Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1054-855/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-06-16
Bylos Nr.: e2A-1054-855/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10681-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Jepu“
Ieškovas: UAB „Lemis Baltic“

Kategorijos

2.6.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1054-855/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10681-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3.; 2.6.18.6.; 3.3.1.1.; 3.3.1.18 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jepu“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Lemis Baltic“ ieškinį atsakovei UAB „Jepu“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Jepu“ priešieškinį ieškovei UAB „Lemis Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Lemis Baltic“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Jepu“ 28 334,24 skolos, 904,26 Eur palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, 8,00 procentus metinių procesinių palūkanų už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo reikalavimus grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovė UAB „Jepu“ su ieškove UAB „Lemis baltic“ 2018 m. balandžio 19 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. ST 18-04/151 (toliau – Sutartis), kurios 1.1 punktu ieškovė įsipareigojo atlikti gamybinio pastato stogo remonto darbus (toliau – Darbai), o atsakovė įsipareigojo Sutartyje numatyta tvarka priimti darbų rezultatą, o jį priėmusi sumokėti ieškovei Sutarties kainą. Sutarties 2.1 punkte šalys buvo sutarusios, kad darbai bus atliekami pagal šalių sąmatoje iš anksto suderintus kiekius ir įkainius. Sutarties 3.2.6 papunktyje, 4.4 punkte buvo nustatyta, kad darbai aktuojami – perduodami ir priimami pagal faktiškai atliktus darbų kiekius.

2.2. Ieškovė per 2018 m. gegužės mėn. atliktus darbus perdavė atsakovei, šalims pasirašius 2018 m. gegužės 25 d. Atliktų darbų aktą Nr. A1 -20 611,95 Eur sumai. Nurodytą dalį faktiškai atliktų darbų atsakovė 2018 m. gegužės 31 d. priėmė ir už juos atsiskaitė, t. y. šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra.

2.3. Ieškovė per 2018 m. birželio - rugpjūčio mėnesius tęsė stogo remonto darbus. Ieškovės parengtuose 2018 m. birželio 25 d. atliktų darbų akte Nr. A2 ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliktų darbų akte Nr. A3 nurodytus darbų kiekius 2018 m. rugpjūčio 9 d. suderino atsakovės statybos darbų vadovas A. Š., tačiau atsakovė ieškovės pateiktų aktų su išlygomis ar be jų nepasirašė, pasirašytų egzempliorių su išlygomis ar be jų ieškovei taip ir negrąžino, todėl ieškovė pasinaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir vienašališkai pasirašė darbų priėmimo – perdavimo aktus, dėl ko atsakovei atsirado prievolė atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, t. y. sumokėti ieškovei 28 334,24 Eur sumą pagal minėtų aktų pagrindu ieškovės 2018 m. birželio 25 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LB Nr. 613 (22 902,15 Eur sumai) ir 2019 m. sausio 2 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą LB Nr. 627 (5 432,09 Eur sumai).

2.4. Pagal Sutarties 7.4 punktą ieškovė apskaičiavo 904,26 Eur delspinigių (0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos). Kadangi abi Sutarties šalys yra verslininkai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 8 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos įsiskolinimo sumos.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Jepu“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą šiais argumentais:

3.1. Nors kartu su ieškiniu ieškovė pateikė vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. A2 ir Nr. A3, tačiau iki ieškinio pateikimo nurodyti vienašališkai pasirašyti aktai atsakovei nebuvo pateikti ir nebuvo žinomi. Atsakovė niekada nėra gavusi atliktų darbų aktų Nr. A2 ir Nr. A3 su ieškovės atliktais įrašais.

3.2. Atliktų darbų akte Nr. A2 padarytas įrašas, kad jis neva vienašališkai pasirašytas 2018 metų birželio mėnesį, atsakovės teigimu, neatitinka tikrovės, kadangi nei vienu iš ieškovės prie ieškinio pridėtų elektroninių laiškų toks aktas nebuvo atsakovei atsiųstas. Kadangi Atliktų darbų aktas Nr. A2 nebuvo vienašališkai pasirašytas 2018 m. birželio 25 d., todėl ieškovės 2018 m. birželio 25 d. sąskaita faktūra Nr. 597 (24 940,46 Eur sumai) yra išrašyta neteisėtai. Taip pat atsakovei niekada nebuvo pateiktas ieškovės vienašališkai pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. A3, todėl ieškovės 2019 m. sausio 2 d. sąskaita faktūra Nr. 627 (6 572,83 Eur) taipogi yra neteisėtai išrašyta.

