Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-144-779/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-28
Bylos Nr.: e2A-144-779/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-40695-2018-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Inga Staknienė
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens savivaldybės įmonės, Vilniaus miesto savivaldybei
Ieškovas: R. R.
Trečiasis asmuo: SĮ „Vilniaus miesto būstas“

Kategorijos

2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-144-779/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40695-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.6; 3.3.1.14. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės ir Ingos Staknienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl teisės lengvatine teise privatizuoti butą pripažinimo, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti teisę privatizuoti jos nuomojamą butą, adresu (duomenys neskelbtini), lengvatine kaina, kuri būtų apskaičiuota pagal iki 1998 m. liepos 1 d. galiojusias kainas, atsižvelgiant į infliaciją.

2. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji siekia užbaigti 1992 m. vasario 12 d. pradėtą buto privatizavimo procedūrą. 1987 m. liepos 15 d. jai buvo išduotas Garantinis raštas Nr. 154, jog po kapitalinio remonto jai ir jos šeimai bus išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Toks sprendimas buvo priimtas su sąlyga, kad šeima palaisvins jiems prieš tai suteiktą manevrinį fondo butą, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad jos šeima pasirašė susitarimą pirkti butą jos vardu ir kartu su pareiškimu leisti privatizuoti butą su rūsiu susitarimas ir prašymas 1992 m. vasario 12 d. buvo pateiktas Vilniaus miesto valdybai. Kadangi užsitęsė buto, esančio (duomenys neskelbtini) remontas, ieškovė bute su šeima apsigyveno tik 1999 metais, o pastatas tinkamu naudotis buvo pripažintas tik 2007 m. sausio 9 d.. Nuo 1999 metų ieškovė kartu kitais namo gyventojais ne tik suremontavo bendrojo naudojimo patalpas, bet ir įvedė į pastatą elektros energijos tiekimo, vandentiekio tinklus, dujas.

3. Ieškovė nurodė, kad ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas dėl nuomos sutarties sudarymo, bet toks sprendimas buvo priimtas tik 2015 m. liepos 1 d., o nuomos sutartis pasirašyta tik 2017 m. kovo 23 d.. Nurodė, kad laiku buto neprivatizavo ne dėl savo kaltės, o dėl atsakovės delsimo sudaryti nuomos sutartį. Ieškovė pažymėjo, kad tame pačiame name panašiomis sąlygomis jos kaimynai užbaigė privatizavimo procedūrą bei įsigijo jų nuomojamus butus pastate. Ieškovės teigimu, egzistuoja visos sąlygos, reikalingos pripažinti jos teisę privatizuoti butą lengvatine kaina.

Atsiliepimas

4. Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog Butų privatizavimo įstatymo pagrindu ir jo galiojimo metu buvo įgijusi teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kuriame yra ginčo butas, pripažintas naudotis tik 2007 m. sausio 9 d., t. y. nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Pasibaigus įstatymo galiojimui, galima realizuoti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymą, ir kuri buvo pažeista. Ieškovė tinkamu subjektu privatizuoti butą negalėjo tapti dėl to, kad namas tinkamu naudoti buvo pripažintas tik 2007 metais, kai Butų privatizavimo įstatymo galiojimas jau buvo pasibaigęs. Ieškovė nebuvo perkamų gyvenamųjų patalpų nuomininke, nes nuomos sutartis buvo sudaryta tik 2017 m. kovo 23 d..

