Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-24 · Byla Nr. ATP-270-648/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
ATP-270-648/2012
Teisminio proceso Nr.
4-03-3-03168-2011-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Artūras Pažarskis
Pažeidėjas
N. M.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Adm. byla Nr. ATP-270-648/2012 Teisminio proceso Nr. 4-03-3-03168-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija: 39.2; 40.1.2; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. vasario 24 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimo, kuriuo N. M. už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nubaustas 6000 Lt bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. už tai, kad jis, būdamas VšĮ „S“ (duomenys pakeisti) vadovu, 2011-07-28 viešajai įstaigai priklausančioje lauko kavinėje „W“ (duomenys pakeisti), veikiančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido dirbti G. R. ir L. M., sutaręs dėl darbo sąlygų, laiko ir apmokėjimo tvarkos, bet nesudaręs su jomis darbo sutarties, t. y. leido joms dirbti nelegaliai (Darbo kodekso 98 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas N. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimą; nepatenkinus šio prašymo, vadovaujantis ATPK 30¹ str., visai neskirti administracinės nuobaudos. Apeliantas nurodo, kad 2011-07-28 VDI isnpektorių patikrinimo metu oro sąlygos buvo prastos, nes stipriai lijo lietus. Dėl šios priežasties G. R. ir L. M. buvo kavinės ant ratų-vagonėlio viduje. Jų tikslas buvo aptarti organizuojamo labdaringo renginio socialiai remtiniems vaikams veiksmus ir suplanuoti būtinus atlikti darbus. Anot apelianto, konstatuodami, kad minėti asmenys dirbo pagal pareigybes (G. R. – barmenė, L. M. – virėjo padėjėja), daro klaidą ir šis jų teiginys yra paremtas vieninteliu kavos puodelio pardavimu vienos iš merginų. Tuo tarpu kita mergina net nebuvo užfiksuota dirbanti darbą, todėl visiškai nesuprantama, kodėl administracinė nuobauda buvo skirta už du nelegalius darbuotojus. Kuri mergina pardavė kavą, irgi nėra aišku. Tuo tarpu staliukus tą rytą statė kavinės vadovas, N. M., nes, kaip anksčiau minėta, G. R. ir L. M. tarėsi dėl renginio organizavimo. Tai parodo, kad šis patikrinimas buvo atliktas paviršutiniškai ir yra nenuodugnus, bei gali būti laikomas niekiniu, nes vieno momento užfiksavimas neatitinka pastovių darbo funkcijų atlikimo galimybės. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas kaip įrodymą, nustatant nelegalų darbą, pateikia, kad G. R. ir L. M. įsipareigojo dirbti pagal savanoriavimo sutartį 8 val. per dieną. Tačiau įsipareigojimas ir savanoriavimas yra netinkančios viena kitai sąvokos ir negali būti būti konstatuojamos kaip faktinė aplinkybė. Tai yra techninė kavinės vadovo N. M. klaida, pirmą kartą sudarinėjant savanoriško darbo sutartį. Tai buvo paminėta teismo posėdžio metu, tačiau teismas neatsižvelgė į tokias aplinkybes. Teismas nutarime pažymi, jog, be barmenės ir virėjo padėjėjo, kavinės veikla yra neįmanoma, todėl visiškai neįtikėtina, jog šiai veiklai buvo samdomos savanorės, kurios gali ateiti ir išeiti kada panorėjusios. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kelios dienos prieš patikrinimą iš darbo išėjo virėjo padėjėjas ir barmenas A. A., todėl jį laikinai pavadavo N. M.. Būtent tuo metu buvo aktyviai ieškoma darbuotojų ir po keletos dienų į darbą buvo priimti trys Pakistano piliečiai.

Apeliantas pažymi, kad šiam kavinės projektui investavo visas savo lėšas, bei užstatė nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu buvo gauta paskola. Tai buvo pirmas bandymas kurti savo verslą, todėl nebuvo išvengta techninių klaidų. Apelianats prašo atsižvelgti į tai, kad turi du mažamečius vaikus bei žmoną, kuri neseniai neteko darbo, į esamą šeimos ekonominę ir socialinę padėtį, bei netenkinus prašymo panaikinti pirmosios instancijos nutarimą, vadovaujantis ATPK 30¹ str., visai neskirti administracinės nuobaudos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius (toliau Institucija) prašo atmesti N. M. apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo objektyvus nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, išsamiai ir objektyviai išanalizavo pateiktus duomenis, buvo aktyvus nagrinėdamas bylą ir priėmė objektyvų sprendimą. Institucija pažymi, kad apeliantas turėjo visas galimybes pateikti teismui lengvinančias aplinkybes įrodančius dokumentus, tačiau to nepadarė, todėl nei institucijai, nei pirmosios instancijos teismui negalėjo būti žinoma jo socialinė ar ekonominė padėtis. Institucija pažymi, kad įstatymų leidėjas nelegalų darbą yra priskyręs prie vienų iš pavojingiausių veikų, todėl apeliantas, kurdamas savo verslą, turėjo prisiimti ne tik jam suteiktas teises, bet ir įstatymų priskirtas prievoles. Institucijos nuomone, apeliantas tokiais savo veiksmais siekė nuslėpti susiklosčiusius darbo santykius tarp jo vadovaujamos įmonės ir dirbusių darbuotojų, tuo ne tik pasikėsindamas į valstybės teisėtus lūkesčius, kad bus sumokami įstatymų nustatyti mokesčiai, bet pasikėsino ir į nelegaliai dirbusių darbuotojų teisę į valstybinį socialinį draudimą bei kitas su tuo susijusias garantijas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 41³ str. 1 d. nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 str. nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.

Pagal teismų praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. N. M. pagrįstai pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., padarymo. Patikrinimo akte nurodyta, kad 2011-07-28 patikrinus VšĮ „S“ (duomenys pakeisti) veiklos vykdymo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), buvo rasti dirbantys G. R., L. M. ir D. V. (b. l. 9). Tikrinimo metu darbo inspektoriams buvo pateiktos savanoriškų darbų atlikimo sutartys. Iš 2011-07-28 G. R. su VšĮ „S“ (duomenys pakeisti) sudarytos sutarties matyti, kad ji įsipareigojo 8 val. per darbo dieną dirbti barmenės darbą, laikytis nustatytų savanoriškiems darbams atlikti specialių reikalavimų, numatytų organizatoriaus vidaus darbo tvarkos taisyklėse, laikytis saugos darbe reikalavimų (b. l. 25). L. M. 2011-07-15 sutartimi tokiomis pat sąlygomis įsipareigojo dirbti virėjos padėjėjos darbą (b. l. 26). G. R. VDI pareigūnams duotame paaiškinime nurodyta, kad ji kavinėje dirbo kaip savanorė, kadangi norėjo susipažinti su tokio pobūdžio kavinių darbo organizavimu bei ypatybėmis. Kavinėje ji dirba tik porą valandų per dieną nuo 2011-07-28 pagal savanoriškų darbų atlikimo sutartį. Darbo užmokestis jai nemokamas. Nurodė, kad tikrinimo dieną išplovė stiklines ir padarė 3 puodelius kavos (b. l. 6). L. M. savo paaiškinime, duotame VDI pareigūnams, nurodė, kad ji kavinėje dirba savanore, dėl savanoriško darbo tarėsi su N. M. bei R. M.. Ateina padėti jiems kai pati to nori ir dirba kiek nori laiko (b. l. 7). Pirmosios instancijos teisme apklaustas tikrinimą atlikęs darbo inspektorius J. V. parodė, kad dalyvavo patikrinime su dviem kolegomis. Kavinėje matė dvi merginas ir vaikiną. Paprašė kavos, užsakymą priėmė ir kavos padarė merginos. Matė, kaip darbuotojai statė staliukus. Jiems atrodė, kad jie visi yra kavinės darbuotojai (b. l. 50-51). Iš darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje bei darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalų matyti, kad D. V., L. M. bei G. R. buvo instruktuoti (b. l. 11-13, 14-15). Su D. V., L. M. bei G. R. sudarytos sutartys yra įtrauktos į įmonės darbo sutarčių registravimo žurnalą (b. l. 16-18). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad G. R. ir L. M. kavinėje atliko joms priskirtas darbo funkcijas: L. M. – dirbo virėjo padėjėja, o G. R. atliko barmenės pareigas, kad šių asmenų suderinto darbo pagrindu buvo užtikrinta VšĮ „S“ (duomenys pakeisti) priklausančios kavinės veikla, todėl savanoriškų darbų atlikimo sutartis tarp VšĮ „S“ (duomenys pakeisti) ir G. R. bei L. M. buvo sudaryta tik siekiant paslėpti realius darbo santykius.

Vertinant administracinėn atsakomybėn patraukto N. M. parodymus, matyti, kad jis apklaustas pirmosios instancijos teisme nepripažino padaręs nurodytą teisės pažeidimą (b. l. 49-50). Pirmosios instancijos teisme apklausta L. M. neigė, kad 2011-07-28 kavinėje atliko darbines funkcijas (b. l. 50). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino šiuos N. M. ir L. M. paaiškinimus, nes juos paneigia anksčiau aptarti ir įvertinti įrodymai.

Šalies argumentai

Apeliantas prašo, kad netenkinus prašymo panaikinti pirmosios instancijos nutarimą, vadovaujantis ATPK 30¹ str., visai neskirti administracinės nuobaudos. ATPK 30¹ str. 1 d. numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal apeliacinės instancijos formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).

Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ str., mažinti apeliantui paskirtą nuobaudą, byloje nėra. Apelianto nurodytos aplinkybės, apibūdinančios pažeidėjos asmenybę (šiam kavinės projektui investavo visas savo lėšas, užstatė nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu buvo gauta paskola, turi du mažamečius vaikus bei žmoną, kuri neseniai neteko darbo) reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytus pažeidimus ribose. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Sankcijose numatytos nuobaudos paskyrimas neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams. Patenkinus apeliacinį skundą ir sušvelninus nuobaudą, nebūtų pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Įvertinus minėtas aplinkybes, N. M. paskirta nuobauda yra proporcinga jos padarytiems teisės pažeidimams.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, daroma išvada, kad N. M., būdamas VšĮ „S“ (duomenys pakeisti) vadovu, 2011-07-28 viešajai įstaigai priklausančioje lauko kavinėje „W“ (duomenys pakeisti), veikiančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leido dirbti G. R. ir L. M., sutaręs dėl darbo sąlygų, laiko ir apmokėjimo tvarkos, bet nesudaręs su jomis darbo sutarties, t. y. leido joms dirbti nelegaliai (Darbo kodekso 98 str. 1 d.) ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-15 nutarimą palikti nepakeistą ir N. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Artūras Pažarskis