Vilniaus apygardos teismo nutarimas

2020-01-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-83-988/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-29
Bylos Nr.
AN2-83-988/2020
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00689-2019-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
Teisėjas
Darius Pranka (pirm.)
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-83-988/2020 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00689-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.11.10
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo Ramūno Rakausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1867-927/2019, kuriuo A. L. buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį nesant šio administracinio nusižengimo požymių.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. A. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Valgiai ir kita“ direktoriumi pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o būtent, leido įmonės naudai 2019 m. rugpjūčio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdyti renginių aptarnavimo (kepimo grilyje, renginio priežiūros ir koordinavimo, kepsnių kepimo) darbus Z. L., D. Š. ir A. T., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie Z. L., D. Š. ir A. T. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Tokiais savo veiksmais A. L. buvo kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena A. L. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniame skunde Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą pripažįstant A. L. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 3 000 Eur dydžio baudą.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai vertino ir neatsižvelgė į administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktus dokumentus, liudytojų paaiškinimus ir vaizdo įrašymo priemonėmis fiksuotą medžiagą. Teismas priimdamas nutarimą rėmėsi A. L. ir nuo jo ekonomiškai priklausomų asmenų parodymais teisminiame nagrinėjime, neatliko apelianto atliktame tyrime dalyvavusių asmenų paaiškinimų bei jų parodymų pokyčio tyrimo (vertinimo), neįvertino vaizdo įrašo medžiagos, todėl priėmė, apelianto nuomone, nepagrįstą ir neteisingą sprendimą.

3.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantas nesutinka, jog apylinkės teismui galėjo nepakakti duomenų spręsti, dėl kokių konkrečiai darbo funkcijų ir apmokėjimo su kiekvienu asmeniu buvo sutarta. Apeliantas vykdydamas neplaninį patikrinimą 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 12 val. 30 min., (duomenys neskelbtini) vykstančiame renginyje virtuvės patalpose rado D. Š. ir Z. L.. D. Š. vykdė renginio koordinavimo darbą.

3.3. Apeliantas pastebėjo, kad D. Š. 2019 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime, be kita ko, nurodė, kad „Įmonės savininko A. L. buvo paprašyta sukoordinuoti jo darbuotojų darbą, kad viskas vyktų sklandžiai sodyboje renginio metu. Dėl atlygio nebuvo tartasi, jokios sutartys dėl šio renginio nepasirašytos. Atvyko, kur vykti nurodė savininkas.“.

3.4. Pažymėjo, kad VSDFV IS nustatyta, jog D. Š. dirba mažojoje bendrijoje (toliau – ir MB) „Užkandukas“.

3.5. Paminėjo, kad D. Š. patikrinimo metu nurodė, jog yra MB „Užkandukas“ direktorė, bet darbas šioje įmonėje nieko bendro su vykstančiu renginiu neturi (vaizdo įrašas). Jokių civilinių sutarčių nėra pasirašyta (vaizdo įrašas).

3.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad D. Š. 2019 m. rugpjūčio 29 d. paaiškinime nurodė, kad rugpjūčio 22 d., sutarusi su A., ji koordinavo renginį. Dėl renginio koordinavimo buvo sutarta 2019 m. rugpjūčio 20 d. Kadangi turi patirties organizuojant renginius, buvo paprašyta prižiūrėti renginį ir darbuotojus, kad viskas vyktų sklandžiai. Renginio patikrinimo metu nebuvo pasirašiusi jokių sutarčių. Sutartį pateikė vadovas (A. L.) apie 16 val. 30 min. Sutartis savanoriškos praktikos, neatlygintina. Pasirašydama sutartį ant pirmojo lapo nurodė pasirašymo laiką. Sutartį pilnai užpildė pati. Darbo inspektoriaus pateiktos sutarties kopija yra pildyta ne jos ranka, tik antras lapas ir parašai yra jos. Instruktavimo žurnaluose nėra pasirašiusi, instruktuojama nebuvo.

3.7. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad D. Š. renginio metu pradėjo realiai dirbti – vykdė darbines funkcijas. Ji paaiškinimuose teigė, kad koordinavo renginį, o bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad atvykusi anksčiau ir tvarkė maistą, iš vaizdo įrašo matosi, kad žino, kas yra sudėta šaldytuvuose, renginio dalyvei sako, kad šaldytuvai pilni ir atneštus gėrimus galės įdėti nebent vėliau.

3.8. Apelianto teigimu, D. Š. ir darbdavio santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. buvo vykdomas renginio koordinavimo darbas, dėl kurio darbdavio ir darbuotojo buvo sutarta 2019 m. rugpjūčio 20 d. D. Š. dirbo pagal savo profesiją ir kvalifikaciją, apie ką ji patvirtina savo paaiškinime, jog dėl jos patirties organizuojant renginius ir buvo paprašyta koordinuoti renginį, kurį aptarnavo UAB „Valgiai ir kita“. Tokiais veiksmais D. Š. paklusdama įmonės vadovo A. L. nurodymui vyko į jo nurodytą renginio vietą. Darbas buvo vykdomas sukuriant naudą UAB „Valgiai ir kita“.