5. Pažymėjo, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui, teisinis santykis dėl gyvenamųjų patalpų name (duomenys neskelbtini), privatizavimo tarp ieškovės ir atsakovės neatsirado, kadangi ieškovė tuo metu subjektinės teisės neįgijo. Ieškovė nepateikė duomenų apie šeimos narių susitarimą, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku, nors ieškovės šeimą sudarė 5 žmonės ir toks susitarimas privalėjo būti. Kadangi visi šeimos nariai turi lygias teises privatizuodami butus ir sudarydami sutartis, todėl atsakovė, nesant tokio susitarimo, neturėjo teisės ir pareigos šeimos narius priversti tai padaryti. Be to, ieškovė praleido ieškinio senatį, o atsakovė reikalauja ją taikyti. Netenkinus šio prašymo, ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

6. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino ieškovei teisę privatizuoti butą, adresu (duomenys neskelbtini), lengvatinėmis sąlygomis ir priteisė iš atsakovės ieškovei 75 Eur žyminio mokesčio.

8. Teismas nustatė, kad 1987 m. liepos 15 ieškovei buvo išduotas Garantinis raštas Nr. 154, kuriuo garantuojama, jog po namo kapitalinio remonto ieškovei ir jos šeimai bus suteiktas 3 –jų kambarių 41,96 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdybos 1995 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 11440 nurodytą butą nuspręsta išnuomoti R. R. 4 asmenų šeimai, prieš tai atlaisvinus manevrinio fondo butą (duomenys neskelbtini). Pareiškimą įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Senamiesčio seniūnijai ieškovė pateikė 1992 m. vasario 12 d. Tą pačią dieną yra surašytas Susitarimas, kurio iš nuomininkų vardu butas bus privatizuojamas. Ginčo bute be ieškovės registruoti ir jos šeimos nariai : vyras, sūnus, duktė ir anūkas. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei išnuomotas 2017 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartimi Nr. 1.41-G17/1279 .

9. Teismas nustatė, kad ieškovė buvo tinkamas subjektas, kuriam įstatymo nustatyta tvarka buvo suteikta teisė privatizuoti butą, taip pat, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčo butas nebuvo priskirtas butų fondui ar buvo priskirtas Butų privatizavimo įstatymo (toliau -BPĮ) 3 str. išvardintoms neprivatizuojamų objektų kategorijoms. Nurodė, kad pareiškimą dėl pageidavimo įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei susitarimą, ieškovė pateikė 1992 m. vasario 12 d. Atkreipė dėmesį į daugkartinius ieškovės, o taip pat ją atstovaujančios dukters J. Š. prašymus su ieškove sudaryti buto nuomos sutartį bei pabaigti pradėtą privatizavimo procedūrą.

10. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo ir asmens išreikštos valios pasinaudoti privatizavimo teise per įstatyme nustatytus terminus sąlygos buvimo, padarė išvadą, kad buto privatizavimo procesas buvo pradėtas tinkamai, tačiau strigo dėl užtrukusio gyvenamojo namo rekonstrukcijos (iš dalies vykdomos pačių namo gyventojų lėšomis). Teismas nurodė, kad nuo tada, kai ieškovė kreipėsi su prašymu leisti jos vardu privatizuoti butą (1992 m.), ji ne kartą teikė prašymus įvairioms valstybinėms institucijoms dėl nuomos sutarties sudarymo, siekdama pagreitinti privatizavimo procesą, todėl atmetė atsakovės teiginius, kad ieškovė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Nurodė, kad teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ieškovė galėjo tik tuomet, kai su ja buvo sudaryta buto nuomos sutartis, todėl konstatavo, kad ieškininės senaties termino ieškovė nepraleido.

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

12. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, bylos įrodymus ir klaidingai aiškino teisės aktų nuostatas.

Atsiliepimas

13. Atsakovė nesutinka su teismo nuomone, kad ieškovė tinkamai išreiškė savo valią pasinaudoti privatizavimo teise, atlikdama per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino byloje pateiktus dokumentus, nevertindamas, ar jie laikytini tinkamai įforminti. Pažymėjo, kad Butų privatizavimo įstatyme turėjo būti derinami visų asmenų, gyvenančių valstybiniuose butuose ir turinčių teisę į gyvenamąjį plotą, interesai, nes nuomininko ir jo šeimos narių teisės į gyvenamąjį plotą yra lygios. Pagal įstatymą nuomininkas, jo šeimos nariai susitaria, kas taps perkamo namo, buto savininku, bendrasavininkiu (pagal byloje pateiktus dokumentus, akivaizdu, kad tinkamai patvirtinto susitarimo nebuvo, dėl šių priežasčių Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu pažeidė Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą žmogaus prigimtinę teisę, kuri turi būti traktuojama vienodai su kitomis saugomomis žmogaus laisvėmis, nes iš esmės žmogus yra laisvas tiek, kiek yra lygus su kitais).

