Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2024-09-12 · Civilinė byla Nr. e2YT-12169-1194/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-09-12
Bylos Nr.
e2YT-12169-1194/2024
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvija Bunkuvienė
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
R. P., Valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12169-1194/2024Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02205-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2024 m. rugsėjo 12 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Silvija Bunkuvienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. B. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – R. P. (R. P.), Valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja G. B. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos mama M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio M. P. (M. P.), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jo palikimą pagal įstatymą faktiniu valdymu.

2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad ji nuo pat gimimo gyvena (duomenys neskelbtini), namuose, kuriuos pastatė jos tėvas M. P.. Pareiškėjos tėvai yra M. P. ir M. P., kurie sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties į notarų biurą dėl jo palikimo priėmimo nesikreipė nei sutuoktinė M. P., nei pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai – duktė G. B. bei sūnus R. P.. M. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po M. P. mirties G. B. kreipėsi į Trakų r. 2-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo, buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. 52/2015. 2015 m. gegužės 27 d. G. B. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį ji paveldėjo kompensuojamąją senatvės pensiją, tačiau liko nepaveldėtas nekilnojamasis turtas – gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). M. P. palikimą sudaro: gyvenamasis namas lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas 2A1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas 311/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas 411/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas 511/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatas 611/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys š, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas v, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. rugpjūčio 10 d. išduotoje pažymoje Nr. 5-108 nurodyta, kad M. P. vardu registruoti du gyvenamieji namai bei ūkio pastatai. Nors po M. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau palikimą priėmė faktiniu valdymu. M. P. po sutuoktinio M. P. mirties tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) gyveno iki savo mirties. Taip pat ji visu likusiu turtu, tame tarpe gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, rūpinosi kaip savo turtu. Po 1991 m. kovo mėnesio įvykusio gaisro ji suorganizavo namo atstatymo darbus, kurių metu buvo suremontuota sudegusio namo dalis, pakeistas visas namo stogas, atstatytas garažas. Ji mokėjo mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas – elektrą. Kadangi nuo M. P. mirties praėjo daugiau kaip 30 metų, 1991 m. atsiskaitymo knygelės nėra išsaugotos. M. P. aktyvūs veiksmai rodo, kad po M. P. mirties jo palikimą faktiniu valdymu priėmė sutuoktinė.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu ir prašė jį tenkinti. Patvirtina, kad M. P. po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) metais, priėmė faktiniu valdymu jo palikimą, kurį sudarė pareiškime nurodytas nekilnojamasis turtas.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo M. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį M. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

5. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

6. 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi byloje palikimas atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo (kodeksas įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), tai taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

7. Pagal 1964 m. CK normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, asmuo siekiantis gauti palikimą, turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais šį palikimą priimti, t. y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, siekiantis priimti palikimą, kreiptis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą turi per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis).

8. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis).

9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

10. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

11. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

12. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjos tėvas M. P., mirė (duomenys neskelbtini), mama M. P., mirė (duomenys neskelbtini). Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Dainos Aliukonienės duomenimis, paveldėjimo byla po M. P. mirties, užvesta nebuvo. Tačiau bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjos mama M. P., mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėja nurodė, kad jos mama M. P. po tėvo M. P. mirties rūpinosi minėtu turtu kaip savo – iki sutuoktinio mirties ir jam mirus gyveno tame pačiame name, taip pat ji visu likusiu turtu, tame tarpe gyvenamuoju namu ir ūkio pastatais, rūpinosi kaip savo. Po 1991 m. kovo mėnesio įvykusio gaisro ji suorganizavo namo atstatymo darbus, kurių metu buvo suremontuota sudegusio namo dalis, pakeistas visas namo stogas, atstatytas garažas. Ji mokėjo mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas – elektrą. Kadangi nuo M. P. mirties praėjo daugiau kaip 30 metų, 1991 m. atsiskaitymo knygelės nėra išsaugotos. Minėti pareiškėjos paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti. Suinteresuoti asmenys byloje pareiškėjos nurodomų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

13. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjos pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos mama priėmė palikimą, atsiradusį mirus jos sutuoktiniui, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

14. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinio M. P. (M. P.), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Silvija Bunkuvienė