Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2011-09-09 · Civilinė byla Nr. 2A-639-159/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-10-05Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2011-09-09Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-09
Bylos Nr.
2A-639-159/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05272-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eugenija Morkūnienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Optlita“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Pamario inžinerija“
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „KRS“
Advokatai
Henrikas Mackevičius
Kategorijos
  • 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-639-159/2011

Teisėjas Egidijus Mickevičius (Proceso Nr. 2-06-3-05272-2010-0)

Procesinio sprendimo kategorija 42.10; 52.3; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugsėjo 9 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant atsakovės atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Optlita“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7386-512/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pamario inžinerija“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Optlita“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „KRS“, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2010-04-23 teismui pateikė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo (b. l. 3–5); 2010-10-18 teismui pateikė patikslintą ieškinį. Juo teismą prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2008-05-15 ieškovės UAB „Pamario inžinerija“ ir atsakovės UAB „Optlita“ sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. 2008/06; 2) pripažinti negaliojančiu 2008-05-29 pasirašytą darbų priėmimo aktą; 3) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę ieškovei grąžinti 22 045,38 Lt. Nurodė, kad ieškovė neneigia ir pripažįsta, kad 2008-05-15 su atsakove sudarė statybos subrangos sutartį Nr. 2008/06; kad 2008-05-29 pasirašė darbų priėmimo aktą; kad pateikta pardavimo PVM sąskaita faktūra OPT Nr. 0006 ir kad ieškovė atsakovei sumokėjo dalį pinigų sumos, o likusi 6 379,82 Lt suma, neįskaičius delspinigius, pagal pateiktus dokumentus tariamai liko neapmokėta. Atsakovė, pasirašydama sutartį, žinojo, kad sutartis nebus vykdoma, kad jokių darbų, numatytų subrangos sutartyje, ji neturės atlikti ir juos perduoti ieškovei. Ieškovei UAB „Pamario inžinerija“ nebuvo būtinybės sudaryti subrangos sutartį, nes pagal 2008-05-06 sudarytą subrangos sutartį Nr. 2008/36 su trečiuoju asmeniu UAB „KRS“ ieškovė savo pastangomis atliko visus subrangos sutartyje aptartus darbus ir juos perdavė užsakovei UAB „KRS“. Su atsakove sudaryta tariama subrangos sutartis siekiant, kad ateityje įmonės bendradarbiaus, viena kitai padės dėl darbų užsakymų, atsakovei avansu sumokėti pinigai už ateityje vyksiantį bendradarbiavimą – tarpininkavimą, tačiau atsakovė nesąžininga, klaidina teismą, nepagrįstai reikalauja priteisti skolą už darbus, kurių neatliko ir ieškovei faktiškai neperdavė. Nors į bylą pateikti 2008 m. gegužės mėnesio atliktų darbų aktai, tačiau faktiškai darbai atlikti 2008 m. liepos mėnesį. Aplinkybę, kad atsakovė negalėjo atlikti sutartyje numatytų darbų, patvirtina UAB „Optlita“ dirbančių asmenų skaičius – direktorė E. J. ir statybos direktorius G. J., tačiau apie kitus asmenis, dirbusius bendrovėje ir galėjusius atlikti sutartyje numatytus darbus, jokios informacijos nepateikta. Tą aplinkybę, kad darbų atlikimo vietoje dirbo tik ieškovės darbuotojai, patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai: įsakymas dėl darbuotojų komandiruotės; darbo laiko apskaitos žiniaraščiai; atliktų darbų priėmimo aktai; darbų atlikimo projektas; užsakovės UAB „KRS“ pranešimas teismui, jame pažymėta, kad UAB „Optlita“ ar jos darbuotojai ar dar kita įmonė jokių darbų neatliko (b. l. 105–108).

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-11-30 sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė 2008-05-15 tarp UAB „Pamario inžinerija“ ir UAB „Optlita“ sudarytą subrangos sutartį; pripažino negaliojančiu 2008-05-29 pasirašytą darbų priėmimo aktą ir priteisė iš atsakovės UAB „Optlita“ 22 045,38 Lt ieškovei UAB „Pamario inžinerija“.