3.9. Apelianto vertinimu, D. Š. teiginiai, kad ji dirbo neatlygintinai, vertintini kritiškai ir kaip ekonomiškai (atsiskaitymas už renginį) nuo darbdavio priklausomo asmens. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą.

3.10. Nurodė, kad su D. Š. buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

3.11. Apeliantas argumentavo, kad patikrinimo metu darbo sutartis nebuvo sudaryta, kitokių sutarčių (civilinių) sudarymą ji paneigė patikrinimo metu (vaizdo įrašas).

3.12. Pastebėjo, kad D. Š. būdama priklausoma nuo darbdavio A. L. po patikrinimo (2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 16 val. 30 min.), siekdama padėti, kad „geriau praeitų patikrinimas“ (D. Š. parodymai teisme) pasirašė savanoriškos praktikos sutartį (kuri, su pakeistu pirmuoju lapu, siekiant nuslėpti sutarties pasirašymo laiką, A. L. buvo pateikta apeliantui).

3.13. Apelianto nuomone, visi objektyvieji nelegalaus D. Š. darbo požymiai yra nustatyti ir paneigti galimi civiliniai teisiniai santykiai.

3.14. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Z. L. 2019 m. rugpjūčio 22 d., apie 12 val. 30 min., patikrinimo metu buvo virtuvėje, nurodė, kad yra „svečias, paprašė padėti, turi nusirengti šitą (parodė prijuostę, aprangą) persirengti ir eiti toliau, dabar turi eiti prie grilio – vištiena kepa“. 2019 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime nurodė, kad „šiandien 2019-08-22 sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ atvykus darbo inspekcijai neturėjau asmens dokumentų, į klausimą, ar įdarbintas šioje įmonėje, atsakiau ne visai, nes tik vakar vakare susitikome ir aptarėme įdarbinimo klausimą ir pasirašiau prašymą įdarbinti mane. Buvau susitikęs su direktoriumi A. dėl sutarties ar atlygio mes konkrečiai nekalbėjome. Dėl maisto produktų atvežimo negaliu pasakyti, nes nežinau. Čia atvykti sutarėme su A.. A. paprašė, kad padėčiau aptarnavimo metu pakepti prie grilio.“.

3.15. Apelianto vertinimu, Z. L. renginio metu pradėjo realiai dirbti – vykdė maisto kepimo grilyje funkcijas.

3.16. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad Z. L. ir darbdavio santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus. Z. L. teigia, kad renginio išvakarėse buvo susitikta su darbdaviu, buvo aptartas įdarbinimo klausimas ir pasirašytas prašymas įdarbinti. Su direktoriumi „dėl sutarties ar atlygio konkrečiai nekalbėta“. A. L. su Z. L. tik aptarus įdarbinimo klausimą, bet darbo sutarties nepasirašius paprašė ir leido renginyje ((duomenys neskelbtini), kur UAB „Valgiai ir kita“ vykdė sutartinius įsipareigojimus dėl renginio aptarnavimo) vykdyti konkrečias darbines funkcijas – kepti grilyje sukuriant UAB „Valgiai ir kita“ naudą.

3.17. Nurodoma, kad Z. L. nuo patikrinimo pradžios siekdamas nuslėpti nelegalaus darbo faktą prisistatė kaip svečias. Vėliau teikė paaiškinimus, kad dėl įsidarbinimo yra parašęs prašymą. Patikrinimo metu rašydamas paaiškinimą nurodė, kad dėl sutarties su A. L. nekalbėjo. Nelegalaus darbo tyrimo metu siekiant nuslėpti darbo santykius buvo pateikta Z. L. 2019 m. rugpjūčio 22 d. pasirašyta savanoriškos praktikos sutartis. Bylos nagrinėjimo teisme metu teikdamas paaiškinimus Z. L. teigė, kad sutartį (savanoriškos praktikos) pasirašė vakare 2019 m. rugpjūčio 21 d., paaiškinime parašė bet ką (teiktas supažindinus su atsakomybe už žinomai melagingų parodymų davimą).

3.18. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad Z. L. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo susijaudinęs, darbinių funkcijų – kepimo fakto – neneigė. Nurodė, kad po patikrinimo nebuvo atlyginta už darbą. Z. L. teigė, kad laiko save patyrusiu virėju, į renginius neina, paprastai tokius renginius jį išsinuomodavo 1 ar 2 dienoms ir sumokėdavo.

3.19. Apelianto vertinimu, vengimas sakyti tiesą nuo patikrinimo pradžios leidžia abejoti Z. L. teiginiais dėl neatlygintino darbo ir, kaip jau anksčiau paminėta, net ir nesant susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę i minimalų atlyginimą.

3.20. Apeliaciniame skunde pažymima, kad su Z. L. buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Patikrinimo metu darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie savanoriškos praktikos sutarties sudarymą asmuo patikrinimo metu nieko neinformavo. Bylos nagrinėjimo teisme metu negalėjo paaiškinti, kodėl ant neva 2019 m. rugpjūčio 21 d. sudarytos savanoriškos praktikos sutarties įrašyta 2019 m. rugpjūčio 22 d.

