Teisora
Registruotis

Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2020-06-09 · Civilinė byla Nr. e2-263-1124/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-09
Bylos Nr.
e2-263-1124/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bagdžiūtė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro
Advokatai
Nerija Žeknienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-263-1124/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02919-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.2; 2.3.2.8; 2.4.2.9.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 9 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Bagdžiūtė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant ieškovui R. K., jo atstovei advokatei J. R. Puškorienei,atsakovui V. K., jo atstovei advokatei Nerijai Žeknienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį (patikslintą) atsakovui V. K. dėl mirusio sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo ir turto atidalijimo, trečiasis asmuo byloje – Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Č. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas R. K. kreipėsi į teismą ir, patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašo:

1.1. Nustatyti, kad mirusiajai B. K. priklauso 1/2 santuokoje įgyto turto, o būtent: 1) buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2) 0,6439 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3) pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – skerdyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės su šuliniu (kanalizacijos šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), 4) 0,7700 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 5) 0,3500 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nekilnojamojo turto objektai Nr. 1); 6) 0,5200 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 7) 0,660 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8) 0,1200 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 9) 0,3600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje pagal 1993 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. balandžio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini),1994 m. birželio 15 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 27, 1998 m. rugsėjo 14 d. statinio priėmimo naudoti aktą, 1982 m. balandžio 12 d. leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 58, 1983 m. gruodžio 7 d. statinio priėmimo naudoti aktą, 2007 m. liepos 23 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), 2002 m. gruodžio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – nekilnojamojo turto objektai Nr. 2); 10) santuokoje įgyto automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini), 11) piniginių lėšų, esančių Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – turtas Nr. 3); 12) pistoleto (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini) (toliau ir – turtas Nr. 4), 13) individualios įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) (toliau ir – turtas Nr. 5, įmonė).

1.2. Atsakovui V. K. priteisti turtą, ieškovui R. K. išmokant atitinkamai 21 349,62 Eur kompensaciją, įpareigojant atsakovą per 1 mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti kompensaciją į ieškovo R. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini):

1.2.1. automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini), (vertė 9 000 Eur);

1.2.2. pistoletą (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini) (2020 m. gegužės 21 d. byloje vykusio teismo posėdžio metu ieškovas pareiškė, kad šio ieškinio reikalavimo nebepalaiko, teismo posėdžio garso įrašas nuo 17:49 iki 18:19 minutės);

1.2.3. pinigines lėšas – 30 418,61 Eur, esančias Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2.4. terminuotą indėlį – 3 280,62 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

1.3. Individualią įmonę – V. K. firma (duomenys neskelbtini), įmonės kodas – (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 635 775 Eur, palikti atsakovui V. K., atsakovą įpareigojant ieškovui R. K. sumokėti 317 887,50 Eur kompensaciją po teismo sprendimo įsiteisėjimo į ieškovo R. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per 12 mėnesių, mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis, t. y. po 26 490,63 Eur iki visiško kompensacijos R. K. išmokėjimo.

2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 1974 m. balandžio 30 d. buvo įregistruota B. K. (mergautinė pavardė – (duomenys neskelbtini)) ir V. K. santuoka. 2018 m. vasario 5 d. Kauno miesto 25-ojo notarų biuro notarė E. J. patvirtino B. K. testamentą, kuriuo ji visą jai priklausantį turtą paliko sūnui R. K.. 2018 m. liepos 30 d. buvo išduotas liudijimas, kuriuo 2018 m. liepos 27 d. (po B. K. mirties), Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaras Č. T. pradėjo paveldėjimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje palikimą priėmė mirusios sūnus R. K.. 2018 m. liepos 30 d. įpėdinis R. K. pateikė pareiškimą dėl likusio po B. K. mirties turto apyrašo sudarymo. 2018 m. liepos 31 d. notaras Č. T. išdavė vykdomąjį pavedimą dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo Nr. 2176. 2018 m. rugpjūčio 27 d. antstolės Marijos Gaivenės padėjėja D. J., remdamasi 2018 m. liepos 31 d. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Č. T. išduotu vykdomuoju pavedimu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pavedimo turto apyrašo sudarymo, dalyvaujant įpėdiniui R. K., sudarė turto apyrašą Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 30 d. notaras Č. T., vadovaudamasis testamentu, kurį sudarė B. K., ir turto apyrašu, sudarytu antstolės Marijos Gaivenės padėjėjos D. J., sudarė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. 2018 m. spalio 30 d. notaras Č. T. pateikė raštą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Notaras rėmėsi 2018 m. spalio 8 d. gautu V. K. pareiškimu dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, kuriame V. K. pareiškė, kad nesutinka, jog sutuoktinei B. K. būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 santuokoje įgyto turto dalį. Notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į mirusiajai B. K. priklausančią santuokoje įgyto turto dalį, kadangi mirusiajai nėra išduotas nuosavybės teisės liudijimas.

3. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas paveldėjimo bylos vykdymo metu neginčijo ieškovo teisės į mirusios motinos palikimą. Nenustačius palikėjos dalies bendrame turte, nebus galima gauti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo.

4. Mirus palikėjai B. K. baigėsi bendroji jungtinė B. K. ir V. K., kaip sutuoktinių, nuosavybė ir ji tapo bendrąja daline (sutuoktinių dalys yra lygios, jeigu dėl šios aplinkybės nėra ginčo).

5. Remiantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – NĮ) 52 straipsniu, turi būti atskiriamos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys bei tuo pagrindu išduodami nuosavybės teisės liudijimai. Nagrinėjamoje situacijoje, nesant pergyvenusio sutuoktinio sutikimo išduoti nuosavybės teisės liudijimą į 1/2 santuokoje įgyto turto, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą su atitinkamu, šioje byloje nagrinėjamu, reikalavimu.

6. Ieškovas pažymėjo, kad sutuoktiniai nuo 1974 m. balandžio 30 d. vedė bendrą ūkį, kartu dirbo individualioje įmonėje (duomenys neskelbtini), minėtoje įmonėje mirusioji B. K. dirbo buhalterė. Sutuoktiniai kartu gerino šeimos turtą, siekė materialinės gerovės. Faktinės aplinkybės, duomenys byloje patvirtina, kad mirusiajai B. K. priklauso 1/2 santuokoje įgyto turto ir būtent tokia turto dalis turėtų būti išskirta iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Ieškovo vertinimu, byloje nepateikti duomenys, kuriais remiantis būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

7. Nustačius palikėjos turto dalį, tikslinga atidalinti šį turtą, atsižvelgiant į dalintino turto savybes, užtikrinant šalių interesų pusiausvyrą. Kadangi individuali įmonė negali turėti daugiau nei vieno savininko arba turi būti reorganizuojama į uždarąją akcinę bendrovę, ieškovas reiškia reikalavimą individualią įmonę V. K. firma (duomenys neskelbtini) palikti atsakovui V. K., atsakovą įpareigojant ieškovui sumokėti 317 888 Eur dydžio kompensaciją (2019 m. rugsėjo 10 d., atlikus individualios įmonės V. K. (duomenys neskelbtini) vykdomo verslo ekspertizę, nustatyta įmonės vertė – 635 775 Eur).