14. Nurodė, kad pagal įstatymą tiek nuomininkas, tiek jo šeimos nariai turi teisę pirkti privatizuotiną gyvenamąją patalpą, tačiau nė vienas iš jų nėra įstatymo verčiamas tai daryti. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad buvo tinkamai kreiptasi į atsakingas institucijas dėl buto privatizavimo, kad visi reikalingi dokumentai buvo paruošti ir ieškovė bei jos šeimos nariai atliko visus būtinus veiksmus. Apeliantė nurodė, jog privatizavimo procedūra apskritai net nebuvo prasidėjusi.

15. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas klaidingai vertina, jog į bylą yra pateiktas tinkamas susitarimas, kadangi iš susitarimo turinio negalima identifikuoti, kas šį susitarimą užpildė, kas atliko susitarimą pasirašiusių asmenų identifikavimą, ar tai pasirašė įgalioti asmenys (ieškovė ir jos šeimos nariai). Nurodė, jog ta aplinkybė, kad susitarimo data sutampa su ieškovės pareiškimu, negali būti laikoma pagrindu, jog ieškovė yra pateikusi šeimos narių susitarimą, kuris būtų laikomas tinkamu jos privatizavimo teisės įgyvendinimu butų privatizavimo įstatymo pagrindu.

16. Vadovaujantis galiojusiu Butų privatizacijos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., ginčo butas apskritai negalėjo būti privatizuojamas, kadangi butai, kurie pagal nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams, jeigu bent vienas iš jų nesutinka pirkti negali būti privatizuojamas (Butų privatizavimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 309 Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 ir 18 punktuose.

17. Nurodė, kad aplinkybė, jog ieškovė negavo notarine tvarka patvirtinto sutikimo privatizuoti butą, reiškia, jog nebuvo vienos esminių privatizavimo sąlygų. Pažymėjo, kad teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti vieno juridinio fakto neužtenka, yra reikalinga juridinių faktų sudėtis.

18. Nurodė, jog nesutinka dėl teismo ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios nustatymu bei prašo laikyti nepagrįstais teismo teiginius, jog ieškovė teisę kreiptis dėl jos pažeistų teisių gynimo turėjo tik sudarius nuomos sutartį (nuo 2017 m.). Praėjus daugiau nei 20 metų nuo pirminio (netinkamo) kreipimosi į kompetentingą instituciją, į kurią buvo kreiptasi tarp ieškovės šeimos narių nesusitarus dėl pirkėjo ir tik po daugiau nei 20 metų kreipiantis į teismą, ieškovė visiškai nesidomėjo buto privatizavimo klausimais. Byloje esantys duomenys rodo, kad ieškovė ar jos šeimos nariai jau nuo 1998 m. liepos 1 d. privalėjo suvokti ir žinoti, kad ieškovė ar jos šeimos nariai neįgis nuosavybės teisių į gyvenamąsias patalpas. Toks ieškovės ar jos šeimos narių aplaidumas, nerūpestingumas yra nepateisinamas ir netoleruotinas. Ieškovė ir jos šeimos nariai delsė ginti savo teises, jeigu manė, jog jos kokiu nors būdu yra pažeistos, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir taip ženkliai praleido įstatyme numatytą 10 metų ieškinio senaties terminą, todėl teismas turėjo taikyti ieškinio senatį. Šiuo atveju ieškinio senaties terminas pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 str. 1 d. prasidėjo nuo 1998 m. liepos 1 d., nustojus galioti BPĮ. Pažymėjo, kad terminas praleistas žymiai, o ieškovės nurodytos aplinkybės ne tik nepateisino tokio ilgo laikotarpio, bet apskritai negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, kliudžiusiomis ieškovei laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises.