Šalies argumentai

4. Atsakovė UAB Jepu” pateikė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB “Lemis Baltic” 29 894,45 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Priešieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Artėjant darbų atlikimo termino pabaigai tapo akivaizdu, jog ieškovė sutartyje nustatytu terminu darbų neužbaigs. Atsakovė ne kartą įspėjo ieškovę, kad nepaspartinus darbų užbaigimo ir neištaisius defektų, Sutartis bus nutraukta, darbų užbaigimui ir defektų ištaisymui pasitelkiant kitus subrangovus. Kadangi ieškovė nesiėmė jokių veiksmų tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė buvo nušalinta nuo tolimesnių darbų vykdymo, juos pavedant atlikti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu nutraukiant sutartį dėl ieškovės kaltės.

5.2. Ieškovė netinkamai vykdė prievoles pagal Sutartį ir toks netinkamas prievolių vykdymas lėmė didelį atotrūkį tarp pažadėtojo ir faktiško prievolių pagal Sutartį įvykdymo. Sutartyje numatytų darbų atlikimo terminas buvo esminė sutarties sąlyga. Besibaigiant darbų atlikimo terminui, ieškovė nebuvo atlikusi didžiosios darbų dalies bei nepašalinusi atliktų darbų defektų. Darbai turėjo būti vykdomi kruopščiai ir atsakingai, kadangi darbų atlikimo metu pastate nepertraukiamai buvo vykdoma veikla. Šios pareigos ieškovė taipogi tinkamai nevykdė - dėl nekokybiškai atliktų darbų pastato patalpos du kartus buvo užlietos lietaus vandeniu, dėl buvo stabdoma pastate vykdoma gamybinė veikla.

5.3. Ieškovės atliktuose darbuose nustatyta nemažai defektų. Kadangi defektų ieškovė nepašalino, juos savo jėgomis pašalino atsakovė. Pašalintų defektų vertė sudaro 3 835,44 Eur, ir ši suma turi būti priteista iš ieškovės atsakovei. Ieškovės padarytų defektų šalinimo laikotarpiu atsakovės darbuotojai buvo apgyvendinti Panevėžio mieste, dėl ko atsakovė patyrė dar papildomai 570,00 Eur išlaidų, kurios taip pat turi būti priteistos iš ieškovės.

5.4. Daliai Sutartyje numatytų darbų užbaigti atsakovė nusamdė UAB „Dagynas“, kuris atliko 1 414 m² apatinės dangos sluoksnio ir 822,5 m² viršutinės dangos sluoksnio įrengimo darbus. Dėl sutartinių kainų skirtumo, lyginant su numatytomis su ieškove sudarytoje Sutartyje, atsakovė patyrė 2 677,43 Eur nuostolių.

5.5. Likusią darbų dalį užbaigė generalinio rangovo pasamdytas subrangovas, atlikęs 596 m² apatinės dangos sluoksnio ir 5 328 m² viršutinės dangos sluoksnio įrengimo darbus. Dėl sutartinių kainų skirtumo, lyginant su numatytomis su ieškove sudarytoje sutartyje, atsakovė patyrė 22 811,58 Eur nuostolių, šią sumą išskaičiuojant iš atsakovės mokėtino atlygio. Iš viso atsakovė dėl netinkamo ieškovės įsipareigojimų vykdymo patyrė 29 894,45 Eur nuostolių.

Atsiliepimas

6. Ieškovė UAB “Lemis Baltic” atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį atmesti, ieškinį patenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Atsakovė UAB „Jepu“ praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš rangos teisinių santykių, reikšti. 2018 m. birželio 6 d. pretenzijos datą, kada užsakovas pareiškė apie rangovo atliktų darbų trūkumus, reikia laikyti ieškinio senaties termino pradžia. Atsakovė ieškinį teismui pateikė 2019 m. rugsėjo 26 d., t. y. praleidusi CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimams dėl žalos atlyginimo iš atsakovės, kaip rangovo, kuri atsirado dėl atliktų statybos darbų trūkumų šalinimo. Ieškovė niekuomet nesutiko su atsakovės reikštomis pretenzijomis.

6.2. Atsakovė neįrodė ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų: ieškovės atliktų darbų trūkumų fakto ir ieškovės neteisėtų veiksmų, kadangi pats savaime nevisiškas darbų atlikimas nepatvirtina, kad tai įvyko tik dėl ieškovės kaltės ar neteisėtų veiksmų.

