Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Gedimino Užubalio,

trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ atstovei Ž. Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. A. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nors skundžiamame įsakyme yra nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo 6.7 papunkčiu, tačiau ši norma yra bendro pobūdžio, nustatanti vietos savivaldybės administracijos direktoriui teisę priimti administracinį aktą dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tuo tarpu nėra nurodyta, kokių konkrečių teisės normų pažeidimai sudarė pagrindą pareiškėjos šeimą įrašyti į minėtą įskaitą. Jokių objektyvių faktinių duomenų apie galimą pareiškėjos smurtą prieš nepilnametį vaiką (globotinį) nėra. Nurodo, kad priimant ginčijamą įsakymą taip pat pažeistas Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašo 20 punktas, nes, prieš priimant skundžiamą įsakymą, privalėjo būti priimtas komisijos nutarimas dėl socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus. Pareiškėjos teigimu, jokių objektyvių duomenų apie būtinybę įrašyti pareiškėjos šeimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą nėra jau vien todėl, kad pareiškėjos šeimoje šiuo metu vaikų faktiškai nėra – jie atriboti nuo pareiškėjos, dėl to vyksta teisminiai ginčai. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nebuvo informuota, kviesta ir jai nepranešta apie komisijos svarstymą įrašyti šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nors tokią teisę pareiškėja turėjo ir ji būtų dalyvavusi komisijos posėdyje bei pateikusi savo argumentus ir paaiškinimus dėl savo šeimos. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas įsakymas priimtas po to, kai 2018-04-16 pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 2 dalį, dėl Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos nusikalstamos veikos – sistemingo bauginimo verčiant gydytis psichikos įstaigoje su grasinimu surašyti neigiamą šeimos vertinimą. Taigi nurodo, kad ginčijamo įsakymo priėmimo metu nebuvo teisinio pagrindo, pagrindžiančio būtinumą įrašyti į socialinės rizikos šeimų sąrašą.

Trečiojo suinteresuoto asmens Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ atstovė teismo posėdyje palaikė atsakovės poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-05-14 įsakymo Nr. 30-1618/18(2.1E-TD2), kuriuo pareiškėjos šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo motyvų matyti, kad reikalavimas panaikinti ginčijamą įsakymą grindžiamas argumentais, jog įsakymas yra nemotyvuotas, priimtas neįvertinus aplinkybių, kad vaikams nėra grėsmių, pati pareiškėja nėra asociali, rūpinasi vaikais. Taip pat teigia, kad ginčijamame įsakyme nenurodyta teisės normų, kurių pažeidimai sudarė pagrindą įrašyti pareiškėjos šeimą į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Nurodo, kad prieš priimant ginčijamą įsakymą turėjo būti priimtas Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą ar išbraukimo iš apskaitos ir socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, įrašymo ar išbraukimo iš sąrašo komisijos nutarimas. Be to, teigia, kad pareiškėja nekviesta į posėdį, kuriame svarstyta įrašyti jos šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Todėl teismas, vertindamas ginčijamo įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą atsižvelgs į pareiškėjos nurodomus įsakymo negaliojimo pagrindus, t. y. įsakymo prieštaravimą turinio bei procedūriniams reikalavimams, o taip pat į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus kriterijus.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-07-28 d. įsakymu Nr. A1-212 patvirtintas Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnyboje (skyriuje) tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas; teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2009-12-20 iki 2018-06-30) detalizuoja šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą sąlygas bei tvarką.

Pagal Tvarkos aprašo 5 punktą, šeima įrašoma į apskaitą administracijos direktoriaus įsakymu, Vaikų teisių apsaugos tarnybos teikimu. Vaiko teisių apsaugos tarnyba aplanko šeimas, auginančias vaikus, surašo šeimos aplankymo aktą, jeigu gavo rašytinę ar žodinę informaciją iš socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, ar savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirto socialinio darbuotojo, nustatančio šeimos ar vaiko socialinių paslaugų poreikį, kai priimamas sprendimas socialinės rizikos vaikui ar likusiam be tėvų globos vaikui skirti trumpalaikę socialinę globą (Tvarkos aprašo 6.7 papunktis).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, vietos savivaldos vykdomosios institucijos ir vaiko teisių apsaugos tarnybos veikla įgyvendinant savivaldybės teritorijoje įstatymus vaiko teisių apsaugos klausimais yra viešasis administravimas. Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, 8 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 2 straipsnio 14 dalimi, savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą yra individualus administracinis aktas ir privalo atitikti individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, nustatytus viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, t. y. turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-2402-12).