Atsiliepimas

19. Trečiasis asmuo atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą nurodė, jog su skundu sutinka.

20. Trečiasis asmuo atsiliepime nurodė, kad atsakovė pagrįstai teigia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų imperatyvius reikalavimus.

21. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateiktas notariškai patvirtintas šeimos narių susitarimas, kieno vardu bus perkamas ginčo butas. Byloje pateikta tik užpildyta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijos išduota forma, kuri nėra ir negali būti prilyginta notariškai patvirtintam susitarimui, o tai reiškia, jog nebuvo vienos esminių privatizavimo sąlygų.

22. Sutiko su atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą, o ieškovės nurodytos aplinkybės ne tik nepateisina tokio ilgo laikotarpio, bet apskritai negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, kliudžiusiomis ieškovei laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises.

Atsiliepimas

23. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti.

24. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad ji kartu su ieškiniu pateikė 1992 m. vasario 12 d. susitarimą bei tos pačios dienos pareiškimą privatizuoti butą ieškovės vardu. Abu dokumentai yra surašyti/ užpildyti to paties asmens, tą pačią dieną bei jie abu kartu yra saugomi atsakovės archyve, iš kur ieškovė ir gavo dokumentų kopijas. Iš dokumentų turinio matyti, jog tai yra vienas bendras dokumentas, kurį neabejotinai užpildė atsakovės darbuotojas, o ieškovė bei jos šeimos nariai padėjo parašus reikiamose vietose. Pažymėjo, kad ieškovė net nemokėjo rašyti lietuviškai, todėl tiek susitarimas, tiek pareiškimas neabejotinai užpildyti tuo metu dirbusio atsakovės atsakingo asmens, kuris ir turėjo patvirtinti susitarimą pasirašiusių asmenų parašus bei sutikimo apačioje užpildyti esančią formą, tačiau dėl ieškovei nežinomų priežasčių tai nebuvo atlikta, o susitarimas bei pareiškimas buvo priimti saugoti nebaigti pildyti atsakingo darbuotojo.

25. Nurodė, kad atsakovės pozicija dėl susitarimo nebuvimo bei privatizavimo procedūros nepradėjimo yra nepagrįsta ir neteisėta, nes ieškovė bei jos šeimos nariai (tie patys, kurie yra pasirašę 1992 m. susitarime): vyras, sūnus, dukra ir anūkas iki šiol visi kartu gyvena nurodytame bute, jie pasirašė atsakovės užpildytoje susitarimo formoje bei tarp jų niekada nebuvo jokio ginčo, kieno vardu bus privatizuotas butas. Atsakovė dokumentus užpildė, patikrino bei priėmė saugoti, todėl ieškovė bei jos šeimos nariai pagrįstai tikėjo, jog atliko visus nuo jų valios priklausančius veiksmus, kad būtų pradėtas buto privatizavimo procesas.

