Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.1.4.5.; 1.3.2.1.; 1.3.7.2.; 1.3.7.2.1.; 1.3.7.2.4.; 1.3.9.2.2.; 3.2.6.5.

2023 m. balandžio 27 d.

dalyvaujant ieškovui A. Z., jo atstovams advokatei Agnei Paškevičiūtei, profesinės sąjungos atstovei G. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir ZOOM programos pagalba išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo A. Z. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Amber Grid“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK, komisija) išnagrinėjo darbo bylą Nr. APS-131-14996/2022 pagal A. Z. (toliau – ir darbuotojas) prašymą akcinei bendrovei „Amber Grid“ (toliau – AB ,,Amber Grid“, darbdavys, bendrovė) dėl neturtinės žalos atlyginimo), kuriuo jis prašė priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir 2022 m. spalio 24 d. sprendimu darbuotojo prašymą atmetė.

A. Z. (toliau – ir ieškovas), nesutikdamas su komisijos sprendimu, pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo priteisti jo naudai iš AB ,,Amber Grid“ (toliau – ir atsakovė) 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovas nurodė ir teismui paaiškino, kad daug metų dirba pas atsakovę Dujotiekių skyriaus eksploatavimo inžinieriumi, gauna 1740 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Per pastaruosius metus jaučia nuolatinį darbdavio presingą, besiribojantį su psichologiniu smurtu, nuo Dujotiekių skyriaus vadovo bei vadovaujančio inžinieriaus. Tai pasireiškia kaip šmeižtas, pasityčiojimas, bandymai pažeminti ir suformuoti neigiamą nuomonę apie ieškovą tarp kolegų. Ieškovas tokį spaudimą jautė iš darbdavio ir jo vadovų pusės nustatant ieškovo metinius veiklos tikslus ir vertinant jo veiklą už 2020 metus, nagrinėjant jo pateiktas apeliacijas, tiriant ieškovo 2021 m. balandžio 8 d. skundą dėl pastovaus mobingo ir šmeižto ieškovo atžvilgiu, taip pat taikant nevienodas darbo apmokėjimo sąlygas, nes ieškovo mėnesinė alga yra mažiausia tarp kitų tos pačios grandies darbuotojų ir jau kurį laiką nėra peržiūrima. Be to, ieškovui buvo siūloma nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, pradėtos reikšti pretenzijos dėl tarnybinio automobilio naudojimo, ką jis taip pat vertina kaip savęs diskriminavimą ir psichologinį smurtą darbe, nes kitiems darbuotojams tokios pretenzijos nėra reiškiamos. Patirtos neturtinės žalos buvimą akcentavo ir suprastėjusia savo sveikata dėl minėtų to.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, nurodydama, kad galimi nesutarimai yra įprastinė šalių darbinė situacija, niekuo neišsiskirianti nuo kitų. Teigė, jog bendrovė atsakingai vertina savo pareigas užtikrinti saugias ir sveikas sąlygas visiems savo darbuotojams bei aktyviai įtraukia socialinius partnerius į problemų sprendimą, darbuotojų gerovės užtikrinimą. Nesutinka su ieškovo teiginiais, laiko juos nepagrįstais nei teisiniu, nei faktiniu aspektu. Akcentuoja tai, kad visi ieškovo prašymai ir apeliacijos buvo išsamiai ir tinkamai nagrinėjami, sudarant atitinkamas komisijas ir teikiant jų išvadas ieškovui, sudarant sąlygas tyrimuose dalyvauti ir profesinės sąjungos atstovams, reikšti savo nuomonę. Ieškovo 2020 metų tikslų vertinimas buvo patikrintas dviejų komisijų, kurių kiekvienos sudėtyje taip pat dalyvavo profesinės sąjungos atstovai. Komisijos sprendimu vertinimo rezultatai buvo pakoreguoti, ieškovui buvo išmokėta kintamoji darbo užmokesčio dalis ir delspinigiai. Atsakovas taip pat reagavo į ieškovo 2021 m. balandžio 4 d. skundo dėl galimo mobingo ir šmeižto Dujotiekių skyriuje. Buvo sudaryta komisija, kuri atliko išsamų tyrimą ir 2021 m. gruodžio 13 d. ieškovui pateikė išvadas. Išvadas šiuo klausimu teikė ir valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai, pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsakovo teigimu, situaciją lėmė paties ieškovo būdas ir charakterio savybės, jis linkęs reikšti nuolatines pretenzijas dėl visko, jaustis nuskriaustu ir pan. Pats ieškovas linkęs demonstruoti darbe netinkamą, ūmiai reaguoja į bet kokias jam sakomas pastabas ir pastebėjimus, netoleruoja darbdavio atsisakymo priimti darbuotojo patarimų ir pan., linkęs ignoruoti nustatytą darbo tvarką, kuri priimtina visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Atsakovo teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo sveikatos sutrikdymą, toks jo argumentas taip pat, anot bendrovės, nėra įrodytas. Byloje nėra jokių darbdavio kaltės įrodymų, patvirtinančių ieškovo atžvilgiu taikomą mobingą ir psichologinį spaudimą, o tuo pačiu ir neturtinės žalos ieškovui padarymą bei su tuo susijusį objektyvų poreikį ją atlyginti. Byloje nėra duomenų apie patirtą žalą ir apie tai, kad ji nulemta atsakovės. Atsakovė, priešingai nei teigia ieškovas, skatina draugišką ir malonią darbo aplinką, aktyviai reagavo į ieškovo keliamus klausimus bei tinkamai sprendė jam kylančias problemas. Atsakovės teigimu, pats ieškovas demonstravo netinkamą elgesį darbe ir ūmiai reaguodavo į bet kokias jam sakomas pastabas bei ignoruodavo nustatytą darbo tvarką, kuri buvo priimtina visiems kitiems bendrovės darbuotojams. Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas, todėl turi būti atmestas pilnai, nes ieškovas nepatyrė neigiamų išgyvenimų dėl atsakovės kaltės ar jos neteisėtų veiksmų.

