Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1242-258/2016

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-04-29
Bylos Nr.: 2A-1242-258/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-12968-2015-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
Ieškovas: G. N., S. N.

Kategorijos

2.3.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1242-258/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12968-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Zitos Smirnovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimo pagal ieškovų G. N. ir S. N. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl įpareigojimo sudaryti buto pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai G. N. ir S. N. ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti ieškovei G. N. su S. N. sutikimu dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskaičiuojant buto su rūsiu pardavimo kainą pagal Butų privatizavimo įstatymą iki 1998-07-01 ir pritaikant infliacijos koeficientą.

Nurodė, kad ieškovai iki 1989 m. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nuomojo gyvenamąsias patalpas - (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pradėjus namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinį remontą, atsakovas laikinai suteikė ieškovams manevrinio fondo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir 1989-12-13 išdavė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo, pasibaigus kapitaliniam remontui, suteikti ieškovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkiu Nr. 762V atsakovas įsipareigojo išnuomoti butus šeimoms suremontuotame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei įpareigojo senamiesčio valstybinę įmonę sudaryti nuomos sutartis su minėto potvarkio priedėlyje išvardintais asmenimis, tik pateikus dokumentus apie manevrinio fondo butų atlaisvinimą. Ieškovų keturių asmenų šeimai turėjo būti išnuomotas butas suremontuotame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Manevrinio fondo butas 2001-11-05 buvo atlaisvintas. 2007-01-09 buvo priimtas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. (101)11.4-36 ir namas (duomenys neskelbtini)pripažintas tinkamu naudoti. Ieškovai į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje įsikėlė 2001 m. Dėl nurodyto buto ieškovai yra sudarę sutartis su elektros energijos, vandens, gamtinių dujų tiekėjais, ieškovai patys remontavo minėtą butą bei prisidėjo remontuojant ir bendro naudojimo patalpas minėtame name, savo lėšomis prisidėjo prie šio namo kapitalinio remonto. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimu atsakovė su ieškove G. N. buvo įpareigota sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas 2013-06-06 nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimą. Po šių teismų sprendimų G. N. dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, ragindama sudaryti nuomos sutartį. Tik 2014-01-07 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. 30-2 „Dėl gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini)nuomos sutarties sudarymo“ ir vykdydamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-15 dienos sprendimą išnuomojo ieškovės G. N. šeimai dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei įpareigojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per 2 mėnesius sudaryti su ieškove G. N. patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. 2014-01-14 SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir ieškovė G. N. pasirašė Gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį Nr. 1.41-G14/0006 23. 2014-01-23 nuomotojas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir ieškovė pasirašė buto perdavimo ir priėmimo aktą Nr. G.5.22-0006.

Ieškovė G. N. 1991-12-20 pateikė atsakovui privatizavimo prašymą pirkti 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat pateikė susitarimą pirkti privatizuojamą butą, kuriuo ieškovai susitarė, kad butas bus perkamas ieškovės G. N. vardu. Ieškovai yra įsitikinę, kad yra pagrindas ir jų teisė privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikantis sąlygos, kad buto pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, kaip tai numato Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p. Ieškovė G. N. 2014-03-05 kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento direktorius 2014-04-10 raštu „Dėl buto privatizavimo“ atsakė, kad ieškovės prašymo dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo atidėtas kol vyksta namo (duomenys neskelbtini)teisminiai ginčai. Praėjo vieneri metai, bet situacija nepasikeitė.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovai iki 1989 m. nuomojo gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iškeldinant ieškovus iš šių gyvenamųjų patalpų, Vilniaus miesto vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus 1989-12-13 garantinio rašto Nr. 40/264 pagrindu G. N. ir jos 4 asmenų šeimai buvo suteiktas manevrinio fondo butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, garantuojant, jog pasibaigus kapitalinio remonto laikui ieškovams bus suteiktas butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nei garantiniame rašte, nei kitame dokumente nebuvo nustatyto termino, kada bus pabaigtas namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinis remontas. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažinta, jog tokios garantinio rašto sąlygos, kai suteikiamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ateityje numatant išnuomoti ginčo butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, be to, patys ieškovai niekada neginčijo garantinio rašto sąlygų ir nekėlė reikalavimų suteikti kitą gyvenamąją patalpą, todėl ieškovų ieškinyje nurodytas teiginys, jog ieškovams nebuvo suteikta kita tinkama gyventi gyvenamoji patalpa, nepagrįstas ir neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad teisiniam santykiui taikytinos teisės normos išdėstytos naujos redakcijos įstatyme, įsigaliojusiame nuo 2015-01-01, t. y. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Atitinkamai LR valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymas nuo 2015-01-01 neteko galios, o ginčo santykį reglamentuojančios normos išdėstytos minėto LR paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 1 d. Teisinis santykis dėl gyvenamųjų patalpų name (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavimo tarp ieškovų ir Vilniaus miesto savivaldybės neatsirado, kadangi ieškovai tuo metu subjektinės teisės privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas neįgijo, o kai subjektinės teisės nėra, negali būti ir šios teisės pažeidimo. Atsakovas prašė taikyti senatį ir ieškinį atmesti (b.l. 54-60).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovę Vilniaus miesto savivaldybę per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti ieškovės G. N. vardu su S. N. sutikimu 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskaičiuojant buto su rūsiu pardavimo kainą pagal Butų privatizavimo įstatymą iki 1998-07-01 ir pritaikant infliacijos koeficientą.

