Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-11-21 · Civilinė byla Nr. 2A-730-368/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-21
Bylos Nr.
2A-730-368/2012
Teisminio proceso Nr.
2-18-3-00160-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė, Egidijus Mockevičius (pran.), Rasa Bartašienė
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas E. Mockevičius Civilinė byla Nr. 2A-730-368/2012

Teisėja V. Kurtkienė Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00160-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6; 116.8; 121.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 21 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Reginos Agotos Gutauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko S. P. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo dalies panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Žvalguva“ ieškinį atsakovui ūkininkui S. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Žvalguva“ kreipėsi į Joniškio rajono apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovo ūkininko S. P. 17623,46 Lt skolą, 797,46 Lt delspinigius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas iš ieškovės pagal PVM sąskaitas faktūras pirko produkciją, atsiskaitymo data buvo numatyta 2011-10-01, bet per nustatytą laikotarpį atsakovas neatsiskaitė. Pažymėjo, kad dėl skolos ginčo nėra, nes atsakovas skolą pripažįsta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Joniškio rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovei iš atsakovo 17623,46 Lt skolą, 797,46 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 18420,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-02-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2488,63 Lt bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad ieškovė savo prievoles įvykdė – atsakovui perdavė miežius, ir atsakovas dėl netinkamos miežių kokybės pretenzijų nepareiškė, tačiau už perduotus miežius neatsiskaitė. Nurodė, kad atsakovo atstovas teismo prašė atidėti sprendimo vykdymą iki 2012-12-01, tačiau ieškovės atstovė nesutiko dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Pažymėjo, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį ar motyvų, kodėl teismo sprendimas turi būti išdėstytas, netenkino prašymo atidėti sprendimo vykdymą iki 2012-12-01.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) ūkininkas S. P. prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas nutarė neatidėti sprendimo vykdymo ir priimti naują sprendimą – atidėti sprendimo įvykdymą iki 2012-12-01. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakė dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, todėl pažeidė procesinės teisės normas (CPK 270 str. 5 d.). Pažymima, kad kitos aplinkybės – pasaulinė ekonominė krizė – yra pagrindas tenkinti jo prašymą.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, ieškovė UAB „Žvalguva“ prašo apeliacinį procesą nutraukti. Nurodė, kad apeliantas atsiskaitė ir šiuo metu yra neskolingas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) ūkininko S. P. apeliacinis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju analizuojama, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo prašymo turinį ir kitą bylos medžiagą, pagrįstai netenkino jo prašymo atidėti teismo sprendimo įvykdymą.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad vien ieškovės nurodyta aplinkybė, jog apeliantas įvykdė skundžiamą sprendimą, nėra šiuo atveju pagrindu nutraukti apeliacinį procesą, kadangi apeliantas tokios valios neišreiškė.

Dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo

Teismo sprendimai vykdomi jiems įsiteisėjus, išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus arba kai skolininkas teismo sprendimą įvykdo savanoriškai (CPK 281 str.). Paprastai teismo sprendimas vykdomas visas iš karto. Tačiau proceso įstatymas suteikia teismui teisę atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti. Ši teismo teisė įgyvendinama nustatant bylą pralaimėjusiam asmeniui (skolininkui) terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Lengvatinio termino nustatymu siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą galima tada, kai tokį procesinį sprendimą lemia socialiai reikšmingos aplinkybės.

CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad teismas, įvertinęs įvykusią pasaulinę ekonominę krizę, turėjo tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo.

Visų pirma, pasauliniu ir nacionaliniu mastu vykusi krizė įvairius verslo subjektus palietė skirtingai, o kai kuriems rinkos dalyviams ji neturėjo jokios įtakos, todėl, kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad neturėjo įrodinėti ekonominės krizės poveikio (neigiamų padarinių) jo finansiniams rodikliams, t. y. pagrįsti savo turtinės padėties (pokyčių).

Antra, apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei Šiaulių apygardos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių šiuo metu esančią jo turtinę padėtį, todėl skundo teiginiai dėl pasaulinės ekonominės krizės laikytini deklaratyviais.

Trečia, apelianto atstovas prašymą atidėti sprendimo įvykdymą grindė sėja, lėšų paskirstymu, derliaus realizavimu (45 b. l.), t. y. kitomis aplinkybėmis, negu skunde nurodė apeliantas (74–75 b. l.).

Dėl procesinių normų pažeidimo

Apelianto teigimu, tai, kad teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje nepasisakė dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, patvirtina skundžiamos sprendimo dalies nepagrįstumą.

Pagal CPK 270 straipsnio 5 dalį rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje turi būti:

1) teismo išvada ieškinį ir (ar) priešieškinį patenkinti visiškai ar iš dalies, kartu išdėstant patenkinto ieškinio turinį, arba ieškinį ir (ar) priešieškinį atmesti;

2) įstatymų numatytais atvejais – priteistų palūkanų dydis ir laikotarpis, iki kada jos išieškomos;

3) nurodymas apie bylinėjimosi išlaidų paskirstymą;

4) teismo išvados dėl kitų sprendimu išspręstų klausimų;

5) sprendimo apskundimo termino ir tvarkos nurodymas.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išsprendė visus byloje pareikštus šalių reikalavimus ir prašymus, tai patvirtino ir pats apeliantas, teigdamas, jog motyvuojamojoje dalyje teismas pasisakė dėl jo prašymo. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, akivaizdu, kad apelianto nurodomas formalus teismo sprendimo trūkumas neturėjo įtakos teisėtam ir pagrįstas sprendimui priimti.

Kiti skundo teiginiai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Egidijus MockevičiusTeisėjai Rasa BartašienėRegina Agota Gutauskienė