3.21. Apelianto vertinimu, visi objektyvieji nelegalaus Z. L. darbo požymiai yra nustatyti.

3.22. Apeliaciniame skunde pažymima, kad (duomenys neskelbtini), apie 14 val. 00 min., patikrinimo metu A. T., atnešęs padėklą, jį padėjo ant stalo. A. T. 2019 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime nurodė, kad „atvažiavom dirbt, laukiam, kol atvažiuos apiformint vadovė“. 2019 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime nurodė, kad „dėl renginio jam paskambino panelė D., kur kažkada kartu dirbo. Jis sutiko nuvažiuot į (duomenys neskelbtini) sodybą papraktikuot virtuvės sugebėjimus. Savanoriškos praktikos sutartį parašė nuo 15.30 iki 16.00 (2019-08-22). Sutartį atvežė A., jam už renginį nemokėjo, renginio metu kepė kepsnius, pusgaminius buvo paruošusi įmonė. Patikrinimo metu jis atnešė dėžutę iš prieškambario, neatsimena, kas ten buvo, gal vienkartinės pirštinės, gal maišeliai. Mokyt jo nereikia, jis pats gali pamokyti kitus gaminti“.

3.23. Nurodoma, kad A. T. renginio metu pradėjo realiai dirbti – vykdė maisto kepimo funkcijas.

3.24. Apelianto teigimu, A. T. ir darbdavio santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus. A. T. nustatytu laiku su kitais UAB „Valgiai ir kita“ darbuotojais atvyko į (duomenys neskelbtini), kur UAB „Valgiai ir kita“ vykdė sutartinius įsipareigojimus dėl renginio aptarnavimo. Patikrinimo metu A. T. atnešė dėžutę iš prieškambario, vėliau vykdė kepsnių kepimo funkcijas. A. T. renginyje vykdė savo profesijos, kvalifikacijos – virtuvės šefo, darbą. A. T. teikdamas paaiškinimus teisme nurodė, kad per savo 12 metų darbinę patirtį niekada neatlygintinai nedirbo.

3.25. Apeliaciniame skunde teigiama, kad su A. T. buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Patikrinimo metu darbo sutartis nebuvo sudaryta, apie savanoriškos praktikos sutarties sudarymą asmuo patikrinimo metu nieko neinformavo.

3.26. Apelianto nuomone, visi objektyvieji nelegalaus A. T. darbo požymiai yra nustatyti.

3.27. Apeliaciniame skunde pažymima, kad 2019 m. rugpjūčio 22 d. neplaninis patikrinimas buvo vykdomas pagal asmens, paprašiusio išsaugoti konfidencialumą, pranešimą ((duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad „UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. vadovauja restoranams: Žalgirio g. 88, Vilnius, Vytenio g. 51, Vilnius. Asmenys dirba nelegaliai, pažeidinėjami darbo teisės norminiai aktai, nesudaromos sutartys. 2019-08-22 renginyje. (duomenys neskelbtini) dirbs 3–4 neįdarbinti barmenai – padavėjai, 2019-08-22 renginyje (duomenys neskelbtini) dirbs 6–8 asmenys, kurie nėra įdarbinti įmonėje.“.

3.28. Pastebima, kad išvažiuojamieji renginiai yra vienkartiniai, kurių aptarnavimui reikalingas papildomas personalas, ypač, kai šie renginiai vyksta vienu metu keliose vietose. Darbuotojų stygių ir atlygintinumą patvirtina V. V. 2019 m. rugsėjo 9 d. paaiškinimas (teiktas supažindinus su atsakomybe už žinomai melagingų parodymų davimą), kuriame nurodyta, kad ji „internete rado skelbimą dėl darbo, buvo nurodytas numeris ir trumpas darbo aprašymas, paskambinus telefonu kalbėjo su A.. Jis jai trumpai papasakojo apie darbą, atlygį ir, kur darbas randasi. Mokėti žadėjo 100 eurų, nes skubiai prireikė darbuotojo rugpjūčio 22 d. Jos darbas turėjo būti padavėja, dokumentų nepasirašinėjo, nes darbas pasirodė įtartinas, išvažiavo namo“ (V. V. patikrinimo metu darbinių funkcijų neatlikinėjo, todėl dėl jos protokolas nesurašytas).

3.29. Apeliantas sutinka su apylinkės teismo kritišku savanoriškos praktikos sutarčių vertinimu, kadangi iš bylos nagrinėjimo metu liudytojų (D. Š., Z. L. ir A. T.) parodymų matyti, kad jos buvo sudarinėjamos po patikrinimo siekiant nuslėpti darbinių santykių buvimą. Sutartys nebuvo sudarytos prieš vieną darbo dieną, apie jas nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, sutartys sudarytos su vyresniais nei 29 metų amžiaus asmenimis, sutarčių skaičius viršija 10 procentų įmonės darbuotojų (patikrinimo dieną pateiktos 5 sutartys).

3.30. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad apylinkės teismas priimdamas 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą neatliko vertinimo ir neatsižvelgė, į tai, kad tiriamo administracinio nusižengimo atveju yra galima paslėpto nelegalaus darbo forma, kurios atveju abi šalys – tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek nelegaliai dirbęs asmuo – suinteresuotos įvairiais būdais (neigiant darbo ir atlygintinumo faktą, pasirašinėjant savanoriškos praktikos sutartis) nuslėpti darbo santykius.