6.3. Atsakovė nėra patyrusi žalos, t. y. atsakovė nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų, kad atsakovei (jos teisėms ar turtiniams interesams) būtų padaryta kokio nors pobūdžio žala. Aplinkybė, kad daliai stogo rekonstrukcijos darbų atlikti atsakovė sudarė sutartis ir su kitais subrangovais, o taip pat vienašalis 2018 m. rugsėjo 15 d. surašytas atliktų darbų aktas Nr. A001 nenurodo ir nepatvirtina žalos atsakovei fakto. Atsakovės nurodomos išlaidos, kaip kainų skirtumas, akivaizdžiai neatitinka statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, o taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, dėl ko tokie nuostoliai atsakovei neturi būti atlyginami.

6.4. Tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės nurodomos žalos neegzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovė per se nepagrindė ir neįrodė ieškovės neteisėtų veiksmų dėl Sutarties pažeidimo. Priešingai, tarp šalių vykęs susirašinėjimas bei atsakovės paskirto statybos darbų vadovo A. Š. 2018 m. birželio 25 d. atliktų darbų akto Nr. A2 ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliktų darbų akto Nr. A3 pasirašymas leidžia teigti, kad ieškovė tinkamai vykdė stogo remonto darbus, be pagrįsto pagrindo ir savalaikiai atsakovei neatsiskaičius su ieškove, ieškovė turėjo sutartinę teisę stabdyti atliekamus darbus. Ieškovė nedėjo jokių veiksmų, kad sutarties vykdymas atsinaujintų, priešingai, ji net nenutraukusi sutarties galimai persamdė trečiuosius asmenis, todėl nėra jokio pagrindo teigti ir (ar) laikyti, kad yra pažeisti bet kokie atsakovės turtiniai interesai, kadangi ji pati tokiais veiksmais prisiėmė kilusią riziką. Tad, nesant neteisėtų veiksmų bei žalos sąlygų, nėra jokių prielaidų kalbėti apie priežastinio ryšio egzistavimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 20 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovei UAB „Lemis Baltic“ iš atsakovės UAB „Jepu“ 28 334,24 Eur įsiskolinimą už atliktus darbus, 904,26 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 658,00 Eur žyminio mokesčio. 2020 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovei UAB „Lemis Baltic“ iš atsakovės UAB „Jepu“ 2 662,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas.

8. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovės atstovui pasirašius ieškovės pateiktą atliktų darbų schemą, kur nurodoma, jog iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė atliko pirmo hidroizoliacinio sluoksnio darbų – 5 640 m², pirmą hidroizoliacinį sluoksnį ant parapeto – 410 m² arba 2 044 tiesinius metrus, tuo atsakovė pripažino, kad ieškovė yra atlikusi didelę dalį darbų, nurodytų Akte Nr. A2, tačiau atsakovė neapmokėjo net už tą dalį, kurią pripažino. Atsakovės neatliktų darbų atlikimui pasamdytų kitų rangovų atliktų darbų kiekiai iš esmės atitinka ieškovės pagal pirminę sąmatą neatliktų ir neužaktuotų darbų kiekius. Ši aplinkybė tik patvirtina ieškovės teiginius, jog ieškovės reikalaujami apmokėti darbai iš esmės buvo atlikti ir likusiems neatliktiems darbams atsakovė samdė kitus rangovus, o dėl kitų rangovų samdymo ieškovės kaltės teismas nenustatė.

9. Teismas nurodė, kad atsakovei Sutartyje sutartais terminais ir sutartais būdais nepriėmus darbų, ieškovė pagrįstai ir teisėtai vienašališkai priėmė darbus ir įgijo teisę reikalauti, o atsakovė įgijo prievolę apmokėti Sutarties 5.3 punkte nustatyta tvarka. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė nereikalavo ieškovės vienašališkai pasirašytus aktus pripažinti negaliojančiais ir naudojosi ieškovės darbo rezultatais.