Ieškinys atmestinas.

Byloje keliamas darbuotojui padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas, darbdaviui atliekant jo atžvilgiu psichologinio spaudimo ir mobingo turinčius veiksmus.

Susipažinus su ieškinio turiniu, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, išklausius šalių paaiškinimų, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo teiginiais ir tenkinti jo reikalavimus.

Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnių praktiką, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016).

Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis reglamentuoja neturtinės žalos atlyginimą ir neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintą pinigais.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

DK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame darbuotojų garbės ir orumo gynimą, įtvirtinta, jog darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį (straipsnio 1 dalis). Darbdavys imasi visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti, informaciją apie jas paskelbdamas įprastais darbovietėje būdais, ir imasi aktyvių veiksmų pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti (šio straipsnio 2 dalis).

DK 151 straipsnis numato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

DK ir kituose teisės aktuose nėra apibrėžta psichologinio smurto darbe sąvoka.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentare (2018 m., 123 psl.) nurodyta, kad „mobingas - darbuotojo ar darbuotojų grupės elgesys, kai kolektyvo pajuokai pateikiamos asmeninės ir profesinės kito asmens savybės, laidomos pašaipios pastabos apie darbuotoją ar asociatyvūs juokai, sukuriama priešiška ir neetiška aplinka, kurioje darbuotojas jaučiasi užgauliojamas, žeminamas ir ujamas, yra draudžiamas ir vertikaliųjų hierarchinių ryšių kontekste, ir horizontaliuosiuose kolegų santykiuose. Tokie veiksmai paprastai būna nevienkartinio pobūdžio.“

Taigi psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia darbuotojo įžeidinėjimu, patyčiomis, užgauliojimu, priekabiavimu, grasinimu, nekonstruktyvia, žeminančia kritika, žodine agresija, persekiojimu ir kitokiu netinkamu elgesiu. Įprastai psichologinis smurtas pasireiškia daugiau nei viena netinkamo elgesio forma, kuri yra sistemingas reiškinys. Esminis psichologinio smurto ir konflikto darbe skiriamasis požymis - prievartą taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas dirba pas atsakovą Dujotiekių skyriaus eksploatavimo inžinieriumi 1997 m. balandžio 1 d. sudarytos Darbo sutarties Nr. 13 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais), mokant 1740 Eur mėnesinį darbo užmokestį, yra aktyviai bendrovėje veikiančios profesinės sąjungos narys.