Remdamasis šalių atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais teismas sprendime nustatė, kad 2008-05-06 tarp UAB „KRS“ ir UAB „Pamario inžinerija“ sudaryta statybos subrangos sutartis dėl riedmenų automatinės kontrolės prietaisų modernizavimo tarpstočiuose Gustonys–Panevėžys ir Radviliškis–Šeduva (b. l. 33–36); kad 2008-05-15 subrangos sutartis dėl tų pačių darbų atlikimo sudaryta tarp UAB „Pamario inžinerija“ ir UAB „Optlita“; kad 2008-05-29 tarp UAB „KRS“ ir UAB „Pamario inžinerija“ bei UAB „Pamario inžinerija“ ir UAB „Optlita“ pasirašyti darbų atlikimo aktai (b. l. 16–17, 37–41; kad pradėtas tarpusavio atsiskaitymas, nors realiai pagal anksčiau minėtas sutartis darbai atlikti nebuvo; kad įsakymas dėl darbuotojų komandiruočių ir liudytojų parodymai patvirtino, jog atsakovei UAB „Optlita“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, tuos darbus atliko UAB „Pamario inžinerija“ darbuotojai (b. l. 42).

Teismas sprendime konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo ginčo dėl šalių sudarytos rangos (subrangos) sutarties, tačiau ginčas kilo dėl atsakovės tinkamai įvykdytos sutarties ir atsakovei pagal sutartį apmokėjimo pagrįstumo.

Teismas sprendime pripažino, kad ieškovės nurodomi sutarties pripažinimo negaliojančia pagrindai teisiškai suformuluoti netinkamai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijamas sandoris sudarytas fiktyviai, nesiekiant sukurti jokių pasekmių, nes anksčiau minėti įrodymai patvirtina, kad ieškovė tikėjosi, jog atsakovė atliks sutartyje numatytus darbus. Teismo manymu, vien ta aplinkybė, kad pareiškimą teismui pateikęs asmuo neteisingai nurodo įstatymą, kuriuo grindžia reikalavimus, negali būti pagrindas pareikštiems reikalavimams atmesti, nes teismo pareiga yra konstatuoti teisinį ieškinio pagrindą ir kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nėra tinkamas, teismo nesaisto. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio privalo nuspręsti, koks įstatymas turi būti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.

Teismas sprendime nustatė, kad šalims pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktą atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų dar nebuvo įvykdžiusi ir padarė išvadą, kad nesant statybos darbų pabaigos fakto, atsakovei neatsirado teisė į atlyginimą, todėl ieškovė turi teisę reikalauti nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu, nes ieškovė iš atsakovės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, ir tokį sutarties pažeidimą laikė esminiu. Pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė, tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kitą. Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Atsakovė UAB „Optlita“ neįvertino savo galimybių ir neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl atsako be kaltės. Nutraukęs sutartį konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai gavo 22 045,38 Lt. Teismas taikė restituciją ir iš atsakovės ieškovei priteisė 22 045,38 Lt (b. l. 125–127).

Šalies argumentai

Atsakovė UAB „Optlita“ 2010-12-20 pateikė apeliacinį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimą. Priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas ieškinį, peržengė teisminio nagrinėjimo ribas ir atliko civilinio proceso normų bei principų pagrindu ieškovei priskirtas pareigas. Ieškovas, teikdamas ieškinį, turi aiškiai nurodyti savo reikalavimą bei šį reikalavimą pagrindžiančias faktines aplinkybes, kuriomis remdamasis teismas privalo teisiškai įvertinti šalių materialinius tarpusavio santykius ir nustatęs tinkamą teisinį pagrindą, sprendžia dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo ar nepagrįstumo. Ieškinio pagrindo ir dalyko nurodymas yra ne tik ieškovo teisė, bet ir pareiga, teismas negali savo iniciatyva keisti nei ieškinio pagrindo, nei ieškinio dalyko, tačiau esant akivaizdžiam būtinumui tai padaryti, teismui pagal CPK 115, 138 str. suteikta teisė priimti procesinius sprendimus dėl procesinių dokumentų trūkumų šalinimo.

Apeliantei neaišku, ar tarp UAB „Pamario inžinerija“ ir UAB „Optlita“ pasirašyta subrangos sutartis, pasak ieškovės, yra tariamas ar apsimestinis sandoris. Nepaisant ieškinyje pateikto prieštaringo ir neaiškaus tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties teisinio vertinimo, akivaizdu, kad pasak ieškovės, ji ir nesitikėjo iš atsakovės kokių nors iš subrangos sutarties kylančių atsakovės pareigų vykdymo. Ieškovės teigimu, subrangos sutartis buvo sudaryta kaip būsimo bendradarbiavimo ateityje garantas, todėl ieškovė prašė subrangos sutartį pripažinti negaliojančia, kaip sudarytą dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių.

Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė iš atsakovės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį, ir šį sutarties pažeidimą pripažino esminiu. Apeliantei neaišku, ko ieškovė galėjo tikėtis pagal sutartį iš atsakovės, nes, pasak ieškovės, sutartis sudaryta neketinant sukurti kokių nors teisinių pasekmių šalims (tariamas sandoris) ar siekiant pridengti kitą sandorį (apsimestinis sandoris).

Teismui padarius išvadą, kad 2008-05-15 subrangos sutartis Nr. 2008/06 sudaryta iš tikrųjų, t. y. abiem šalims siekiant subrangos sutartyje nurodytų teisinių pasekmių, prisiimant iš šios sutarties kylančias teises ir pareigas, buvo paneigtas tariamo ar apsimestinio sandorio sudarymo faktas, kartu paneigiant esminį patikslintame ieškinyje nurodytą faktinį ieškinio pagrindą ir patvirtinant atsakovės teiginius apie tarp šalių susiklosčiusius subrangos teisinius santykius.

Teismas, pakeisdamas šalių tarpusavio santykių teisinį kvalifikavimą nuo tariamo ar apsimestinio sandorio iki sudaryto, tačiau neįvykdyto ar įvykdyto netinkamai sandorio, savo iniciatyva, peržengdamas teisminio nagrinėjimo ribas ir viršydamas savo kompetenciją, pakeitė ieškinio faktinį pagrindą, nes teismo nustatytos aplinkybės esmingai prieštarauja ieškovės ieškinyje nurodytiems motyvams bei tarpusavio santykių faktiniam ir teisiniam vertinimui.

Priešingai ieškovės nurodytoms aplinkybėms ir konstatavus ieškinio pagrindo bei keliamų reikalavimų tarpusavio nesuderinamumą, ieškinio reikalavimas pripažinti subrangos sutartį negaliojančia neteko faktinio pagrindo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas galėjo pasiūlyti ieškovei tikslinti ieškinio pagrindą ir (ar) dalyką arba paneigus ieškovės patikslintame ieškinyje nurodomą ieškinio pagrindą, ieškovės patikslintas ieškinys turėjo būti atmestas. Atsakovė teigia, kad teismas, pakeisdamas šalių tarpusavio santykių teisinį kvalifikavimą nuo tariamo ar apsimestinio sandorio iki sudaryto, tačiau neįvykdyto ar įvykdyto netinkamai, peržengdamas teisminio nagrinėjimo ribas, pakeitė ieškinio faktinį pagrindą, nes teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja ieškovės ieškinyje pateikiamiems motyvams.

Vertinant subrangos sutartį kaip tariamą, sudarytą dėl akių, lieka neaišku, kokiu tikslu atsakovei buvo sumokėta tik dalis numatyto atlygio, likusi dalis liko neapmokėta. Atsiskaitymas atsakovei už atliktus subrangos darbus buvo vykdomas dalimis nuo 2008-07-11 iki 2009-04-28. Sudarius sandorį dėl akių (tariamą sandorį) ar sandoriu siekiant nuslėpti tikrąją šalių valią (apsimestinis sandoris), tokia nurodyta atsiskaitymų seka nelogiška.

Vertinant, kad subrangos sutartyje numatyti pinigai buvo realiai išmokėti, 2008-05-29 tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytas darbų priėmimo aktas, akivaizdu, jog sandoris buvo vykdomas ir atsakovės sandorį iki galo įvykdė. Tolimesni šalių veiksmai – pinigų mokėjimas, sąskaitų bei darbų priėmimo akto pasirašymas ir ilgas laiko tarpas iki ieškovės kreipimosi į teismą įrodo tarp šalių susiklosčiusius subrangos santykius.

Byloje yra ir kitų prieštaravimų, kaip antai: ieškinyje nurodyta, kad sudaryta subrangos sutartis ir jos apmokėjimas buvo garantas už ateityje vyksiantį bendradarbiavimą – tarpininkavimą. Apklausti kaip liudytojai S. S. (UAB „Pamario inžinerija“– direktorius ir akcininkas ir P. K. (UAB „Pamario inžinerija“– statybos direktorius ir akcininkas ) – parodė, kad subrangos sutartis buvo užslėptas paskolos sandoris – tariamai tokiu būdu G. J. buvo skolinami pinigai. Ieškinyje dėstomos faktinės aplinkybės ir faktiškai byloje nustatytos aplinkybės prieštarauja viena kitai, todėl galbūt ieškovė nesąžiningai naudojasi jai įstatymų suteikta teise į gynybą ir galbūt piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdama išvengti iš subrangos sutarties kylančių įsipareigojimų.