10. Teismas nustatė, kad atsakovė neįrodė ir neįrodinėjo, kokius konkrečiai darbus netinkamai atliko ieškovė. Niekur nėra užfiksuota ieškovės darbų trūkumų, nei kartu su ieškove, nei vienašališkai. Dėl darbų trūkumų neužfiksavimo yra atsakinga atsakovė, nes galėjo ir privalėjo ieškovės atliktų darbų aktuose fiksuoti darbų trūkumus ir jų kiekius, tačiau to nepadarė sutarties 4 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. pati atsakovė pažeidė Sutarties nuostatas. Pagal Sutarties 9.2 ir 9.3 punktus atsakovė įgyja teisę šalinti trūkumus, jei jų nepašalina ieškovė per dvi darbo dienas nuo raštiško pranešimo apie trūkumus. Atsakovė nepateikė raštiško pranešimo apie konkrečius trūkumus, kuriuos privalėjo pašalinti ieškovė. Neužfiksavus trūkumų kartu su ieškove ar jai atsisakius tai padaryti kita teisės aktų nustatyta tvarka, atsakovė neįgijo teisės jų taisyti ieškovės sąskaita. Nepasirašius aktų, pagal Sutartį yra laikoma, jog trūkumų nėra, todėl ieškovė neturėjo jų taisyti. Taigi, atsakovė nenustatė trūkumų, jų neužfiksavo kartu su ieškove, nesuteikė galimybės jų ištaisyti Sutartyje nustatyta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė nesant pagrindo teigti, jog ieškovės atlikti darbai buvo su trūkumais ir juos reikėjo taisyti. Taip pat teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog darbų frontas nebuvo perduotas sutartu terminu, todėl ir šią aplinkybę teismas laikė neįrodyta.

11. Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 7.3 punktą už vėlavimą, jei toks būtų, atsakovė turėtų teisę reikalauti netesybų, o pagal Sutarties 8.1 punktą atsakovė turėtų teisę nutraukti Sutartį, tačiau pagal Sutartį neturėjo teisės atsisakyti mokėti už atliktus ir priimtus darbus. Kadangi atsakovė sąskaitos Nr. 613 už darbus, atliktus per 2018 m. birželio mėnesį, neapmokėjo iki sutarto termino, t. y. iki 2018 m. liepos 15 d., todėl teismas nelaikė, jog ieškovė pažeidė Sutarties 6.1 punkte sutarto darbų atlikimo termino, nes terminas buvo pratęstas tiek, kiek vėlavo mokėjimas. Teismas padarė išvadą, jog ieškovei nepažeidus rangos sutarties vykdymo termino, atsakovė neįgijo teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių ieškovei neva neįvykdžius prievolės atlyginimo.

12. Taip pat teismas pažymėjo, kad atsakovė reikalavimams dėl darbų trūkumų pagal aktą Nr. A2 yra praleidusi ieškinio senaties terminą, o pagal aktą Nr. A3 ieškinio senaties termino nepraleido. Be to, teismas pažymėjo, kad iš atsakovės pateiktos taisymo darbų sąmatos matyti, jog buvo taisomi pirmojo sluoksnio įrengimo darbų trūkumai, kurie buvo atlikti pagal ieškovės aktą Nr. A2, todėl reikalavimams dėl trūkumų šalinimo yra praleistas ieškinio senaties terminas ir tai yra savarankiškas pagrindas minėtiems reikalavimams šioje dalyje atmesti.

13. Visų nurodytų motyvų kontekste, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog nesant byloje nustatyto ieškovės veikomis padaryto pažeidimo fakto ir ieškovės kaltės dėl termino praleidimo, ieškovės reikalavimai dėl įsiskolinimo yra pagrįsti, tuo tarpu atsakovės reikalavimai dėl patirtų nuostolių atmestini kaip neįrodyti.

I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovė UAB „Jepu“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-16162-820/2019 ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti bei patenkinti atsakovės priešieškinį; priteisti apeliantės (atsakovės) naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

14.1. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyti ir atsakovei pateikti Atliktų darbų aktai Nr. A2 ir Nr. A3, dėl ko, apeliantės nuomone, buvo neatskleista bylos esmė. Paaiškino, kad pareiga atsiskaityti su ieškove nebuvo atsiradusi, kadangi iki ieškinio pareiškimo ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei vienašališkai pasirašytų atliktų darbų aktų, atitinkamai ieškovė neįgijo 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. rugpjūčio 24 d. teisės išrašyti ir pateikti apmokėjimui PVM sąskaitas - faktūras, o atsakovei neatsirado ir negalėjo atsirasti prievolė atsiskaityti su ieškove.

14.2. Atsakovė pažymėjo, kad aplinkybę, jog ieškovė nebuvo sustabdžiusi darbų vykdymo, be kita ko, patvirtina pačios ieškovės veiksmai, pateikiant Atliktų darbų aktą Nr. A3 už liepos-rugpjūčio mėnesį tariamai vykdytus darbus. Iš tikrųjų, darbų vykdymą ieškovė buvo ne sustabdžiusi, bet nerūpestingai apleidusi, dėl ko atsakovė ir nušalino ieškovę nuo tolimesnių darbų vykdymo.

