- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- e2A-1491-779/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Inga Staknienė (pran.)
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ingos Staknienės, teisėjų Alvydo Barkausko ir Vaclovo Pauliko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-27 įsakymo Nr. 30-572 ir 2018-02-27 įsakymo Nr. 30-573 panaikinimo, trečiasis asmuo byloje Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. A. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 30-572 dėl laikinosios globos A. A. H. nustatymo ir 2018 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 30-573 dėl laikinosios globos G. A. nustatymo.
2. Ieškinyje nurodė, kad skundžiami įsakymai yra neteisėti ir naikintini, nes priimti nepaisant objektyvių duomenų apie grėsmę vaikams nebuvimo, neįsigilinus į šeimos ir vaikų asmenines savybes, sveikatos būklę, poreikius. Visiškai neatsižvelgta į teisėtus vaikų interesus. Šališkai ir neobjektyviai interpretuotos valstybės tarnautojų (socialinių darbuotojų ir jų asistentų) išvados. Minimi įsakymai priimti šiurkščiai pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo ir Vaiko teisių konvencijos straipsnių nuostatas. Vaiko teisių apsaugos socialiniai darbuotojai ir jų asistentai nenustatė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ieškovės vaikai patyrė fizinį ar psichologinį smurtą, nepateikė jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpinasi šeimoje gyvenančiais nepilnamečiais vaikais. Įsakymai grindžiami vien tik socialinių darbuotojų prielaidomis dėl vaikų nepriežiūros.
3. Pažymėjo, kad abu globojami vaikai, turi įgimtų fizinės ir psichinės raidos sutrikimų, atsilieka jų raida, vėluoja motorika. Yra objektyviai neįmanoma reikalauti, kad tokie vaikai besąlygiškai vykdytų nurodymus susitvarkyti, nejaukti buto ir pan.
4. Atkreipė dėmesį, kad šiuo metu tiek biologinis nepilnametis sūnus A. A. H. ir įdukra G. A. ir nepilnametis E. D. yra išskirti vienas nuo kitų į skirtingas gyvenamąsias vietas, miestus, tas kelia nepilnamečiams vaikams stresą ir neužtikrina jų teisėtų lūkesčių. Ieškovei sudarytos didelės kliūtys matytis, bendrauti ir išlaikyti tvirtą emocinį ryšį su nepilnamečiu vaiku E. D. (gyvenančiu „Eglės namučiuose“ Zarasuose), nes ieškovė gyvena Vilniuje, dirba, o po darbo lankau savo biologinį sūnų ir įdukrą Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „Gilė“.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.264 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nustatant vaiko laikinąją globą, vaiko globėjas skiriamas miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal to miesto valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. 2018 m. vasario 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius buvo informuotas, kad D. A. kartu su mažamečiais vaikais G. A., A. A. H. ir E. D. atvykus pas Vilniaus miesto socialinės paramos centro darbuotoją, buvo pastebėta mėlynė E. D. paakyje. Iškviesti policijos pareigūnai bendravo su vaikais ir D. A. Vaikai buvo aprengti plonomis striukėmis (šaltis lauke -20? C), nesušukuoti, nešvarūs, nuo jų sklido nemalonus kvapas. Siekiant užtikrinti ir apsaugoti geriausius mažamečių interesus, tą pačią dieną vaikai buvo paimti iš D. A. nepriežiūros ir apgyvendinti Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „Gilė“ (toliau – globos namai). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje priimtas sprendimas nustatyti G. A. ir A. A. H. laikinąją globą (globotinio E. D. tolimesne priežiūra pasirūpino Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius).
6. Pažymėjo, kad prieš priimant ginčijamus Įsakymus buvo išsamiai įvertinta konkreti situacija ieškovės šeimoje. Nurodė, kad prieš nustatant vaikams laikinąją globą, buvo ne tik įgyvendinti teisės aktų reikalavimai, tačiau ir atidžiai analizuota susiklosčiusi faktinė situacija šeimoje, atsižvelgta į mažamečių vaikų poreikius ir norus, paisyta jų psichologinės bei fizinės sveikatos būklės ir gerovės.