8. Ieškovo vertinimu atsakovui V. K. taip pat tikslinga priteisti automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi būtent atsakovas šiuo metu naudojasi minėtu automobiliu; pistoletą (duomenys neskelbtini), identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini), kadangi leidimas laikyti ir nešiotis ginklą išduotas atsakovui, o ieškovas šiuo turtu neturėtų realios galimybės disponuoti; pinigines lėšas, buvusias Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir terminuotą indėlį sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas lėšas atsakovas panaudojo savo reikmėms iki turto atidalijimo, ieškovui iš atsakovo priteisiant atitinkamo dydžio kompensaciją.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, išskyrus reikalavimus, susijusius su pistoletu (duomenys neskelbtini) – šių reikalavimų ieškovas nurodė nebepalaikantis.

10. Atsakovas su ieškinio (patikslinto) reikalavimais sutiko iš dalies.

11. Nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo dėl atsakovo sutuoktinės 1/2 dalies į nekilnojamojo turto objektus, kuriuos sutuoktiniai įsigijo santuokos metu ir neregistravo kaip bendros jungtinės nuosavybės, o būtent nekilnojamojo turto objektus Nr. 1 bei turtą Nr. 3.

12. Tačiau atsakovas nesutinka, kad būtų nustatyta 1/2 dalis B. K. nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektus Nr. 2 bei turtą Nr. 4 ir 5. Atsakovas taip pat prašė atmesti ieškinio reikalavimus, susijusius su turto padalijimu, išmokant kompensaciją.

Atsiliepimas

13. Atsakovo teigimu, turtą Nr. 4 atsakovas įsigijo asmeninės nuosavybės teise. B. K. neturėjo leidimo ginklui, juo nesinaudojo. Atsakovas savo veiksmais – lankydamas kursus leidimui šaunamajam ginklui laikyti ir nešiotis, prisiimdamas įsipareigojimus, susijusius su ginklo laikymu, naudojimu aiškiai išreiškė savo valią ginklą įsigyti asmeninės nuosavybės teise. Ginklas priskirtas prie sutuoktinio asmeninio naudojimo daiktų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi sutuoktinė net neturėjo jokių teisių jį įsigyti, juo naudotis, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas pripažinti B. K. nuosavybės teisę į 1/2 dalį turto Nr. 4.

14. Atsakovas taip pat nesutinka su reikalavimu pripažinti, kad B. K. priklauso 1/2 dalis turto Nr. 5. Nurodo, kad turtas Nr. 5 – įmonė, buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Nuo įsteigimo pagrindinė įmonės veikla buvo gyvulių skerdimas. Būtent šią veiklą savo asmeniniu darbu vykdė atsakovas V. K.. Nuo įsteigimo įmonės veikloje dalyvavo tik atsakovas. B. K. prieštaravo tokios įmonės steigimui, nurodydama, jog tai asmeninė V. K. atsakomybė, todėl jokių lėšų į įmonę ji neinvestavo. B. K. įmonės veikloje nedalyvavo, nes dirbo (duomenys neskelbtini) ir tik nuo 2001 m. vasario mėnesio ji pradėjo dirbti įmonėje darbo sutarties pagrindu. Taigi, ji įmonės veikloje dalyvavo tik darbo teisinių santykių pagrindu. Įmonės steigimo laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos įmonių įstatymo redakcijos 7 straipsnio 2 dalis nustatė, kad individuali (personalinė) įmonė privalo turėti firmos vardą, kuriame įvardijamas jos savininkas. Būtent atsakovas, išreikšdamas savo valią valdyti įmonę asmeninės nuosavybės teise, ir nurodė įmonės pavadinime savo vardą ir pavardę.

15. 2000 m. lapkričio 23 d. įmonė iš (duomenys neskelbtini) nupirko mėsos perdirbimo cechą, esantį (duomenys neskelbtini), bei mėsos cecho įrenginius. Atsakovas į įmonę investavo asmenines lėšas, įmonę sukūrė savo asmeniniu darbu. Visi šeimos nariai, taip pat ir ieškovas, žinojo, kad įmonė asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir jų pačių valiniai veiksmai, dovanojant atsakovui lėšas įmonės plėtrai – 2000 m. spalio 27 d. S. K. (atsakovo sūnus) atsakovui padovanojo 45 000 Lt, 2000 m. spalio 30 d. R. K. atsakovui padovanojo 13 000 Lt, 2000 m. spalio 30 d. atsakovas asmeniškai pasiskolino lėšas – 41 000 Lt, iš R. S., 2000 m. gruodžio 22 d. atsakovas pardavė metalinį kioską už 14 000 Lt, 2003 m. lapkričio 7 d. S. K. savo sūnui – atsakovui, padovanojo 45 000 Lt, 2002 m. balandžio 20 d. S. K. atsakovui padovanojo 45 000 Lt, kasos pajamų orderio kvitas, serija LAC Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad atsakovas savo asmenines lėšas įnešė į įmonę. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas įmonę kūrė, valdė asmeninės nuosavybės teise valdomomis lėšomis, tuo aiškiai išreikšdamas valią valdyti individualią įmonę asmeninės nuosavybės teise. Atsakovui asmeniškai pinigų įmonės veiklai skolino ir jo brolis J. K..

16. Atsakovas pažymėjo, kad, nusprendus, jog įmonė negali būti pripažinta asmenine atsakovo nuosavybe, atsakovas prašo atsižvelgti į jo asmeninį indėlį sukuriant įmonę, jo darbo įmonėje laikotarpį, lėšų kilmę 2000 m. lapkričio 23 d. įsigyjant pagrindinį įmonės turtą – mėsos perdirbimo cechą, investuotas lėšas, ir nukrypti nuo lygių dalių principo nustatant, jog atsakovo dalis įmonėje sudaro 3/4.

17. Iki ieškovo nuosavybės įgijimas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu, jis negali būti laikomas turto bendraturčiu, todėl neturi teisės reikšti reikalavimo atidalinti turto dalį, kurio savininku de jure (lot. teisiškai) jis nėra. Bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė mirus B. K., todėl testamentinis įpėdinis turi teisę nustatyti mirusiosios turto dalį, bet ne reikalauti atidalinti jos turtinę dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės.

18. Atsakovo vertinimu, nesant išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, ieškovas neturi reikalavimo teisės į kompensaciją, nes nėra prašomo atidalinti turto savininkas. Sprendus, kad ieškovas tokią teisę turi, atsakovas nesutinka su siūlomu turto atidalijimo būdu. Įstatymo leidėjas prioritetą suteikia turto atidalinimui natūra – nustačius B. K. dalį yra galimas individualios įmonės reorganizavimas į uždarąją akcinę bendrovę, tokiu būdu išsaugant verslą ir pagal turimas turtines dalis paskirstant akcijas. Atsakovas neturi finansinių galimybių išmokėti prašomo dydžio kompensacijos, nes neturi tokio dydžio santaupų, o, atsižvelgiant į atsakovo amžių, kredito įstaigos nesuteiktų jam reikiamo dydžio kredito. Teismui tenkinus ieškovo reikalavimus, atsakovas neturėtų galimybės geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, o, pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymą, atsakovas faktiškai savo turto dalį prarastų. Pažymėtina ir tai, kad, siekiant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turto, turto vertė turi būti nustatoma teismo sprendimo priėmimo dienai, tuo tarpu ieškovas savo reikalavimus grindžia aktu, kuriuo turto vertė nustatyta 2018 m. gegužės 30 d..

19. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad nepageidauja, jog jam būtų priteistas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi nurodoma turto vertė neatitinka tikrosios rinkos kainos. Pardavę automobilį turto savininkai galės pasidalinti gautas lėšas.