Teismas padarė išvadą, kad, nesant galimybės po kapitalinio remonto grąžinti ieškovų šeimos į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovams turėjo būti suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, remonto ieškovų šeimai laikinai buvo suteiktas manevrinio butų fondo butas. Per laikotarpį nuo 1990 metų iki 1998-07-01, kai nustojo galioti Butų privatizavimo įstatymas, nebuvo imtasi reikiamų priemonių, kad būtų baigtas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje remontas, ir ieškovų šeima galėtų įsikelti į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat ieškovų šeimai nebuvo suteikta kita tinkama gyventi gyvenamoji patalpa. Kadangi Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu tarp ieškovų ir Vilniaus miesto savivaldybės egzistavo nuomos teisiniai santykiai 1995-03-23 potvarkio Nr. 762V pagrindu, Vilniaus miesto savivaldybė buvo įsipareigojusi suteikti ieškovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir sudaryti šio buto nuomos sutartį, o šio buto nuomos sutartis Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo sudaryta ne dėl ieškovų kaltės, todėl, ieškovai buvo tinkami pirkimo-pardavimo subjektai pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d.

Teismas konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, egzistavo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, o 2007-01-08 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktas įrodo ne naujo objekto sukūrimą, o patvirtina egzistavusio objekto atlikto remonto atitikimą įstatymų reikalavimams. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo priskirtas butų fondui ar buvo priskirtas Butų privatizavimo įstatymo 3 str. išvardintoms neprivatizuojamų objektų kategorijoms.

Teismas nurodė, kad ieškovė G. N. 1991-12-20 pateikė prašymą pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (Butų privatizavimo įstatymo 1 str. 1 d.), taip pat pateikė susitarimą pirkti privatizuojamą butą, kuriuo G. N. ir S. N. susitarė, kad butas bus perkamas G. N. vardu (Butų privatizavimo įstatymo 5 str.) (b.l. 40-41). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovai pagal Butų privatizavimo įstatymą buvo įgiję ir pradėję įgyvendinti pagal šį įstatymą teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ši jų teisė nebuvo realizuota ne dėl jų kaltės, yra pagrindas pripažinti ieškovams teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikantis sąlygos, kad buto pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998-07-01 ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją (Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.).