3.31. Apeliantas pabrėžia, kad apylinkės teismas priimdamas 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą nepaaiškino, kokiais teisėtais pagrindais D. Š., Z. L. ir A. T. dirbdami kartu su kitais UAB ,,Vaisiai ir kita“ darbuotojais vykdė renginių aptarnavimo, koordinavimo, maisto ruošimo darbus sukurdami įmonei naudą.

3.32. Apeliaciniame skunde apibendrinama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. L. privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, užtikrinti, kad įmonėje visi darbuotojai dirbtų tik su jais sudarius rašytines darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui, to nepadaręs direktorius A. L. pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių asmenų įdarbinimą, nuostatas ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

3.33. Taip pat vertinama, kad skundžiamu nutarimu formuojamas ypač ydingas aiškinimas, kadangi vadovaujantis šiuo nutarimu nesąžiningiems asmenims apeliuojant į tariamą savanoriškos praktiką, dėl kurios sutartys sudaromos po atlikto Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo ir nesilaikant Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, susitarimo dėl atlygio nebuvimą (neigimą nuo darbdavio ekonomiškai priklausomų asmenų), sudaroma galimybė darbdaviams išvengti atsakomybės už nelegalų darbą bei padidinti ekonomikos „šešėlį“.

4. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl A. L. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta nepagrįstai, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad A. L. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

6. Esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius, neteisingai aiškino ir pritaikė DK 42 straipsnio bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

7. A. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

8. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal DK 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės.

9. A. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, jis pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalį, tai yra būdamas UAB „Valgiai ir kita“ direktorius (b. l. 38), esant darbo sutarties požymiams (taigi darbo funkcijoms, darbo apmokėjimui ir darbovietei), teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė rašytinės darbo sutarties su Z. L., D. Š. ir A. T. (b. l. 1). Pirmosios instancijos teismas vertino, kad administracinio nusižengimo byloje nepateikta jokių duomenų ir nenustatyta jokių aplinkybių, jog dėl dviejų būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų ir darbo apmokėjimo – darbdavys ir darbuotojai susitarė (b. l. 76).

10. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

11. A. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, jis pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalį, tai yra būdamas UAB „Valgiai ir kita“ direktorius nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie Z. L., D. Š. ir A. T. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios (b. l. 1). Skundžiamame nutarime, nenustačius nagrinėjamu atveju esant būtinosioms darbo sutarties sąlygoms, plačiau šis inkriminuotas pažeidimas neanalizuojamas (b. l. 75–76).

12. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

13. A. L. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad, be kita ko, jis pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, tai yra būdamas UAB „Valgiai ir kita“ direktorius leido įmonės naudai 2019 m. rugpjūčio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdyti renginių aptarnavimo (kepimo grilyje, renginio priežiūros ir koordinavimo, kepsnių kepimo) darbus Z. L., D. Š. ir A. T., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie Z. L., D. Š. ir A. T. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Taigi matyti, kad šio teisės akto pažeidimo inkriminavimas apima kaltinimus pažeidus jau minėtas DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalis.

14. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad A. L. būdamas UAB „Valgiai ir kita“ direktorius nelegaliai įdarbino Z. L., D. Š. ir A. T., tokiu būdu padarydamas ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą (b. l. 1).

15. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

16. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą (2012 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XI-2191 redakcija), būtina konstatuoti nelegalaus darbo kaip administracinio nusižengimo sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-478-574/2019 11 punktas).

17. Apylinkės teismas su protokolą surašiusios institucijos nuomone nesutiko ir vertino, kad išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojų parodymus, ištyrus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, dėl jau minėtų dviejų būtinųjų darbo sutarties sąlygų požymių nebuvimo nėra pagrindo daryti neabejotiną išvadą, jog A. L. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Byloje nepakanka duomenų, leidžiančių teismų daryti neginčytiną išvadą, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai, neįrodyta, jog 2019 m. rugpjūčio 22 d. Z. L., D. Š. ir A. T. nelegaliai dirbo. Įvertinęs bylos medžiagą apylinkės teismas gali daryti tik prielaidą, kad galimai protokole paminėti fiziniai asmenys dirbo nelegaliai, tačiau visos abejonės, kylančios sprendžiant administracinę bylą, turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (b. l. 75–76). Apeliaciniu skundu nesutinkama su šiomis nutarimo išvadomis (b. l. 79).

18. Atsižvelgiant į tai, kad ginčas kilo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijų ir darbo apmokėjimo – požymių buvimo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Z. L., D. Š. ir A. T. veikiant 2019 m. rugpjūčio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tikslinga įvertinti šių požymių buvimą kiekvieno minėto asmens atveju.

Dėl D. Š.

19. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi objektyvieji nelegalaus D. Š. darbo požymiai bei paneigti galimi civiliniai teisiniai santykiai.

