Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

prokurorei Alai Petrenko (dalyvavo taikant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. vasario 18 d. nusikalstama veika prieš V. M.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2017 m. vasario 18 d. nusikalstama veika prieš V. M.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį (2017 m. vasario 18 d. nusikalstama veika prieš V. M.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2017 m. kovo 12 d. nusikalstama veika prieš Nijolę M. Ž.) ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirta galutine laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 10 (dešimt) mėnesių, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu, ir E. P. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nuosprendį įskaityti laikotarpiai ir atliktos bausmės dalis pagal nurodytą ankstesnį nuosprendį.

Nuosprendžiu nuteistajam E. P. nuo 2021 m. spalio 13 d. iki nuosprendžio vykdymo pradžios paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintinos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiu taip pat išspręsti civilinių ieškinių klausimai:

patenkintas nukentėjusiosios V. M. civilinis ieškinys ir jai iš E. P. ir A. R. solidariai priteista 6 343,08 Eur turtinei žalai atlyginti;

patenkintas nukentėjusiosios J. M. civilinis ieškinys ir jai iš E. P. priteista 2 000 Eur turtinei žalai atlyginti;

patenkintas nukentėjusiosios A. A. S. civilinis ieškinys ir jai iš E. P. priteista 400 Eur turtinei žalai atlyginti;

patenkintas I. O. M. civilinis ieškinys ir jai iš H. P. ir V. S. solidariai priteista 500 Eur turtinei žalai atlyginti;

patenkintas N. M. Ž. civilinis ieškinys ir jai iš H. P., E. P. ir V. S. solidariai priteista 1 450 Eur turtinei žalai atlyginti;

Nukentėjusiojo J. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Nuosprendžiu E. P. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo nuteisti H. P., E. P., J. J., V. S., A. R. ir M. T., tačiau dėl šių nuteistųjų pirmosios instancijos teismo nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas (nuteistiesiems nepadavus apeliacinių skundų, taip pat dėl šių nuteistųjų nesant paduotų apeliacinių skundų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Skirdami bausmes, teismai vadovaujasi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, skiriant bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką, atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes. Tuo tarpu skirdamas bausmę nepilnamečiui, teismai vadovaujasi dar ir BK XI skyriuje nustatytais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais ir atsižvelgia į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 91 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Be to, BK 90 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti dešimties metų.

8. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas E. P. skirtinos bausmės klausimą, nurodė, jog pastarasis padarė septynias baigtas nusikalstamas veikas, o savo kaltę pripažino tik dėl nukentėjusiosios A. A. S. atžvilgiu padaryto sukčiavimo, todėl tik dėl šios nusikalstamos veikos buvo pripažinta, kad egzistuoja BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tuo tarpu kitų padarytų nusikalstamų veikų atveju atsakomybę lengvinančių aplinkybių nekonstatuota. Dėl visų nusikaltimų nustatyta, kad E. P. nusikalto, veikdamas bendrininkų grupe, kas sudarė pagrindą pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nusikalstamų veikų padarymo metu E. P. buvo nepilnametis, tačiau pažymėjo, kad pastarasis jau iki tol buvo teistas keturis kartus, nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės, kuri vėliau buvo pakeista areštu, vykdymo metu, ignoruodamas ankstesnes bausmes, toliau darė naujas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, o paskutinį kartą teistas už 2019 m. padarytus turtinius nusikaltimus, be to, baustas administracine tvarka, informacijos apie paskutinių baudų sumokėjimą nėra. Kaip numatyta baudžiamajame įstatyme, skiriant bausmę buvo analizuojami bei vertinami ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – nusikalstamų veikų padarymo metu nedirbo, gyveno SOS vaikų kaime, VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje paskutinį kartą gydytas 217 m. kovo 1 d. – 2017 m. kovo 9 d., diagnozė: kiti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas, tyčinis savęs žalojimas skustuvo ašmenimis. Taip pat iš nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog apklausiamas nuteistasis klaidino teismą dėl jam inkriminuotų sukčiavimo nusikaltimų padarymo aplinkybių (išskyrus, dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją A. A. S.), neatsiprašė nukentėjusiųjų. Nors pirmosios instancijos teismas konkrečiau neaptarė BK 91 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose numatytų aplinkybių, tačiau bendrai motyvai dėl bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo yra aiškūs, teismo išvados skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra argumentuotos, atitinkančios BK 91 straipsnio 3 dalies nuostatas.