2020 m. kovo 24 d. buvo nustatyti ieškovo metiniai tikslai. Metiniuose pokalbiuose dalyvavo vadovai J. A., M. K., V. B., M. V.. 2020 m. birželio 4 d. ieškovas kreipėsi į atsakovę el. laišku su prašydamas įvertinti, ar jis nėra diskriminuojamas (nurodė aplinkybes, susijusias su kitų analogiškas pareigybes užimančių atsakovės darbuotojų darbo užmokesčio skirtumu, su Dujotiekių skyriaus vadovo J. A. elgesiu. 2020 m. liepos 8 d. atsakovės įsakymu Nr. 1-67 „Dėl Komisijos nesutarimams dėl darbo santykių nagrinėti“ buvo sudaryta komisija nesutarimams dėl darbo santykių (toliau - Komisija nesutarimams), kuriai buvo pavesta ištirti ieškovo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateikti situacijos vertinimą. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Dujotiekių skyriaus vadovas J. A. parengė tarpinę ieškovo veiklos vertinimo anketą, kurioje buvo fiksuotas ieškovo individualių tikslų pasiekimo, vertybių laikymosi ir mokymosi tikslų vertinimas. 2020 m. spalio 30 d. Komisija nesutarimams parengė išvadą, kurioje pateikė tam tikras rekomendacijas Dujotiekių skyriaus vadovui J. A. ir pačiam ieškovui. 2021 m. kovo 31 d. M. K. parengė ieškovo veiklos vertinimo anketą, kurioje nurodė duomenis apie ieškovo tikslų pasiekimą, vertybių laikymąsi, pateikė ieškovo metinio tobulėjimo ir kompetencijų ugdymo planą. Joje buvo nurodytas ieškovo bendras tikslų pasiekimo vertinimas 31,35 proc. Nesutikdamas su šia anketa, ieškovas pateikė apeliaciją atsakovei ir joje veikiančiai darbuotojų profesinei sąjungai, o 2021 m. balandžio 8 d. raštu „Dėl pastovaus mobingo ir šmeižto mano atžvilgiu“ kreipėsi į generalinį direktorių. 2021 m. balandžio 29 d. profesinė sąjunga pateikė darbdaviui raštą su prašymu kuo skubiau imtis priemonių, kad būtų nutraukti diskriminaciniai veiksmai prieš ieškovą. Veiklos vertinimo rezultatų apeliacinė komisija, išnagrinėjusi ieškovo apeliaciją dėl veiklos vertinimo, 2021 m. rugpjūčio 23 d. parengė protokolą su išvadomis, nurodydama, kad ieškovo bendras individualių tikslų pasiekimo rezultatas yra 49,15 proc., t. y. didesnis nei buvo nurodyta vadovo M. K.. Profesinė sąjunga 2021 m. rugsėjo 6 d. parengė atskirąją nuomonę dėl šios išvados, kurioje nurodė, jog ieškovo bendras individualių tikslų pasiekimo rezultatas turėtų sudaryti apie 95 proc. Komisija, kuriai buvo pavesta ištirti ieškovo rašte dėl mobingo nurodytas aplinkybes, 2021 m. lapkričio 15 d. parengė bei pateikė išvadą dėl mobingo, kurioje nurodė nematanti pagrindo sutikti su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovas 2021 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į darbo ginčų komisiją su prašymu panaikinti atliktą jo veiklos vertinimą ir įpareigoti atsakovę atlikti naują jo veiklos vertinimą. Gavusi šį prašymą, atsakovė panaikino savo pačios išvadą ir sudarė naują komisiją ieškovo pakartotiniam veiklos vertinimui už 2020 metus atlikti ir paprašė DGK nutraukti bylos nagrinėjimą. 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu DGK atmetė ieškovo prašymą dėl jo veiklos vertinimo kaip nepagrįstą, šio sprendimo ieškovas neskundė. Atsakovė sudarė naują apeliacinę komisiją pakartotiniam ieškovo veiklos vertinimui už 2020 metus atlikti. Ši komisija 2022 m. vasario 3 d. parengė naują veiklos vertinimo rezultatų apeliacinės komisijos protokolą, kuriame nurodė, jog ieškovo bendras individualių tikslų pasiekimo rezultatas sudaro 70 proc. Du šios komisijos nariai - profesinės sąjungos atstovas ir bendrovės atstovas A. D. pareiškė atskirąsias nuomones dėl padarytų išvadų. AB „Amber Grid“ generalinis direktorius 2022 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 150-1-5 „Dėl kintamos atlygio dalies išmokėjimo“ paskyrė ieškovui kintamą atlygio dalį už 2020 m. metinius veiklos vertinimo rezultatus, nėra ginčo, kad ieškovui dėl to buvo išmokėta 2029,58 Eur (neatskaičius mokesčių) ir 293,92 Eur (atskaičius mokesčius) delspinigiai. 2022 m. rugpjūčio 4 d. ieškovui buvo įteiktas pasiūlymą dėl Darbo sutarties nutraukimo DK 54 straipsnį išmokant 6 mėnesių kompensaciją, ieškovas nesutiko. 2022 m. rugpjūčio 9 d. ieškovas kreipėsi į DGK su nauju reikalavimu išieškoti iš atsakovės 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kuris yra nagrinėjamo ginčo dalyku šioje civilinėje byloje DGK atsisakius jį patenkinti.