Žemesnės instancijos teismas

20. Vertinant tai, ar UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. ir D. Š. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų, pažymima, jog byloje ginčo dėl šio susitarimo nėra. D. Š. 2019 m. rugpjūčio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) 1–2 valandas (turėjo ten būti iki 12 val. 30 min.) vykdė renginio (taip pat ir UAB „Valgiai ir kita“ darbuotojų) koordinavimo funkcijas (organizavo renginio pradžią). Šias aplinkybes įrodo D. Š. paaiškinimai (b. l. 10, 11), vaizdo įrašo turinys (b. l. 85), kita bylos medžiaga. Iš D. Š. rašytinių paaiškinimų bei jos parodymų apylinkės teismo posėdyje matyti, kad A. L. 2019 m. rugpjūčio 20 d. žodžiu paprašė jos, turinčios patirties organizuojant renginius, atlikti minėtas darbo funkcijas, o ji atvyko ten, kur nurodė A. L., jo prašymu bendravo su darbuotojais, padėjo sukrauti maistą į šaldytuvus, užtikrinti, kad būtų grilis, stalai sudėti, išvyko parašiusi paaiškinimą (b. l. 10, 11, 58, 59). A. L. 2019 m. rugpjūčio 28 d. paaiškinime taip pat nurodė, kad D. Š. turėjo padėti atsakyti į užsakovo, darbuotojų klausimus, išsiaiškinti tam tikrus klausimus su darbuotojais (b. l. 7). 2019 m. rugsėjo 12 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad patikrinimo metu nustatyta, jog D. Š. prižiūrėjo darbą virtuvėje (b. l. 2). Vaizdo įrašo „2019_0822_123100_011“ 03 min. 04 sek. D. Š. teigė, jog ji prižiūri, kad viskas sklandžiai klostytųsi (b. l. 85). Apeliaciniame skunde teisingai pastebima, jog iš vaizdo įrašo „2019_0822_123100_011“ 04 min. 56 sek. matyti, jog D. Š. žino, kas yra sudėta šaldytuvuose, renginio dalyvei sako, kad šaldytuvai pilni ir atneštus gėrimus galės įdėti nebent vėliau (b. l. 85). Taigi nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių duomenų, kurie leistų teismui nuspręsti, dėl kokių konkrečių darbo funkcijų buvo sutarta ir kokias funkcijas ji atliko (b. l. 76). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad DK 34 straipsnio 2 dalis darbo funkcijas apibrėžia plačiai, kaip bet kokių veiksmų, paslaugų ar veiklos atlikimą, taip pat tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą.

21. A. L. nurodė, kad su D. Š. savanoriškos praktikos sutartis buvo pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 22 d. prieš renginį (b. l. 7, 46). Iš liudytojos D. Š. paaiškinimų, vaizdo įrašo „2019_0822_124102_012“ 01 min. 05 sek. ir jos parodymų galima spręsti, kad jokios sutartys (taigi nei darbo, nei savanoriškos praktikos, nei civilinio pobūdžio sutartys) prieš atliekant darbo funkcijas nebuvo pasirašytos, netgi nebuvo ketinama jas pasirašyti. Savanoriškos praktikos sutartį A. L. jai pateikė pasirašyti jau po atlikto patikrinimo, tai yra apie 16 val. 30 min., ji sutiko ją pasirašyti, nes to prašė A. L., o jai tai neturėjo reikšmės (b. l. 5, 10, 11, 58–59). Pastarąją aplinkybę patvirtina ir byloje esanti D. Š. tyrimą atliekančiai institucijai pateiktas savanoriškos praktikos sutarties pirmasis lapas, kurioje nurodoma jos sudarymo laikas – 16 val. 30 min. (b. l. 30, 31), o paaiškinime minima bei teismo posėdyje ji parodė, jog šią sutartį ji pilnai užpildė pati (b. l. 11, 59).

22. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nors byloje yra ir D. Š. savanoriškos praktikos sutartis be nurodyto laiko (b. l. 20–21), tačiau iš D. Š. paaiškinimo ir jos parodymų galima spręsti, jog šios sutarties pirmojo lapo (b. l. 20) ji nepildė, o pildė tik antrąjį lapą (b. l. 11, 21, 59). Tuo labiau, kad akivaizdžiai matyti, jog jos rašto pobūdis antrajame lape (b. l. 21) sutampa su jos paaiškinimais (b. l. 10, 11), sutartimi, kurioje nurodytas jos sudarymo laikas (b. l. 31). Be to, A. L. rašto pobūdis akivaizdžiai sutampa tiek jam pasirašant sutartį su D. Š., tiek užpildant pirmąjį sutarties lapą (b. l. 20), tiek ir kitas sutartis (b. l. 18, 19, 22, 23, 24), jis ir pats nurodė, kad savanoriškos praktikos sutartyje yra jo raštas abiejuose puslapiuose (b. l. 20–21). D. Š. pripažino, kad ši sutartis buvo sudaryta tam, kad A. L. išvengtų administracinės atsakomybės (b. l. 59).