9. Konkrečią bausmę už nusikalstamą veiką teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Svarbu pažymėti ir tai, kad spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021), o skiriant bausmę nepilnamečiui papildomai atsižvelgtina ir į BK 80 straipsnyje išvardintas aplinkybes.

10. Nagrinėjamu atveju E. P. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje (iš viso trys nusikalstamos veikos), BK 214 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 215 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos). BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes, t. y. viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. BK 214 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų skyrimas. Tokios pat bausmės įtvirtintos ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Kaip jau buvo minėta, vadovaudamasis bausmių skyrimo taisyklėmis, skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis ir BK 41 straipsnio 2 dalies, 80 straipsnio nuostatomis ir nuspręsti, kuri iš nusikalstamos veikos sankcijoje numatytų bausmių ir koks tokios bausmės dydis yra pakankamas, jog būtų pasiekti bausmei keliami tikslai ir užtikrinta jos paskirtis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įvertinus E. P. charakterizuojančius duomenis, padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir aplinkybes, tai, jog ankstesniais nuosprendžiais skirtos laisvės apribojimo bausmės neatgrasė asmens nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, o paskutinė veika padaryta 2019 m., E. P. kontrolė ir resocializacija negalima jo neizoliavus nuo visuomenės, atitinkamai konstatavo, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti už visas padarytas nusikalstamas veikas paskyrus tik laisvės atėmimo bausmes (atitinkamai tokia bausmė neprieštarauja ir BK 80 straipsnio nuostatoms). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nusikalstamas veikas asmuo padarė būdamas dar nepilnametis, turėdamas gyvenimiškos patirties stoką, ir skiriamų laisvės atėmimo bausmių dydžius nustatė mažesnius nei sankcijose numatyti bausmių vidurkiai, t. y. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, už BK 214 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas veikas – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes teismas subendrino bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais bei paskyrė galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

11. Apeliaciniu skundu prašydamas sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, nuteistasis iš esmės nepateikia jokių bausmės skyrimui reikšmingų argumentų, nenurodo aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios sudarytų pagrindą pakeisti paskirtos bausmės dydį ar net jos rūšį. Antai, apeliantas mano, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į jo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir jauną amžių, tačiau, kaip jau buvo pažymėta, skirdamas bausmę teismas įvertino, kad nusikalstamų veikų metu E. P. buvo nepilnametis, o prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagrįstai nustatytas tik dėl vienos nusikalstamos veikos, padarytos prieš nukentėjusiąją A. A. S. (duodamas parodymus dėl kitų pareikštų kaltinimų pripažino tik atskirus savo veiksmus, tačiau iš esmės neigė dalyvavęs nusikaltimų padaryme, aiškino neva tik prašomas draugų ir pažįstamų nuvažiavo iki bankomato ir išgrynino pinigus, dalį pasiskolino ir pan.). Tad tos pačios aplinkybės iš naujo nėra vertinamos, jos nesudaro pagrindo švelninti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

12. Teisėjų kolegija neabejotinai teigiamai vertina apelianto argumentus, kuriais pastarasis tvirtina esantis pasiruošęs pilnavertiškam ir teisingam gyvenimui, nebebendrauja su jam neigiamą įtaką dariusiais asmenimis, yra nusiteikęs dirbti, tačiau visos šios aplinkybės nepasižymi išskirtinumu, leidžiančiu spręsti, jog nuteistajam už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir galiausiai galutinė subendrinta bausmė yra aiškiai neteisingos, todėl turėtų būti keičiamos. Nuteistasis nurodo, jog paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę galėtų dirbti ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, tuo pačiu pabrėždamas, kad pataisos įstaigoje ne visi nuteistieji gali įsidarbinti, tačiau čia svarbu tai, kad bendrai įstatymas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 125 straipsnio 1 dalis, 131 straipsnio 1 dalis) užtikrina galimybę nuteistiesiems įsidarbinti ir gauti pajamas, o tai, kad realiai gali nebūti galimybių įdarbinti visus nuteistuosius, nėra pagrindas asmeniui neskirti laisvės atėmimo bausmės. Kita vertus, šiuo metu net nėra pagrindo spręsti, jog apeliantas, kuris jau seniai yra pilnametis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, negalės dirbti, skunde išsakomi tik pasvarstymai dėl galimybės negauti darbo vietos.

