Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. patikslintą pareiškimą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, 577 straipsniu, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad M. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis M. Š. šeimininė padėtis – mirusi našle, sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini); turėjo du vaikus – pareiškėją ir R. Š. (mirė (duomenys neskelbtini)). Testamentų registro duomenimis, M. Š. 2012 m. sausio 11 d. buvo sudariusi oficialųjį testamentą (testamento notarinio registro numeris NJ-222), kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį visą kilnojamąjį bei nekilnojamąjį turtą, bei visą kitą turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, o taip pat turtines ir asmenines neturtines (kurios įstatymų nustatytais atvejais gali būti paveldimos) teises paliko pareiškėjui; šiuo metu palikimo priėmimo faktų nėra įregistruota (jos palikimas nepriimtas).

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis); nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

7. Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).

8. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

9. Taigi, iš pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti iš esmės praleido dėl to, kad sunkiai išgyveno motinos netektį, taip pat neteko pusseserės. Kaip teigia pareiškėjas, jis iki pat motinos mirties ir iki šiol gyvena paveldimame bute. Pareiškėjui sužinojus apie praleistą terminą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi konsultacijos į VU Teisės kliniką, pradėjo rinkti įrodymus ir galiausiai kreipėsi į teismą.

10. Teismo vertinimu, išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nepriėmęs palikimo, pareiškėjas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, jog jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuotas asmuo prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškęs. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.

11. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir per protingą terminą kreipėsi į teismą dėl jo atnaujinimo, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, atnaujina pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po M. Š. mirties, priimti (CK 5.50 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis; CPK 578 straipsnis).

12. Byloje iš viso patirta 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš pareiškėjo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti pareiškėjui M. Š., kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Priteisti iš pareiškėjo M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.