Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo J. J. gynėjos advokatės Violetos Bazienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, kuria, iš dalies patenkinus kaltinamojo J. J. skundą, J. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartimi paskirta 2 MGL bauda už nedalyvavimą teismo posėdyje be svarbių priežasčių sumažinta iki 1 MGL, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, J. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartimi kaltinamajam J. J. paskirta 2 MGL (100 Eur) bauda už nedalyvavimą teismo posėdyje be svarbių priežasčių.

3. 2020 m. lapkričio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas kaltinamojo J. J. prašymas atnaujinti praleistą 2020 m. spalio 9 d. nutarties apskundimo terminą ir panaikinti paskirtą baudą.

4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi, iš dalies patenkinus J. J. prašymą, praleistas nutarties apskundimo terminas buvo atnaujintas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartimi paskirta 2 MGL (100 Eur) bauda sumažinta iki 1 MGL (50 Eur).

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Skundas atmetamas.

7. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su kaltinamojo J. J. gynėjos advokatės V. Bazienės skundu, pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama, dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma. Pareiga kaltinamajam nurodytu laiku atvykti į teismą įtvirtinta ir BPK 142 straipsnio 1 dalyje. BPK 163 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Įtariamasis ar kaltinamasis šiame straipsnyje nustatyta bauda gali būti nubaustas tik už neatvykimą dalyvauti procese be svarbios priežasties.

9. Pabrėžtina, kad svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis laikomos šios: laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo; nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos; išvykimas į tolimąjį plaukiojimą; šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis; ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą; šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė; šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas (BPK 37 straipsnio 1 dalis).

10. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis J. J. neatvyko į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 8 d., 9.00 val. paskirtą teisiamąjį posėdį. Kaltinamasis iš anksto teismo apie neatvykimą neinformavo, nedalyvavimą pateisinančių duomenų nepateikė. Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo gynėjos advokatės V. Bazienės teigimu, viena iš priežasčių, kuri galėtų pateisinti kaltinamojo nedalyvavimą pirmosios instancijos teisme yra aplinkybė, jog kaltinamasis J. J. nebuvo gavęs į rankas šaukimo į teisiamąjį posėdį. Vis dėlto, remiantis bylos duomenimis kaltinamajam J. J. apie 2020 m. spalio 8 d., 9.00 val. teisiamąjį posėdį pranešta tinkamai – posėdžio data buvo suderinta ankstesnio teismo posėdžio metu, kaltinamasis pasirašytinai patvirtino, jog apie paskirtą teismo posėdį yra informuotas (t. 23, b. l. 11). Pastebėtina ir tai, jog aplinkybę, kad kaltinamajam buvo žinoma numatyto teisiamojo posėdžio data patvirtina ir pareiškėja, nurodydama, jog kaltinamasis nuoširdžiai pripažino, kad supainiojo datas ir apie 2020 m. spalio 8 d., 9.00 val. numatytą teismo posėdį pamiršo.

11. Skunde taip pat nurodoma, jog kaltinamajam nustatytos galvos smegenų žievės ir kitos kontūzinės traumos, kurios susijusios su elgesio ir emocijų sutrikimais, todėl, teismui atšaukus dalį posėdžių, kaltinamasis, turintis emocijų sutrikimus, susipainiojo. Pagal BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktą svarbia neatvykimo į teismą priežastimi laikoma teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Nagrinėjamu atveju nei kaltinamasis, nei jo gynėja nepateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. V-989 patvirtintos formos Nr. 094-1/a pažymos, iš kurios būtų galima spręsti apie objektyvias kaltinamojo negalėjimo dalyvauti teisiamajame posėdyje aplinkybes.

12. Kita vertus, BPK 37 straipsnio 1 dalyje numatytas svarbių asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežasčių sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau ji turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausanti nuo neatvykusiojo valios. Šiuo aspektu vertinant skunde nurodomus kaltinamojo elgesio ir emocijų sutrikimus pažymėtina, kad svarbia neatvykimo į teismą priežastimi gali būti ne bet kokia liga ar būsena, o tik tokia, kuri objektyviai trukdo asmeniui atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje. Todėl įvertinus tai, jog pastaroji aplinkybė neturėjo įtakos ankstesniam kaltinamojo dalyvavimui teismo posėdžiuose (past. – skunde taip pat pabrėžiama, jog J. J. pareigingai dalyvaudavo teismo posėdžiuose), bei tai, kad ši aplinkybė iš esmės siejama su tuo, jog kaltinamasis galėjo būti suklaidintas, atšaukus rugsėjo mėnesį numatytus teismo posėdžius, ji nelaikytina pakankamai svarbia ar objektyvia, kadangi remiantis bylos duomenimis prieš 2020 m. spalio 8 d., 9.00 val. teisiamąjį posėdį, artimiausias posėdis, atšaukus dalį rugsėjo mėnesį numatytų posėdžių, įvyko 2020 m. spalio 6 d., 9.00 val. Todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo neatvykimo į 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdį esminė priežastis buvo pastarojo nerūpestingumas, atitinkamai skundžiamoje nutartyje padaryta pagrįsta išvada, kad kaltinamojo neatvykimo į teismo posėdį priežastis nelaikytina tokia, kuri nepriklausė nuo jo valios ir galėtų pateisinti jo neatvykimą į iš anksto suplanuotą posėdį.

13. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog BPK 247 straipsnyje nustatytos kaltinamojo neatvykimo pasekmės, t. y. jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas. Kita vertus, BPK 242¹ straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų. Tokiu atveju, kai byloje yra keli kaltinamieji, teismas pagal BPK 248 straipsnio 2 dalį gali laikinai leisti vienam ar keliems kaltinamiesiems, jų atstovams pagal įstatymą ir gynėjams nedalyvauti tiriant įrodymus, kurie nesusiję su šiais kaltinamaisiais. Tačiau tai įprastai daroma esant kaltinamųjų prašymams, prieš tai išklausius proceso dalyvių nuomonių ir suderinus tolesnių apklausų laiką. Todėl skunde nurodoma aplinkybė, jog 2020 m. spalio 8 d. teismo posėdis nebuvo atidėtas, pirmosios instancijos teismui siekiant išvengti nepagrįsto bylos vilkinimo, nepaneigia kaltinamojo neatsakingo elgesio, ignoruojant pastarajam išaiškintą pareigą – atvykti į teisiamąjį posėdį.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas BPK 163 straipsnio 1 dalies pagrindu už neatvykimą į 2020 m. spalio 8 d., 9.00 val. teismo posėdį be svarbios priežasties pagrįstai kaltinamajam J. J. paskyrė 1 MGL (50 Eur) dydžio baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

kaltinamojo J. J. gynėjos advokatės Violetos Bazienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.