Teismas netinkamai vertino aplinkybes, kurios įrodo faktą, jog atsakovė neatliko pagal subrangos sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Faktas, kad darbus neva atliko pati ieškovė, o ne atsakovė, buvo nustatytas, remiantis liudytojų parodymais, UAB „Pamario inžinerija“ direktoriaus įsakymais dėl darbuotojų komandiruočių, taip pat aplinkybe, kad atsakovė turi tik du darbuotojus ir negali pateikti kitų darbuotojų samdymo įrodymų.

Byloje nustatyta, kad dėl tų pačių subrangos darbų atlikimo buvo sudaryta sutartis tarp UAB „KRS“ ir UAB „Pamario inžinerija“, vėliau tarp UAB „Pamario inžinerija“ bei UAB „Optlita“. Iš ieškovės pateiktų įrodymų nebuvo galima vienareikšmiškai nustatyti, kad UAB „Pamario inžinerija“ subrangos darbus faktiškai atliko, be to, neaišku, ar ieškovės nurodomi subrangos darbai buvo atliekami būtent tarpstočiuose Gustonys–Panevėžys ir Radviliškis–Šeduva. Liudytojai A. T., S. S. ir P. K. patvirtino, kad riedmenų automatinės kontrolės prietaisų modernizavimo darbai nereikalauja didelių materialinių, darbo jėgos bei laiko sąnaudų. Tokius darbus per keletą dienų kokybiškai gali atlikti vienas specialistas su padėjėju.

Teismas sprendime nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis nustatė, jog UAB „Optlita“ neatliko ar objektyviai negalėjo atlikti subrangos sutartyje numatytų darbų. Bylos faktiniai duomenys prieštarauja tokiai teismo išvadai: 2008-01-01 UAB „Pamario inžinerija“ direktoriaus įsakyme Nr. 08/07/01-K nurodyta, kad subrangos sutartyje numatytus darbus atlikti nuo 2008-07-02 iki 2008-07-04 komandiruojami O. S., A. T., P. K. ir V. K., tačiau iš 2008 m. liepos mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, kad nei P. K., nei V. K. ir nei A. T. šiuose objektuose nedirbo, nors teismo posėdžio metu A. T. parodė, kad dirbo kartu su O. S.. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta, kad komandiruotės metu objektuose darbus atliko G. J., tai patvirtina, kad UAB „Optlita“ vykdė subrangos darbus. Tokių aplinkybių teismas neįvertino.

Teismas turėjo vertinti ne tai, ar darbų priėmimo akto pasirašymo metu buvo atlikti visi subrangos darbai, bet išsiaiškinti, ar šie darbai nebuvo atlikti iš viso, o jei darbai atlikti, tai kas tuos darbus atliko. Teismas, iš vienos pusės, pripažino, jog 2008-05-29 darbų priėmimo aktas, pasirašytas ieškovės direktoriaus V. K., patvirtina, jog darbus atliko atsakovė UAB „Optlita“, negalioja, nes jame nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, iš kitos pusės pripažino, jog darbų priėmimo aktai, pasirašyti to paties asmens – UAB „Pamario inžinerija“ statybos direktoriaus V. K. ir patvirtinantys, jog darbus atliko ieškovė, galioja, nors abu aktai pasirašyti to paties UAB „Pamario inžinerija“ statybos direktoriaus V. K..

Teismo sprendime padarytos išvados dėl subrangos sutartimi sukurtų teisinių santykių tikrojo pobūdžio, atsakovės įsipareigojimų neįvykdymo fakto, darbų neatlikimo neparemtos jokiais įrodymais, sprendime nenurodyta, kuo remdamasis teismas šias išvadas padarė (b. l. 130–132).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-05-15 tarp šalių sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. 2008/06, pagal kurią subrangovė – atsakovė UAB „Optlita“ – įsipareigojo atlikti kabelių galinių įrenginių statybos montavimo darbus objekte: „Riedmenų automatinės kontrolės prietaisų modernizavimas II etapas“. Dalis: „Ryšiai ir signalizacija“. RAKP postų, tarpstočiuose Gustonys–Panevėžys ir Radviliškis–Šeduva“, rangovė – ieškovė UAB „Pamario inžinerija“ – įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti per 30 kalendorinių dienų, šalims pasirašius atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir subrangovei pateikus PVM sąskaitą faktūrą. Sutarties šalys susitarė dėl 28 425,20 Lt su 18 proc. PVM sutarties objekto kainos ir susitarė, kad statybos montažo darbai bus baigti iki 2008-05-30 (b. l. 12–14). Šalių sudaryta 2008-05-15 sutartis kvalifikuotina statybos rangos (subrangos) sutartimi. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje statybos rangos sutartis apibrėžta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal atsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis).