14.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šalių veiksmus sutarties vykdymo metu, visiškai neįvertino atsakovės nuosekliai reikštų ieškovei pretenzijų dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo. Taip pat teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad ieškovė, būdama nušalinta nuo darbų vykdymo nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., juos pavedant atlikti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu nutraukiant sutartį su ieškove dėl pastarosios kaltės, iki 2019 m. pradžios neteikė jokių pretenzijų atsakovei nei dėl sutarties nutraukimo, nei dėl darbų priėmimo ir apmokėjimo.

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kad Atliktų darbų aktas Nr. A2 buvo vienašališkai pasirašytas 2018 m. birželio 25 d., tad iš to sekė klaidinga teismo išvada, kad atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti su ieškove, o atsakovei neįvykdžius šios pareigos, ieškovė įgijo teisę į Sutarties vykdymo pratęsimą. Tuo tarpu dėl Atliktų darbų akto Nr. A3 vienašališko pasirašymo aplinkybių, tai yra, kada aktas buvo pasirašytas ir pateiktas atsakovei, pirmosios instancijos teismas sprendime išvis nepasisakė.

14.5. Atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ieškovės naudai iš atsakovės priteistų bylinėjimosi išlaidų visiškai nemotyvuotas, juolab, iš atstovavimo išlaidas patvirtinančių sąskaitų nėra aišku, už kokias konkrečias teisines paslaugas jos yra išrašytos.

14.6. Atsakovė prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

15. Ieškovė UAB „Lemis Baltic“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15.1. Nurodė, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais, ir ši pareiga nėra siejama vien tik su abišaliu ar rangovo vienašališku atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu.

15.2. Pažymėjo, jog į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė išreiškė aiškią valią perduoti konkrečius apibrėžtus darbus apeliantei (atsakovei) ir tinkamai ją informavo apie tai, nuo ko pastarajai atsirado pareiga laikantis sutartų Sutarties sąlygų darbus su išlygomis ar be jų priimti. Pažymi, kad atliktų darbų schemą parašu patvirtino atsakovės atstovas, todėl darytina išvada, jog pati apeliantė (atsakovė) pripažino, jog ieškovė atliko nurodytą kiekį darbų, tačiau neapmokėjo už juos, nors juos pripažino kaip atliktus.

15.3. Atkreipė dėmesį, kad apeliantei, kaip užsakovei, buvo sudarytos tinkamos ir realios sąlygos pareikšti pretenzijas dėl darbų trūkumų bei išsakyti savo poziciją dėl jų, pasirašant atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus su išlygomis, tačiau nei tokių, nei kokių nors kitokių išlygų apeliantė aktuose iš viso nepažymėjo.

15.4. Pažymėjo, kad apeliantė paties darbų atlikimo fakto neginčija, o ginčija tik formalų pagrindą – vienašalių Atliktų darbų aktų Nr. A2 ir Nr. A3 pasirašymo momentą, kaip ir neneigia to, kad darbų kiekiai, už kuriuos ieškovė prašė priteisti skolą, buvo suderinti su atsakovės statybos vadovu.

Žemesnės instancijos teismas

15.5. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė, kada, kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyti bei apeliantei pateikti A darbų aktai Nr. A2 ir Nr. A3, bylos esmė visiškai atskleista, o apeliantės pasirinkta pozicija, kad ji tariamai nieko nežinojo apie Atliktų darbų aktus Nr. A2 ir A3 akivaizdžiai paneigta byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintų įrodymų visuma.

15.6. Pažymėjo, jog byloje apskritai nėra ir apeliantė nepateikė jokio įrodymo apie tai, kad su ieškovė Sutartis buvo nutraukta, kas yra viena iš būtinų sąlygų spręsti dėl pakeičiančiosios sutarties ir kildinamų nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

16. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas.

19. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų ir įrodymų, įskaitant šalių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręstas teisingai. Atsakovė apeliaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą žodiniam bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Teismas pažymi, kad pačios atsakovės darbuotojai ir atstovai pagal įstatymą (pavyzdžiui, vadovas, statybų darbų vadovas ar kitas asmuo/asmenys, susiję su ginčo Sutarties vykdymu) nedalyvavo teismo posėdžiuose, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ieškovė neprašė jų apklausti liudytojais; byloje buvo pateikti dublikas, triplikas, t. y. šalių pozicija buvo išsamiai išdėstyta paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose; apeliantės apeliaciniame skunde taip pat išsamiai išdėstė motyvus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinis skundas yra plačios apimties, todėl nėra pagrindo teigti, jog apeliantė neturėjo galimybės pagrįsti savo pozicijos ar išdėstyti visų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių. Įvertinus aptariamas aplinkybes, pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjant bylą neatskleidė bylos esmės, o taip pat jog būtina bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, nėra, todėl apeliantės UAB „Jepu“ prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas kaip nepagrįstas.

