai. Pažymėjo, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011 išaiškinimais, kiekvienu atveju pareiškime dėl kreditorinio reikalavimo pareiškimo išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Remiantis Turto arešto aktu, antstolė A. K. yra areštavusi L. J. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau areštas yra uždėtas vykdomojoje byloje Nr. 0133/12/00443, tačiau ne kitose vykdomosiose bylose. Taigi antstolė A. K. areštų vykdomosiose bylose Nr. 0133/14/02475, Nr. 0133/15/02053 netaikė ir jų nebuvo išviešinusi. Be to, Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 7 d. nutartimis yra konstatavęs, kad butas buvo areštuotas 2012 m. vasario 14 d. UAB „Litesko“ naudai, tačiau kitoje vykdomojoje byloje (Nr. 0133/12/00443) ir kito vykdomojo dokumento pagrindu. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, jog kreditoriaus reikalavimas nebuvo pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, tad negali būti įgyvendintas, o antstolės patvarkymai turi būti panaikinti.

Antstolė A. K. 2017 m. gruodžio 8 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad skolininkė L. J. (duomenys neskelbtini) mirė, jos atžvilgiu buvo priimti teismų procesiniai sprendimai, išduoti vykdomieji raštai, kurių pagrindu užvestos vykdomosios bylos Nr. 0133/14/02475, Nr. 0133/15/02053. Sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, reikšmingi išieškotojos veiksmai. Atliekant būtinuosius vykdymo veiksmus, priėmus vykdomąjį dokumentą ir užvedus vykdomąją bylą, buvo nustatyta skolininkės turtinė padėtis, paaiškėjo, kad skolininkei L. J. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 2012 m. vasario 14 d. Turto arešto aktu areštuotas vykdomojoje byloje Nr. 0133/12/00443. Taigi, pakartotinai areštuoti skolininkės turtą kitose vykdomosiose bylose buvo netikslinga, tai vertintinas kaip perteklinis veiksmas, nepagrįstai didinantis vykdymo išlaidas, kuriomis didėja skolininkės prievolė. Turto arešto aktų registro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įsakmiai nustato, jog kitiems (t. y., tretiesiems) asmenims teisinės pasekmės dėl turto arešto atsiranda nuo turto arešto akto įregistravimo. Laikoma, jog turto arešto akto duomenys yra visiems žinomi, jeigu turto arešto aktas įregistruotas. Skunde pareiškėja pripažįsta, kad 2016 m. vasario 4 d. raštu išieškotoja informavo pareiškėją apie skolininkės L. J. mirties faktą 2016 m. sausio 17 d. ir skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pareiškėja dėl L. J. turto paveldėjimo valstybės vardu, jokios papildomos informacijos, duomenų, dokumentų neprašė. Kreditorius savo iniciatyva 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė pareiškėjai informaciją apie skolininkės L. J. skolinių įsipareigojimų dydį. CK 5.2 str. 3 d. numatyta, kad nesant įpėdinių, nei vienam iš įpėdinių nepriėmus palikimo, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei. CK 5.50 str. 3 d. numatyta, kad įpėdiniai dėl palikimo priėmimo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Taigi, pareiškėja, turėdama informaciją apie skolininkės mirties faktą, turėjo pareigą domėtis palikimo proceso eiga, palikimo dydžiu, skoliniais įsipareigojimais. CK 5.62 str. reglamentuojamas palikimo perėjimas valstybei. Pažymėtina, jog valstybės interesų atstovavimui įsteigta atskira institucija - VĮ „Turto bankas“, kurioje dirbantys specialistai turi pareigą tinkamai atlikti savo pareigas ir užtikrinti valstybės interesų gynimą. CK 5.62 str. 3 d. numatyta, kad valstybė už palikėjo skolas atsako neviršijant jai perėjusio turto tikrosios vertės. Iš šios teisės normos seka, jog pareiškėja turėjo pareigą nustatyti nekilnojamojo turto, kuris iki skolininkės L. J. mirties jai priklausė asmeninės nuosavybės teise, tikrąją vertę ir palikėjos skolų dydį. Įstatymu apsaugoti valstybės interesai: kreditorių reikalavimai tenkinami tik tikrosios turto vertės ribose. Mano, kad visiškai nepagrįstai sureikšminama teisės norma - CK 5.63 straipsnis ir jos taikymas. Skolininkės L. J. kreditoriai realizavo savo teises įstatymų nustatyta tvarka: kreipėsi į teismą dėl skolos pripažinimo, vykdomąjį raštą pateikė vykdymui. Neginčijama, jog būtent kreditorius UAB „Litekso“ filialas „Alytaus energija“, nepraėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, kreipėsi į pareiškėją, nurodydamas juridinį faktą - skolininkės mirtį ir pateikdamas duomenis apie palikimo mastą - nekilnojamąjį turtą, todėl nėra pagrindo teigti, jog kreditorius buvo neaktyvus. Taip pat nurodė, kad 2017 m. kovo 27 d. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 1527. Valstybės įmonė Turto bankas 2017 m. gegužės 24 d. raštu Nr. (15.23-21)SK4-6161 informavo antstolę A. K., kad vadovaujantis 2017 m. kovo 27 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimu, (duomenys neskelbtini)mirus L. J. jos turtą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 5 d. Nekilnojamojo turto perdavimo - priėmimo aktu Nr. TP 1-743/411057 perėmė Turto bankas ir įregistravo patikėjimo teisę į nurodytą nekilnojamąjį turtą Nekilnojamojo turto registre. Ši aplinkybė buvo pakankamas ir teisėtas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų tenkinamas.

Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis ir antstolės teismui kartu su skundu pateiktose vykdomosiose bylose Nr. 0133/14/02475, Nr. 0133/15/02053 esančiais duomenimis antstolė teismui buvo pateikusi du prašymus suinteresuotiems asmenims UAB „Litesko“ filialui „Alytaus energija“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto bankas, dėl skolininkės L. J. pakeitimo vykdymo procese. Alytaus rajono apylinkės teismo (vykdomoji byla Nr. 0133/15/02053, b. l. 53-55, 49-51) 2017 m. birželio 7 d. nutartimis abu antstolės prašymai buvo atmesti, nutarčių nei antstolė, nei išieškotoja atskiraisiais skundais neskundė, todėl jos įsiteisėjo. Šiose teismo nutartyse nustatytos aplinkybės ir išaiškinimai laikytini prejudiciniais faktais. Teismo sprendimo (nutarties) prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitose bylose nebegali ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 str. 4 d.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas šiose vykdomosiose bylose kartą jau sprendė dėl skolininkės pakeitimo ir teismo priimtos nutartys tuo klausimu įsiteisėjusios ir turi būti vykdomos, antstolė, nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 straipsnio pakeitimams, esant tiems patiems dalyvaujantiems byloje asmenims, negalėjo iš naujo spręsti to paties klausimo - dėl skolininkės L. J. pakeitimo vykdymo procese ir priimti tuo klausimu kardinaliai priešingus procesinius sprendimus nei juos priėmė teismas (CPK 293 str. 1 d. 3 p.). Taigi, jau vien dėl šios priežasties antstolės 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymai Nr. S-17008242 (vykdomosios bylos Nr. 0133/14/02429), ir Nr. S-17008243 (vykdomosios bylos Nr. 0133/13/00567), kuriais skolininkė L. J. buvo pakeista į skolininkę Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą valstybės įmonės Turto bankas, naikintini, o pareiškėjos skundas tenkinamas.

Vien tai, kad antstolis vykdo išieškojimą iš skolininko, bei faktas, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo mirusio skolininko turtas, dar nėra pakankamas pagrindas pakeisti skolininką vykdymo procese iš mirusiojo į naująjį skolininką (įpėdinį). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3- 540/2011), dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese ir yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Nors CK 5.63 straipsnio 1 dalyje išvardyti palikėjo kreditorių pretenzijų pareiškimo būdai: pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, teisėjų kolegija, plėtodama kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

Prie skundo pridėtų vykdomųjų bylų Nr. 0133/14/02475, Nr. 0133/15/02053 duomenimis nustatyta, kad išieškotoja pateikė antstolės A. K. kontorai vykdyti Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomuosius dokumentus dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. J.. Antstolės prie skundo pridėtas Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad vykdant skolos išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-4904-652, areštuotas skolininkei L. J. priklausantis butas (duomenys neskelbtini) (turto arešto akto Nr. 0212001209) (vykdomoji byla Nr. 0133/15/02053, b. l. 34-35). Gyventojų registro duomenimis vykdymo eigoje antstolė nustatė, kad skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2016 m. balandžio 18 d. Palikimo perėjimo valstybei 2017 m. kovo 27 d. liudijimas patvirtina, kad L. J. palikimas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Per tris mėnesius nuo skolininkės mirties, t. y. iki 2016 m. balandžio 18 d., VĮ Turto bankas buvo pateiktas tik 2016 m. vasario 4 d. raštas Nr. 2.3-46, tačiau jame yra tik abstrakti informacija apie L. J. mirtį, jai priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau nenurodoma, kokio dydžio ir kokiu pagrindu kreditorinis reikalavimas yra reiškiamas, pateikta informacija nėra pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą, todėl iš tokio pranešimo negalima spręsti, kad kreditorinis reikalavimas yra pareikštas tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Teismas pažymi, kad antstolės teismui pateiktose vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, kad būtų taikytas areštas išieškotojo UAB „Litesko“ filialo ,,Alytaus energija“ reikalavimų pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus įvykdymo užtikrinimui palikėjos nekilnojamam turtui ir kad turto areštas būtų išviešintas viešajame registre, taip pat, kad kreditorė kitokiu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 2016 m. balandžio 18 d. Pažymėtina, kad prie pareiškimo pridėtas Turto arešto aktų registro išrašas patvirtina, kad turto areštas taikytas ne šiose vykdomosiose bylose. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolė ar išieškotojas per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą perėmusiai valstybei, nėra pagrindo ir konstatuoti, kad valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos L. J. kreditorių UAB „Litesko“ filialą ,,Alytaus energija“ ir jo reikalavimus pagal Alytaus rajono apylinkės teismo išduotus vykdomuosius dokumentus, vykdomus antstolės pateiktose vykdomosiose bylose.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad palikėjos kreditorė ar vykdomąją bylą vykdanti antstolė kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir visus aukščiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad antstolės A. K. atlikti veiksmai priimant 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymus vykdomosiose bylose Nr. 0133/14/02475, Nr. 0133/15/02053 dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriais skolininkė L. J. buvo pakeista į skolininkę Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą valstybės įmonės Turto bankas, yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl skundas dėl antstolės veiksmų tenkinamas, patvarkymai naikinami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos valstybės įmonės Turto bankas skundą dėl antstolės A. K. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0133/14/02475, Nr. 0133/15/02053 ir panaikinti jose priimtus 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymus, kuriais skolininkė L. J. buvo pakeista į skolininkę Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą valstybės įmonės Turto bankas.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.