Žemesnės instancijos teismas

23. Vertinant tai, ar UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. ir D. Š. susitarė dėl darbo apmokėjimo, pažymima, jog D. Š. 2019 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime ir apklausiama teismo posėdyje nurodė, kad dėl atlygio nebuvo tartasi (b. l. 10, 58). Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog byloje nėra įrodymų, kad UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. ir D. Š. susitarė dėl darbo apmokėjimo (b. l. 76). Vis dėlto nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste pažymima, kad tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018. Teismų praktika. 2018, 49, p. 587-593 ir joje nurodyta kasacinio bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

24. Apibendrinama, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog tarp UAB „Valgiai ir kita“ ir D. Š. susiklostė teisiniai darbo santykiai. D. Š. darbdave laikoma UAB „Valgiai ir kita“. Dėl darbo funkcijų – renginio priežiūros ir koordinavimo – UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. ir D. Š. susitarė 2019 m. rugpjūčio 20 d. Rašytinė darbo sutartis laikantis darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo sudaryta. Apie darbuotojos priėmimą į darbą UAB „Valgiai ir kita“ nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. D. Š. 2019 m. rugpjūčio 22 d. atvyko į darbo vietą adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. jai leido pradėti dirbti darbo funkcijų atlikimo vietoje ir ji dirbo realiai – bendravo su darbuotojais, padėjo sukrauti maistą į šaldytuvus, užtikrino, kad būtų grilis, stalai sudėti. D. Š. dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nors D. Š. ir A. L. nepripažino, kad D. Š. dirbo atlygintinai, nenurodė konkretaus atlyginimo dydžio ir byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta, kad ji dirbo atlygintinai, tačiau, kaip minėta, pagal teismų formuojamą praktiką tai nešalina A. L. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Dėl Z. L.

25. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi objektyvieji nelegalaus Z. L. darbo požymiai.

26. Vertinant tai, ar UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. ir Z. L., turintis virėjo specialybę, susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų, pažymima, jog byloje ginčo dėl šio susitarimo nėra. Z. L. 2019 m. rugpjūčio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) vykdė maisto kepimo griliu funkcijas. Tai įrodo ir D. Š. paaiškinimai (b. l. 10, 11), vaizdo įrašo turinys (b. l. 85), kita bylos medžiaga. Iš Z. L. rašytinio paaiškinimo bei jo parodymų apylinkės teismo posėdyje matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. vakare A. L. susitiko su Z. L. ir jo paprašė, kad Z. L. padėtų pakepti prie grilio, Z. L. pasirašė prašymą jį įdarbinti (b. l. 9). Pažymima, kad tokio prašymo įdarbinti Z. L. byloje nėra, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi galimybės įsitikinti šio fakto buvimu. Z. L. teismo posėdyje sukonkretino funkcijas, kurias jam reikėjo atlikti – padėti pagal situaciją lauke, virtuvėje (b. l. 57). A. L. paaiškino, kad jis susitarė su Z. L. dėl šių funkcijų atlikimo – maisto, lėkščių, stalų serviravimo, maisto patiekimo, kepti griliu pagal kliento pageidavimus (b. l. 7). D. Š. apklausiama liudytoja teismo posėdyje parodė, kad ji matė Z. L. prie griliaus, Z. L. buvo virtuvėje (b. l. 59, 60). Iš vaizdo įrašo „2019_0822_123100_011“ 02 min. 35 sek. matyti, jog Z. L. teigė, kad jo paprašė padėti, jis buvo apsirengęs prijuoste (apranga), nurodė turintis eiti prie griliaus, kadangi vištiena kepa (b. l. 85), to neneigė ir teismo posėdyje (b. l. 55–56) papildomai nurodydamas, kad jis atėjo, uždėjo mėsą ant griliaus, buvo grilininkas (b. l. 60). Vaizdo įrašo „2019_0822_125102_013“ 06 min. 00 sek. matyti, kad Z. L. kepa maistą griliumi (b. l. 85). Z. L. teigė, jog jis nebuvo įdarbintas įmonėje (b. l. 57). Taigi nepagrįsta apylinkės teismo išvada, jog bylos nagrinėjimo metu nepateikta jokių duomenų, kurie leistų teismui nuspręsti, dėl kokių konkrečių darbo funkcijų buvo sutarta (b. l. 76).

27. Atkreipiamas dėmesys į nenuoseklius Z. L. paaiškinimus apie tai, kad, viena vertus, Z. L. teigė, kad jis svečias (vaizdo įrašo „2019_0822_123100_011“ 02 min. 10 sek. – 02 min. 14 sek.), kita vertus, pripažino, kad UAB „Valgiai ir kita“ su juo sudarė savanoriškos praktikos sutartį (b. l. 18–19), o svečiu jis prisistatė dėl susijaudinimo (b. l. 60). Be to, nors 2019 m. rugpjūčio 22 d. rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. vakare A. L. susitiko su Z. L. ir jie aptarė Z. L. įdarbinimo klausimą (b. l. 9), vis dėlto buvo pasirašyta savanoriškos praktikos sutartis (b. l. 18–19). Taip pat, nors Z. L. teigė, kad jis parašė prašymą įdarbinti jį (b. l. 9), vėliau jau teigė, kad tik planavo pas jį įsidarbinti, o aptarė savanoriškos praktikos atlikimo klausimą (b. l. 55). Z. L. nurodė, viena vertus, kad jam nebuvo atlyginta už darbą (b. l. 57), vėliau nurodė, kad už praktiką (b. l. 58). Iš Z. L. 2019 m. rugpjūčio 22 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. jam susitikus su A. L. jie dėl sutarties nekalbėjo (b. l. 9). Vis dėlto bylos nagrinėjimo teisme metu duodamas parodymus Z. L. teigė, kad savanoriškos praktikos sutartį pasirašė 2019 m. rugpjūčio 21 d., o rašytiniame paaiškinime parašė bet ką (b. l. 56). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad savanoriškos praktikos sutarties sudarymo data nurodoma 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 18), A. L. taip pat nurodė, kad minėta sutartis buvo pasirašyta 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 7), prieš renginį (b. l. 46).