Teismas konstatavo, kad ieškovai nėra praleidę ieškinio senaties termino. Pažymėjo, kad pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. G. N. 1991-12-20 pateikė prašymą pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje nėra įrodymų, kad buvo atsisakyta jai šį butą parduoti. Vilniaus miesto valdyba 1995-03-23 priėmė potvarkį Nr.762V išnuomoti G. N. šeimai butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valstybinę įmonę sudaryti nuomos sutartį, kai bus pateikti dokumentai apie išsikėlimą iš manevrinio butų fondo, taigi, buvo patvirtintas 1989-12-13 garantinio rašto pagrindu išduotas įsipareigojimas išnuomoti ieškovų šeimai ginčo butą. Garantinis raštas yra teisėtas ir galiojantis. Išdavus garantinį raštą ieškovei buvo garantuota, jog gyvenamosios patalpos nuomos santykiai, išsikėlus laikinai gyventi į manevrinio fondo butą, nenutrūksta, jie tęsis nuomojant gyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini). 2001-11-05 ieškovų šeima įsikėlė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovų teisė gyventi šiame nebuvo ginčijama. Ieškovų teisę gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybė pradėjo ginčyti pareikšdama priešieškinį Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-4918-910/2012, tačiau priešieškinis buvo atmestas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012-10-15 sprendimu, kuris buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2013-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.2A-1383-798/2013. 2014-03-05 ieškovė kreipėsi į atsakovą su prašymu parduoti jiems lengvatinėmis sąlygomis ginčo butą pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 12 str. (b.l. 45). 2014-04-10 raštu Dėl buto privatizavimo atsakovas atsakė, kad privatizavimas atidėtas, kol vyksta teisminiai ginčai dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Teismas sprendė, kad 2014-04-10 rašto gavimo dieną prasidėjo ieškinio senaties terminas. Ieškovai į teismą su ieškiniu kreipėsi 2015-04-09, todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.125 str. 1 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (ieškovė) Vilniaus miesto savivaldybės administracija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-04 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Aplinkybės, kad savivaldybė buvo įsipareigojusi ateityje suteikti ieškovams ginčo butą ir tai, kad nebuvo sudaryta šio buto nuomos sutartis ne dėl ieškovų kaltės, neleidžia daryti išvados, kad ieškovai yra tinkami ginčo buto pirkimo-pardavimo subjektai pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį. Ši norma numato, jog tinkami privatizavimo subjektai yra asmenys, kurie šio įstatymo įsigaliojimo diena buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai. Taigi, viena iš aplinkybių, pripažinti ieškovus tinkamais ginčo buto privatizavimo subjektais yra ta, kad jie įstatymo galiojimo metu buvo ginčo buto nuomininkais (ar jų šeimos nariais). Nagrinėjamu atveju taip pat privalu remtis prašymo padavimo metu (ir Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu) galiojusiu Butų kodeksu, reguliuojančiu butų santykius (Kodekso 2 str.). Taigi, Butų kodeksas, o ne Butų privatizavimo įstatymas, gali atsakyti į klausimą, ar ieškovai Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo ginčo buto nuomininkai (ar jų šeimos nariai).

Ieškovams pagal garantinio rašto sąlygas buvo suteiktas butas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o ginčo butas numatytas išnuomoti tik po namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kapitalinio remonto užbaigimo. Ieškovai nurodė, jog į ginčo butą faktiškai įsikėlė tik 2001 m. (nors tai padarė nesudarę nuomos sutarties dėl ginčo buto ir nesilaikydami Garantinio rašto sąlygų). Šias faktines aplinkybes konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu. Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu netinkamai taikė Butų privatizavimo įstatymo ir Butų kodekso paminėtas normas, todėl padarė netinkamą išvadą. Tuo tarpu, tinkamai vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, pripažintina, jog ieškovai nebuvo ir negalėjo būti ginčo buto nuomininkais, nes ginčo butas, remiantis Butų kodeksu, ieškovams nebuvo ir negalėjo būti suteiktas - 1991 m. Garantinis raštas, 1995 m. Vilniaus miesto valdybos potvarkis yra akivaizdžiai nukreipti į ateitį - šiais teisės aktais ieškovams nebuvo išnuomotas ginčo butas, o tik įsipareigota šį butą išnuomoti ateityje, išpildžius rašte, potvarkyje ir Butų kodekse numatytas sąlygas: visų pirma turėjo būti baigtas pastato, kuriame yra ginčo butas, remontas, antra, ieškovai turėjo atlaisvinti jiems suteiktą manevrinio butų fondo butą. Taigi apeliantės įsitikinimu nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo laikyti ieškovus ginčo buto nuomininkais ginčo buto nuomotis neleido Garantinis raštas Vilniaus miesto valdybos potvarkis ir Butų kodeksas nustatę konkrečius reikalavimus nuomos santykiams atsirasti ir šie reikalavimai nebuvo išpildyti būtent konkrečiai dėl ginčo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