21. Dėl ginčo esmės. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimas, o taip pat ir jo neatsiejama dalimi esantis 2020 m. sausio 8 d. papildomas sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti ir priteisti ieškovei UAB „Lemis Baltic“ iš atsakovės UAB „Jepu“ įsiskolinimą už atliktus darbus, delspinigius bei palūkanas, o taip pat ir bylinėjimosi išlaidas.

22. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą grindžia aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pasirašyti ir atsakovei pateikti Atliktų darbų aktai Nr. A2 ir Nr. A3, iš kurių ieškovė kildina savo turtinius reikalavimus dėl skolos ir delspinigių bei palūkanų priteisimo; jog teismas visiškai neįvertino atsakovės reikštų ieškovei pretenzijų dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo; jog teismas nenagrinėjo ir nevertino Sutarties nutraukimo bei atsakovės patirtų nuostolių atsiradimo aplinkybių.

23. Iš šalių atstovų pirmosios instancijos teisme teiktų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog šalys 2018 m. balandžio 19 d. sudarė Subrangos sutartį Nr. ST 18-04/151, kurios 1.1 punktu ieškovė UAB „Lemis Baltic“ įsipareigojo atlikti gamybinio pastato stogo remonto darbus, o atsakovė įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka priimti darbų rezultatą, o jį priėmusi, sumokėti ieškovei sutarties kainą. Sutarties 3.2.6 papunktyje, 4.4 punkte buvo nustatyta kad darbai aktuojami – perduodami ir priimami pagal faktiškai atliktus darbų kiekius. Sutarties 5.3 punkte nustatyta, kad rangovas apmoka subrangovui už tinkamai atliktus darbus, kurių atlikimas patvirtintas šalių pasirašytu atliktų darbų aktu, per 20 kalendorines dienas, skaičiuojant nuo atliktų darbų akto ir sąskaitos faktūros gavimo datos rangovui laiku neapmokėjus už atliktus darbus, darbai gali būti stabdomi, kol nebus pilnai apmokėti. Darbų atlikimo terminas pratęsiamas tiek, kiek vėluoja apmokėjimas.

24. Teismų praktikoje išaiškinta, jog rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005, 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas – rangovas turi pareigą tinkamai ir laiku atlikti darbus bei juos perduoti užsakovui, o užsakovas patikrinti atliktus darbus, jų kokybę ir juos priimti bei apmokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, 6.655 straipsnio 1 dalis, 6.662 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnis). Užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/20015; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

25. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių. Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo už prievolės įvykdymą. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).

26. Nagrinėjamu atveju atsakovei nepasirašius su išlygomis arba be jų ieškovės pateiktų aktų Atliktų darbų aktų Nr. A2 ir Nr. A3, ieškovė, vadovaudamasi aukščiau minėtomis CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatomis, darbų priėmimo-perdavimo aktus pasirašė vienašališkai. Atsakovė nesutinka su ieškovės vienašališkai pasirašytais atliktų darbų aktais Nr. A2 ir Nr. A3 tuo pagrindu, jog minėti aktai iki ieškinio pateikimo atsakovei apskritai nebuvo pateikti ir jai nebuvo žinomi, teigdama, kad atsakovė niekada nėra gavusi Atliktų darbų aktų Nr. A2 ir Nr. A3 su ieškovės parašais.. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovės teiginiais neturi pagrindo sutikti.