13. Pažymėtina, kad apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo ne kartą baustas administracine tvarka, pastarasis darė įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, taip pat ir keturias smulkiąsias vagystes (pabrėžtina, kad jos įvykdytos po šioje byloje padarytų nusikalstamų veikų), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (12 t., b. l. 147-156; 19 t., b. l. 38-41). Be kita ko, E. P. yra net aštuonis kartus teistas, iš jų penkis kartus būdamas nepilnametis, keturis kartus buvo teistas dar iki šioje byloje nagrinėtų nusikalstamų veikų (12 t., b. l. 142-146; 19 t., b. l. 42-53). Taip pat iki padarydamas nusikaltimus, dėl kurių pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, apeliantas buvo teisiamas už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tačiau anksčiau paskirtos bausmės nuteistojo nepaveikė taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad šios apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu yra įsiteisėjęs dar vienas – Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. spalio 1 d. – nuosprendis, kuriuo E. P. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Nors pastarasis nuosprendis priimtas vėliau nei skundžiamas nuosprendis, tačiau aptariama aplinkybė bendrai prisideda prie neigiamo E. P. asmenybės charakterizavimo ir kelia abejones dėl pastarojo pasiryžimo keisti savo gyvenimą ir vesti socialiai atsakingą gyvenimo būdą, o tai atitinkamai leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės paskirtį gali užtikrinti su realiu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Be kita ko, iš LITEKO sistemos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje E. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, nusikalstami veikai inkriminuoti kaip padaryti nuteistajam atliekant bausmę pataisos namuose. Šios anksčiau išdėstytos aplinkybės leidžia neginčytinai spręsti, kad apeliantas net ir po tiek nuteisimų nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo ir elgesio, kurio nevertina kritiškai, padarytos nusikalstamos veikos negali būti laikomos atsitiktinėmis, kas apelianto teiginius dėl pasiryžimo keisti savo gyvenimo būdą leidžia vertinti kaip labiau deklaratyvius, nei rodo realų siekį ir nuoširdų norą iš esmės koreguoti savo elgesį. Vertinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių dydžius, atkreiptinas dėmesys, jog, kaip jau buvo minėta, baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmių skyrimo taisyklės numato, kad teismas bausmės dydį parenka, skaičiuodamas nuo bausmės vidurkio. Nors, nuteistojo vertinimu, jam paskirta bausmė yra per griežta, tačiau pirmosios instancijos teismas, net ir pripažinęs dėl visų nusikalstamų veikų esant atsakomybę sunkinančią aplinkybę (visi nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe), ir tik vienos veikos atveju nustatęs atsakomybę lengvinančią aplinkybę, apeliantui vis tiek skyrė mažesnes arba ženkliai mažesnes bausmes, nei BK 182 straipsnio 1 dalies, BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiai. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. P. buvo paskirta neteisinga ar aiškiai per griežta bausmė. Priešingai, realios laisvės atėmimo bausmės nagrinėjamoje byloje E. P. skirtos pagrįstai, o tiek už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta bausmė atitinka padarytų nusikalstamų veikų, paties nuteistojo pavojingumą, skiriant bausmes tinkamai vadovautasi baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

14. Apeliaciniu skundu yra pareikštas ir alternatyvus prašymas – nesant galimybės skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, prašoma taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, taikyti intensyvią priežiūrą kartu su BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytomis pareigomis. Čia atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamų veikų metu nuteistasis buvo nepilnametis, todėl klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo nagrinėtinas BK 92 straipsnio nuostatų kontekste.

15. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 92 straipsnis, kurio 1, 2 ir 3 dalyse yra įtvirtintos šio klausimo sprendimui būtinos formalios sąlygos, t. y. kokios rūšies, kokio dydžio bausme ir už kokią nusikalstamą veiką (ar veikas) asmuo yra nuteistas.

16. BK 92 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

17. Kadangi E. P. nuteistas laisvės atėmimu ne daugiau nei 5 (penkeriems) metams, t. y. 2 (dvejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, už kelis tyčinius nusikaltimus, egzistuoja formalus pagrindas bausmės vykdymo atidėjimo taikymui pagal BK 92 straipsnio 2 dalį. Kita vertus, teismas turi atsižvelgti ne tik į formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, tačiau egzistuoja ir vertinamoji sąlyga, pagal kurią bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tada, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 92 straipsnio 4 dalis). Taigi net ir nustačius, kad egzistuoja formalus pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui, teismas turi teisę, bet ne pareigą, atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

18. Pagal teismų praktiką teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-693/2019). Šios aplinkybės turi būti vertinamos ir sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui klausimą.

19. Kaip jau buvo aptarta, apeliantas, veikdamas bendrininkų grupe, padarė septynias tyčines baigtines turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, tik dėl vienos nusikalstamos veikos buvo pagrindas pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę (kaltininko prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi), be to, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog apklausiamas teisme E. P. klaidino dėl jam inkriminuotų sukčiavimų (išskyrus, sukčiavimą prieš dėl A. A. S.) padarymo aplinkybių, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nusikaltimai nebuvo spontaniški ar atsitiktiniai, nulemti ypatingai nepalankių aplinkybių.

20. Vertinant nuteistojo asmenybę, nustatyta, kad iki nusikalstamų veikų padarymo jau buvo teistas keturis kartus (visus dar būdamas nepilnametis), nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, E. P. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ir jo paties asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma patvirtina sistemingą, priešingą teisei apelianto elgesį, jo polinkį nusikalsti ir nenorą keistis. Kaip jau buvo pažymėta, po nusikalstamų veikų, dėl kurių buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, E. P. buvo nuteistas už dar vieną turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, taip pat vyksta teisminis dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų, inkriminuotų kaip padarytų bausmės atlikimo pataisos namuose metu, kas nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Be kita ko, pagal byloje esančius duomenis matyti, jog nusikalstamų veikų metu nuteistasis nedirbo (12 t., b. l. 141; 19 t., b. l 54-57), gyveno SOS vaikų kaime (12 t., b. l. 94, 104), praeityje gydytas psichiatrijos ligoninėje, be kita ko, nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, žalingas vartojimas.

21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-895/2016). Visgi nagrinėjamoje byloje tiek padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių, tiek ir paties apelianto asmenybę charakterizuojančių duomenų visuma leidžia pagrįstai abejoti, kad nuteistojo resocializacija yra įmanoma be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ketinimų dirbti, nebendrauti su neigiamą įtaką dariusiais asmenimis, motinos sveikatos problemų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atidėjus bausmės vykdymą E. P. nebūtų apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas ir nuteistasis nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamo elgesio ateityje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, jog atidėjus paskirtos bausmės vykdymą gali būti pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas anksčiau išdėstytas ir aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nuteistojo E. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

23. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. lapkričio 26 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-8423 dėl nuteistajam E. P. teiktos garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (26 t., b. l. 154). Pažymoje nurodyta, kad E. P. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 117,23 Eur, prašant tokią sumą iš nuteistojo priteisti valstybės naudai.

24. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti nuteistajam advokatą (26 t., b. l. 137). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba parinko advokatą Arūną Alekną, atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 8 d. nutartimi jis buvo paskirtas nuteistojo E. P. gynėju (26 t., b. l. 141).

25. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje.

26. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam E. P. gynėją numato BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be kita ko, apeliacinį skundą padavė pats nuteistasis (nusikaltimų padarymo metu buvo nepilnametis, taip pat spręstina, kad nuteistojo materialinė padėtis yra pakankamai sudėtinga), o gynėjas jam paskirtas tik dėl anksčiau nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Esant tokioms aplinkybėms, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. P. (E. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo E. P. (E. P.) neišieškoti.