2. Prašymo privatizuoti ginčo butą padavimo metu (1991-12-20) galiojęs Butų privatizavimo įstatymas numatė, kad pirkimo-pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai galėjo būti tik tokie valstybinio ir visuomeninio butų fondo butai, kurie galėjo būti laikomi gyvenamosiomis patalpomis, butais. Kadangi Butų kodeksas atskleidžia Butų privatizavimo įstatymo sąvokas, todėl šių dviejų teisės aktų taikymas yra glaudžiai susijęs - tuo metu butui neatitinkant gyvenamųjų patalpų reikalavimų pagal Butų kodeksą (Butų kodekso 42,43, 82, 94 str.), jos negali būti ir tinkamu privatizavimo objektu Butų privatizavimo įstatymo 1 ir 2 straipsnių prasme. Dėl to, Vilniaus miesto apylinkės teismo išvada skundžiamame sprendime, kad ginčo butas buvo tinkamas pirkimo-pardavimo objektas Butų privatizavimo prasme, yra nepagrįsta ir neteisinga, prieštaraujanti pačio teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, jog tuo metu visas namas, kuriame yra ginčo butas, buvo kapitališkai remontuojamas, ir tai lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

3. Teismas privalėjo įvertinti, kad ieškovai visą Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laiką gyveno jiems suteiktame manevrinio butų fondo bute - šis butas buvo įrengtas tinkamai, todėl būtent šis butas (duomenys neskelbtini), o ne ginčo butas (duomenys neskelbtini), Butų kodekso, Garantinio rašte ir Valdybos potvarkio prasme buvo nuomos santykių tarp Vilniaus miesto savivaldybes ir ieškovų objektu. Tuo tarpu ginčo butas negalėjo būti pripažintas Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvęs tinkamu pirkimo - pardavimo sutarties objektu.

4. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog byloje pateiktas ieškovų 1992-12-20 prašymas pirkti ginčo butą bei susitarimas, jog butas perkamas ieškovės G. N. vardu, laikytinas tinkamos formos. Buto privatizavimo (pirkimo-pardavimo) sutartis negalėjo būti sudaryta, jeigu toks susitarimas nebūdavo pasiekiamas, o pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 str. 1 dalį toks susitarimas turėjo būti patvirtintas notariškai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K. v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-394/2002; 2003 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. v. Klaipėdos miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-74/2003).

5. Nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai taikytas CK 1.127 str., 1964 m. CK 86 straipsnis, CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis. 1964 m. CK 86 straipsnyje numatyta, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia, remiantis šia teisės norma, gali būti nustatoma ne tik pagal tai, kada asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą bet ir pagal tai, kada jis turėjo apie tokį pažeidimą sužinoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime vertino tik momentą, kada ieškovai neva galutinai sužinojo apie teisės pažeidimą. Pirmos instancijos teismas savo sprendime visiškai nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad ilgą laiką (apie 23 metus) ieškovai savo teisėmis (buto privatizavimo santykių srityje) nesirūpino. Ieškovai, būdami apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantys subjektai, turėjo suprasti, kad jų 1991 m. pateiktas prašymas privatizuoti ginčo butą nėra įgyvendinamas ir taip galimai pažeidžiamos jų teisės. Be to, patys ieškovai byloje pateikė Butų privatizavimo tarnybos 1993-08-06 pažymą kurioje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog ginčo butas neišpirktas, todėl ieškovams turėjo būti žinoma, jog ginčo butas jų nebuvo privatizuotas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai G. N. ir S. N. atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti ieškovams iš apeliantės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

1. Visų apelianto naudojamą apeliacinio skundo motyvų ir argumentų nepagrįstumo klausimu jau pasisakė teismai visiškai analogiškoje civilinėje byloje, kurią išnagrinėjo Vilniaus miesto teismas 2013-12-03 pagal E. L., G. L. ieškinį Vilniaus miesto savivaldybei dėl buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje privatizavimo. Nors pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, bet apeliacinės instancijos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sprendimą panaikino ir patenkino ieškinį 2014-12-03 d. nutartis Nr. 2A-l889-565/2014. Toje byloje buvo analogiškos ieškinio pagrindo faktinės aplinkybės (skyrėsi tik nuomininkai ir ginčo buto adresas tame pačiame daugiabučiame name). Taigi, šioje byloje, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms, galima remtis jau išnagrinėta apeliacine tvarka byla, joje pateiktu teisinių santykių kvalifikavimu, teisinių pasekmių vertinimu, o taip pat ir motyvais dėl ieškinio senaties netaikymo, nes šioje byloje beveik sutampa net ir juridinių faktų datos.