26. Ieškovė laiku pateikė atsakovei šeimos narių susitarimą privatizuoti butą bei pareiškimą privatizuoti butą, todėl buto privatizavimo procedūra buvo pradėta tinkamai ir įgyvendinti visi teisės aktų keliami reikalavimai butui privatizuoti. Dėl notarinės susitarimo formos būtinumo pažymėjo, kad atsakovė skunde formaliai vadovaujasi 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintomis Valstybinio ir visuomeninio fondo privatizavimo taisyklėmis, kuriose nurodyta, kad susitarimas privatizuoti butą turi būti patvirtintas notariškai. Nurodė, kad šiuo atveju akivaizdu, jog susitarimo forma, kurioje turėjo pasirašyti atsakingas atsakovės darbuotojas, yra parengta atsakovės ar kitos atsakingos institucijos bei joje nėra nurodyta, kad formoje esančius parašus tvirtina notaras. Taigi, jeigu pati atsakovė ar kita valstybės įstaiga parengė susitarimo formą, kurioje nebuvo numatytas notarinis tvirtinimas, ją pasirašė ieškovės šeimos nariai ir ji buvo priimta atsakovės bei saugoma iki šiol, ieškovė bei jos šeimos nariai neturėjo pagrindo papildomai kreiptis į notarą dėl susitarimo sudarymo notarine tvarka, o atsakovė, naudojusi būtent tokias sutikimo formas, neturi teisinio pagrindo reikalauti pateikti kitokios formos susitarimą.

27. Dėl ieškinio senaties nurodė, kad teismui pateikti ieškovės raštai bei prašymai atsakovei sudaryti su ieškove buto nuomos sutartį, patvirtina, kad ieškovė akivaizdžiai domėjosi esama situacija, daug kartų kreipėsi į atsakovę dėl nuomos sutarties sudarymo, tačiau atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigų ir buto nuomos sutartį sudarė tik 2017 m. Dėl tokių atsakovės veiksmų ieškovė negali nukentėti. Nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškinio pateikimo senatis prasidėjo tik 2017 m. kovo 23 d.

Šalies argumentai

28. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

29. Teigia, kad ieškovė netinkamai išreiškė savo valią pasinaudoti privatizavimo teise, nes neatliko per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovė 1992 m. vasario 12 d. pateikė Susitarimą, kuriuo ieškovės šeimos nariai susitarė butą privatizuoti ieškovės vardu.

30. Nurodė, kad teismas formaliai vertino byloje pateiktus dokumentus, nevertindamas ar jie laikytini tinkamai įforminti. Nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad buvo tinkamai kreiptasi į atsakingas institucijas dėl buto privatizavimo, kad visi reikalingi dokumentai buvo paruošti ir ieškovė ir jos šeimos nariai atliko visus būtinus veiksmus.

31. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis galiojusiu Butų privatizacijos įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., šis butas apskritai negalėjo būti privatizuojamas, kadangi butai, kurie pagal nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams, jeigu bent vienas iš jų nesutinka pirkti, negali būti privatizuojamas (Butų privatizavimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.). Taip pat tai yra įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarime Nr. 309 Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 5 ir 18 punktuose. Be to, toks šeimos narių susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Aplinkybė, kad ieškovė negavo notarine tvarka patvirtinto sutikimo privatizuoti butą, reiškia, jog nebuvo vienos esminių privatizavimo sąlygų.

32. Taipogi nesutiko ir dėl teismo ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžios nustatymu. Nurodė, kad praėjus daugiau nei 20 metų nuo pirminio (netinkamo) kreipimosi į kompetentingą instituciją, į kurią buvo kreiptasi tarp ieškovės šeimos narių nesusitarus dėl pirkėjo ir tik po daugiau nei 20 mėtų kreipiantis į teismą, ieškovei visiškai nesidomint buto privatizavimo klausimais, buvo praleistas ieškinio senaties terminas. Pažymėjo, kad terminas praleistas žymiai, o ieškovės nurodytos aplinkybės ne tik nepateisino tokio ilgo laikotarpio, bet apskritai negali būti laikomos svarbiomis priežastimis, kliudžiusiomis ieškovei laiku ir tinkamai tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises.

Atsiliepimas

33. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundą nurodė skundui pritarianti tais pačiais argumentais, nurodytais atsakovės apeliaciniame skunde.

34. Ieškovė atsiliepimo į trečiojo asmens apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

36. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl teisės privatizuoti butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

37. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.

38. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 1987 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas ieškovei išdavė Garantinį raštą Nr. 154, kuriuo garantuojama, jog namo (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto laikotarpiui ieškovei ir jos šeimai suteikiamas manevrinis dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) gatvėje Nr. 6, ir garantuojama, kad po namo (duomenys neskelbtini) kapitalinio remonto ieškovei ir jos trijų asmenų šeimai bus suteiktas 3 – jų kambarių 41,96 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). 1992 m. vasario 12 d. ieškovė Senamiesčio seniūnijai pateikė pareiškimą įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir Susitarimą pirkti privatizuojamą butą, kuriame nurodoma, jog privatizuojamą butą pirks nuomininkė R. R.. Pagal dokumentą, pateiktą su prašymu privatizuoti butą, matyti, jog ginčo bute be ieškovės buvo registruoti ir keturi jos šeimos nariai : vyras, sūnus, duktė ir anūkas. Vilniaus miesto valdybos 1995 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 11440 nurodytą butą nuspręsta išnuomoti R. R. 4 asmenų šeimai ir valstybinė įmonė Senamiesčio seniūnija įpareigota sudaryti su ieškove buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovei išnuomotas tik 2017 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartimi Nr. 1.41-G17/1279.

39. Kasacinio teismo praktikoje, susijusioje su turto privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimu ir taikymu, ne kartą konstatuota, kad asmens teisė privatizuoti valstybinį turtą gali atsirasti tik tam tikro teisės akto pagrindu ir turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju toks teisės aktas yra 1991 m. gegužės 28 d. priimtas Butų privatizavimo įstatymas. Šiame įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų teisė įsigyti privačion nuosavybėn jų nuomojamas valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas. Įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo–pardavimo) tvarka, taip pat sąlygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti perkamos, kas turi teisę jas pirkti. Butų privatizavimo įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., išskyrus nuomininkams, gyvenantiems įstatymo 2 straipsnio 3, 4, 5 dalyse įvardytose gyvenamosiose patalpose (Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimas Nr. VIII-206).

40. Teisiniams santykiams reglamentuoti taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą butų privatizavimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; kt.).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl ieškovo teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti visas šiame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sąlygas: 1) ieškovas yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai); 3) ieškovas kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovo bei atsakovo kaip buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006; 2007 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2007; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009).

42. Iš atsakovų apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2A-1889-565/2014, 2A-1242-258/2016 dėl leidimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas tame pačiame name (duomenys neskelbtini), kurių aplinkybės yra panašios į šios bylos, todėl nagrinėdamas šią bylą, teismas remsis minėtose bylose suformuota dėl savivaldybės įpareigojimo sudaryti privatizavimo sandorį su nuomininkais praktika.

43. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: Garantinis raštas, pažyma apie gyventojų registraciją, patvirtina, kad ieškovė ir jos šeima aktualiu laikotarpiu gyveno Lietuvos Respublikoje. Iš Garantinio rašto matyti, kad ieškovės šeima iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), į manevrinio fondo butą buvo perkelti dėl namo kapitalinio remonto. Butų kodekso 82 straipsnio 1 dalis numatė, kad kai valstybinio ar visuomeninio butų fondo gyvenamasis namas kapitališkai remontuojamas, jeigu remontuoti negalima neiškeliant nuomininko, nuomotojas privalo suteikti nuomininkui ir jo šeimos nariams kapitalinio remonto laikui kitą gyvenamąją patalpą, nenutraukdamas remontuojamos patalpos nuomos sutarties. Pagal Butų kodekso 82 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai nuomininko ir jo šeimos narių turima gyvenamoji patalpa dėl kapitalinio remonto negali būti išsaugota, nuomininkui ir jo šeimos nariams turi būti suteikta kita tinkamai įrengta patalpa prieš pradedant kapitalinį remontą. Ieškovei bei jos šeimos nariams buvo suteiktas gyvenamasis būstas iš manevrinio butų fondo. Duomenų, kad ieškovė lengvatinėmis sąlygomis būtų įsigijusi kitą gyvenamąją patalpą, byloje nėra. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė buvo tinkamas subjektas, kuriam įstatymo nustatyta tvarka buvo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 straipsnis).

44. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ginčo butas nebuvo priskirtas butų fondui ar buvo priskirtas Butų privatizavimo įstatymo 3 straipsnio išvardintoms neprivatizuojamų objektų kategorijoms, kadangi aplinkybę, jos butas buvo tinkamu privatizavimo objektu, patvirtina tiek Garantinis raštas, tiek 1995 m. birželio 8 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 1144V, kuriuo nuspręsta ieškovei išnuomoti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo nurodomą aplinkybę, jog gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), negalėjo būti laikomas tinkamu pirkimo-pardavimo objektu, nes tik 2007 m. šis namas buvo pripažintas tinkamu naudoti, vertino kritiškai, kadangi 2007 m. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas įrodo ne naujo objekto sukūrimą, o yra dokumentas, patvirtinantis nurodyto objekto atlikto kapitalinio remonto atitikimą įstatymų reikalavimams. Priešingu atveju, laukiant, kol su ieškove bus sudaryta ginčo buto nuomos sutartis, kai vyko namo, kuriame yra šis butas, kapitalinis remontas, būtų nepagrįstai paneigta ieškovės teisė į gyvenamosios patalpos įgijimą nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2014, Vilniaus apygardos teismo apeliacine tvarka išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2A-1889-565/2014, 2A-1242-258/2016).

45. Apeliantai ginčija ne tik tai, jog ginčo butas apskritai negalėjo būti privatizuojamas, kadangi butai, kurie pagal nuomos sutartis nuomojami keliems nuomininkams, jeigu bent vienas iš jų nesutinka pirkti, negali būti privatizuojamas (Butų privatizavimo įstatymo 3 str. 1 d. 1 p.), bet ir privatizavimo procedūra nebuvo prasidėjusi, kadangi ieškovė nepateikė tinkamai patvirtinto šeimos narių Susitarimo, kieno vardu bus privatizuojamas butas.

46. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įtrauktas į privatizavimo programą, taip pat nėra ginčo dėl to, kad 1987 m. liepos 15 d. Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto Garantiniu raštu Nr. 154 bei Vilniaus miesto valdybos 1995 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 11440 ieškovės šeimai nuomai buvo suteiktas 3 – jų kambarių 41,96 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini).

47. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 4 p. buvo nustatyta, kad pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną (1991 m. birželio 30 d.) buvo perkamo buto nuomininkai ar jų šeimos nariai arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį butą, raštu kreipiasi į miesto valdybą ar jos sudarytą tarnybą arba komisiją (taisyklių 5 p.). Buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku. Piliečiai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d. Byloje pateiktas 1992 m. vasario 12 d. ieškovės pareiškimas įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė nurodė, jog pageidauja pirkti trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat pateikė jos ir keturių šeimos narių susitarimą, jog šis butas bus perkamas R. R. vardu. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad šis Susitarimas buvo pateiktas užpildant atsakingos už butų privatizavimą institucijos - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Senamiesčio seniūnijos išduotą formą, jos kopija patvirtinta atsakingo asmens ir šiuos dokumentus ieškovė gavo būtent iš atsakovės, todėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės argumentai, kad prašyme nėra institucijos vadovo, ar jo įgalioto asmens parašo, patvirtinančio pasirašiusių ieškovės šeimos narių parašų tikrumą, nepaneigia paties ieškovės šeimos narių susitarimo fakto bei fakto, jog šiuos užpildytus dokumentus atsakovė priėmė bei saugojo.