Nagrinėjant šį ginčą DGK, pastaroji pasiūlė paprašyti išvados Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) dėl ieškovui galimai taikyto psichologinio smurto ir mobingo bei daryto kito galimo neigiamo poveikio. Ieškovas, priimdamas tokį pasiūlymą, 2022 m. rugsėjo 9 d. raštu kreipėsi į VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrių, prašydamas ištirti išdėstytus atvejus, pateikti išvadas dėl galimo nuolatinio mobingo ieškovo atžvilgiu jam dirbant AB „Amber Grid“, pateikti rekomendacijas atsakovei, siekiant išvengti panašių situacijų kitų darbuotojų atžvilgiu, savo įgaliojimų ribose imtis kitų priemonių, kad atsakovė pagaliau liautųsi persekioti ieškovą, nes po kiekvieno vidinio tyrimo, vadovų persekiojimas, spaudimas ieškovo atžvilgiu tik didėja ir auga.

2022 m. spalio 11 d. VDI pateikė ieškovui atsakymą, iš esmės nurodydama, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovo atžvilgiu taikomas psichologinis skurtas, taip pat atkreipdama įstaigos vadovo dėmesį į probleminius klausimus bei pateikdama rekomendacijas, padėsiančias užtikrinti darbo teisės normų taikymą ir patobulinti kai kurias darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo įstaigoje politikos sritis.

Teismas laiko, jog nagrinėjamo ginčo kontekste, esant virš nustatytoms aplinkybėms ir darbo byloje VDI specialistų pateiktai išvadai, kuria teismas remiasi, nėra pagrindo teigti apie psichologinio smurto darbe ar mobingo požymių ieškovo atžvilgiu egzistavimą. Ieškovo šiuo paremti nurodomi argumentai yra asmeninio pobūdžio, objektyvaus pagrindimo neturintys samprotavimai ir vertinimai. Analogiškai vertintini ir ieškovo nurodyti teiginiai dėl minėtos VDI specialistų pateiktos išvados. Joje nurodytos esminės išvados yra paremtos tuo, kad ieškovo atžvilgiu nėra nustatyta psichologinio smurto apraiškų, o tam tikros rekomendacijos ir pastebėjimai, išreikšti atsakovės vadovui, tėra rekomendacinio pobūdžio ir nėra esminiai, priešingai nei mano ir nurodė ieškovas.

Sutiktina su DGK išvadomis apie tai, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog atsakovė nesiima veiksmų skatinti sveiko mikroklimato darbe, kad nesiima būtinų priemonių kuriant saugią darbo aplinką psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti. Matyti, kad į atsirandančių galimų problemų sprendimą darbdavys žiūri socialiai jautriai ir atsakingai, ką patvirtina ir ieškovo atsakovui teiktų skundų nagrinėjimo eiga – komisijų sudarymo tvarka, pastabų ir rekomendacijų teikimas, aktyvus profesinės sąjungos dalyvavimas tyrime, darbuotojų vidinių mokymų organizavimas, siekiant optimizuoti esamas situacijas, taip pat ir atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas. Pakankamai akivaizdu, jog nėra įmanoma gauti situacijų sprendimo rezultatą tokį, kuris tenkintų visus darbuotojus.

