- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-09
- Bylos Nr.
- e2-22537-1064/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17305-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Fomičiova
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- A. O.
- Trečiasis asmuo
- V. O., savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“
- Advokatai
- Tomas Jaugelavičius
viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. O. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą pripažinimo, tretieji asmenys: V. O., savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. O. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam teisę lengvatinėmis sąlygomis (už iki 1998 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka apskaičiuotą kainą) privatizuoti butą (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).
Jis nurodė, kad su motina V. O. nuo pat savo gimimo gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Valstybinė komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. balandžio l d. nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti 1996 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 163 leido A. O. privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto Rasų seniūnija 1996 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 294 kreipėsi į Valstybinės įmonės Respublikinio projektavimo, inventorizavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialą prašydama parengti buto privatizavimui reikalingus dokumentus. Ieškovas A. O. pateikė užsakymus inventorizacijai atlikti. Dėl nežinomų priežasčių buto privatizavimui reikalingi dokumentai nebuvo parengti. Savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi vertinimo komisija 2004 m. lapkričio 15 d. aktu butą (duomenys neskelbtini) pripažino netinkamu gyventi, tą patį padarė ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. 1-1463 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi“.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2005 m. liepos 12 d. posėdžio protokolu Nr. 17-30, atsižvelgdama į 2004 m. lapkričio 15 d. Rasų seniūnijos tinkamumo gyventi vertinimo komisijos aktus, pritarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išnuomojimui V. O. dviejų asmenų šeimai iškeldinamai iš netinkamo gyventi buto (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 30-1255 buvo sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis.
Ieškovo motina V. O. 2017 m. gegužės 9 d. kreipėsi į SĮ „Vilniaus miesto būstas“, prašydama leisti įsigyti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 24 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Ieškovo teigimu, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 1.35-18/1268 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo“ pažymėjo, kad „Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Valstybinė komisija 1993 m. balandžio l d. nutarimu Nr. 1-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu numatytu laiku ne dėl jų kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti 1996 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 163, Jūsų sūnui A. O. leido privatizuoti butą adresu (duomenys neskelbtini). Jūsų šeimai iškeldinamai iš netinkamo gyventi buto (duomenys neskelbtini) , Savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 30-1255 išnuomotas butas (duomenys neskelbtini)“.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, jog „trūksta duomenų, kodėl Savivaldybės buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta po 1996 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo sudarytos Valstybinės komisijos išduoto leidimo Nr. 163 privatizuoti nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini)“. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nurodė, kad kreipėsi į atsakingas institucijas, siekdama tai išsiaiškinti, bet papildomų duomenų negavo. Atsižvelgdamas į tai SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informavo apie galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.
Ieškovas nurodė atitinkąs visus reikalavimus: jo teisė privatizuoti butą buvo pripažinta Valstybinės komisijos 1996 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 163, buto privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta ne nuo ieškovo priklausančių priežasčių, nes butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinus netinkamu gyventi ir iš jo iškeldinus, privatizavimo procedūros negalėjo būti užbaigtos; ieškovas nėra privatizavęs kitos gyvenamosios patalpos lengvatine tvarka. Dėl šių priežasčių, ieškovo nuomone, jo teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis turi būti apginta vadovaujantis šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas laikantis nuostatos, kad jo pardavimo kaina nebus didesnė negu kaina, kuri Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kai būstą perka nuomininkai, kuriems Butų privatizavimo įstatyme nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Butų privatizavimo komisija iki 1998 m. liepos 1 d. buvo išdavusi leidimus privatizuoti nuomojamus būstus pagal Butų privatizavimo įstatymą. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad sąlygos taikytinos ir kai būstą perka nuomininkai, kurie yra iškeldinti arba dėl kurių yra priimtas sprendimas iškeldinti juos iš avarinių būstų ir patalpų, įrašytų į griaunamų namų sąrašą pagal miesto (miestelio) plėtros planą arba į visuomenės poreikiams paimamų pastatų, kurių dėl to nebuvo galima privatizuoti pagal Butų privatizavimo įstatymą, sąrašą.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovė neginčijo faktinių ieškovo nurodytų aplinkybių, tačiau nurodė, kad pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnį buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji, turėjo susitarti, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, ir kas taps perkamo buto savininku. Nesutarus pirkti buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaroma. Nagrinėjamu atveju, atsakovės teigimu, ieškovas nepateikė duomenų apie susitarimo sudarymą.
Atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2007 konstatavo, jog iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo turi būti tinkamai atlikti atitinkami veiksmai, kurie privalomi ir suinteresuotajam asmeniui (ieškovui), gyvenamosios patalpos privatizavimo teisei įgyti, t. y. tinkamas suinteresuoto asmens kreipimasis, kurio pagrindu savivaldybės institucijai atsiranda pareiga pradėti privatizavimo procedūras ir kurios užbaigiamos pirkėjui sumokėjus nustatytą kainą ir notarine forma sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, dalyvaujant pirkėjui ir pardavėjui. Taigi, nuosavybės teisei į gyvenamąją patalpą privatizavimo pagrindu atsirasti atitinkamus veiksmus tinkamai turi atlikti ne tik savivaldybės institucija, bet ir reikalavimo teisę turintis asmuo, t. y. buto nuomininkas bei jo šeimos nariai turi laikytis pareigos gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose elgtis rūpestingai ir atsakingai. Vien asmens kreipimasis dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo nereiškia, kad jis atliko visus privalomus veiksmus ir toliau neturėjo įstatyminės pareigos dalyvauti gyvenamosios patalpos privatizavimo eigoje. Atsakovės nuomone, ieškovas, padavęs pareiškimą dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo, turėjo domėtis, ar visi reikalingi dokumentai yra pateikti, ar niekas nekliudo privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas. Nors ieškovas teigia, kad privatizavimo procedūra negalėjo būti užbaigta butą (duomenys neskelbtini), pripažinus netinkamu gyventi, tačiau, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, butas (duomenys neskelbtini), netinkamu pripažintas tik 2004 m. lapkričio 15 d. Rasų seniūnijos tinkamumo gyventi vertinimo komisijos aktu ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr.1-1463, t. y., po to, kai butų privatizavimo įstatymas neteko galios (1998 m. liepos 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu.
Ji laikė, kad Valstybinei Butų privatizavimo komisijai 1996 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 163 nutarus leisti A. O. privatizuoti butą (duomenys neskelbtini), ieškovas per protingą terminą turėjo kreiptis į instituciją, vykdančią privatizavimą, o šiai institucijai toliau atsisakant įforminti ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, jis savo pažeistas teises galėjo ginti teisme, tačiau ieškinį pateikė tik 2021 m. birželio mėn., t. y. praleidęs CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendrąjį ieškinio senaties terminą. Atsakovės teigimu, ieškovas termino atnaujinti neprašė, jo praleidimo priežasčių nenurodė, jis nesielgė kaip pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, nes daugiau kaip 20 metų nedėjo jokių pastangų dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nuosavybės įforminimo.
Šalies argumentai
Ieškovas pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Butų privatizavimo įstatymui 1998 m. liepos 1 d. netekus galios, šio įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas.
Nors atsakovė teigia, kad ieškovas nevykdė veiksmų, būtinų butui privatizuoti, tačiau nenurodė nei vieno konkretaus ieškovo veiksmo, kurį ieškovas privalėjo atlikti, tačiau neatliko. Jei tam tikri veiksmai buvo reikalingi atlikti, būtent kompetentingos valstybės ar savivaldos institucijos privalėjo informuoti ieškovą, kad jis privalo tuos veiksmus atlikti, jei nori tęsti pradėtas buto privatizavimo procedūras. Ieškovas ne kartą žodžiu teiravosi dėl vykdomų privatizavimo procedūrų, bet rašytinių pretenzijų nepateikė, nes neturėjo reikiamo išsilavinimo ir nesugebėjo jų surašyti. Ieškovas tuo metu buvo bedarbis, jo finansinė padėtis buvo prasta ir jis neturėjo lėšų kreiptis dėl teisinės pagalbos, o nemokama, valstybės finansuojama teisinė pagalba šiais klausimais nebuvo teikiama. Ieškovas pažymėjo, kad būtent kompetentingai institucijai, gavusiai tam tikrą prašymą, tenka pareiga jį išnagrinėti ir į jį atsakyti, esant reikalui pareikalauti papildomų dokumentų ar reikalingų veiksmų atlikimo.
Ieškovas nurodė, kad iki galutinio sprendimo dėl avarinės buto būklės pripažinimo, šį klausimą sprendė daug komisijų ir institucijų. Jam teiraujantis Rasų seniūnijoje dėl buto privatizavimo, buvo sakoma, kad sprendžiamas namo avarinės būklės klausimas, todėl privatizavimo procedūros atidedamos.
Ieškovas nesutiko su atsakovės prašymu taikyti ieškinio senatį. Jo teigimu, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 1.35-18/1268 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo“ paaiškino, kad pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, butų privatizavimo įstatymui 1998 m. liepos 1 d. netekus galios, šio įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog privatizavimo procedūra dėl būsto adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo užbaigta, klausimas buvo svarstytas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijos (posėdžio protokolo Nr. NTS-18/08) posėdyje, kuriame nutarta informuoti apie galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.