7. Įsakymai buvo priimti teisėtai ir pagrįstai bei siekiant išimtinai užtikrinti ir apsaugoti vaikų interesus, nes nepilnamečių vaikų A. A. H. ir G. A. motina D. A. netinkamai rūpinosi vaikų sveikata, neskyrė pakankamai dėmesio vaikų ugdymui, nesugebėjo sukurti švarios, tvarkingos ir saugios namų aplinkos vaikams.
8. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad skyrius, nustatydamas laikinąją globą ieškovės vaikams A.A. H. ir G. A., veikė išimtinai vadovaudamasis nepilnamečių vaikų interesais. Skyrius turėjo pakankamą pagrindą ir būtinybę paimti vaikus iš šeimos bei nustatyti jiems laikinąją globą, kadangi ieškovė D. A. netinkamai vykdė motinos pareigas, neužtikrino saugių bei nepilnamečio vaiko fizinei, protinei, dvasinei ir socialiniai raidai tinkamų gyvenimo sąlygų. D. A. šeimoje buvo fiksuota viena iš smurto prieš vaikus formų - vaikų nepriežiūra, kas yra pakankamas pagrindas paimti vaikus iš šeimos ir siekiant užtikrinti jų teises bei teisėtus interesus, nustatyti jiems laikinąją globą. Skyriaus vertinimu, ieškovė negebėjo tinkamai pasirūpinti vaikų poreikiais, neužtikrino sveikos ir saugios aplinkos vaikams augti ir vystytis, dėl ko vaikams kilo realus fizinės, psichologinės bei socialinės grėsmės pavojus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad sutinka su atsakovo argumentais, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas laikytinas administraciniu aktu, kuris gali būti panaikintas jeigu yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas, nes jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo teigti, kad priimti Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus įsakymai turėtų būti panaikinti bent vienu aukščiau nurodytu pagrindu. Ieškovė neginčijo, kad įsakymai priimti kompetentingos institucijos, o juos priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros. Ieškinį grindė tuo, kad globa nustatyta formaliai, tinkamai neįvertinus faktinių aplinkybių, nesiėmus priemonių padėti ieškovei tinkamai vykdyti motinos pareigas. Teismas sprendė, kad skundžiami įsakymai yra pagrįsti ir teisėti, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį ir įsakymus panaikinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Apeliantė (ieškovė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.
11. Apeliantė nurodo mananti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi visiškai nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų (antstolio faktinių aplinkybių protokolo, fotonuotraukų apie vaikų gyvenimo sąlygas, tarpusavio santykius, aprangą, aplinką) netyrė ir nevertino ir skundžiamajame sprendime nepasisakė dėl liudytojos S. D. parodymų. Teismas rėmėsi socialinių institucijų atstovų nurodytomis aplinkybėmis ir parodymais kaip absoliučiai teisingais, nepaisant to, kad ieškovės pateikti įrodymai juos paneigė.
12. Apeliantė nurodė, kad į bylą pateikti pareiškėjos įrodymai patvirtina, kad nepilnamečiais vaikais buvo rūpinamasi tinkamai ir rūpestingai. Vaikai buvo rengiami pagal sezoną, žiemos metu – šiltais drabužiais (striukės, šiltos kelnės, šalikai, pirštinės, šilti batai). Teismas, tikėdamas socialinių darbuotojų ir globos namų “Gilė” atstovų parodymais apie tai, kad vaikų apranga buvo netinkama, neatsižvelgė, kad vaikų apranga pas pareiškėją ir globos įstaigoje yra ta pati – tas užfiksuota pareiškėjos nuotraukose.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nevertino, kad skundžiami įsakymai sukėlė vaikams daugiau žalos, nei naudos. Vaikai pateko į skurdžią globos namų aplinką, kur susidūrė tiek su globos namų specifika, tiek su nepakankama priežiūra. Ieškovė nuolat akcentavo ir teikė fotonuotraukas apie tai, kad vaikas G. A. globos namuose yra netvarkingos išvaizdos, neapkirpta.
