Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama, su tikslu įregistruoti nekilnojamuosius daiktus, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Mažeikių rajono savivaldybė teisėtai pastatė, nepertraukiamai valdė ir jai nuosavybės teise priklauso statiniai - poilsio nameliai adresu (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane žymimi indeksais: (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Kretingos rajono darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1968-03-27 sprendimo Nr. 115 „Dėl žemės sklypo paskyrimo Mažeikių rajono vykdomajam komitetui poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje“ pagrindu pareiškėja nuo 1968 m. teisėtai valdo ir naudojasi 11 poilsio namelių ir virtuvės - prausyklos pastatu adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus galiojusių įstatymų pagrindu bei jų nustatyta tvarka. Leidimai statybai bei komisijos aktai, kuriais priimta užbaigta statyba, nėra išlikę, kadangi yra praėję daug laiko, pasikeitė atskaitingi asmenys atitinkamose institucijose. Nekilnojamieji daiktai (poilsio nameliai) nėra įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre, nes nėra išlikę dokumentai, kurie įstatymų nustatyta tvarka valstybinės komisijos būtų pripažinti tinkamais bei leista juos eksploatuoti kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus. Šių dokumentų pareiškėja negali gauti kitokia tvarka ar jų atkurti, nes statiniai pastatyti 1968-1970 metais. Dokumentų ieškota Klaipėdos bei Telšių apskrities archyvuose, bei kitose institucijose, tačiau buvo gauti duomenys, kad dokumentai apie leidimus vykdyti statybai bei statinių priėmimo naudoti aktus nėra išlikę arba neperduoti archyvams. Pareiškėja nurodo, kad ginčo dėl statinių savavališkos statybos ar nuosavybės teisės niekada nebuvo, pareiškėja teisėtai valdo ir disponuoja šiuo turtu, minėtus namelius turi savo balanse, statybos teisėtumo faktą patvirtina byloje pateikti dokumentai - patvirtintas individualus ar tipinis projektas, vietinio vykdomojo komiteto leidimas, vietinio vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai, žemės sklypo planas, dokumentai, patvirtinantys privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimus, todėl nesant galimybės pagrįsti ir atkurti kitokiomis priemonėmis poilsio namelių pastatymo faktą, šis faktas nustatytinas teisme.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo Panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Mažeikių rajono savivaldybė teisėtai pasistatė, nepertraukiamai valdė ir jai nuosavybės teise priklauso statiniai – poilsio nameliai adresu (duomenys neskelbtini), statinių išdėstymo plane žymimi indeksais šie statiniai:(duomenys neskelbtini). Nurodo, kad rengiant medžiagą teisminiam procesui, 2013 m. rugpjūčio 09 d. – 2015 m. balandžio 01 d. laikotarpiu, kreiptasi į įvairius archyvus bei savivaldybių administracijas. Į kiekvieną iš archyvų kreiptasi bent po porą kartų siekiant formuluoti įvairaus pobūdžio užklausas, kurios leistų atlikti plataus spektro poilsio namelių teisinei registracijai reikalingų dokumentų paiešką. Iš Palangos rajono savivaldybės administracijos Šventosios seniūnijos, Kretingos rajono savivaldybės administracijos, Klaipėdos apskrities archyvo bei Telšių apskrities archyvo gauta informacija, kad statybų leidimai bei patvirtinti projektai archyvui saugoti neperduoti, duomenų neturi, registravimo knygų nėra, Valstybinių inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro dokumentai nėra perduoti saugoti, kai kur dokumentai pradėti archyvuoti tik nuo 1990 metų ir pan. Pažymi, kad 2016-03-16 pareiškėja iš greta esančių poilsio namelių savininko A. Š. (kuris namelius sėkmingai analogiškomis sąlygomis įsiteisino teisme nusistatęs juridinę reikšmę turintį faktą) sužinojo, kad jo asmeninės patirties dėka