Minėta, darbuotojas – nagrinėjamos bylos ieškovas – per 2020, 2021 ir 2022 metus teikė darbdaviui tris skundus, 2020 m. birželio 4 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu tirti jo atžvilgiu vykdomos diskriminacijos faktus. Ieškovas ginčijo visus jam nepalankius darbdavio priimtus sprendimus, savaip interpretuodamas jų turinį, naudojosi galima apeliacijos, apskundimo teise. Taigi jis pats sąlygojo tam tikrų situacijų sudarymą. Darbdavys tik siekė tinkamo ir nešališko jo pateiktų prašymų nagrinėjimo, situacijų aptarimo, sprendimų ieškojimo.

Bylos medžiaga, be kita ko, rodo (o ir ieškovas neginčijo), kad su juo buvo aptartos darbo funkcijos bei susitarta dėl jo darbo atlikimo pagal sveikatos būklę. Ieškovas, užginčijęs jam iškeltų metinių veiklos tikslų apimtis, be kita ko nurodydamas, jog iškelti tikslai viršija jo kompetenciją ir pareiginės instrukcijas, faktiškai pats pripažino, kad jas įvykdė tinkamai. Ieškovo vadovų jam iškeltų tikslų formulavimas, metiniai pokalbiai dėl jų vykdymo yra įprasta kasdienė darbdavių praktika, kuri, teismo manymu, niekaip neįtakoja psichologinio spaudimo apraiškų ar mobingo buvimo. Ieškovo vertinimo rezultatai buvo pakoreguoti ir tikslų pasiekimas buvo įvertintas didesne procentine išraiška, ko pasėkoje ieškovui buvo išmokėta 2029,58 Eur kintamoji darbo užmokesčio dalis bei paskaičiuoti 293,92 Eur delspinigiai. Tačiau ir ši aplinkybė nerodo psichologinio smurto ar mobingo ieškovui taikymo. Ieškovo skundų nagrinėjimo eigoje suformuotos komisijos taip pat nenustatė mobingo apraiškų. Aplinkybė, kad bendrovėje skatinami vidiniai mokymai, kad buvo atnaujintas kompetencijų modelio aprašas, atliktas vadovų vertinimas, atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas, padaryti koregavimai ieškovo skyriaus vadovų atžvilgiu (vienas iš jų atleistas, kitas - pažemintas pareigose), organizuotas ieškovo ir atsakovo generalinio direktoriaus susitikimas, kuriame dalyvavo ir bendrovės profesinės sąjungos pirmininkė, taip pat nerodo psichologinio smurto darbe apraiškų.

Teisminio nagrinėjimo metu ieškovas naujai užakcentavo tam tikras tarnybinio automobilio naudojimo aplinkybes, kaip psichologinio smurto ir mobingo taikymo prieš jį požymį. Teigė, jog tik jam vienam darbdavys išstatė PVM sąskaitas-faktūras dėl tarnybinio automobilio naudojimo viršijant nustatytą limitą, ko anksčiau nėra daręs.

Teismo manymu, nagrinėjamo ginčo kontekste ši situacija taipogi vertintina kaip kasdienė darbinė situacija. Darbdavys, suteikdamas darbuotojui galimybę naudoti tarnybinį automobilį, turi teisę pareikalauti, kad automobilis būti naudojamas pagal nustatytą tvarką. Nėra pagrindo manyti, kad tokia tvarka, reglamentuota AB ,,Amber Grid“ 2019 m. gruodžio 17 d. patvirtintoje Transporto politikoje, būtų pažeista. Jeigu darbdavys nustato, kad viršyti leistini naudojimo (kuro ar ridos) limitai, jis turi teisę pareikalauti iš darbuotojo kompensuoti šias išlaidas. Tokia praktika bendrovėse yra natūraliai susiklosčiusi. Ieškovas hipotetiškai ir deklaratyviai kritikavo darbdavio jam 2022 m. rugpjūčio 30 d. duotą nurodymą Nr. 7-140-1034 sumokėti 1533,24 Eur pagal pateiktas sąskaitas-faktūras, tačiau nėra duomenų, kad jis ginčytų tokį darbdavio paskaičiavimą. Šiuo išreikšti ieškovo teiginiai, kad tuo darbdavys prieš jį psichologiškai smurtauja eilinį kartą, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.