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-04-27 raštu informavo pareiškėją, kad 2018-04-23 gautas Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ raštas, kuriame nurodyta netinkamas pareiškėjos elgesys atvykus aplankyti savo vaikų, t. y. pareiškėja skatino vaikų susidomėjimą lytiniais organais, ragino vaikus juos atvirai demonstruoti. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas 2018-04-24 aplankė pareiškėjos šeimos gyvenamąją vietą, pasiūlė pareiškėjai pasirašyti įspėjimą dėl šeimos įrašymo į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes pareiškėjos vaikams G. A. ir A. A. H. nustatyta laikinoji globa, tačiau pareiškėja tą daryti atsisakė. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas 2018-05-10 Šeimos aplankymo akte pateikė siūlymą įrašyti pareiškėjos šeimą į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nes pareiškėjos vaikams nustatyta laikinoji globa.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-05-11 protokole užfiksavo, kad 2018-05-10 pasitarimo dėl šeimų įrašymo į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, metu buvo sprendžiamas ir pareiškėjos šeimos įrašymo į šią apskaitą klausimas. Pasitarimo metu aptarta pareiškėjos šeimos faktinė situacija, jog pareiškėjos vaikams nustatyta laikinoji globa, aplankius pareiškėjos namus pastebėta netvarkinga aplinka (ant grindų išmėtyti vaikų daiktai, neplauti indai, neplaunamos grindys). Socialinės paramos centro darbuotojos teigimu, vaikai aprengti netvarkingais, nešvariais drabužiais. Dėl šių priežasčių Vaiko teisių apsaugos skyrius bendru sutarimu priėmė sprendimą įrašyti pareiškėjos šeimą į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius ginčijamu 2018-05-14 įsakymu įrašė pareiškėjos šeimą į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-05-16 raštu išsiuntė pareiškėjai ginčijamo įsakymo nuorašą, papildomai nurodydamas, kad informacija apie pareiškėjos šeimą bus perduota Socialinės paramos centro socialiniams darbuotojams, kuri lankysis pareiškėjos šeimoje, teiks socialines paslaugas bei kitą reikiamą socialinę pagalbą.

Pagal aptartą faktinę situaciją matyti, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius, 2018-04-23 gavęs informaciją iš Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“, aplankė pareiškėjos šeimą, jos namus, 2018-05-10 surašė Šeimos aplankymo aktą. Vaikų teisių apsaugos skyrius surinko pakankamai įrodymų, jog pagal Tvarkos aprašo 6.7 papunktį galėtų būti svarstomas klausimas dėl pareiškėjos šeimos įrašymo į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, ir siūloma Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui tai padaryti, gavus rašytinę informaciją iš socialinių darbuotojų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, t. y. iš Vilniaus vaikų socialinės globos namų „Gilė“ darbuotojų. Vaiko teisių apsaugos skyrius aplankęs pareiškėjos šeimą taip pat laikėsi procedūrinių reikalavimų ir 2018-05-10 Šeimos aplankymo akte pateikė siūlymą įrašyti pareiškėjos šeimą į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą.

