Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-08-03 · Civilinė byla Nr. e2S-680-889/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-03
Bylos Nr.
e2S-680-889/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01067-2023-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Milda Skersienė
Atsakovas
I. Ū.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Baltija“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-680-889/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01067-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.3.2.4; 3.3.1.18.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. Ū. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Baltija“ patikslintą ieškinį atsakovei I. Ū. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Mano Būstas Baltija“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, juo prašė iš atsakovės I. Ū. (toliau – ir atsakovė) priteisti 88,37 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė 2023 m. balandžio 20 d. teismui pateikė pareiškimą, jame nurodė, kad ieškinio atsisako, nes atsakovė po kreipimosi į teismą skolą sumokėjo. Ieškovė taip pat nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, ir prašė priteisti iš atsakovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą, civilinę bylą nutraukė, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 67,89 Eur bylinėjimosi išlaidų ir grąžino ieškovei 15,75 Eur žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

2.1. Dėl ieškinio atsisakymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, todėl pirmosios instancijos teismas nutarė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio priimti ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, jog ieškovei žinoma, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

2.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė skolą ieškovei padengė tik po kreipimosi į teismą, taip prisiimdama riziką dėl ateityje galimų patirti didesnių bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu ieškovė, siekdama įgyvendinti įstatyme jai suteiktą teisę, inicijavo teisminį procesą. Teismo vertinimu, pareikšto ieškinio atsisakymą taip pat lėmė atsakovės veiksmai – ieškinio reikalavimo patenkinimas. Dėl šios priežasties teismas, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteisė 62,64 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu apeliantė (atsakovė) nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atskirojo skundo argumentai:

Šalies argumentai

3.1. Apeliantė nurodo, kad mokėjimai ieškovei buvo atlikti iki ieškovės pareiškimo pateikimo teismui dienos. Teigia, kad ieškovė su ja nebendradarbiavo, nepateikė atsakymo į jos elektroniniu paštu siųstą užklausą dėl susidariusios skolos. Apeliantės nuomone, bylinėjimuisi pagrindo nebuvo, kadangi su ieškove ji yra visiškai atsiskaičiusi, todėl teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Apeliantė atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria, priėmus ieškovės ieškinio atsisakymą ir nutraukus civilinę bylą, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

10. CPK 294 straipsnyje įstatymų leidėjas įtvirtino procesinį ieškinio atsisakymo rezultatą – proceso nutraukimą teismo nutartimi, kuria patvirtinama proceso šalies valia atsisakyti ieškinio. Taigi teismo sprendimas dėl esmės nepriimamas. Tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Turi būti atsižvelgta į tai, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-690/2018). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

12. Faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieškinio atsisakoma dėl to, kad ieškovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobūdį iš esmės atitinka proceso rezultatą, kuris galėjo atsirasti priėmus analogišką teismo sprendimą. Vadinasi, galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylą, o kas ją pralaimėjo. Materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą, t. y. laimėjusiai šaliai atlyginamos jos turėtos išlaidos, kurių ji turėjo siekdama apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2012). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį yra pateikusi Luminor banko 2022 m. gruodžio 31 d. mokėjimo išrašą. Minėto išrašo mokėjimo paskirtyje kaip įmokos gavėja nurodoma uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano Būstas Klaipėda“. Atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, kad ji sumaišė įmonių pavadinimus, kadangi UAB „Mano Būstas Klaipėda“ ir ieškovė UAB ,,Mano Būstas Baltija“ naudoja tuos pačius logotipus ir jų pavadinimai yra labai panašūs, dėl ko galėjo įvykti techninė klaida. Be to, atsakovė tiek atsiliepime į ieškovės ieškinį, tiek ir atskirajame skunde nurodo, kad ji kreipėsi į ieškovę elektroniniu paštu dėl informacijos suteikimo apie susidariusį įsiskolinimą.

14. Taigi, įvertinus tai, kas aptarta, būtina pažymėti tai, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė į nagrinėjamą bylą nepateikė jos teiginius pagrindžiančių įrodymų, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovė ieškovės prašomą priteisti 88,37 Eur skolą būtų sumokėjusi, kaip ji pati teigia, iki ieškovės ieškinio pateikimo teismui dienos. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę prašydama suteikti informaciją dėl susidariusio įsiskolinimo, t. y. į bylą atsakovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu grindžia savo teiginius dėl susirašinėjimo su ieškove elektroniniais laiškais (CPK 178 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateikus rašytinius įrodymus, nusprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju apeliantė netinkamai vykdė savo prievoles ieškovei, nustatytu terminu už suteiktas paslaugas neatsiskaitė, tai iš esmės lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą – ieškovė kreipėsi į teismą, turėdama pakankamai objektyvų pagrindą manyti, jog jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovės ieškinio atsisakymą ir nutraukdamas civilinę bylą, paskirstydamas šalių bylinėjimosi išlaidas, tinkamai taikė proceso teisės normas, įvertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos panaikinti ir (ar) pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Milda Skersienė