27. Nagrinėjamu atveju aplinkybę, kad ieškovė tiek 2018 m. birželio 25 d., tiek 2018 m. liepos 12 d. siuntė atsakovei Atliktų darbų aktą Nr. A2, patvirtina tiek ieškovės atstovo paaiškinimai, tiek teismui pateikti rašytiniai įrodymai – 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 12 d. atsakovei siųsti el. laiškai, kuriuose aiškiai nurodyta, kad ieškovė siunčia aktą Nr. A2 už 2018 m. birželio mėn. atliktus darbus bei prašo darbus priimti. Abejuose el. laiškuose yra trys prisegtukai, t. y. aktas, pažyma apie atliktus darbus bei šių dokumentų pagrindu išrašyta PVM sąskaita faktūra. Atsakovės nurodomą aplinkybę, kad Atliktų darbų aktas Nr. A2 jai nebuvo siųstas ir apie jį atsakovei nebuvo žinoma, t. y., kad šis aktas apskritai atsakovei nebuvo pateiktas, paneigia ir pačios atsakovės veiksmai – jos raštai, el. laiškai, siųsti ieškovei, atsakant būtent į ieškovės el. laiškus, kuriais jai siųsti aktai bei kiti Sutartį lydintys dokumentai, kuriuose pati atsakovė nurodo, kad už 2018 m. birželio mėn. darbus pateikti aktai ir PVM sąskaitos faktūros jos nebus priimami ir pasirašomi, o taip pat ir tiek pačios atsakovės statybos vadovo A. Š. įrašai ant statybų schemos.

28. Pažymėtina, kad tai, jog ieškovė, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pakartotinai siuntė Atliktų darbų aktą Nr. A2 ir vėliau - 2018 m. rugpjūčio 28 d., 2018 m. rugpjūčio 30 d. bei 2019 m. sausio 10 d. ir pakartotinai prašė priimti 2018 m. birželio mėnesį atliktus darbus, nepaneigia aplinkybės, kad dar 2018 m. birželio 25 d. ir 2018 m. liepos 12 d. atsakovei buvo siųstas Atliktų darbų aktas Nr. A2, ir atsakovei neabejotinai buvo žinoma apie ieškovės norą inicijuoti darbų priėmimo-perdavimo procesą, buvo prašoma priimti darbų kiekius, taip pat ir žinomą apie darbų pobūdį, vertę ir pan. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į CK 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios įtvirtina būtent rangovo pareigą inicijuoti darbų perdavimo-priėmimo procesą, kas šiuo atveju ir buvo ieškovės daryta.

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas apskritai nepasisakė dėl Atliktų darbų akto Nr. A3 pasirašymo ir pateikimo atsakovei aplinkybių. Teisėjų kolegija su tokiu teiginius nesutinka ir atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo 45-46 ir 48-49 pastraipose yra pasisakyta minėtu aspektu ir aptarta, jog atsakovė 2018 m. rugpjūčio 29 d. el. laišku pareikalavo priimti atliktus darbus bei kartu su raštu pateikė Atliktų darbų 2018 m. rugpjūčio 24 d. aktą Nr. A3 ir sąskaitą. Pažymėtina, kad atsakovės 2018 m. rugpjūčio 30 d. el. laiškas patvirtina tokio ieškovės siųsto akto gavimą.

30. Minėta, atsakovės, kaip užsakovės, pareiga priimti ieškovės, kaip rangovės, atliktus darbus, nustatyta CK 6.662 straipsnyje. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, 6.694 straipsnio 5 dalis, 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2017 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog užsakovo atsisakymas priimti darbus nagrinėjamu atveju, esant pakankamiems duomenims tiek apie minėtų darbų priėmimo – perdavimo aktų siuntimą / įteikimą užsakovei, ir nesant duomenų apie atsisakymo šiuo aktus priimti ir juos pasirašyti priežastis, yra nepagrįstas, todėl ieškovei įrodžius aplinkybes, kad Atliktų darbų aktai Nr. 2 ir Nr. 3 atsakovei buvo tinkamai pateikti, o atsakovei savo ruožtu nepaneigus darbų atlikimo bei neįrodžius jų atlikimo netinkamumo, vienašalių Atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų pasirašymas iš ieškovės pusės pats savaime negali paneigti ieškovės teisės į atlygį už faktiškai atliktus darbus.

31. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą bei sprendė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsakovė iš esmės nepateikė įrodymų, kad minėtuose aktuose nurodyti darbai nebuvo ieškovės faktiškai atlikti, t. y. neginčijo paties darbų atlikimo aktų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime itin detaliai analizavo ieškovės atliktų ir atsakovei perduotų darbų kiekius, jų vykdymo eigą, lygino juos su anksčiau ieškovės atliktais ir atsakovės priimtais bei apmokėtais darbų kiekiais, kito atsakovės pasamdyto subrangovo atliktų darbų pobūdžiu, kiekiais, kainomis ir priėjo pagrįstą išvadą, jog atsakovės pasitelktų kitų subrangovų darbų kiekiai iš esmės atitinka ieškovės neatliktų ir neužaktuotų darbų kiekius (už kuriuos atitinkamai ieškovė jokio atlyginimo ir neprašo priteisti).