galima teigti, kad archyvams dokumentai 1967-1970 metų yra perduoti netvarkingai suarchyvuoti arba neperduoti, todėl rekomendavo pačiam pareiškėjui vykti ir įsitikinti gautų raštų iš archyvų pagrįstumu. Poilsio namelių statybą leidžiantis dokumentas buvo kitokios formos negu buvo manyta iki šiol. Į šį klausimą privalo atsakyti Palangos miesto savivaldybės administracijos specialistai, kurie yra atsakingi už statybos leidimus, tačiau iš jų pateikto atsiliepimo akivaizdu, kad į poilsio namelių įteisinimui aktualius klausimus yra žiūrima labai formaliai, nesigilinant, kokia buvo taikyta praktika. Pažymi, kad pareiškėja vykdė 11 poilsio namelių ir prausyklos teisinei registracijai būtinų dokumentų paiešką, tačiau archyvuose duomenys neišliko arba, kaip nustatyta, nebuvo perduoti saugojimui archyvuose. Mano, kad ginčo sprendime neteisėtai vadovautasi nurodant: „Tuo metu galiojo ir Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, patvirtinta LTSR Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2, bei vėlesnė – LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, pagal kurias statiniai turėjo būti registruojami juos inventorizavus ir juos priėmus valstybinei komisijai, išskyrus laikinus ir savavališkai pastatytus statinius, kurie neregistruojami. 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 Instrukcijos 9.4 punkte buvo nustatyta, kad valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimą naudoti yra laikytini dokumentais, netiesioginiu būdu patvirtinančiais nuosavybės teisę į statinius“. Priimant ginčo sprendimą visiškai neatsižvelgta, kad Kretingos rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1968-03-27 sprendimo Nr. 115 dėl žemės sklypo poilsio stovyklos statybai suteikimo 1 punkte nurodyta: „Skirti Mažeikių rajono vykdomajam komitetui 5560 kv. m žemės sklypą, pagal išplanavimą ir užstatymo projektą, poilsio stovyklos statybai Šventosios gyvenvietėje“. Akivaizdu, kad žemė skirta iš karto suteikiant leidimą statyti poilsio namelius. Gavus leidimą statyti, buvo derinami ir reikalingi projektai, o tai įrodo Mažeikių rajono vykdomojo komiteto poilsio stovyklos Kretingos rajono Šventosios gyvenvietėje išplanavimo projekte matomi 1968-05-06 Kretingos rajono architekto ir Kretingos priešgaisrinės apsaugos inspektoriaus ranka juodu rašikliu įrašyti derinimo įrašai. Kadangi tai nebuvo individualių namų statyba ar valstybinės reikšmės objektai, tikėtina, kad visiškai pakako Kretingos rajono architekto derinimo žymos ant išplanavimo projekto, kaip tai buvo numatyta minėtame 1968-03-27 sprendime Nr. 115. Teismas ginčo sprendime pacitavo VĮ Registrų centras nuomonę dėl poilsio namelių perdavimo Profesinei sąjungai visiškai neįsigilinęs į esmę. Vertinant pareiškimą neatsižvelgta į tai, kad pareiškėja teisėtai valdo nuosavybės teise poilsio namelius ir prausyklą, kadangi vieningu sutarimu Mažeikių rajono savivaldybės darbuotojų profesinė sąjunga gera valia atlieka jai pavestą administracinį darbą – koordinuoja poilsio namelių nuomą darbuotojams, siekdama plėtoti socialinę partnerystę bei vykdydama visuomeninį švietimą, tikslingai užtikrindama poilsio organizavimą sveikatinimo ir tradicijų atžvilgiu. Šis faktas turėjo būti vertinamas 47 metų laikotarpyje nusistovėjusių tradicijų pagrindu. Teigia, kad Palangos miesto savivaldybės administracija, teikdama atsiliepimą, neprideda jų teiginius įrodančių dokumentų. Atsiliepime apeliuojama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012-02-14 raštą Nr.2D-2407, kuris adresuotas net ne Palangos miesto savivaldybės administracijai, o Nacionalinei žemės tarnybai. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, administracinėje byloje I-833- 609/2013, konstatuoja, kad įvertinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2012-02-14 rašto Nr. 2D-2407 (16.18) turinį darytina išvada, jog jis negali būti laikytinas pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu teisės aktu. Tokio turinio raštas pats savaime pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, nes jame nėra nurodyta jokių privalomų vykdyti įpareigojimų, duota nurodymų ar išdėstyta kitų tokį sprendimą priėmusios viešojo administravimo institucijos vardu priimtų sprendimų, galinčių konkrečiai įtakoti pareiškėjo teises ir pareigas. Šis raštas teismui nepateiktas, todėl darytina išvada, kad siekiama tyčia suklaidinti teismą ir sudaryti įspūdį, kad pareiškėja neteisėtai pasistatė poilsio namelius. Nacionalinės žemės tarnybos atsiliepime teigiama, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius nėra atlikęs faktinių duomenų patikrinimo vietoje. Mano, kad Palangos miesto savivaldybės administracija visiškai nesigilino į pareiškėjos pateiktus dokumentus, o atsiliepimą teikė vedina nesąžiningos administracijos pozicijos – pašalinti poilsio namelius iš ypač strategiškai palankių vietų verslo subjektų investicijoms ir plėtrai. Pažymi, kad susipažinus su minėtu potvarkiu paaiškėjo, kad cituojant šį potvarkį siekta suklaidinti teismą, kadangi pareiškėjai žemės sklypas skirtas 1968 metais, o minėtas potvarkis priimtas 1969 metais. Akivaizdu, kad įsakai, potvarkiai ar teisės aktai atgaline data negalioja, todėl jis pareiškėjos situacijoje yra neaktualus, kadangi jis galiojo būsimoms statyboms nuo 1969-10-20, kuriems žemės sklypai statyboms dar nebuvo skirti. Šiuo atveju atsakingai įsigilinus ir įvertinus kiekvieną iš pridėtų dokumentų nustatytina, kad yra visos aplinkybės, kad būtų galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad poilsio nameliai ir prausykla nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, kadangi pastatyti teisėtu statybos būdu. Ginčo sprendime konstatuojama, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo suteikta žemė, kad statinių eksploatacija buvo derinama su statybos, priešgaisrinės apsaugos ir sanitarijos priežiūros, vietinės valdžios institucijomis, tačiau daroma nepagrįsta išvada, kad šie įrodymai neįrodo, kad buvo gauti statybos leidimai ir kad šie statiniai kompetentingos institucijos pripažinti tinkamais naudoti. Teismas, vertindamas pareiškimą, neatkreipė tinkamo dėmesio, kad nei anksčiau nei dabar nėra ir nebuvo surašyti savavališkos statybos aktai, t. y. nėra duomenų, kad poilsio namelių statybos buvo savavališkos, juolab, kad šie statiniai įtraukti į Mažeikių rajono savivaldybės balansą. Vertinant nuoseklios teismų praktikos prasme pastebima, kad pareiškėja yra analogiškoje teisinėje padėtyje ir jai turėtų būti taikomi tie patys kriterijai nustatinėjant juridinę reikšmę turintį faktą, kaip ir Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-934-513/2013, o taip pat Palangos miesto apylinkės teismo analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2-133-83/2014 (2014-01-08 sprendimu) papildomai akcentuojant ir tai, kad nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto iš esmės neigiamos pasekmės kyla ir pačiai Lietuvos Respublikai, kadangi visiškai be jokio pagrindo pabloginama jos padėtis, kas yra nepateisinama. Mano, kad byloje įrodyta, kad pareiškėja dėl to, kad dokumentai neišliko, negali kita tvarka gauti legalios statybos faktą patvirtinančių dokumentų, minėtus statinius valdo nuo 1968 metų iki šių dienų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai nenustatė juridinę reikšmę turinčių faktų ir toks teismo sprendimas keistinas. Teismas ginčo sprendime visiškai neįsigilino ir nevertino valstybinės žemės skyrimo fakto, kaip vieno svarbiausio įrodymo poilsio namelių teisėtumui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y., kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005-03-02 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005.)