Taigi, tik gavus SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. kovo 13 d. raštą, tapo aišku, kad ieškovo įgyta teisė lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą yra kvestionuojama ir jis turi kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių teisminės gynybos, todėl ši diena laikytina ieškinio senaties pradžia. Tuo atveju, jei būtų pripažintas ieškinio senaties termino praleidimas, ieškovas prašė jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes jokia kompetentinga institucija neinformavo ieškovo apie tai, kad jo įgyta teisė privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis yra nepripažįstama ir jis negalės privatizuoti buto.
Triplike atsakovė papildomai nurodė, kad ieškovas nereiškė pretenzijų dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei įforminimo, todėl, vadovaujantis protingumo principu, darytina išvada, kad jis nesielgė apdairiai, rūpestingai, atidžiai, nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, neišreiškė, kaip to reikalavo įstatymas, savo valios įsigyti nuosavybėn privatizuojamo turto.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, kad 1998 m. liepos 1 d. pasibaigė Butų privatizavimo įstatymo galiojimas, todėl pasibaigė ir laikotarpis, per kurį asmenys turėjo teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Taigi, bent jau nuo 1998 m. liepos 1 d. ieškovas galėjo kreiptis į teismą ir ginti savo teises, jei manė, kad jos yra pažeistos. Atsakovė pažymėjo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog butų privatizavimo procesas įtraukė daugumą Lietuvos žmonių, apie šį procesą ir jo sąlygas visuomenė buvo šviečiama ir per masines informavimo priemones, todėl atsakovas, būdamas atidus, apdairus ir rūpestingas, turėjo žinoti apie savo teises ir rūpintis jų apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2009). Ieškovas nesielgė kaip pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, nes daugiau kaip 20 metų nedėjo jokių pastangų dėl ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir nuosavybės įforminimo, o turėjo tai daryti, jei manė, kad savivaldybės institucijos neveikia. Todėl ieškinio reikalavimas atmestinas vien dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Teismo posėdžio metu ieškovo ir atsakovės atstovai palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.
Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį nepateikė, posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, ir tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad Valstybinė komisija, sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo l993 m. balandžio l d. nutarimu Nr. I-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo nustatytu laiku ne dėl jų pačių kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti 1996 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 163 leido A. O. privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto Rasų seniūnija 1996 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. 294 kreipėsi į Valstybinės įmonės Respublikinio projektavimo, inventorizavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialą prašydama parengti buto privatizavimui reikalingus dokumentus.
Savivaldybės administracijos Rasų seniūnijos gyvenamųjų patalpų tinkamumo gyventi vertinimo komisija 2004 m. lapkričio 15 d. aktu butą (duomenys neskelbtini) pripažino netinkamu gyventi.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1-1463 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi“ pripažino netinkamomis gyventi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisija 2005 m. liepos 12 d. posėdžio protokolu Nr. 17-30, atsižvelgdama į 2004 m. lapkričio 15 d. Rasų seniūnijos tinkamumo gyventi vertinimo komisijos aktus, pritarė patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), išnuomojimui V. O. dviejų asmenų šeimai, iškeldinamai iš netinkamo gyventi buto (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 30-1255 išnuomojo V. O. dviejų asmenų šeimai (ji ir sūnus) butą (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo sudaryti nuomos sutartį.
VšĮ „Vilniaus butai“ ir V. O. (duomenys neskelbtini) pasirašė socialinio būsto nuomos sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos.
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2018 m. kovo 13 d. raštu Nr. 1.35-18/1268 „Dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo“ atsakydamas į V. O. 2017 m. gegužės 9 d. prašymą leisti įsigyti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti 24 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimo sudaryta Valstybinė komisija 1993 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 1-118, gyventojų, kurių gyvenamosios patalpos nebuvo privatizuotos Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymu numatytu laiku ne dėl jų kaltės, pareiškimams nagrinėti ir galutinėms išvadoms teikti 1996 m. lapkričio 4 d. posėdžio protokolu Nr. 163 A. O. leido privatizuoti butą adresu (duomenys neskelbtini). SĮ „Vilniaus miesto būstas“ taip pat nurodė, kad trūksta duomenų, kodėl savivaldybės buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta po 1996 m. lapkričio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo sudarytos Valstybinės komisijos išduoto leidimo Nr. 163 privatizuoti nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini).
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ paaiškino, kad Butų privatizavimo įstatymui 1998 m. liepos 1 d. netekus galios, šio įstatymo pagrindu pradėtas ir nebaigtas butų privatizavimo procedūras galima užbaigti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatas ir informavo apie galimybę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl teisės privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Pagal CK 1.124 straipsnį ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pateikimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK1.126 straipsnio 1–2 dalimis, reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs; ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017, 46 punktas).
Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017, 45 punktas).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui A. O. buvo leista privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau privatizavimo procedūros nebuvo baigtos, o Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1-1463 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi“ pripažino netinkamomis gyventi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Po šio sprendimo priėmimo ieškovas ir jo motina buvo iškeldinti iš buto (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 30-1255 jiems išnuomojant butą (duomenys neskelbtini). VšĮ „Vilniaus butai“ ir V. O. (duomenys neskelbtini) pasirašė socialinio būsto nuomos sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos ir šio buto priėmimo-perdavimo aktą.
Teismo vertinimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai 2006 m. gruodžio 12 d. sprendimu Nr. 1-1463 „Dėl gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamomis gyventi“ pripažinus netinkamomis gyventi patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ieškovas ir jo motina turėjo suprasti, kad buto (duomenys neskelbtini), privatizacija nebeįvyks.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 30-1255 priėmimo metu, arba vėliausiai (duomenys neskelbtini) pasirašius socialinio būsto nuomos sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), nuomos ir buto priėmimo-perdavimo aktą, ieškovas ir jo motina turėjo suprasti, kad šalis dėl šio buto sieja tik nuomos, o ne privatizavimo teisiniai santykiai, ir nuo šios dienos ieškovas kaip apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo turėjo faktiškai suvokti, jog atsakovė nebepripažįsta ir taip pažeidžia jo (ieškovo) nurodomą teisę į buto privatizavimą. Taigi, teismo vertinimu, ieškinio senaties terminas prasidėjo ne vėliau kaip (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad naujų gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymo faktas kaip pagrindas pradėti skaičiuoti ieškinio senaties terminą yra pripažįstamas ir teismų praktikoje panašiose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2017, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-144-779/2020).
Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas ar jo motina kada nors iki 2017 m. būtų kreipęsi į savivaldybę ar kitą instituciją su klausimu dėl jiems vietoje buto (duomenys neskelbtini), išnuomoto buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo. Į teismą ieškovas kreipėsi 2021 m. birželio 16 d., t. y. praleidęs bendrąjį 10 metų ieškinio senaties terminą.
Laikantis ieškovo pozicijos, kad ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 13 d., kuomet SĮ „Vilniaus miesto būstas“, atsakydamas į V. O. užklausą, pasiūlė jai kreiptis į teismą, susidarytų ydinga situacija, kai asmuo būna neveiklus labai ilgą laiko tarpą, per kurį suvokia arba turi suvokti savo teisių pažeidimą (arba yra tiesiog praradęs suinteresuotumą dėl vienokio ar kitokio klausimo išsprendimo), tačiau nieko nedaro, o senaties terminas vis vien nėra skaičiuojamas ir prasideda tik tada, kai neveiklus asmuo pats pasirenka atlikti aktyvų veiksmą ir gauna atsakymą. Vadovaujantis tokiu aiškinimu, ir asmeniui toliau delsiant senaties terminas apskritai neprasidėtų ir teisė privatizuoti butą būtų išlaikoma neapibrėžtą laiką. Kitaip tariant, ieškovui (jo motinai) nesikreipus į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017 metais, o tai padarius, pavyzdžiui 2027 ar 2037 metais, vadovaujantis ieškovo logika, senaties terminas vis dar nebūtų pasibaigęs ir būtų imtas skaičiuoti tik nuo atsakymo į užklausą gavimo, nors būtų praėję beveik 40 metų nuo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo pabaigos, o tai paneigtų visuomeniniu santykių stabilumo principą.
Ieškovo atstovo argumentai dėl ieškovo turtinės padėties ar išsilavinimo trūkumo atmestini, atsižvelgiant į tai, kad jie nebuvo kliūtimi pradėti privatizacijos procesą. Kitaip tariant, jei ieškovo (ir jo motinos) išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties pakako kreiptis į valstybės (savivaldybės) institucijas ir pradėti privatizacijos procesą, jų turėjo užtekti ir suvokiant, kad per 10 metų nuo to laiko, kai jie persikėlė į naują butą (duomenys neskelbtini), šis procesas turėjo būti baigtas.
Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių svarbias priežasties, lėmusias ieškinio senaties termino praleidimą, todėl, esant atsakovės prašymui, teismas privalo taikyti ieškinio senatį ir šis pagrindas pats savaime yra pakankamas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Atmetus ieškinį dėl to, kad praleistas ieškinio senaties terminas, kiti ieškinio argumentai neturi teisinės reikšmės, nes nekeičia sprendimo, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Ieškovas prašė priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atmetus ieškinį toks prašymas negali būti tenkinamas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, jos iš ieškovo nepriteistinos.
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 9,05 Eur, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 9,05 Eur (devynis eurus 5 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimo valstybės naudai.
Išaiškinti, kad valstybei priteista suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 Luminor Bank AB, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.