Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovams M. G., P. B., K. G., H. G. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

15. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras). O kad būtų paneigta bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, neužtenka vien nustatyti, kad turtas įgytas už vieno iš sutuoktinių lėšas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, jog to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Teisinis reguliavimas, reikalaujantis aiškios sutuoktinio, panaudojančio savo lėšas turtui įgyti, valios išraiškos įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn reiškia ne ką kita, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos dominantę turtiniuose sutuoktinių santykiuose, taigi jeigu tokia valia nebuvo aiškiai išreikšta ir sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, toks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-52/2012). Be to, svarbios visos aplinkybės, galinčios įrodyti vienokius ar kitokius sutuoktinių ketinimus, tvarkant savo bendrą ūkį ir įgyjant bei paskirstant turtą.

18. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovės A. G. (iki santuokos sudarymo – S.), gim. (duomenys neskelbtini), ir W. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Miuke Vokietijos Federacinėje Respublikoje, į apskaitą įtraukta Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės sutuoktinis W. G. G., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas Nr. S 145/2017). Tarp ieškovės ir jos sutuoktinio W. G. G. 2011 m. gruodžio 5 d. sudaryta vedybų (ikivedybinė) sutartis (Notarinio registro Nr. 2550), pagal kurią šalys ketindamos susituokti (duomenys neskelbtini) susitarė sureguliuoti būsimus sutuoktinių turto ir paveldėjimo santykius. Vedybų sutarties 1 punkte numatyta, kad nuo pat santuokos pradžios šalys neįtraukė įstatyminio bendro turto režimo būsimai santuokai ir susitarė dėl turto padalijimo. Tvirtinantis notaras informavo šalis apie turto atskyrimo prasmę ir pasekmes ir nurodė, kad kiekvienas sutuoktinis gali laisvai disponuoti savo nuosavybėje esančiu turtu be kito sutuoktinio sutikimo ir kad, santuokai pasibaigus, abipusis pelnas nebus išlygintas. Šalys abipusiai atsisako įstatyme numatytos teisės į palikimą ir privalomąją dalį ir abipusiai sutinka su šiuo atsisakymu (Vedybų sutarties 2 punktas). Vedybų sutartyje šalių turto vertė nurodyta 180000 Eur. Iš byloje pateiktos 2016 m. vasario 24 d. tarp A. G., L. M. ir A. G. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), perkami ieškovės ir jo sutuoktinio W. G. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pirkimo-pardavimo sutarties 5.2.1 punkte nurodyta, kad šios sutarties pasirašymo dieną ieškovė (pirkėja) yra sudariusi santuoką, nėra sudariusi vedybų sutarties. Šia sutartimi įgytas turtas viešame registre registruojamas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių A. G. ir W. G. G. nuosavybė (Pirkimo-pardavimo sutarties 6.3 punktas). Pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės 2016 m. vasario 24 d. 18.23 val. (Notarinio registro Nr. K1AK-1020). VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamasis turtas - pastatas – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – šiltnamis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1047 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. kovo 9 d. registruoti A. G. ir W. G. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, pagal 2016 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1AK-1020.

19. Šiuo atveju akivaizdu, jog sudarant bei notarei tvirtinant 2016 m. vasario 24 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl ginčo turto įsigijimo, nebuvo nustatyta aplinkybė, jog tarp ieškovės ir jos sutuoktinio buvo sudaryta 2011 m. gruodžio 5 d. vedybų (ikivedybinė) sutartis (Notarinio registro Nr. 2550), kurioje nurodyta, jog visas po santuokos sudarymo įgytas turtas bus šalių asmeninė nuosavybė. Notariato įstatymo 34 straipsnis numato, jog notaro dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai, notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą. Byloje nėra duomenų, jog notarė prieš tvirtindama sandorį būtų šias aplinkybes tikslinusi ir įpareigojusi ieškovę pateikti duomenis apie šalių sudarytą ikivedybinę sutartį, priešingai ieškovė teigė, jog iki sandorio sudarymo sutarties projektas ieškovei susipažinti nebuvo pateiktas, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo notaro biure metu notarė ieškovės neklausė, ar yra sudaryta vedybinė sutartis ir apie sutartyje nurodytą aplinkybę, jog sutarties pasirašymo dieną ieškovė yra sudariusi santuoką ir nėra sudariusi vedybų sutarties, sužinojo tik 2024 m. nutarusi perleisti turimą turtą. Teismas neturi pagrindo netikėti ieškovės nurodytomis aplinkybėmis bei pažymi, kad prieš tvirtindama sandorį, notarė turėjo pareigą šiam sandoriui tvirtinti nustatyti visas reikšmingas aplinkybes ir faktus bei tiksliai ir aiškiai juos nurodyti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sąlygose, kad būtų išvengta minėto sandorio pagrindu viešame registre įregistruotų ginčo nekilnojamojo turto duomenų bei turto teisinio statuso netikslumų, juo labiau, kad pagal vedybinę sutartį ginčo turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn.

20. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovės sutuoktinis savo lėšomis būtų prisidėjęs prie ginčo turto įsigijimo, ieškovė ginčo turtą įsigijo iš asmeninių lėšų, pardavus jai nuosavybės teise priklausantį turtą (CPK 178 straipsnis). Ieškovės teigimu atsakovai, 2017 m. sausio 20 d. mirusio sutuoktinio vaikai, sutinka su juridiniu - ieškovės asmeninės nuosavybės sodo sklypui su statiniais Kretingos rajone – faktu. Ieškovė sodo sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini), nusipirko iš asmeninių lėšų, gautų prieš tai pagal 2014 m. gegužės 7 d. pirkimo-pardavimo sutartį pardavus jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini), ir esant aiškiai išreikštai sutuoktinio valiai jai įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (ikivedybinė sutartis). Iš byloje pateiktos 2014 m. gegužės 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad ieškovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgytą 1996 m. birželio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. TZB-5973 pagrindu, pirkėjai R. B. (pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punktas). Daikto kaina – 46000 Lt (13323 Eur) (pirkimo-pardavimo sutarties 3.1 punktas). Pirkimo-pardavimo sutartis patvirtinta Telšių rajono 4-ojo notaro biuro notarės L. B. 2014 m. gegužės 7 d. 13.30 val. (Notarinio Nr. 3183). Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad nekilnojamasis turtas buvo nupirktas už jos asmenines lėšas, gautas pardavus kitą turėtą asmeninį turtą ir esant išankstinei sutuoktinio valiai, pasirašant ikivedybinę sutartį, kurioje nurodyta, jog visas po santuokos sudarymo įgytas turtas bus šalių asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamoje civilinėje byloje atsakovai ieškovės sutuoktinio vaikai M. G., P. B., K. G., H. G. prieštaravimų dėl ieškovės pareikšto reikalavimo pripažinti ginčo turtą asmenine ieškovės nuosavybės teise nepareiškė, su ieškovės reikalavimu sutiko. Atsakovas M. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad nemanė, jog yra problema dėl ieškovės įgyto turto, jis neturi jokių reikalavimų ieškovei ir nenori jai sukelti papildomo streso bei kliūčių, kad šis klausimas būtų išspręstas teigiamai.

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ginčo turtas buvo įsigytas asmeninėmis ieškovės lėšomis, pardavus ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ginčo turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti asmeninėn nuosavybėn ikivedybine sutartimi, kuria sutuoktiniai susitarė dėl turto teisinio režimo, kad kiekvienas sutuoktinis gali laisvai disponuoti savo nuosavybėje esančiu turtu be kito sutuoktinio sutikimo, byloje nėra duomenų, jog ieškovės sutuoktinis prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo, todėl laikytina, jog žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įgytas ieškovės asmeninės nuosavybės teise.

22. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės atstovės bei atsakovo paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas, žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas asmenine ieškovės nuosavybe.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 351 Eur žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad ieškovė prašymo priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nepateikė.

24. CPK 93 straipsnio 1–3 dalių nuostatose įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės užtikrina bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims pagal išnagrinėtos bylos materialųjį teisinį rezultatą. CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, gali nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtis iš bendrosios taisyklės yra grindžiama priežasties teorija, kuria remiantis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingas toks nesąžiningas šalių procesinis elgesys, kuris būtų bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020, 90 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018, 100 punktas).

25. Įvertinus ieškovės reiškiamo reikalavimo pobūdį, šalių procesinį elgesį, atsižvelgiant į tai, kad nenustatytas neteisėtas ar netinkamas procesinis atsakovų elgesys, šioje byloje ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės A. G. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir jame esantys statiniai – sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – šiltnamiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra asmeninė ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybė.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.