Teismas pažymi, kad pareiškėjos argumentas, jog ji neturėjo galimybės suprasti dėl kokių priežasčių jos šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad surašytame 2018-05-11 protokole nurodyti objektyvūs faktai, lėmę ginčijamo įsakymo priėmimą, t. y. informacija apie netinkamą pareiškėjos elgesį vaikų globos namuose, pareiškėjos vaikams nustatyta laikinoji globa, sąlygos šeimos namuose. Vien aplinkybė, kad objektyvūs faktai, kurių pagrindu priimtas įsakymas įrašyti šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, detalizuojami protokole, į kurį dedama nuoroda ginčijamo įsakymo motyvuojamoje dalyje, savaime nedaro šio įsakymo nepagrįstu ar neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2553-502/2017). Todėl pareiškėjos argumentai, kad ginčijamas įsakymas nemotyvuotas atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad Socialinių paslaugų įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2018-01-01) pateiktas socialinės rizikos šeimos apibrėžimas, pagal kurį, socialinės rizikos šeimai, be kita ko, priskiriama ir šeima, kurios vaikui įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta laikinoji globa (rūpyba).

Nagrinėjamu atveju taip pat matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-27 įsakymu Nr. 30-52 pareiškėjos vaikui A. A. H. nuo 2018-02-26 paskirta laikinoji globa. Teismas, pagal pareiškėjos prašyme stabdyti bylą nurodytas aplinkybes, nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-15277-931/2018 pagal pareiškėjos D. A. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-27 įsakymų Nr. 30-572 bei Nr. 30-573 dėl laikinosios globos nustatymo panaikinimo. Teismas šiuo pagrindu sustabdė nagrinėjamą bylą. Bylos nagrinėjimas atnaujintas 2019-06-17, nustačius, jog civilinėje byloje Nr. e2-15277-931/2018 priimtas galutinis teismo sprendimas – Vilniaus apygardos teismas 2019-03-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-1491-779/2019 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjos skundą atmetė. Taigi matyti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-27 įsakymai dėl laikinosios globos pareiškėjos vaikams nustatymo yra teisėti, pagrįsti bei galiojantys. Kadangi byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos vaikams nustatyta laikina globa, ši aplinkybė laikoma pakankama sąlyga pareiškėjos šeimą pripažinti socialinės rizikos šeima ir įrašyti šią šeimą į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl jos asmeninių savybių ir pateikti įrodymai dėl sveikatos būklės pagrindo įrašyti pareiškėjos šeimą į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą nepaneigia.

Pareiškėjos argumentas, jog priimant ginčijamą 2018-05-14 įsakymą, nesilaikyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-05-23 įsakymu Nr. 30-1005 patvirtinto Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į apskaitą ar išbraukimo iš apskaitos ir socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, įrašymo į sąrašą ar išbraukimo iš sąrašo komisijos (toliau – ir Komisija) darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 20 punkto, atmestinas kaip nepagrįstas. Pagal pareiškėjos nurodytą Reglamento 20 punktą, Komisijai priėmus nutarimą dėl socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, rengiamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo įsakymas dėl šeimų įrašymo (išbraukimo) į (iš) socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas įsakymo, kuriuo pareiškėjos šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o ne į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, todėl pareiškėjos nurodoma Reglamento 20 punkto nuostata nagrinėjamu atveju netaikoma.

Vadovaujantis Reglamento 7 punktu, Komisijos darbo forma yra posėdžiai, Komisijos posėdyje turi teisę dalyvauti ir kiti suinteresuoti ar kviestiniai asmenys (15 punktas). Komisija turi teisę kviesti į Komisijos posėdžius savivaldybės administracijos darbuotojus, įstaigų atstovus (10.1 papunktis). Taigi matyti, kad Komisijai jos darbo Reglamentas nenustato pareigos kviesti į posėdį kitų suinteresuotų asmenų, todėl pareiškėjos teiginiai dėl ginčijamo įsakymo neteisėtumo šiuo aspektu taip pat atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, atsižvelgęs į proceso šalių pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-05-14 įsakymas Nr. 30-1618/18(2.1E-TD2) dėl pareiškėjos šeimos įrašymo į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, jis priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, pagrįstas objektyviais duomenimis. Priimant ginčijamą įsakymą taip pat nebuvo pažeistos jo priėmimo procedūros. Todėl naikinti 2018-05-14 įsakymo Nr. 30-1618/18(2.1E-TD2), vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos D. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.