2. Kadangi Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu tarp ieškovų ir Vilniaus miesto savivaldybės egzistavo nuomos teisiniai santykiai, Vilniaus miesto savivaldybė buvo įsipareigojusi suteikti ieškovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir sudaryti šio buto nuomos sutartį, tačiau šio buto nuomos sutartis Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu nebuvo sudaryta ne dėl ieškovų kaltės. Todėl laikytina, kad ieškovai buvo tinkami pirkimo - pardavimo subjektai pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. Be to, niekada nebuvo priimtas joks neigiamas sprendimas, kuriuo G. N., parašiusiai laiku prašymą privatizuoti butą, būtų atsisakyta jį privatizuoti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, egzistavo Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu, o 2007-01-08 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažinimo tinkamu naudoti aktas įrodo ne naujo objekto sukūrimą, o vertinamas kaip dokumentas, patvirtinantis egzistavusio objekto atlikto remonto atitikimą įstatymų reikalavimams. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. pirkimo - pardavimo objektas yra valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamieji namai, butai daugiabučiuose namuose, butai ir kambariai bendrabučiuose. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo priskirtas butų fondui ar buvo priskirtas Butų privatizavimo Įstatymo 3 str. išvardintoms neprivatizuojamų objektų kategorijoms.

3. Atsakovė teigia, kad privatizavimo proceso nėra galimybių realizuoti, nes, ieškovai nėra sudarę notariškai patvirtinto susitarimo, kieno vardu privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Tokia atsakovės pozicija yra ydinga, nes 1991 m. įstatymų leidėjas buvo leidęs tokius susitarimus tvirtinti privatizavimo tarnyboje, siekdamas palengvinti privatizacijos eigą, tačiau atsakovė niekada nepranešė ieškovams, kad jie privalo pateikti notariškai patvirtintą susitarimą. Ieškovų susitarimas, pateiktas su 1991-01-20 pareiškimu dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje privatizavimo, yra tinkamas, o notarinis patvirtinimas tokiam susitarimui nebuvo būtinas.

4. Atsakovės argumentas dėl senaties yra atmestinas, nes ieškovai nuolat buvo aktyvūs ir savo teisėmis naudojosi tinkamai. Ieškovų iniciatyva buvo pradėtas procesas ieškininės teisenos tvarka dėl nuomos sutarties sudarymo, kuris buvo baigtas tik 2013 m. Užbaigus ginčą ieškovų, naudai, atsakovė vis delsė sudaryti nuomos sutartį, o kai ją sudarė tik 2014-01-14 taip pat neatsisakė buto privatizuoti, o tik 2014-04-10 rašte nurodė, kad klausimas dėl privatizavimo sutarties sudarymo nebus sprendžiamas, kol vyksta teisme ginčai. Pagrindinis aspektas šiuo atveju yra tas, jog privatizavimo procesas buvo pradėtas ir tam buvo visos reikalingos sąlygos, ir kad atsakovė niekada nedavė ieškovams pranešimo, jog niekada neprivatizuos (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name esančių butų. Taigi, senaties termino atskaitos diena šiuo atveju galėtų būti tik atsakovės 2014-04-10 atsakymas, jog privatizavimo klausimas bus sprendžiamas pasibaigus civiliniams ginčams teisme. Todėl šiuo atveju CK 1.125 str. 1 d. terminas nėra ieškovų pažeistas, ir ieškinio senačiai taikyti pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime yra nurodyta, kad užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose.

Iš ieškovų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teisme apeliacine tvarka buvo nagrinėjama byla (c.b. Nr. 2A-1889-565/2014), kurios aplinkybės yra panašios į šios bylos, todėl nagrinėdamas šią bylą, teismas remsis minėtoje byloje suformuota dėl savivaldybės įpareigojimo sudaryti privatizavimo sandorį su nuomininkais praktika.

Lietuvos Respublik?s butų privatizavimo įstatymas (toliau -BPĮ) įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. VIII-206 šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, įtvirtinta Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo (toliau – VPBĮIDNAMĮ) 12 straipsnyje. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (VPBĮIDNAMĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (pav. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).