14. Teismas neteisingai nurodė, kad ieškovė neva neginčijo to, kad pagrindinės įsakymų priėmimo procedūros buvo nepažeistos. Priešingai, ieškovė nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, aktyviai pabrėžė, kad tokių įsakymų priėmimo procedūra buvo šiurkščiai pažeista. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro, Švietimo ir mokslo ministro, Vidaus reikalų ministro 2016-0-14 įsakymo Nr. A1-362/V-936-V-646/V-495 įsakymu patvirtintas bendro darbo su šeimomis aprašas. Tuometinės redakcijos šio aprašo 3, 3.1-3.3 p. įpareigojo nustatyti individualios šeimos pagalbos ir rizikos lygį (aukšta, vidutinė ar žema rizika). Aprašo IV skyrius reglamentuoja, kad, siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse atsirasti, vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės. Nustačius, kad prevencinių priemonių nepakanka, VTAS inicijuoja vaiko atvejo peržiūrą, kurio metu įvertinamas šeimos rizikos lygis ir inicijuojamas socialinis darbas su šeima bei bendros pagalbos šeimai teikimas.
15. Nagrinėjamu šių procedūrų nesilaikyta, rizikos lygis pareiškėjos šeimoje net nenustatytas. Institucijos nepateikė nei aiškaus pirminio, nei pakoreguoto pagalbos plano bei jų įgyvendinimo rezultatų. Apie vaikų galimą paėmimą pareiškėja neįspėta aprašo nustatyta tvarka. Atsakydami į klausimus dėl šios procedūros nesilaikymo, atsakovo ir VTAIT atstovai procedūros nesilaikymo fakto neneigė, tačiau ir nesureikšmino.
Atsiliepimas
16. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Ginčijami sprendimai, priimti šių vaikų atžvilgiu, buvo padaryti vadovaujantis jų interesais ir siekiant suteikti jiems kuo geresnes sąlygas augti bei vystytis.
Šalies argumentai
17. Pažymėjo, kad Tarnyba, prieš pateikdama prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui dėl laikinosios globos G. A. ir A. A. H. nustatymo, ilgai ir nuosekliai rinko informaciją apie šią šeimą. Ieškovės šeima buvo stebima nuo pat 2015 m. rugsėjo mėnesio, gavus pirmąjį skundą iš ieškovės kaimynų. Nuo to laiko ieškovės šeimyną periodiškai lankė tiek Tarnybos specialistai, tiek socialiniai darbuotojai, kurie dažniausiai konstatuodavo faktą, kad namuose yra netvarka, vaikai netinkamai prižiūrimi, jaučiamas nemalonus kvapas. Per visą šį laikotarpį ieškovė buvo ne kartą įspėta, kad jei jos elgesys bei požiūris į vaikų auklėjimą nesikeis, jos vaikai galiausiai gali būti paimti iš jos. Vis dėl to, tokie perspėjimai duodavo nebent trumpalaikę naudą ir ieškovė galiausiai vis tiek grįždavo prie to, dėl ko būdavo vis įspėjama. Tarnyba, matydama tokias aplinkybes ir išbandžiusi visas kitas turėtas galimybes pagerinti situaciją ieškovės šeimoje, 2018 m. vasario 23 d. suorganizavo susitikimą, kuriame dalyvaujant Tarnybos vedėjai, vedėjos pavaduotojai, Tarnybos pagalbos vaikui organizavimo poskyrio specialistams bei kitiems asmenims susipažinusiems su esama situacija ieškovės šeimoje, buvo nuspręsta kitą savaitę paimti vaikus iš šeimos, nustatant jiems laikinąją globą, kas 2018 m. vasario 26 d. ir buvo padaryta.