Atsiliepimas

20. Atsakovas nurodė, kad nekilnojamojo turto objektai Nr. 2 buvo įsigyti (duomenys neskelbtini), sudarant valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nors jie buvo įgyti santuokos metu, juos įsigijo atsakovas. Daiktinės teisės registracija Nekilnojamojo turto registre atsirado galiojant 2000 m. CK. Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas galiojant CK. Tik iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.), įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu jis įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2006). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, tačiau to paties straipsnio 3 dalyje kartu nustatytas reikalavimas, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkais viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Tais atvejais, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2007). Ieškovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodinėja, kad nekilnojamojo turto objektai Nr. 2 buvo įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl šis reikalavimas turi būti atmestas. Atkreiptinas dėmesys, kad į kitus žemės sklypus sutuoktiniai savo turtines teises įregistravo nurodydami, jog jie įgyjami bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Žemesnės instancijos teismas

21. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

22. Trečiasis asmuo byloje Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Č. T. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

23. 1974 m. balandžio 30 d. buvo įregistruota B. K. ir V. K. santuoka.

24. 2018 m. vasario 5 d. testamentu B. K. visą jai priklausantį turtą paliko sūnui R. K..

25. 2018 m. liepos 30 d. po B. K. mirties pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), joje palikimą priėmė mirusiosios B. K. sūnus R. K..

26. 2018 m. spalio 8 d. pareiškimu dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo V. K. pareiškė, kad, vadovaudamasis NĮ 52 straipsnio 2 dalimi, nesutinka, jog mirusiai jo sutuoktinei B. K. būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 santuokoje įgyto turto dalį.

27. Antstolė Marija Gaivenė 2018 m. rugpjūčio 27 d. turto apyrašu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė palikėjai B. K. priklausiusį turtą.

28. Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaras Č. T. 2018 m. spalio 30 d. atsisakė išduoti R. K. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į mirusiajai B. K. priklausančią santuokoje įgyto turto dalį, kadangi mirusiajai nėra išduotas nuosavybės teisės liudijimas.

29. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas ir mirusi jo sutuoktinė B. K. būtų sudarę vedybų sutartį – sutuoktiniams nesudarius sutarties dėl jiems priklausančio turto teisinio režimo, jų turtiniams santykiams taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

Dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, mirusiojo sutuoktinio turto dalies nustatymo

30. Sutuoktinių turto teisinis režimas gali būti nustatytas jų susitarimu arba pagal įstatymą. Įstatymu nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. CK 3.100 straipsnio 1 punkte įtvirtintas pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti – vieno iš sutuoktinių mirtis. Šis juridiškai reikšmingas faktas nulemia santuokos pasibaigimą, kartu pasibaigia ir santuokos pagrindu susiformavę turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013).

31. Pergyvenusysis sutuoktinis turi teisę ne ginčo tvarka prašyti notarą, kurio veiklos teritorijoje atsiranda mirusiojo sutuoktinio turto paveldėjimas, išduoti nuosavybės teisės liudijimą į jam tenkančią dalį bendrame turte (NĮ 26, 28, 52 straipsniai). Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas (NĮ 52 straipsnio 2 dalis). Šiuo veiksmu pergyvenusysis sutuoktinis apgina savo nuosavybės teisę po sutuoktinio mirties, t. y. notaro išduotu liudijimu patvirtinamas nuosavybės teisių pasikeitimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę, nustatoma buvusiojo bendro turto dalis, tenkanti jam, ir dalis, priklausiusi palikėjui – mirusiajam sutuoktiniui. Jei pergyvenusysis sutuoktinis prašo išduoti liudijimą dėl jam tenkančios dalies turto, įregistruoto mirusiojo sutuoktinio vardu, bet nesutinka, kad būtų išduotas liudijimas, nustatantis mirusiajam priklausiusią dalį turte, įregistruotame pergyvenusiojo sutuoktinio vardu, tai notaras turi nurodyti mirusiojo sutuoktinio įpėdiniams, kad kyla ginčas dėl teisės ir negali išduoti paveldėjimo liudijimų, kol nenustatyta mirusiojo sutuoktinio dalis bendrame turte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013).

Motyvuojamoji dalis

32. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu; turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir nukrypti nuo šio principo galima tik šio kodekso nustatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

Dėl mirusiojo sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo – dėl nekilnojamojo turto objektų Nr. 1, turto Nr. 3

33. Byloje nėra kilęs ginčas, kad mirusiajai B. K. priklauso 1/2 santuokoje įgyto turto, konkrečiai – nekilnojamojo turto objektų Nr. 1 ir turto Nr. 3, todėl teismas atitinkamus ieškinio reikalavimus tenkina, plačiau dėl jų nepasisakydamas.

Dėl mirusiojo sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo – dėl nekilnojamojo turto objektų Nr. 2 ir turto Nr. 4 bei Nr. 5

34. Fakto, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinos įrodinėjimo priemonės nustatytos CK 3.89 straipsnio 2 dalyje: šis faktas gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Taigi liudytojų parodymais nustatant minėtus faktus galima remtis tik išimtiniais įstatyme nurodytais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019 28 punktas).

35. Kasacinio teismo konstatuota, kad rungimosi civiliniame procese principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis); konkrečiai – asmeninių lėšų panaudojimo fakto, kai turtas įgyjamas šalims gyvenant santuokoje, įrodinėjimo pareiga tenka sutuoktiniui, kuris tokias lėšas panaudojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-378/2019 30 punktas). Nagrinėjamoje byloje aptartoji atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga teko atsakovui.

36. Atsakovas byloje laikėsi pozicijos, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektai Nr. 2 ir turtas Nr. 4 bei Nr. 5. Atsakovas tokią poziciją byloje grindė tokiomis argumentų grupėmis: 1) minėtas turtas buvo įsigytas atsakovo asmeninėmis lėšomis; 2) nekilnojamojo turto objektų Nr. 2 priklausymą jam asmeninės nuosavybės teise atsakovas taip pat įrodinėjo minėto turto registracijos Nekilnojamojo turto registre tik jo vardu – registre nesant nuorodos, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė – faktu; 3) dėl turto Nr. 4 atsakovas įrodinėjo, kad pastarasis turtas priskirtas prie atsakovo asmeninio naudojimo daiktų pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jo sutuoktinė neturėjo teisių minėtą turtą įsigyti, juo naudotis; 4) turto Nr. 5 – individualios įmonės, priklausymą jam asmeninės nuosavybės teise atsakovas, be kita ko, įrodinėjo paaiškinimais, kad nuo įmonės įsteigimo tik jis dalyvavo įmonės veikloje, įmonės veikla prasidėjo ir buvo vykdoma būtent atsakovo darbo pastangomis. Teismas, spręsdamas nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilusį ginčą, toliau šiame sprendime pasisakys dėl kiekvienos iš paminėtų atsakovo argumentų grupių, jų (ne)pagrįstumo, kartu įvertindamas į bylą pateikus įrodymus, kuriais grindžiama kiekviena jų (argumentų grupių).

Dėl nekilnojamojo turto objektų Nr. 2

37. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

38. Nekilnojamojo turto registro paskirtis – teisinių duomenų apie nekilnojamuosius daiktus registravimas ir viešinimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, nustatanti, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Teismas, nustatydamas bendrą sutuoktinių turtą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

39. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis).

40. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Minėta, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

41. Teismas pažymi, kad byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog nekilnojamojo turto objektai Nr. 2 buvo įgyti už asmenines atsakovo lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Atsakovas byloje nepaneigė CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos prezumpcijos, kad nekilnojamojo turto objektai Nr. 2 priklausė atsakovui ir mirusiai jo sutuoktinei B. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Teismo vertinimu, vien tik aptariamo turto registracijos Nekilnojamojo turto registre atsakovo vardu, nenurodant, kad šis turtas priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise atsakovui ir mirusiai jo sutuoktinei, faktas, byloje nesant kitų įrodymų, minėtos prezumpcijos nepaneigia (žr. šio sprendimo 38 punktą).

42. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kitas nekilnojamasis turtas, dėl kurio ginčas byloje nėra kilęs, t. y. atsakovas pripažįsta, kad jo mirusiai sutuoktinei priklausė 1/2 minėto turto, registruotas tik atsakovo V. K. vardu, nenurodant, kad šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pvz., 0,6439 ha bendro ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini).

Dėl turto Nr. 4 – pistoleto (duomenys neskelbtini)

43. Teisė gali būti ginama tik tada ir tiek, kiek ją reikalauja ginti pati šalis, turinti atitinkamą materialiąją subjektinę teisę (išskyrus viešąjį interesą) (CPK 5 straipsnis). Byloje vykusio 2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad nebereiškia atsakovui reikalavimų, susijusių su turtu Nr. 4 – pistoletu (duomenys neskelbtini) (2010 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17:49 iki 18:19 minutės), t. y. šių reikalavimų nebepalaiko, todėl, esant tokiai situacijai, teismas atitinkamus ieškinio reikalavimus (susijusius su turtu Nr. 4 – pistoletu (duomenys neskelbtini)) atmeta, nevertindamas jų (ne)pagrįstumo.

Dėl turto Nr. 5 – individualios įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini)

44. Įmonė yra turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 straipsnis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Tik įrodžius, kad verslu vertėsi išimtinai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-192/2007).

45. Individuali įmonė V. K. firma (duomenys neskelbtini) įsteigta atsakovo V. K. ir jo mirusios sutuoktinės B. K. santuokos metu. Taigi, CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, galioja ir dėl šios įmonės. Tokią praktiką dėl įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

46. Individualių įmonių įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas perduodamas individualiai įmonei patikėjimo teise, jeigu sutuoktiniai nesutaria kitaip. Iš to darytina išvada, kad santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklai vykdyti paprastai naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jeigu nėra priešingos sutuoktinių valios išraiškos. Minėta, kad pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją – nagrinėjamos bylos atveju – atsakovas, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2011).

47. Toliau nurodomų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje sutuoktinių turto – individualios įmonės, bendrumo prezumpcija nėra paneigta. Kitais žodžiais tariant, atsakovas šioje byloje neįrodė, kad individuali įmonė V. K. firma (duomenys neskelbtini) nėra bendroji jungtinė jo ir mirusios sutuoktinės B. K. nuosavybė, kad ji buvo įkurta tik iš jo asmeninių lėšų, taip pat kad mirusiai jo sutuoktinei nebuvo nieko žinoma apie šią įmonę, kaip ir to, kad įmonės steigimo metu buvo išreikšta (tinkamai) jo valia įmonę įgyti asmeninėn nuosavybėn.

48. Teismas akcentuoja, kad byloje taip pat nepateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad įmonės verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis – V. K., bei kad iš įmonės veiklos gautos lėšos nepanaudotos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Priešingai, į bylą pateikti duomenys, kad individuali įmonė V. K. firma (duomenys neskelbtini) įsteigta B. K. ir V. K. santuokos metu, abu sutuoktiniai vertėsi verslu – B. K., nors ir ne nuo pat įmonės įsteigimo, tačiau žymų laiko tarpą – nuo 2001 m. (iš esmės nepertraukiamai) iki 2018 m., t. y. 17 metų, dirbo individualioje įmonėje finansininke, buhaltere. Atkreiptinas dėmesys, kad ir byloje vykusio teismo posėdžio metu 2020 m. gegužės 21 d. pats atsakovas, teikdamas paaiškinimus bei įrodinėdamas, kad įmonės veikla buvo pradėta ir vykdoma tik jo paties asmeniniu darbu, iš esmės pripažino, kad jo mirusios sutuoktinės indėlis įmonės veikloje taip pat buvo žymus – jai buvo patikėta tvarkyti visus finansus (2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1:31:24 iki 1:31:42 minutės), be to, pripažino aplinkybę, kad įmonės veikloje gaunamos pajamos buvo visos šeimos pragyvenimo šaltinis, įmonėje taip pat dirbo ir abu sutuoktinių vaikai.

49. Taigi, atsižvengiant į išdėstytas aplinkybes, individuali įmonė V. K. firma (duomenys neskelbtini), priešingai nei byloje įrodinėjo atsakovas, pripažintina bendrąja jungtine atsakovo ir mirusios jo sutuoktinės B. K. nuosavybe.

50. CK 3.123 straipsnyje išvardytos sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis. Svarbus kriterijus, leidžiantis nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

51. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

52. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas nustato kiekvienam sutuoktiniui tenkančio bendro turto dalis atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytus teisiškai reikšmingus faktus ir toks padalijimas turi atitikti sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 44 punktas). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius tam realų poreikį. Taigi, pagal įstatymo nuostatas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką bendras sutuoktinių turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatomi svarbūs kriterijai, sudarantys teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014).

53. Tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 44 punktas).

54. Bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad individuali įmonė – V. K. firma (duomenys neskelbtini), registruota 1994 m. gruodžio 19 d., veiklos pobūdis – mėsos gamyba (gyvulių skerdimas), nuo 2000 m. gruodžio 11 d. taip pat mėsos paruošimas, konservavimas ir kt., įmonės savininkas nuo 1994 m. gruodžio 19 d. V. K.. Remiantis į bylą pateiktos 2019 m. sausio 4 d. pažymos apie darbą įmonėje duomenimis, B. K. individualioje įmonėje V. K. firmoje (duomenys neskelbtini) dirbo laikotarpiu nuo 2001 m. vasario 9 d. iki 2015 m. rugsėjo 28 d. – vyriausia finansininke, bei laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. – buhaltere. Byloje neginčijama aplinkybė, kad nuo individualios įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini) įsteigimo pradžios (1994 m. pabaigoje) iki 2001 m., t. y. pirmuosius septynerius įmonės funkcionavimo (veiklos vykdymo) metus, įmonėje dirbo tik vienas sutuoktinis – V. K., jo sutuoktinė tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2000 m. pabaigos vienintelis įmonės veiklos pobūdis buvo gyvulių skerdimas, būtent tuo užsiėmė atsakovas – pastaroji aplinkybė bylos šalių taip pat nėra ginčijama.

55. Atsakovas į bylą pateikė 2000 m. lapkričio 23 d. sutartį, pagal kurią įmonė V. K. firma (duomenys neskelbtini) (V. K. personalinė įmonė), atstovaujama savininko V. K., iš (duomenys neskelbtini) įsigijo mėsos perdirbimo cechą. Minėtos sutarties 3 punkte nurodyta, kad mėsos perdirbimo cechas parduodamas už 125 000 Lt, iš kurių 6 300 Lt pirkėjas sumokėjęs 2000 m. spalio 9 d., 118 700 Lt – 2000 m. spalio 27 d., o mėsos įrenginiai – už 176 000 Lt, iš kurių pirkėjas 2000 m. spalio 31 d. sumokėjo 53 000 Lt, likusią sumos dalį – 123 000 Lt, įsipareigodamas sumokėti iki 2001 m. sausio 26 d, t. y. viso buvo įsigyta turto už 301 000 Lt.