32. Sutarties 5.3 punkte šalys susitarė, jog rangovui laiku neapmokėjus už atliktus darbus, darbai gali būti stabdomi, kol nebus pilnai apmokėti; darbų atlikimo terminas pratęsiamas tiek, kiek vėluoja apmokėjimas. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pažymėjęs, kad teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą ginama, suteikiant teisę sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005). Vadovaujantis aukščiau minėtomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbų atlikimo terminas šiuo atveju negali būti laikomas ieškovės praleistu, kadangi byloje nėra įrodymų dėl ieškovės nušalinimo nuo darbų vykdymo ar apskritai Sutarties nutraukimo, o kaip minėta, darbų atlikimo terminas šiuo atveju galėjo būti ieškovės prasitęstas dėl atsakovės priešpriešinės prievolės atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus nevykdymo.

33. Pagaliau, net jei ir būtų nustatytas ieškovės prievolių įvykdymo (darbų atlikimo) termino praleidimas, tai neeliminuoja rangovo teisės į atlyginimą už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007), o tik suteikia teisę užsakovui taikyti rangovo atžvilgiu atitinkamas sankcijas (pavyzdžiai, reikalautų netesybų, vienašališkai nutraukti Sutartį, esant jos esminiam pažeidimui ir pan.).

34. Apeliantė nurodė, jog teismas nevertino apeliantės reikštų ieškovei pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šia apeliantės pozicija, kadangi pirmos instancijos teismas vertino su šiuo aspektu susijusius byloje esančius įrodymus ir jų pagrindu priėjo prie išvados, jog byloje nėra pakankamų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų dėl atliktų darbų trūkumų, trūkumų užfiksavimo, darbų trūkumų pobūdžio, pranešimo ieškovei apie trūkumus, suteikiant ieškovei galimybę į tai reaguoti ir imtis veiksmų jiems pašalinti ir t.t.

35. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes. Ta prasme, kad būtent darbų priėmimo perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtintos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kadangi rangos santykiuose atliktų darbų priėmimas ir perdavimas nustatytas įforminti rašytiniu aktu, tai tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės 2018 m. liepos 24 d. rašte nekalbama apie darbų trūkumus, o tik apie darbų vėlavimą. Taip pat apie vienokius ar kitokius darbų defektus nėra kalbama ir atsakovės 2018 m. rugpjūčio 1 d. bei 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštuose. Pažymėtina, jog atsakovės į bylą pateiktos pretenzijos – tai pagrindinio užsakovo siųstos pačiai atsakovės pretenzijos, bet ne atsakovės siųstos pretenzijos ieškovei Sutarties pagrindu, nurodant konkrečius būtent iš ginčo šalių sudarytos Sutarties kylančius trūkumus.

37. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog užsakovui atsikertant į rangovo reikalavimą apmokėti pagal darbų priėmimo-perdavimo aktus, nėra būtinas priešieškinio dėl akto pripažinimo negaliojančiu pareiškimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ginčyti rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą šalis gali atsikirtimų į ieškinį forma, tam nebūtina kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl akto pripažinimo negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2010). Kita vertus, atsakovas turi įrodyti vienašalio akto nepagrįstumą, paneigti jo įrodomąją galią ir savo nesutikimo jį pasirašyti teisėtumą, o nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, to atsakovė byloje neįrodė.

38. Atsižvelgdama į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, šalių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, ir todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39. Savo apeliaciniame skundė apeliantė kelia klausimą ir dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės patirtas išlaidas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme sudaro 658,00 Eur žyminis mokestis ir 2 662,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti; šios išlaidos už advokato pagalbą byloje, įvertinus jų apimtį, teisinių paslaugų kompleksiškumą, darbo laiko sąnaudas bylos nagrinėjimo metu neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau - Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių; bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai yra protingo dydžio, pagrįstos.

40. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

41. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog iš atstovavimo išlaidas patvirtinančių sąskaitų nėra aišku, už kokias konkrečiai teisines paslaugas jos yra išrašytos, kadangi teismui pateikta 2019 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaita faktūra serija APB-RS Nr. 00748 su advokato suteiktų paslaugų detalizacija (už ieškinio ir dubliko parengimą). Įvertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, ieškovės atstovo suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, bylos sudėtingumą ir apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu priteista 2 662,00 Eur suma už teisines paslaugas nėra pernelyg didelė bei neprotinga ir negali būti sumažinta.

42. Kadangi apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Ieškovė nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutarė:

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Jepu“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir 2020 m. sausio 8 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko