Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė vienasmeniškai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį solidarioms atsakovėms L. E. ir I. E. dėl skolos už būsto nuomą ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių L. E. ir I. E. 588,03 Eur skolą už buto nuomą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 0,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios adresu Šv. S. g., Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, o ieškovas jas valdo patikėjimo teise. Šios patalpos 2001 m. gegužės 25 d. sutartimi, sudaryta tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir atsakovės L. E., buvo išnuomotos atsakovei L. E. ir jos šeimos nariams, o pagal tarp šalių 2008 m. rugsėjo 10 d. sudarytą susitarimą, ieškovas perėmė nuomotojo teises. Įsiskolinimas už nuomą, susidaręs laikotarpyje nuo 2014 m. liepos 1 d. iki 2015 m. liepos 31 d. pagal ieškinio reikalavimą buvo 588,03 Eur, o sutartyje numatyti 0,05 proc. dydžio delspinigiai sudarė 39,68 Eur. A. L. E. atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė suremontavo butą, pakeitė jame langus, palanges, duris, santechniką bei teigia, kad buto plotas yra 48,62 kv.m., dėl ko nepagrįstai ieškovas skaičiuoja buto nuomą, nurodydamas, kad jo plotas 49,94 kv.m. Teismo posėdžio, vykusio 2016 m. sausio 15 d., metu ieškovo įgaliotas atstovas R. L. žodžiu patikslino ieškinio reikalavimą, sumažindamas prašomą priteisti skolą už nuomą nuo 588,03 Eur iki 142,83 Eur, kadangi atsakovė dalį skolos apmokėjo po ieškinio pateikimo.

II.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ solidariai iš atsakovių L. E. ir I. E. 142,83 Eur skolą, 39,62 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines palūknas už 182,51 Eur pritesitą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 21 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisė ieškovui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ iš atsakovių L. E. ir I. E. 0,87 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvienos atsakovės priteisiant po 0,44 Eur. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovių 17 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvienos atsakovės priteisiant po 8,50 Eur. Teismas konstatavo, kad už atsakovės kaip nuomininkės padarytus papildomus buto pagerinimus, pakeičiant duris ir pan., kurie nebuvo aptarti nuomos sutartyje ir buvo padaryti pačios atsakovės iniciatyva, negavus tam nuomotojo išankstinio leidimo, ieškovas neturi pareigos atsakovei atlyginti (CK 6.501 str. 3 d.). Todėl atsakovės L. E. atsiliepimo argumentus, kad jai nuomos mokestis turi mažėti dėl jos pačios iniciatyva atliktų buto pagerinimų, nesuderinus iš anksto su nuomotoju dėl šių pagerinimų atlyginimo, atmetė kaip nepagrįstus ir neatitinkančius nei sutarties nuostatų, nei įstatymo raidės (CK 6.477 str. 1 d., 6.501 str. 3 d.). Teismas konstatavo, kad esant įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytiems viešo registro duomenims, jog savivaldybei priklausančios buto dalies plotas lygus 49,94 kv.m., kaip yra nurodyta 2008 m. rugsėjo 10 d. Susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/3501/1027 punkte Nr. 7, atsakovė privalo vykdyti savo sutartinę prievolę ir mokėti pagal nuomos sutartį paskaičiuotą nuomos mokestį (CK 4.262 str., 6.189 str., 6.477 str. 1 d.). Teismas nurodė, kad solidariosioms atsakovėms laiku nemokant nuomos mokesčio, ieškovas turi teisę į sutartines netesybas – 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, kurių dydis iš viso sudaro 39,68 Eur (2008 m. rugsėjo 10 d. Susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr.1.41-S08/3501/1027 punktas Nr.4) (CK6.6 str., 6.71 str., 6.189 str., 6.245 str. 3 d.).

III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė L. E. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1 Pirmosios instancijos teismo priteistos sumos – įsiskolinimas už buto nuomą (142,83 Eur) bei priskaičiuota delspinigių suma (39,62 Eur) yra neteisingos, kadangi ieškovas buto nuomos mokestį skaičiavo už 49,94 kv.m. buto plotą, o butas yra 48,62 kv.m. ploto, tačiau pirmosios instancijos teismas ieškinio neatmetė, neliepė patikslinti ar perskaičiuoti ieškinio sumą. Apeliantės teigimu turi būti perskaičiuotas nuomos mokestis pagal faktiškai esantį buto plotą. Byloje pateikti įrodymai, jog buto plotas 48,62 kv.m.

10.2 Visas nuomos mokestis už 48,62 kv.m. butą sumokėtas iki parengiamojo posėdžio dienos.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio dydžio. Byloje nustatyta, kad atsakovė L. E. nuomojasi Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, esančias adresu Šv. S. g., Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurias patikėjimo teise valdo ieškovas SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Iš ieškovo pranešimų atsakovei matyti, kad ieškovas priskaičiavo ir informavo atsakovę apie atsiradusią skolą už buto nuomą. Kadangi atsakovė dalį skolos apmokėjo po ieškinio pateikimo, atsakovas sumažino prašomą priteisti skolą už nuomą nuo 588,03 Eur iki 142,83 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai, sprendimą motyvuodamas tuo, kad už atsakovės kaip nuomininkės padarytus papildomus buto pagerinimus, kurie nebuvo aptarti nuomos sutartyje ir buvo padaryti pačios atsakovės iniciatyva, negavus tam nuomotojo išankstinio leidimo, ieškovas neturi pareigos atsakovei atlyginti, o esant įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytiems viešo registro duomenims, jog savivaldybei priklausančios buto dalies plotas lygus 49,94 kv.m., kaip yra nurodyta 2008 m. rugsėjo 10 d. Susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/3501/1027 punkte Nr. 7, atsakovė privalo vykdyti savo sutartinę prievolę ir mokėti pagal nuomos sutartį paskaičiuotą nuomos mokestį.Apeliantė nesutikdama su minėtu teismo sprendimu, skundą iš esmės grindžia argumentais, jog teismo priteistos sumos – įsiskolinimas už buto nuomą bei priskaičiuota delspinigių suma yra neteisingos, kadangi ieškovas skaičiuoja buto nuomos mokestį už 49,94 kv.m., kai butas yra 48,62 kv.m. ploto. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis). Nuomininkas privalo laiku sumokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnis). Atitinkamai, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). 2001 m. gegužės 25 d. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas UAB „Senamiesčio ūkis“ suteikė už mokestį nuomininkei L. E. ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą, esančią Šv.S. g., Vilniaus m. 2008 m. rugsėjo 10 d. tarp VĮ „Vilniaus butai“ ir atsakovės L. E. sudarytu Susitarimu dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/3501/1027 nuomotojas perėmė Sutartyje nurodyto nuomotojo teises ir pareigas, o nuomininkas įsipareigojo toliau tinkamai vykdyti Sutarties sąlygas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šalys minėtu Susitarimu (7 p.) susitarė, kad nuomos mokestis skaičiuojamas pagal nuomojamos patalpos plotą, kuris Susitarimo sudarymo metu lygus 49,94 kv.m., o esant neatitikimams tarp Sutartyje ar Susitarime ir viešajame registre nurodyto nuomojamos gyvenamosios patalpos ploto, šalys laiko teisingais ir vadovaujasi viešajame registre pateikiamais duomenimis. Byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 4994/7552 dalis buto, esantis Šv.S. g., Vilniaus m., kuris nuomojamas atsakovei. Šie viešo registro duomenys nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro išrašo 11 punkte nurodyta, jog kadastro matavimų, atliktų 2005-04-05 duomenimis butas rekonstruotas, bet atitinkami dokumentai, kad buto rekonstrukcija atitinka teisės aktų, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimus nepateikti, duomenys NT registre nepatikslinti. Apeliantė teigia, jog buto plotas yra 48,62 kv.m., ir nuomos mokestis už minėto plotą butą yra sumokėtas. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178,179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia (CPK 12, 178 str.). Nors apeliantė teigia, jog ieškovas neteisingai skaičiuoja nuomos mokestį nuo 49,94 kv.m. ploto, kai realus buto plotas po buto pertvarkymo yra 48,62 kv.m, tačiau viešajame registre tokie duomenys nėra įregistruoti. Pažymėtina, jog į viešą registrą įrašyti duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Šiuo nagrinėjamu atveju viešojo registro duomenimis Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 4994/7552 dalis buto t.y. 49,94 kv.m.. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje duomenų, jog buto rekonstravimo (statybos) darbai buvo įteisinti, nėra, kas sudarytų pagrindą keisti viešame registre įregistruoto buto faktinį plotą bei atitinkamai skirtingiems buto savininkams tenkančias buto dalis. Inicijuoti viešajame registre duomenų pakeitimą ar ginčyti viešame registre įregistruotus duomenis apie faktinį buto dalies plotą turi teisę atsakovė. Byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė, kaip suinteresuotas asmuo, žinodama, kad faktinė situacija neatitinka įrašų viešajame registre, teikė prašymus Vilniaus miesto savivaldybei dėl duomenų viešajame registre pakeitimo. Įvertinus faktines aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis nuomos sutarties, jos pakeitimo – 2008-09-10 susitarimo, CK nuostatomis, iš esmės pagrįstai sprendė, kad esant įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytiems viešo registro duomenims, jog savivaldybei priklausančios buto dalies plotas lygus 49,94 kv.m., kaip yra nurodyta 2008 m. rugsėjo 10 d. Susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/3501/1027 punkte Nr. 7, atsakovė privalo vykdyti savo sutartinę prievolę ir mokėti pagal nuomos sutartį paskaičiuotą nuomos mokestį, o atitinkamai laiku nemokant nuomos mokesčio – delspinigius (2008 m. rugsėjo 10 d. Susitarimo dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/3501/1027 punktas Nr. 4) (CK 6.6 str., 6.71 str., 6.189 str., 6.245 str. 3 d.). Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas atsakovėms tinkamai išaiškino, kad atsakovei nesutinkant su viešame registre įregistruotais duomenimis apie faktinį buto dalies plotą, kurį atsakovės nuomojasi iš savivaldybės, atsakovės turi kreiptis dėl tokių duomenų nuginčijimo ar ginti savo pažeistas teises kitais įstatyme pasirinktais savo pažeistų teisių gynimo būdais (CK 1.138 str.). Tuo atveju, jei atsakovės neturi lėšų teisinėms paslaugoms apmokėti bei jų turtinė padėtis atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus, atsakovės turi teisę kreiptis dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo (kuri apima ir ieškinio parengimą). Vilniaus miesto savivaldybėje gyvenantiems asmenims prašymus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo padeda surašyti pirminę teisinę pagalbą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės Teisinės pagalbos skyrius (tel. (8 5) 211 2744. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.