28. Vis tik darant prielaidą, kad tarp UAB „Valgiai ir kita“ ir Z. L. 2019 m. rugpjūčio 22 d., prieš pradedant vykdyti maisto kepimo griliu funkcijas, buvo sudaryta savanoriškos praktikos sutartis, pirmiausia pažymima, kad savanorišką praktiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 10 straipsnis, pagal kurio 1 dalį sudaroma savanoriškos praktikos sutartis (kaip šiuo atveju (b. l. 18). Apygardos teismas sutinka su skundžiamo nutarimo motyvais, kad Z. L. savanoriška praktika neatitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 10 straipsnio nuostatų, kadangi Z. L. pažeidimo padarymo metu buvo vyresnis, nei 29 metai (1 dalis), byloje nėra duomenų, kad UAB „Valgiai ir kita“ informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių, vykdantį šiame straipsnyje nustatytų savanoriškos praktikos sutartims keliamų reikalavimų laikymosi kontrolę, apie Z. L. savanoriškos praktikos pradžią ir pabaigą (b. l. 25–26) (3 dalis), savanoriškos praktikos sutarčių skaičius (b. l. 18–24) įmonėje viršijo 10 procentų visų įmonės darbuotojų skaičiaus (b. l. 25, 26) (6 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Taigi tarp UAB „Valgiai ir kita“ ir Z. L. 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta savanoriškos praktikos sutartis yra niekinė ir negalioja. Be to, iš savanoriškos praktikos sutarties 1.1 papunkčio matyti, kad atliekama savanoriška praktika (veiklos pobūdis) nurodoma plačiai, renginių aptarnavimas, nors Z. L. turėjo vykdyti konkrečias maisto kepimo griliu funkcijas. Teismų praktikoje tokių savanoriško darbo atlikimo pobūdžio sutarčių sudarymas, kai asmenys atlieka jiems priskirtas darbo funkcijas užtikrindami įmonės veiklą, vertinamas kaip siekis paslėpti realius darbo santykius (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-270-648/2012).

29. Nors Z. L. 2019 m. rugpjūčio 22 d. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. jis su A. L. apie atlygį nekalbėjo (b. l. 9), o apklausiamas teisme jis parodė, jog dėl atlyginimo nesitarė, po patikrinimo nebuvo atlyginta už darbą, praktiką (b. l. 56, 57, 58), tačiau, kaip minėta, šios aplinkybės neturi reikšmės vertinant nelegalaus darbo faktą.

30. Apibendrinama, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog tarp UAB „Valgiai ir kita“ ir Z. L. susiklostė teisiniai darbo santykiai. Z. L. darbdave laikoma UAB „Valgiai ir kita“. Dėl darbo funkcijų – maisto kepimo griliu – UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. ir Z. L. susitarė 2019 m. rugpjūčio 21 d. Rašytinė darbo sutartis laikantis darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo sudaryta. Apie darbuotojo priėmimą į darbą UAB „Valgiai ir kita“ nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Z. L. 2019 m. rugpjūčio 22 d. atvyko į darbo vietą adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. jam leido pradėti dirbti darbo funkcijų atlikimo vietoje ir jis dirbo realiai – kepė mėsą griliu. Z. L. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nors Z. L. ir A. L. nepripažino, kad Z. L. dirbo atlygintinai, nenurodė konkretaus atlyginimo dydžio ir byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta, kad jis dirbo atlygintinai, tačiau, kaip minėta, pagal teismų formuojamą praktiką tai nešalina A. L. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Dėl A. T.

31. Apygardos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi objektyvieji nelegalaus A. T. darbo požymiai.

32. Vertinant tai, ar UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. ir A. T. susitarė dėl konkrečių darbo funkcijų, pažymima, jog byloje ginčo dėl šio susitarimo nėra. A. T. 2019 m. rugpjūčio 22 d. adresu (duomenys neskelbtini) vykdė maisto kepimo funkcijas. Pažymima, kad A. L. nurodė, kad su A. T. savanoriškos praktikos sutartis buvo pasirašyta prieš renginį (b. l. 46). A. T. parodė, kad patikrinimo metu jie nieko nedarė, 14 val. dar nedirbo, laukė, kol praktikos vadovas leis dirbti, veiklą pradėjo nuo 16 val. (b. l. 68). Atsižvelgiant į tai, kad savanoriškos praktikos sutartis tarp UAB „Valgiai ir kita“ ir A. T. pasirašyta 16 val. 30 min. (b. l. 22), A. T. apylinkės teismo posėdyje nesugebėjo paaiškinti, kodėl nurodytas toks sutarties pasirašymo laikas (b. l. 68), jis prisipažino, kad dirbti pradėjo nuo 16 val., sprendžiama, kad A. T. darbo funkcijas atliko nuo 16 val. 00 min. iki mažiausiai 16 val. 30 min. A. T. parodymai apie tai, kad po patikrinimo (patikrinimas baigtas 16 val. (b. l. 5) jis nebevykdė maisto ruošimo funkcijų (b. l. 69) vertinami kritiškai, kadangi jie nepaneigia fakto, kad savanoriškos praktikos laikas nurodytas 16 val. 30 min. (b. l. 22). Svarbu pažymėti ir tai, kad kiti kartu su A. T. dirbę darbuotojai – G. N., M. P. – taip pat galimai savo raštu įrašė, kad sudarė savanoriškos praktikos sutartis 2019 m. rugpjūčio 22 d. 16 val. 30 min. (b. l. 23, 24, 46). Atkreipiamas dėmesys į patikrinimo aktą, kuriame nurodoma, jog A. L., atvykęs 16 val., su savimi jokių sutarčių neturėjo, nurodė, kad jos yra buhalterijoje, tačiau pasiteiravus, kaip susisiekti su buhaltere, A. L. teigė, jog telefoną paliko, o numerio atmintinai nežino (b. l. 5), analogiškos aplinkybės nurodomos A. L. 2019 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime (b. l. 6). Taip pat pastebimi nenuoseklūs A. T. paaiškinimai apie tai, kad savanoriškos praktikos sutartį jis parašė 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 13), nors apylinkės teismo posėdyje jis parodė, jog šią sutartį faktiškai pasirašė 2019 m. rugpjūčio 21 d. (b. l. 68). Be to, A. T. 2019 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime nurodė, kad atvažiavo dirbti (b. l. 12). 2019 m. rugsėjo 5 d. paaiškinime sukonkretino darbo funkcijas – renginio metu kepė kepsnius (b. l. 13). A. T. apylinkės teismo posėdžio parodė, kad kepė (b. l. 67). Svarbu pastebėti ir tai, kad A. T. yra vyresnis nei 29 metai ir dėl šios priežasties tarp UAB „Valgiai ir kita“ ir A. T. 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudaryta savanoriškos praktikos sutartis, prieštaraujanti imperatyvioms Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 10 straipsnio 1, 6 dalims, yra niekinė ir negalioja.

33. Nors A. T. nurodė, kad jam už renginį nemokėjo (b. l. 13), dėl atlyginimo apskritai nebuvo tartasi (b. l. 69), tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė nėra reikšminga vertinant nelegalaus darbo faktą.

34. Apibendrinama, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog tarp UAB „Valgiai ir kita“ ir A. T. susiklostė teisiniai darbo santykiai. A. T. darbdave laikoma UAB „Valgiai ir kita“. Dėl darbo funkcijų – maisto kepimo – UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. ir A. T. susitarė 2019 m. rugpjūčio 21 d. Rašytinė darbo sutartis laikantis darbo sutarties sudarymo taisyklių nebuvo sudaryta. Apie darbuotojo priėmimą į darbą UAB „Valgiai ir kita“ nepranešė VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. A. T. 2019 m. rugpjūčio 22 d. atvyko į darbo vietą adresu (duomenys neskelbtini). UAB „Valgiai ir kita“ direktorius A. L. jam leido pradėti dirbti darbo funkcijų atlikimo vietoje ir jis dirbo realiai – kepė kepsnius. A. T. dirbo paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Nors A. T. ir A. L. nepripažino, kad A. T. dirbo atlygintinai, nenurodė konkretaus atlyginimo dydžio ir byloje surinktais įrodymais nėra nustatyta, kad jis dirbo atlygintinai, tačiau, kaip minėta, pagal teismų formuojamą praktiką tai nešalina A. L. atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Dėl administracinės atsakomybės individualizavimo

35. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

36. A. L. neįdarbino ir apie įdarbinimo faktą nepranešė VSDFV dėl trijų darbuotojų. Pažeidimas padarytas kitų asmenų šventės – įmonės renginio ir vestuvių – organizavimo dieną. A. L. pažeidimus padarė siekdamas išvengti įmonės sąnaudų (b. l. 44). Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad daromu pažeidimu iš esmės buvo siekiama nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą ir įmokų į socialinio draudimo fondą.

37. A. L. kaltės forma ir rūšis padarant ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – tiesioginė tyčia, kadangi jį darydamas A. L. suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, numatė, kad dėl jo neveikimo (darbo sutarčių nesudarymo) gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių (nelegalus darbas), ir jų norėjo.

38. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. L. administracine tvarka nebaustas, neteistas. A. L. turi aukštąjį išsilavinimą (b. l. 42), dirba (b. l. 38).

39. Nei A. L. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors A. L. nurodė, kad apgailestauja, jog neteisingai traktavo savanoriškos praktikos sutartis, gailisi dėl pažeidimų (b. l. 7), tačiau apylinkės teismo posėdyje savo kaltės nepripažino (b. l. 43).

40. Įvertinus aptartas aplinkybes, A. L. skiriama administracinė nuobauda – bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Pažeidėjui nustatomas didesnis nei minimalus minėtoje normoje numatytas baudos dydis. Manoma, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą bus pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjo Ramūno Rakausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-1867-927/2019 ir A. L. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Išaiškinti A. L., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB Medicinos bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB Citadele banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19105883961.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjas Darius Pranka