18. Atkreipė dėmesį, kad nusiskundimus dėl netvarkos bute, netvarkingų ieškovės vaikų bei netinkamo jų auklėjimo buvo pateikusios ne tik ieškovę lankiusios socialinės darbuotojos, tačiau ir Vilniaus lopšelis-darželis „Pasaka“, į kurį buvo vedami vaikai, Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaiko raidos centro darbuotojai bei ieškovės kaimynai.
19. Dėl liudytojos S. D. nurodė, jog ši liudytoja nedalyvavo nei viename Tarnybos specialistų ar socialinių darbuotojų apsilankyme šeimoje, šių specialistų nebuvo sutikusi bei su jais nebendravo. Todėl šios liudytojos parodymai neturi galimybės paneigti šeimos aplankymo aktuose nurodytų aplinkybių. Paminėjo, kad liudytoja savo darbo pas ieškovę metu būtent ir buvo atsakinga už tvarką namuose ir vaikų priežiūrą, todėl, yra pakankamai logiška, kad ji mano, jog viskas tuose namuose buvo tvarkinga.
20. Trečiasis asmuo byloje Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
21. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).
22. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nustatytos laikinos nepilnamečių vaikų globos.
23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254 straipsnyje numatyti vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo pagrindai. Minėta teisės norma numato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą prieš vaiką arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
24. Nagrinėjamu atveju laikinoji globa buvo nustatyta CK 3.254 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. kai vaiko tėvai nesirūpina, nesidomi vaiku, jo neprižiūri, netinkamai auklėja, naudoja fizinį ar psichinį smurtą, ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.
25. Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir laikinosios globos vaikams panaikinimo sąlygos.
26. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovės D. A. šeima Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2015 metų gavus kaimynų skundą dėl vaikų nepriežiūros. 2015 m. rugsėjo 20 d. šeimos aplankymo akte konstatuota, kad namuose vaikams sudarytos patenkinamos gyvenimo sąlygos. 2016 m. birželio 2 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio vyriausiasis tyrėjas informavo skyrių, kad buvo gauta informacija apie tris neprižiūrimus ieškovės vaikus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2016 m. birželio 6 d. skyrė D. A. įspėjimą dėl atsakomybės už vaikų auklėjimą ir vystymąsi. 2016 m. birželio 9 d. šeimos aplankymo akte nurodyta, jog 2016 m. birželio 2 d. D. A. namuose fiksuota didelė netvarka, laikomi keturi augintiniai, namuose mažamečiams sudarytos prastos sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams ir ugdymui. 2016 m. birželio 7 d. pakartotinai atkreiptas ieškovės dėmesys į didelę netvarką, nemalonų kvapą namuose, siūlyta svarstyti dėl D. A. šeimos įrašymo į Socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. 2016 m. birželio 9 d. komisijos, sudarytos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. 30-1005, posėdyje priimtas sprendimas minėtą šeimą įrašyti į Socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. 2016 m. rugpjūčio 10 d. D. A. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. 2017 m. vasario 14 d. D. A. pasiūlyta išklausyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus ir su vaikais bendrauti ramesniu tonu. Vaikų ligoninės, VšĮ VUL SK filialo, vaiko raidos centro tarpžinybinio pasitarimo dėl G. A. 2017 m. rugsėjo 7 d. protokolu nutarta, jog D. A. reikėtų užtikrinti bazinius mergaitės poreikius: pasirūpinti pagal orą pritaikyta apranga, nuprausti, sušukuoti, užtikrinti, kad būtų išsimiegojusi, skirti daugiau dėmesio mergaitei, nustatyti aiškias elgesio ribas, taip pat nutarta, kad mamai reikia lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus, jai turi būti teikiama psichologinė pagalba, parama motinai, VTAS turi toliau stebėti šeimą. 