Tiek 2010-04-23 ieškinyje, tiek 2010-10-18 patikslintame ieškinyje UAB „Pamario inžinerija“ nurodė, kad pripažįsta tokius faktus: 1) 2008-05-15 su atsakove sudarytos statybos subrangos sutarties Nr. 2008/06, faktą; 2) 2008-05-29 darbų priėmimo akto pasirašymo faktą; 3) 2008-05-30 pardavimo PVM sąskaitos faktūros OPT Nr. 0006 gavimo ir pasirašymo dėl 28 425,20 Lt su 18 proc. PVM už atliktus darbus apmokėjimo faktą ir 4) ieškovės dalies 22 045,38 Lt pinigų sumokėjimo atsakovei ir 6 379,82 Lt nesumokėtos skolos atsakovei faktą (b. l. 3–6, 12–14, 17, 15, 105–108).

Esant tokiems UAB „Pamario inžinerija“ tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodytiems pripažintiems faktams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių faktų įrodinėti nebereikia (CPK 182 str. 5 p., 187 str.).

Ieškovė UAB „Pamario inžinerija“ prašydama teismą: 1) pripažinti negaliojančia 2008-05-15 ieškovės UAB „Pamario inžinerija“ ir atsakovės UAB „Optlita“ sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. 2008/06; 2) pripažinti negaliojančiu 2008-05-29 pasirašytą darbų priėmimo aktą; 3) taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę ieškovei grąžinti 22 045,38 Lt, tokius ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus grindė tokiomis aplinkybėmis: 1) kad atsakovė, pasirašydama sutartį, žinojo, kad sutartis nebus vykdoma, kad jokių darbų, numatytų subrangos sutartyje, ji neturės atlikti ir juos perduoti ieškovei; 2) kad ieškovei UAB „Pamario inžinerija“ nebuvo būtinybės sudaryti subrangos sutartį, nes pagal 2008-05-06 sudarytą subrangos sutartį Nr. 2008/36 su trečiuoju asmeniu UAB „KRS“ ieškovė savo pastangomis atliko visus subrangos sutartyje aptartus darbus ir juos perdavė užsakovei UAB „KRS“; 3) kad su atsakove sudaryta tariama subrangos sutartis siekiant, kad ateityje įmonės bendradarbiaus, viena kitai padės dėl darbų užsakymų; 4) kad atsakovei avansu sumokėti pinigai už ateityje vyksiantį bendradarbiavimą – tarpininkavimą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei ieškinyje ir patikslintame ieškinyje UAB „Pamario inžinerija“ prašė teismą pripažinti negaliojančiais 2008-05-15 ieškovės UAB „Pamario inžinerija“ ir atsakovės UAB „Optlita“ sudarytą statybos subrangos sutartį Nr. 2008/06 ir 2008-05-29 pasirašytą darbų priėmimo aktą; sprendime padarė išvadas, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl tarp šalių sudarytos rangos (subrangos) sutarties, tačiau ginčas kyla dėl atsakovės tinkamai įvykdytos sutarties ir pagrįsto jai pagal sutartį sumokėjimo, nors, kaip anksčiau buvo sprendime minima, ieškovė teigė, kad atsakovei jau pasirašant sutartį buvo žinoma, jog sutartis nebus vykdoma, kad jokių darbų, numatytų subrangos sutartyje, ji neturės atlikti ir juos perduoti ieškovei ir kad atsakovei sumokėti pinigai yra avansas už ateityje vyksiantį bendradarbiavimą – tarpininkavimą.

Teisėjų kolegija nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo sprendime padarytomis išvadomis, kad šalims pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktą atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų dar nebuvo įvykdžiusi; kad nesant statybos darbų pabaigos fakto, atsakovei neatsirado teisė į atlyginimą; kad ieškovė turi teisę reikalauti nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio pagrindu; kad nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieškovė iš atsakovės negavo to, ko tikėjosi pagal sutartį ir kad tokį sutarties pažeidimą kvalifikavo esminiu, nes ieškovė nebuvo suformulavusi atsakovei reikalavimo dėl 2008-05-15 subrangos sutarties nutraukimo; teismas nenustatė ir neišsiaiškino, kokie darbai, nurodyti 2008-05-29 šalių pasirašytame darbų priėmimo akte, neatlikti ir koks padarytas esminis sutarties pažeidimas (b. l. 17).

Pagal statybos subrangos sutarties Nr. 2008/06 2.3 p. rangovas (ieškovė) sumoka už atliktus darbus per 30 kalendorinių dienų, kai šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą ir subrangovas (atsakovė) pateikė PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 12–13). 2008-05-30 šalys pasirašė pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, pagal kurią ieškovė atsakovei už atliktus darbus yra skolinga 28 425,20 Lt (b. l. 16–17). Ieškovės pareiga priimti atsakovės atliktą darbą yra numatyta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.662 straipsnyje. 2008-05-29 atliktų darbų akte nurodytos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę (b. l. 17). Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie bylai svarbias aplinkybes. Taigi atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Ieškovė nenuginčijo šiame akte nurodytų darbų atlikimo fakto. Jos teiginiai, kad akte nurodyti darbai buvo atlikti UAB „Pamario inžinerija“ darbuotojų, nepatvirtinti įrodymais. Byloje pateikto 2008-07-01 UAB „Pamario inžinerija“ direktoriaus įsakymo Nr. 08/07/01-K dėl darbuotojų komandiruočių įrodomoji reikšmė vertinama kritiškai, nes darbų atlikimui, t. y. riedmenų automatinės kontrolės prietaisų modernizavimui į Panevėžio m. RAKP postų Gustonys – Panevėžys ir Radviliškis– Šeduva, darbuotojai komandiruoti laikotarpiui nuo 2008-07-02 iki 2008-07-04 (b. l. 42), tačiau matavimai ruožuose: Radviliškis, Šeduva, Panevėžys, Radviliškis–Šeduva, Panevėžys–Gustonys, Gustonys, atlikti 2008-06-30 (b. l. 53–58). Byloje nėra įrodymų, kad būtent tą dieną UAB „Pamario inžinerija“ direktorius įsakymu darbuotojai buvo komandiruoti atlikti matavimo darbus paminėtuose ruožuose.

Tiek pagal bendrųjų rangos sutartinius santykius reglamentuojančių, tiek pagal specialiųjų statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų (CK 6.662, 6.694 straipsniai), kuriose nustatytas darbų perdavimas ir priėmimas, nuostatas pareiga priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus tenka užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Ekama“ v. UAB „Versenta“, bylos Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sigeta“ v. UAB „Kriautė“, bylos Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; ir kt.). Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė pasirašė 2008-05-30 atliktų statybos darbų aktą (b. l. 16–17). Jokių žymų apie priimamus darbus su akivaizdžiais darbų trūkumais, nepadarytais darbais ieškovė pažymoje nenurodė, todėl darytina išvada, kad darbai priimti be išlygų. Atsiskaitymas atsakovei už atliktus subrangos darbus buvo vykdomas dalimis nuo 2008-07-11 iki 2009-04-28. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ginčo šalys yra verslininkai, turi patirtį statybos versle, ginčo darbų pobūdį – perdavimo aktų surašyme. Dėl šių aplinkybių ieškovės atstovai remdamiesi savo verslo patirtimi galėjo nepasirašyti 2008-05-30 atliktų darbų pažymos, jeigu jie buvo nepadaryti ir tai tinkamai įforminti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Tačiau ieškovės atstovai atsakovės darbo neatlikimo fakto nesurašė darbų priėmimo–perdavimo aktuose. Vertinant ieškovės motyvus dėl atsakovės neatliktų darbų fakto yra reikšminga tai, kad ieškovė darbų priėmimo metu privalėjo elgtis rūpestingai, todėl nustačius, kad atsakovė darbų neatliko, ieškovė privalėjo tai užfiksuoti darbų priėmimo–perdavimo dokumentuose. Ieškovė elgėsi neatsakingai, todėl privalo priimti visus tokio elgesio padarinius.

Atsižvelgus į nurodytus motyvus, apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir esant byloje pakankamai įrodymų, priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 2punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus apeliacinį skundą atsakovei iš ieškovės priteistina 662 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (b. l. 134).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Pamario inžinerija“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Pamario inžinerija“, į. k. 300664958, atsakovės UAB „Optlita“ naudai, į. k. 300952558, 662 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą.

Kolegijos pirmininkė Eugenija MorkūnienėKolegijos teisėjai Aušra MaškevičienėAlvydas Žerlauskas