48. Kasacinio teismo išaiškinta, kad net ir nesant pateikto notariškai patvirtinto susitarimo, tačiau pagal bylos aplinkybes esant aišku, jog tarp šeimos narių nebuvo ir nėra ginčo dėl buto privatizavimo, tokia aplinkybė negali būti besąlygiškas pagrindas atmesti ieškinį dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2008). Kadangi nenustatyta, kad tarp ieškovės ir jos šeimos narių būtų kilęs ginčas dėl buto privatizavimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog vien tai, kad nepateiktas notariškai patvirtintas susitarimas, negali būti besąlyginiu pagrindu atmesti ieškovės ieškinį.

49. Kaip jau nurodyta, ieškovė R. R. dar 1992 m. vasario 12 d. pareiškimu išreiškė norą pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini). Vėliau, 2003 m., 2004 m. 2009 m., 2010 m., 2014 m., 2015 m., 2018 metais ieškovė rašė raštus, paklausimus įvairioms institucijoms, tame tarpe Vilniaus miesto savivaldybei, tiek dėl buto registracijos, tiek dėl nuomos sutarties su ieškove sudarymo, tiek dėl privatizavimo procedūrų užbaigimo. Byloje yra 2015 m. Vilniaus miesto savivaldybės atsakymas ieškovei, kuriame nurodyta, jog savivaldybė sudarys su ieškove nuomos sutartį, kai bus atlikta buto teisinė registracija, byloje taip pat yra atsakovės 2018 m. spalio 26 d. atsakymas, jog butas neatitinka privatizavimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl nėra pagrindo leisti jį ieškovei privatizuoti. Taigi, atsakovė atsisakė užbaigti privatizavimo procedūras tik 2018 m. spalio 26 d. atsakymu. Pažymėtina, jog pagal ginčo santykiams taikytiną galiojusį BPĮ, tik įteisinus nuomos santykius (šiuo atveju 2017 m. kovo 23 d. sudarius su ieškove nuomos sutartį), ieškovė, kaip nuomininkė, įgijo teisę privatizuoti butą, todėl remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta apeliantų argumentus, kad ieškovė ilgą laiką buto privatizavimo reikalais nesirūpino.

50. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovė piktnaudžiautų teise, siekiant privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, taip pat nenustatyti BPĮ apribojimai, kurie neleistų ieškovei privatizuoti ginčo butą, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė buvo pradėjusi privatizavimo procedūras, tačiau jos nebuvo baigtos ne dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovės ieškinys dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos privatizavimo pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas pagrįstai.

51. Negalima sutikti ir su apeliantų teiginiais, jog ieškovės ieškinys nagrinėjamu atveju turi būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino.

52. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi, teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

53. Kaip jau nurodyta, ieškovė dar 1992 m. vasario 12 d. pareiškimu išreiškė norą pirkti ginčo butą bei pateikė šeimos narių Susitarimą. Duomenų, kad apeliantė atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė iki pastarosios 2018 m. spalio 26 d. atsakymo ieškovei būtų atsisakiusi tenkinti šį prašymą, byloje nėra. Taigi, atsakovė atsisakė užbaigti privatizavimo procedūras tik 2018 m. spalio 26 d. atsakymu. Be to, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė tik 2017 m. kovo 23 d. įteisino nuomos santykius su ieškove, sudarydama ginčo buto nuomos sutartį ir tik nuo 2017 m. kovo 23 d. ieškovė, kaip buto nuomininkė, įgijo teisę šį butą privatizuoti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo galėjo tik tuomet, kai su ja buvo sudaryta buto nuomos sutartis, todėl ieškinio senaties termino nepraleido.

54. Teismas, išnagrinėjęs atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog ginčo buto privatizavimas Butų privatizavimo įstatymo pagrindu buvo pradėtas ir nepabaigtas ne dėl ieškovės kaltės yra pagrįstos, todėl ieškovei turi būti pripažintina teisė butą privatizuoti. Teismas taip pat konstatuoja, kad apeliacinių skundų argumentai dėl ieškinio senaties termino praleidimo yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai netenkintini, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

55. Atmetus atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog turėjo bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėInga Staknienė