56. Atsakovas į bylą taip pat pateikė duomenis apie (iki minėtos pagrindinio įmonės turto pirkimo sutarties ir tuoj pat po jos) atsakovo sudarytus piniginių lėšų dovanojimo bei kitus sandorius, o būtent – 2000 m. spalio 27 d. notaro patvirtintą sutartį, pagal kurią S. K. padovanojo savo tėvui V. K. 45 000 Lt sumą (tą pačią dieną pagal 2000 m. lapkričio 23 d. sutartį pardavėjui AB „Lietuvos energija“ buvo sumokėta dalis sumos už perkamą mėsos perdirbimo cechą); 2000 m. spalio 30 d. notaro patvirtintą sutartį, pagal kurią R. K. padovanojo savo tėvui V. K. 13 000 Lt sumą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2000 m. spalio 30 d. notaro patvirtintą sutartį, pagal kurią R. S. paskolino V. K. 40 000 Lt sumą (kitą dieną, t. y. 2000 m. spalio 31 d. pagal 2000 m. lapkričio 23 d. sutartį pardavėjui (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta dalis sumos už perkamus mėsos įrenginius); 2000 m. gruodžio 22 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią V. K. už 14 000 Lt sumą pardavė M. B. metalinį kioską, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Visų nurodytų sandorių, kuriais atsakovui buvo padovanotos, paskolintos (ir kt.) piniginės lėšos, vertė – 112 000 Lt.

57. Atsakovas pateikė į bylą ir 2002 m. balandžio 22 d. notaro patvirtintą sutartį, pagal kurią S. K. padovanojo tėvui V. K. 45 000 Lt sumą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei 2002 m. balandžio 25 d. individualios įmonės – V. K. firma (duomenys neskelbtini)kasos pajamų orderio kvitą 45 000 Lt sumai, minėta pinigų suma priimta iš V. K., pagrindas – įnašas.

58. Apibendrindamas aptartus įrodymus, teismas sprendžia, jog jų visuma yra pakankama išvadai, kad atsakovas į individualios įmonės – V. K. firma (duomenys neskelbtini) veiklą, taip pat ir įsigyjant pagrindinį įmonės turtą – mėsos perdirbimo cechą, įrenginius, investavo asmenines lėšas, daryti. Pastaroji (atsakovo asmeninių lėšų įmonės plėtrai, jos veiklai vykdyti panaudojimo) aplinkybė, kartu su atsakovo asmeninio darbo indėlio – ypatingai įkuriant įmonę, jos veiklos pradžioje (pirmus septynerius įmonės veiklos vykdymo metus, kai atsakovo sutuoktinė įmonės veikloje nedalyvavo) – aplinkybe, teismo pripažintina svarbia (reikšminga), nagrinėjamoje byloje sudarančia pagrindą nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.

Žemesnės instancijos teismas

59. Teismas konstatuoja, kad kalbant apie šioje sprendimo dalyje aptariamą turtą – individualią įmonę V. K. firmą (duomenys neskelbtini), ne lygių, o skirtingų šio turto dalių nustatymas sutuoktiniams – nustatant, kad atsakovui priklauso 2/3 dalys, o mirusiai jo sutuoktinei B. K. – 1/3 dalis šio turto, atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnyje. Todėl teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, nustato, kad B. K. priklauso 1/3 santuokoje įgyto turto – individualios įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini).

Dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su turto atidalijimu natūra bei kompensacijos pinigais

60. Ieškovas, byloje patikslinęs ieškinio dalyką, reiškia taip pat reikalavimą dėl turto, priklausiusio atsakovui ir mirusiai jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, padalijimo. Atsakovas byloje laikosi pozicijos, kad testamentinis įpėdinis – ieškovas turi teisę nustatyti mirusiosios turto dalį, bet ne reikalauti atidalinti jos turtinę dalį iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Atsakovo vertinimu, iki ieškovo nuosavybės įgijimas nebus patvirtintas notaro išduotu liudijimu, jis negali būti laikomas turto bendraturčiu, todėl neturi teisės reikšti reikalavimo atidalinti turto dalį.

61. Civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Taigi, šioje proceso teisės normoje nustatyti keturi pagrindiniai civiliniam procesui keliami tikslai, tarp jų: a) tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, ir b) kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. CPK 2 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso tikslus nebūtinai kiekvienu atveju gali būti įmanoma įgyvendinti visa apimtimi (pvz., galima tikslo tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus ir tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių kolizija). Tokiu atveju, atsižvelgiant į konkrečią situaciją, vienam ar kitam tikslui suteiktinas prioritetas, nepažeidžiant įstatymų nustatytų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 78 punktas).

62. CPK 2 straipsnio nuostata kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių aiškintina kaip apimanti du siekius (tikslus) – proceso koncentruotumą ir teisinės taikos atkūrimą. Pastarasis siekis (tikslas) laikytinas įgyvendintu, kai teismas priima procesinį sprendimą, kuriuo išsprendžia teisinį konfliktą, nesutarimą, ginčą ir pan., dėl kurio išsprendimo asmenys kreipėsi į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-701/2019 79 punktas).

63. Aptartoji CPK 2 straipsnio nuostata atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių aspektu šioje byloje ginčo dalyje dėl turto atidalijimo aiškintina kaip išreiškianti siekį (tikslą) atkurti teisinę taiką tarp ieškovo ir atsakovo, todėl, teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas atidalinti turtą turi būti išspręstas nagrinėjamoje byloje, net formaliai šiuo metu ir nesant patvirtintam ieškovo nuosavybės įgijimui notaro išduotu liudijimu. Atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamas notaro liudijimas ieškovui nebuvo išduotas iš esmės tik dėl to, kad pareiškimu dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo V. K. pareiškė nesutinkantis, jog mirusiai jo sutuoktinei B. K. būtų išduotas nuosavybės teisės liudijimas į 1/2 santuokoje įgyto turto dalį – šis ginčas sprendimu šioje byloje yra išspręstas.

64. Iš pozicijos, kurios laikosi kiekviena iš nagrinėjamos bylos šalių, akivaizdu, kad, nagrinėjamoje byloje dėl formalių priežasčių atsisakius spręsti ieškinio reikalavimą dėl turto atidalijimo, teisinė taika tarp ieškovo ir atsakovo nebūtų atkurta ir, tikėtina, toks procesinis sprendimas lemtų naujo ginčo teismine tvarka inicijavimą, o tai neatitiktų šioje sprendimo dalyje aptartų civilinio proceso tikslų, konkrečiai, vieno iš jų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.

65. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad, siekiant efektyvaus civilinio proceso tikslų užtikrinimo, ieškinio reikalavimas dėl turto atidalijimo nagrinėtinas šioje byloje. Teismas toliau šiame sprendime pasisakys dėl šio reikalavimo (ne)pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

66. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo būdų. Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo būdo, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieškinį dėl atidalijimo. Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

67. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalis yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui, galimybę įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją kitiems atidalijamiems bendraturčiams, kitas reikšmingas aplinkybes, turi spręsti, kuriam iš bendraturčių būtų teisinga priteisti kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

68. Nors kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas išmokant kompensaciją yra išimtinis atidalijimo būdas, kuris taikomas tik nesant galimybės pritaikyti pagrindinį atidalijimo būdą – atidalijimą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.80 straipsnio 2 dalies, kurią taikant yra suformuluoti aptarti išaiškinimai, tikslą. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

69. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad atidalijimas priteisiant kompensaciją galimas tik tada, kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, lyginant su kitų bendraturčių, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad turto padalijimo natūra būdas yra laikomas prioritetiniu, tačiau tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vien tik buvusių sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai, nesant kitų kasacinio teismo praktikoje išvardytų veiksnių, neturėtų nulemti turto padalijimo natūra būdo netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016) .

70. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikio dalijamam daiktui, galimybės įsigyti kitą tokį daiktą, išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės. Sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

71. Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016).

72. Spręsdamas dėl konkretaus turto padalijimo būdo, teismas, visų pirma, kiekvienu atveju privalo išsiaiškinti šalių pageidavimus – t. y. nustatyti, ar dėl turto padalijimo būdo tarp šalių yra ginčas. Nustačius, kad šalių pageidavimai dėl konkretaus turto padalijimo būdo nesiskiria arba kita šalis nepareiškia kitokio pageidavimo, teismas padalija turtą tuo būdu, dėl kurio tarp šalių nėra ginčo.

73. Tarp bylos šalių nekilo ginčas dėl turto Nr. 3 (išskyrus automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padalijimo būdo – atsakovas byloje nereiškė prieštaravimų, kad šis turtas tarp šalių būtų padalintas ieškovo ieškinyje prašomu būdu – atsakovui priteisiant šį turtą natūra, o ieškovui priteisiant atitinkamo dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią šio turto dalį, taip pat nereiškė pageidavimų, kad turtas Nr. 3 (išskyrus automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų padalintas kitu būdu. Todėl aptariamas turtas tarp šalių teismo dalintinas būtent minėtu būdu – pinigines lėšas – 30 418,61 Eur, Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir terminuotą indėlį – 3 280,62 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra atsakovui, ieškovui priteisiant iš atsakovo viso – 16 849,62 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovui priklausančią šio turto dalį.

74. Atsakovas nurodė, kad nepageidauja, jog jam būtų priteistas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi nurodoma šio turto vertė neatitinka tikrosios rinkos kainos.

Žemesnės instancijos teismas

75. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas pažymi, kad, visų pirma, atsakovas, minėtu argumentu ginčydamas ieškovo siūlomą turto – (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo būdą, turėjo pateikti teismui įrodymus, paneigiančius ieškovo nurodytą aptariamo ginčo turto vertę – tokie įrodymai į bylą pateikti nebuvo (CPK 178 straipsnis).

76. Antra, automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimas natūra nėra galimas dėl objektyvių priežasčių – šio turto nedalumo (techniškai neįmanoma paskirstyti šio turto objekto tarp šalių, nepadarant esminės žalos šio turto paskirčiai). Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad pastaruoju turtu šiuo metu naudojasi būtent jis.

77. Minėta, kad, sprendžiant, kuriam iš bendraturčių turtas priteistinas natūra, o kuriam – kompensacija, teismų praktikoje paprastai laikomasi nuostatos, kad kompensacija priteisiama tokį atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdą prašančiam taikyti bendraturčiui, nes tokiu atveju preziumuojama, kad jis – nagrinėjamoje byloje ieškovas, siekdamas nutraukti bendrą nuosavybės valdymą, sutinka gauti kompensaciją.

78. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atidalintinas ieškovo prašomu būdu – atsakovui priteisiant šį turtą (automobilį (duomenys neskelbtini)) natūra, o ieškovui priteisiant atitinkamo dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovui priklausančią šio turto dalį.

79. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 9 000 Eur – tokia šio turto vertė nurodyta antstolės 2018 m. rugpjūčio 27 d. turto apyraše. Minėtą automobilio vertę paneigiantys ir / arba kitokią jo vertę patvirtinantys įrodymai į bylą nebuvo pateikti, todėl teismas, spręsdamas dėl ieškovui priteistinos kompensacijos dydžio, remiasi ieškovo į bylą pateiktais įrodymais apie atsakovui priteisiamo automobilio vertę, pagal kuriuos ieškovui iš atsakovo už jam tenkančią aptariamo turto dalį priteistina 4 500 Eur dydžio kompensacija.

Žemesnės instancijos teismas

80. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog individualios įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini) padalijimas natūra yra negalimas, ar nepriimtinas – bylos šalys tam pagrįsti nepateikė į bylą jokių įrodymų. Priešingai, būtent minėto aptariamo turto padalijimo būdo atsiliepimu pageidauja atsakovas, tuo tarpu ieškovas, nors ieškiniu ir prašo šį turtą dalinti kitu būdu – individualią įmonę priteisiant atsakovui, o ieškovui priteisiant atitinkamą kompensaciją už atsakovui tenkančią minėto turto dalį, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu (2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje) ieškovas nurodė, kad ir kitoks šio turto padalijimo būdas, taip pat ir turto – individualios įmonės V. K. firma (duomenys neskelbtini), padalijimas natūra, ieškovui būtų priimtinas (2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 40:52 iki 41:29 minutės). Ieškovas byloje vykusio teismo posėdžio metu netgi nurodė, kad įmonės padalijimas natūra, ją pertvarkius į uždarąją akcinę bendrovę, būtų buvęs tinkamiausias ginčo sprendimo būdas, tačiau su tokiu ginčo sprendimo būdu nesutiko atsakovas (2020 m. gegužės 21 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 40:45 iki 41:01 minutės).

81. Teismo vertinimu, objektyvaus pobūdžio aplinkybės (turto nedalumas ir pan.), dėl kurių individualios įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini) padalijimas natūra byloje nebūtų galimas, šiuo atveju nenustatytinos – pertvarkius individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę (kam iš esmės neprieštarauja nei viena bylos šalis), šis turtas, be neproporcingos žalos jo paskirčiai, gali būti padalijamas tarp šalių natūra. Pažymėtina, kad aptariamo turto – individualios įmonės, padalijimas būtent tokiu (prioritetiniu) būdu, t. y. natūra, atitiktų ir kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikį dalijamam daiktui – įmonės valdymas, veikla joje yra pagrindinis atsakovo užsiėmimas, darbinė veikla, tuo tarpu ieškovas taip pat ilgą laiką dirbo įmonėje, bei, teikdamas teismui paaiškinimus, be kita ko, nurodė, jog pageidautų netgi įmonės priteisimo jam natūra, priteisiant atsakovui atitinkamą kompensaciją (nors tokio (alternatyvaus) reikalavimo ieškiniu ir nereiškė).

82. Teismo manymu, sprendžiant dėl turto – individualios įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo svarbu įvertinti ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo iš vienos bylos šalies (nagrinėjamos bylos atveju atsakovo) būtų priteista piniginė kompensacija kitai bylos šaliai (nagrinėjamos bylos atveju ieškovui), vykdytinų prievolių naštos proporcingumą. Vertindamas pastarąsias aplinkybes nagrinėjamoje byloje, teismas atkreipia dėmesį, kad turtinės prievolės dydis, tenkantis atsakovui už jam priteistą turtą natūra – individualią įmonę V. K. firmą (duomenys neskelbtini), būtų žymus, viršijantis 200 000 Eur sumą. Duomenys, kad atsakovas būtų pajėgus sumokėti tokią sumą be didelių praradimų (kito turto, gyvenamojo namo pardavimo) net ir per vienerių metų laikotarpį, į bylą pateikti nebuvo, tuo tarpu, atsižvelgiant į atsakovo amžių (atsakovui šiuo metu yra 70 metų), manytina, kad jo kreditavimo galimybės (ypač tokia apimtimi, kokia nurodyta šiame sprendimo punkte) yra ribotos. Teismas pažymi, kad byloje nebuvo pateikti duomenys ir apie ieškovo galimybes išmokėti kompensaciją atsakovui, jeigu individuali įmonė V. K. firma (duomenys neskelbtini) būtų priteista natūra ieškovui, kuri (kompensacija), nustačius didesnę atsakovo minėto turto dalį, būtų dar ženklesnė, nei priteistina ieškovui iš atsakovo – viršytų 400 000 Eur. Taigi, aptariamas turto – įmonės, padalijimo būdas, priteisiant jį (turtą – įmonę) vienai iš bylos šalių natūra, įpareigojant išmokėti kompensaciją kitai bylos šaliai, lemtų neproporcingą naštą šaliai, kuriai tektų kompensacijos sumokėjimo pareiga.

83. Teismo vertinimu, vien tik subjektyvaus pobūdžio aplinkybės – konfliktiški bylos šalių tarpusavio santykiai, nenustačius kitų reikšmingų tinkamam tokio klausimo išsprendimui aplinkybių, neturėtų nulemti prioritetinio turto padalijimo natūra būdo netaikymo (tokios pozicijos laikomasi ir šiame sprendime aptartoje kasacinio teismo praktikoje). Šiame kontekste reikšminga, be kita ko, tai, kad bylos šalims nustatytinos skirtingos šio turto dalys.

84. Taigi, nenustačius aplinkybių, dėl kurių pagrindinis turto atidalijimo būdas – atidalijimas natūra nebūtų galimas, teismas sprendžia, jog turtas – individuali įmonė V. K. firma (duomenys neskelbtini) – dalintinas būtent šiuo (turto atidalijimo natūra) būdu, pertvarkant individualią įmonę V. K. firmą (duomenys neskelbtini) į uždarąją akcinę bendrovę, bendrovės akcijas tarp ieškovo ir atsakovo paskirstant pagal turimas jų turtines dalis – ieškovo turima dalis – 1/3, atsakovo – 2/3. Teismas sprendžia, kad toks minėto turto atidalijimo būdas nagrinėjamos bylos atveju yra tikslingiausias, labiausiai užtikrinantis bylos šalių interesų pusiausvyrą.

85. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovas įpareigotinas pertvarkyti individualią įmonę V. K. firmą (duomenys neskelbtini) į uždarąją akcinę bendrovę, uždarosios akcinės bendrovės akcijas tarp ieškovo ir atsakovo paskirstant pagal turimas jų turtines dalis – ieškovo turima dalis – 1/3, atsakovo – 2/3 (CPK 273 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

86. Šiame sprendime išdėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad ieškovo byloje pareikšti reikalavimai tenkinami iš dalies – nustatant, kad mirusiajai B. K. priklauso 1/2 santuokoje įgyto turto: buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,6439 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – skerdyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės su šuliniu (kanalizacijos šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 0,7700 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,3500 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,5200 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,660 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,1200 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 0,3600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini); piniginių lėšų, esančių (buvusių) Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatant, kad mirusiajai B. K. priklauso 1/3 santuokoje įgyto turto – individualios įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini). Atmetant ieškinio reikalavimus, susijusius su turtu Nr. 4 – pistoletu (duomenys neskelbtini).

87. Atidalijant ieškovo turto dalį – pinigines lėšas – 30 418,61 Eur, Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir terminuotą indėlį – 3 280,62 Eur, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant natūra atsakovui, ieškovui priteisiant iš atsakovo viso – 16 849,62 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovui priklausančią šio turto dalį; atsakovui priteisiant natūra automobilį (duomenys neskelbtini), ieškovui priteisiant 4 500 Eur dydžio kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovui priklausančią šio turto dalį; individualią įmonę V. K. firmą (duomenys neskelbtini)– pertvarkant šią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, bendrovės akcijas tarp ieškovo ir atsakovo paskirstant pagal turimas jų turtines dalis – ieškovo turima dalis – 1/3, atsakovo – 2/3.

Dėl bylinėjimosi išlaidų (taip pat ir išlaidų už ekspertizės byloje atlikimą) paskirstymo

88. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, išvardytos CPK 88 straipsnyje: vienos iš tokių išlaidų yra sumos, be kita ko, išmokėtos ekspertams, ekspertinėms įstaigoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jų paskirstymui yra taikomos CPK 93 straipsnyje nustatytos taisyklės.

89. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

90. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

91. Taigi, CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Pirmiau aptartoms bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020 15 ir 16 punktai).

92. Ieškovas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo jo šioje byloje turėtas viso 13 070,05 Eur bylinėjimosi išlaidas – 6 050 Eur išlaidas už ekspertizės byloje atlikimą, 3 388,05 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas bei 3 632 Eur žyminį mokestį.

93. Atsakovas pateikė prašymą jo naudai iš ieškovo priteisti jo turėtas (viso – 1 950 Eur) išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

94. Bylos duomenimis ekspertizė nagrinėjamoje byloje individualios įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini) rinkos vertei nustatyti buvo paskirta ieškovo prašymu, teismo 2019 m. balandžio 29 d. nutartimi, ieškovui sumokėjus 6 050 Eur užstatą ekspertizės byloje išlaidoms apmokėti. Atsakovas atitinkamos ekspertizės atlikimui byloje prieštaravo, laikėsi pozicijos, kad ekspertizės skyrimas nėra susijęs su ieškiniu pareikštais reikalavimais (2019 m. gegužės 10 d. atsakovo paaiškinimai).

95. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo prašymas skirti byloje ekspertizę individualios įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini) rinkos vertei nustatyti buvo pateiktas iki ieškinio dalyko byloje patikslinimo, t. y. byloje nesant pareikštam reikalavimui dėl turto atidalijimo, tuo metu byloje buvo pareikštas tik vienas reikalavimas dėl mirusios B. K. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismo vertinimu, pagal tokį reikalavimą, koks buvo pareikštas byloje, pagrindo individualios įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini) rinkos vertės nustatymo ekspertizei nebuvo, t. y. atitinkamas ieškovo prašymas byloje tuo metu, kai jis buvo pareikštas, buvo nesusijęs su byloje kilusiu ginču, jo atsakovui reiškiamais reikalavimais.

96. Teismas sprendžia, kad paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovo patirtas už jo prašymu byloje paskirtą ekspertizę, kuri toje ginčo stadijoje nebuvo susijusi su ieškovo atsakovui pareikštais reikalavimais, yra pagrindas nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles – „pralaimėjęs moka“, ir šių išlaidų ieškovui iš atsakovo nepriteisti.

97. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius, teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

98. Ieškinio reikalavimas, kuris teismo tenkinamas iš dalies, t. y. dėl mirusiojo sutuoktinio turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, yra neturtinis, todėl tiksliai (objektyviai) nustatyti ieškovo tenkintų ir atmestų reikalavimų santykį šioje reikalavimų dalyje yra sudėtinga. Vis tik, šis ieškinio reikalavimas teismo buvo tenkintas beveik visa apimtimi – atmetant tik ieškinio reikalavimus, susijusius pistoletu (duomenys neskelbtini) bei nustatant mažesnę, nei buvo prašoma ieškiniu, atsakovo sutuoktinės B. K. dalį individualioje įmonėje V. K. firmoje (duomenys neskelbtini), kitą ieškinio reikalavimų dalį (dėl eilės kitų turto objektų) tenkinant. Teismo vertinimu, pirmasis ieškinio reikalavimas teismo yra tenkintas 90 procentų.

99. Tuo tarpu dėl antrojo ieškinio reikalavimo (turto atidalijimo), teismas sprendžia, kad šis ieškinio reikalavimas teismo sprendimu taip pat yra tenkintas didesne apimtimi (70 procentų) – ieškiniu buvo reiškiamas reikalavimas viso 339 237,12 Eur sumai, jis teismo buvo tenkintas iš dalies – ieškovui iš atsakovo viso priteista 21 349,62 Eur kompensacija bei turtas natūra – 1/3 dalis įmonės V. K. firmos (duomenys neskelbtini), pertvarkytos į uždarąją akcinę bendrovę (pagal bylos duomenis 1/3 dalis šio turto vertine išraiška sudarytų 211 925 Eur), taigi, darytina išvada, kad aptariamas ieškinio reikalavimus teismo sprendimu yra tenkintas 233 274,62 Eur sumoje.

100. Bendrai, susumavus abu reikalavimus, ieškovo ieškinys šiuo sprendimu tenkintas 80 procentų – būtent tokia apimtimi ieškovui atlygintinos jo šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos, tuo tarpu atsakovas turi teisę į 20 procentų jo šioje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

101. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo jo sumokėtą žyminį mokestį – 75 Eur už pirmąjį ieškinio reikalavimą, 3 519 Eur už antrąjį ieškinio reikalavimą (dėl turto atidalijimo), bei 38 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, viso 3 632 Eur.

102. Reikalavimas dėl atidalijimo iš bendro turto yra reikalavimas, kuriuo įgyvendinama jau turima nuosavybės teisė į dalį bendrosios nuosavybės teise valdomo turto (turimą nuosavybę bendrojoje dalinėje nuosavybėje), pakeičiant bendrąją dalinę nuosavybę į asmeninę. Reikalavimu dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės neprašoma daugiau nei priklauso bendraturčiui, t. y. šiuo reikalavimu siekiama vien transformuoti bendrąją dalinę į asmeninę nuosavybę. Kadangi šiuo atveju neprašoma ko nors priteisti, nereikalaujama kokios nors papildomos turtinės naudos, įkainuoti tokio teisinio veiksmo CPK 85 straipsnio prasme negalima, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010).

103. Taigi, už ieškinio reikalavimą dėl turto atidalijimo šiuo atveju turėjo būti mokamas žyminis mokestis, kaip už neturtinį reikalavimą – 75 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Kadangi ieškovas už minėtą reikalavimą sumokėjo 3 519 Eur žyminio mokesčio, jam grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis – 3 444 Eur (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui iš atsakovo priteistina 150,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (šioje byloje ieškovo sumokėto žyminio mokesčio – (75 + 75 + 38 = 188; (188x80)/100)).

104. Ieškovas iš atsakovo taip pat prašo priteisti viso 3 388,05 Eur jo turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius šių (turėtų) išlaidų realumą. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos). Atkreiptinas dėmesys tik į tai, kad ieškovas, be kita ko, prašo priteisti jo turėtas advokato teisinės pagalbos išlaidas už taikos sutarties projekto parengimą (2019 m. kovo – lapkričio mėnesio atliktų darbų išklotinė, 2019 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaita – faktūra) – 726 Eur (su PVM), nors taikos sutartis byloje sudaryta nebuvo, taikos sutarties projektas tarp šalių nepasirašytas. Teismas pažymi, kad šiuo atveju pagrįstomis gali būti pripažintos tik atstovo (advokato) dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo išlaidos (Rekomendacijų 8.19 punktas), kurių maksimalus dydis šiuo atveju yra 644,50 Eur (1 289 Eur x 0,1 x 5). Taigi, ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą dėl 81,50 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, atitinkamai ieškovo pagrįstai prašoma priteisti išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dalis sudaro – 3 306,55 Eur. Ieškovui, proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai (80 procentų), iš atsakovo priteistina viso 2 645,24 Eur šių išlaidų. Viso ieškovui iš atsakovo priteistina 2 795,64 Eur ieškovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (150,40 Eur + 2645,24 Eur).

105. Atsakovas prašo priteisti iš atsakovo viso 1 950 Eur jo turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė įrodymus, pagrindžiančius šių (turėtų) išlaidų realumą. Prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Esant tokioms aplinkybėms, taip pat ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, atsakovo naudai iš ieškovo (proporcingai atmestų ieškinių reikalavimų daliai) priteistina jo turėtų advokato teisinės pagalbos išlaidų dalis – 390 Eur.

106. Teismas, siekdamas supaprastinti (operatyvumo ir ekonomiškumo aspektais) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo procesą, atitinkamai įskaito šalims priteistas bylinėjimosi išlaidų dalis ir nurodo, kad ieškovui priklauso 2 405,64 Eur (2795,64 Eur – 390 Eur) išlaidų atlyginimas (atsakovui atitinkamų (įskaitytų) išlaidų atlyginimas nepriklauso).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 bei 273 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį (patikslintą) tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad mirusiajai B. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 santuokoje įgyto turto:

1. buto/patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

2. 0,6439 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

3. pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – skerdyklos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės su šuliniu (kanalizacijos šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

4. 0,7700 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

5. 0,3500 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

6. 0,5200 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

7. 0,660 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

8. 0,1200 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

9. 0,3600 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

10. automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini);

11. piniginių lėšų, esančių (buvusių) Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) bei terminuoto indėlio sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad mirusiajai B. K., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) priklauso 1/3 santuokoje įgyto turto – individualios įmonės V. K. firma (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini).

Atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės – įpareigoti V. K. per dviejų mėnesių terminą nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti individualią įmonę V. K. firmą (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), į uždarąją akcinę bendrovę, pertvarkytos bendrovės akcijas tarp ieškovo R. K. ir atsakovo V. K. paskirstant pagal turimas jų turtines dalis – ieškovo R. K. turima dalis – 1/3, atsakovo V. K. – 2/3.

Atidalinti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės – atsakovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti pinigines lėšas – 30 418,61 Eur (trisdešimt tūkstančių keturis šimtus aštuoniolika eurų šešiasdešimt vieną euro centą), esančias (buvusias) Swedbank, AB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir terminuotą indėlį – 3 280,62 Eur (tris tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt eurų šešiasdešimt du euro centus), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), bei automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis kodas – (duomenys neskelbtini), ieškovui R. K. priteisti iš atsakovo V. K. viso – 21 349,62 Eur (dvidešimt vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt devynių eurų šešiasdešimt dviejų euro centų) kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovui priklausančio turto dalį.

Įpareigoti atsakovą V. K. ieškovui R. K. priteistą kompensaciją per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo sumokėti į ieškovo R. K. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovo R. K. naudai 2 405,64 Eur (du tūkstančius keturis šimtus penkis eurus šešiasdešimt keturis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Gražinti ieškovui R. K. 2019 m. lapkričio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 283 permokėtą žyminio mokesčio dalį – 3 444 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt keturis eurus).

Kitą ieškinio (patikslinto) dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Rasa Bagdžiūtė