2017 m. rugsėjo 15 d. Vaiko raidos centras informavo, kad G. A. atvyksta nesušukuota, nešvari, netvarkingais rūbais, ne pagal orą pritaikyta apranga, su nemaloniu kvapu, vaiko svoris nepakankamas. 2017 m. rugsėjo 14 d. D. A. atsisakė tęsti gydymą vaikų psichiatrijos skyriaus dienos stacionare. 2017 m. spalio 8 d. Skyriaus rašte nurodyta, kad D. A. namuose didelė netvarka, virtuvė purvina, išmėtyti daiktai ir drabužiai, kambariuose daug mašalų, vaikų kambaryje ant stalo mėtosi maisto likučiai. D. A. pagalbos vaikui organizavimo poskyrio inspektorius išprašė iš namų. 2017 m. spalio 11 d. Skyriuje vyko susitikimas, kurio metu nutarta, kad D. A. turi vykdyti vaiko raidos centro rekomendacijas, ji įspėta, kad tinkamai nevykdant savo pareigų, ji gali būti nubausta. 2018 m. sausio 29 d. situacija ieškovės šeimoje pablogėjo, fiksuota, jog D. A. namuose netvarkinga ir nešvaru, vaikai aprengti netvarkingais drabužiais, nuo kurių sklinda nemalonus kvapas. 2018 m. vasario 1 d. Skyriuje vykusio susitikimo metu nutarta nustatyti vaikams laikinąją globą dėl smurto prieš vaikus – nepriežiūros, šio klausimo svarstymą atidedant trims savaitėms. 2018 m. vasario 6 d. raštu D. A. įspėta, kad jeigu situacija šeimoje nesikeis, ji tinkamai nevykdys savo, kaip motinos, pareigų savo mažamečių vaikų atžvilgiu, nesudarys jiems tinkamų sąlygų, būtinų jų sveikam augimui ir vystymuisi, nevykdys vaiko raidos centro rekomendacijų, nebendraus su Centro socialine darbuotoja bei asmeniniu asistentu, nesiims jokių veiksmų šeimos situacijai gerinti, bus sprendžiamas klausimas dėl vaikų paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos jiems nustatymo. 2018 m. vasario 23 d. nutarta paimti vaikus iš šeimos, nustatyti vaikams laikinąją globą, tęsti socialinių paslaugų teikimą. Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos Skyriaus 2018 m. vasario 26 d. akte nurodyta, kad po to, kai D. A. globojamojo vaiko E. D. paakyje pastebėta mėlynė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijoje buvo iškviesti policijos pareigūnai ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Įvertinus, kad D. A. negalėjo užtikrinti saugių gyvenimo sąlygų vaikams bei tai, kad moteris nesugeba vaikams užtikrinti tinkamų buities ir gyvenimo sąlygų, priimtas sprendimas vaikus paimti iš Žirmūnų seniūnijos bei nuvežti į VšĮ Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Ligoninėje nustatyta, kad vaikų būklė yra patenkinama. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. vasario 27 d. priėmė skundžiamą įsakymą Nr. 30-572 dėl laikinosios globos Arthur A. H. nustatymo ir 2018 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 30-573 dėl laikinosios globos G. A. nustatymo.
27. Taigi, iš šios Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus ir kitų institucijų veiksmų chronologijos matyti, jog sprendimai nustatyti vaikams laikinąją globą buvo priimti atsižvelgiant į išimtinai vaikų interesus.
28. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką, todėl ieškovė, siekdama išsaugoti tėvų valdžią, turėjo nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti motinos pareigas ir rūpintis vaikais. Pažymėtina, kad domėtis kartkartėmis ir fragmentiškai vaikais neužtenka, tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendimas paimti vaikus buvo priimtas ne tuo pagrindu, jog E. D. paakyje pastebėta mėlynė, kaip nurodo ieškovė, o kaip ieškovės visų veiksmų išdava, reaguojant į susiklosčiusią situaciją šeimoje. Nors ieškovei buvo teikiamos socialinės paslaugos, tačiau ji rekomendacijų nevykdė, nesugebėjo tinkamai pasirūpinti vaikais, jų sveikata, tinkama apranga, dėl ko kilo pavojus vaikų sveikatai, kas pagrįstai buvo įvertinta kaip vaikų nepriežiūra. Todėl vaikai iš ieškovės paimti teisėtai bei pagrįstai skundžiamais įsakymais dėl laikinosios globos nustatymo, ieškovei nesiėmus pakankamų priemonių situacijai pakeisti.