Už darbo organizavimą yra atsakingas darbdavys, kuris nustato darbų atlikimo tvarką, darbuotojo darbo krūvį, jo paskirstymą, atlikimo tvarką bei priima tai reglamentuojančius vietinius teisės aktus, tame tarpe ir su atlygio politika susijusius. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, nustatyti jam skirtą darbo užmokestį. Nors atsakovė pripažino, kad ieškovo darbo užmokestis yra kiek mažesnis nei kitų, tai savaime nerodo psichologinio smurto apraiškų. Darbdavio diskrecijos teisė nuspręsti dėl darbo užmokesčio darbuotojui nustatymo. Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovo darbo užmokestis ženkliai viršija vidurkius, yra sistemingai (periodiškai) peržiūrimas, ginčo dėl to ieškovas nekėlė, todėl ieškovo teiginiai, kad jis ir šiuo yra diskriminuojamas, negali būti laikomi pagrįstais. Tam tikri nesutarimo momentai, susiję su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, nuomonės išsakymas ar pateiktų vertinimų dėl tų pačių aplinkybių skirtingumas yra elementarūs darbiniai procesai. Vertinant tam tikras įvykusias aplinkybes, su kuriomis darbuotojas gali sutikti ar nesutikti, darbdavys, priešingai, nepritarti darbuotojo išsakytai nuomonei, paprastai nėra laikomi psichologiniu smurtu, o vertintini kaip įprastinė galima konfliktinė darbinė situacija, kuri, teismo manymu, dažna kiekviename kolektyve.

Sutiktina su DGK pozicija, kad dalykiškų pastabų, susijusių su darbuotojo tinkamu darbo pareigų vykdymu, teikimas yra darbdavio teisė. Jeigu darbdavys, teikdamas pastabas dėl darbo funkcijų vykdymo, kitų darbinių santykių (pvz., tarnybinio transporto naudojimo ir pan.) nenaudoja priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais būtų kėsinamasi į darbuotojo garbę ir orumą, psichologinį asmens neliečiamumą ar siekiama darbuotoją įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, nėra pagrindo šių veiksmų laikyti psichologiniu smurtu. Tokių atvejų darbdavio veiksmuose nenustatyta. Todėl aptariamu atveju pakankamai akivaizdu, kad ieškovo apibūdintos situacijos tėra elementariai darbinės konfliktinės situacijos, o ne psichologinis smurtas ir ne mobingas.

Neįrodytas ir ieškovo teiginys dėl pakenkimo sveikatai.

Pirma, nesant pagrindo konstatuoti atsakovės kaltus veiksmus ar veikimą, turinčius psichologinio smurto ar mobingo darbuotojo atžvilgiu apraiškas, nėra pagrindo teigti kad buvo pakenkta darbuotojo sveikatai. Antra, tik teisminio nagrinėjimo metu teismui pasireikalavus ieškovo pateiktas išrašas iš ligos istorijos neįrodo sveikatos pakenkimo fakto – joje esantys įrašai nerodo jokių naujų negalavimų buvimo, jie susiję su ieškovo turimomis sveikatos problemomis, kurios atitinka jo amžių.

Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ginčo šalių išsakytų teiginių ir argumentų, nes nemano, jog nagrinėjamo ginčo dalykui jie yra teisiškai svarbūs ir reikšmingi.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškinio atmetimo atveju, atsakovė įgijo teisę į savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tačiau atsakovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtina advokato pagalbos išlaidų buvimo konkrečiai šioje civilinėje byloje. Pirma, atsakovės 2023 m. kovo 14 d. prašyme (dok. Nr. 43911) nurodytos išlaidos patirtos DGK byloje, o jos nėra atlyginamos (DK 217 straipsnio 3 dalis). Antra, nenustatyta aplinkybė, kad nagrinėjamo ginčo sprendime dalyvautų advokatai iš atsakovės pusės, ji buvo atstovaujama dviejų bendrovės įgaliotų asmenų.

Ieškinį atmetus iš ieškovo išieškotina 6,64 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 87, 93 straipsniai).

DK 231 straipsnio 7 dalies pagrindu naikintinas byloje DGK priimtas sprendimas.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str., 93 str., 98 str., 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 279 str., 282-283 str., 307 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Išieškoti iš ieškovo A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5662).

Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. spalio 24 d. sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-14996/2022.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.