30. Apeliantė nurodo, jog nebuvo įspėta apie vaikų paėmimą. Šie apeliantės teiginiai prieštarauja bylos medžiagai, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Priešingai, nei nurodo apeliantė, apie vaikų paėmimą ji paskutinį kartą buvo įspėta 2018 m. vasario 6 d. raštu.
31. Apeliantė nurodo, jog vaikams negalėjo būti nustatyta laikinoji globa, nenustačius šeimai rizikos lygio. Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti, nes rizikos lygio nustatymas nėra viena iš būtinų sąlygų tam, kad nustatyti laikiną globą CK 3.254 straipsnio 3 punkto pagrindu. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovės šeima nuo 2016 m. rugpjūčio 10 d. buvo įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, kas laikytina veiksniu, pakankamai gerai atspindinčiu rizikos lygį buvusį šeimoje. Be to, šios ieškovės nurodytos aplinkybės nėra susijusios su ginčijamų įsakymų priėmimu, kadangi pagal CK 3.264 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatant vaiko laikinąją globą, vaiko globėjas skiriamas miesto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal to miesto valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą. Ginčijami įsakymai buvo priimti gavus Vilniaus miesto valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos teikimą, todėl įsakymai buvo priimti teisėtai bei laikantis CK nurodytos šių įsakymų priėmimo procedūros.
32. Apeliantė nurodo, jog teismas nevertino liudytojos S. D. parodymų. Pažymėtina, kad kaip teisingai nurodė atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą, ši liudytoja nedalyvavo nei viename Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistų ar socialinių darbuotojų apsilankyme šeimoje, šių specialistų nebuvo sutikusi bei su jais nebendravo, be to, dirbo pas ieškovę aukle, atsakinga ne tik už vaikų priežiūrą, bet ir už tvarką namuose, todėl šios liudytojos parodymai negali lemti šeimos aplankymo aktuose nurodytų aplinkybių paneigimo.
33. Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nevertino pateiktų fotonuotraukų apie vaikų gyvenimo sąlygas, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriame fiksuota tvarkinga namų aplinka. Šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Pirmos instancijos teismas, vertindamas visą civilinės bylos medžiagą, tame tarpe pateiktas foto nuotraukas, nurodė, jog yra nepakankama pasirūpinti vien materialiais dalykais, t. y. užtikrinti vaikams maitinimą viešojo maitinimo įstaigose ir užtikrinti vaikų laisvalaikį. Ieškovė vėluodavo atvesti vaikus į ugdymo įstaigą, rengdavo vaikus ne pagal sezoną, nesirūpino jų švara, higiena, buitimi, vaikų sveikata, tinkama apranga, dėl ko kilo pavojus vaikų sveikatai. Ieškovės pateiktos foto nuotraukos bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas iliustruoja tik konkretų laikotarpį ar konkrečią dieną, kai ieškovė galbūt tinkamai atliko savo, kaip motinos, pareigas. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog tam tikru metu D. A. rūpinosi vaikais, tenkino būtiniausius jų poreikius ir jokių pažeidimų buvo nenustatyta, t. y. buvo fiksuojamas situacijos pagerėjimas ieškovės šeimoje. Tačiau iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog žymiai daugiau buvo tokių etapų, kai situacija šeimoje buvo kardinaliai priešinga, todėl ieškovės užfiksuoti momentiniai situacijos pagerėjimai, įtakos ginčijamų įsakymų priėmimui neturėjo ir nedaro.
34. Apeliantės teiginiai apie skurdžią globos namų aplinką, nepakankamą vaikų priežiūrą yra deklaratyvūs, jokiais įrodymais nepagrįsti, todėl neįrodyti.
35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
36. Kiti apeliantės skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) D. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.