Sprendžiant dėl to, turėjo ieškovė teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą pagal BPĮ ar ne, reikia nustatyti įstatyme nurodytas būtinas tokio privatizavimo sąlygas: pirma, kad atitinkama gyvenamoji patalpa gali būti privatizavimo objektas (BPĮ 2, 3 str.); antra, kad asmuo yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (BPĮ 4 str.); trečia, kad asmuo išreiškė savo valią pasinaudoti šia teise, atlikdamas per įstatyme nustatytą terminą veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti (BPĮ 1, 5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2006; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2006, kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įtrauktas į privatizavimo programą (b.l.44). Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Vilniaus miesto Vykdomojo komiteto Butų skirstymo skyriaus 1989-12-13d. išduotu garantiniu raštu Nr. 40/264 ir Vilniaus miesto valdybos 1995-03-23 potvarkio Nr. 762V „Dėl butų išnuomojimo kapitališkai suremontuotame name (duomenys neskelbtini)“ ieškovės šeimai nuomai buvo suteiktas dviejų kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių 4 p. buvo nustatyta, kad pirkti butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo įsigaliojimo dieną (1991m. birželio 30d.) buvo perkamo buto nuomininkai ar jų šeimos nariai arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Pilietis, pageidaujantis pirkti savivaldybei priklausantį gyvenamąjį butą, raštu kreipiasi į miesto valdybą ar jos sudarytą tarnybą arba komisiją (taisyklių 5p.). Buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku. Piliečiai valią įsigyti nuosavybėn gyvenamąsias patalpas turėjo pareikšti iki 1992 m. gruodžio 1 d. Byloje pateiktas ieškovės G. N. 1991 m. gruodžio 20 d. pareiškimas (b.l.40) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kuriuo ieškovė nurodė, jog pageidauja pirkti dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovė taip pat pateikė jos ir S. N. susitarimą, jog šis butas bus perkamas G. N. vardu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė pasinaudojo teise privatizuoti ginčo butą, atliko veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti. Aplinkybė, kad gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje kapitalinio remonto metu ieškovės šeimai buvo laikinai suteiktas manevrinio butų fondo butas, nesudaro pagrindo pripažinti, jog užbaigus ginčo namo kapitalinį remontą ir ieškovės šeimai įsikėlus į jį, teisės ir pareigos, įgytos BPĮ galiojimo laiku, išnyko.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovai piktnaudžiautų teise siekiant privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, taip pat nenustatyti BPĮ apribojimai, kurie neleistų ieškovei privatizuoti ginčo butą, todėl ieškovų ieškinys dėl nuomojamos gyvenamosios patalpos privatizavimo pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas pagrįstai.

Negalima sutikti ir su apeliantės teiginiais, jog ieškovų ieškinys nagrinėjamu atveju turi būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino, nes ieškovai ilgą laiką (apie 23 metus) savo teisėmis (buto privatizavimo santykių srityje) nesirūpino.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senatis - tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Esant tokiam reikalavimui būtina patikrinti, ar ieškinio senaties terminas iš tikrųjų praleistas. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų - turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Kaip jau nurodyta, ieškovė G. N. dar 1991 m. gruodžio 20 d. pareiškimu išreiškė norą pirkti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Duomenų, kad apeliantė būtų atsisakiusi tenkinti šį prašymą byloje nėra. Priešingai, byloje pateiktas atsakovės 2014-04-10 raštas, kur nurodyta, kad klausimas dėl privatizavimo sutarties sudarymo nebus sprendžiamas, kol vyksta teisme ginčai, kas patvirtina aplinkybę, kad apeliantė iki 2014-04-10 nebuvo pateikusi atsisakymo leisti privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo tada, kai apeliantė priėmė 1995-03-23 potvarkį Nr. 762V, kuriuo buvo nuspręsta išnuomoti ieškovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei įpareigojo Senamiesčio seniūnijos valstybinę įmonę sudaryti nuomos sutartį pagal 1989-12-13 garantinį raštą, prasidėjo ginčai dėl šio potvarkio teisėtumo. Ginčai buvo baigti tik 2001-06-20 Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, kuria buvo aukščiau minėtas potvarkis pripažintas galiojančiu (b.l.9). 2001 m. ieškovams atlaisvinus manevrinį butą ir įsikėlus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su ieškovais nuomos sutartis nebuvo sudaryta, dėl apeliantės nenoro sudaryti nuomos sutartį su ieškovais. Dėl šios priežasties ieškovai iniciavo civilinę bylą. Po teisminių ginčų, teismui tenkinus ieškovų reikalavimą ir įpareigojus apeliantę sudaryti nuomos sutartį su ieškovais, ši sutartis buvo sudaryta 2014-01-14. Pažymėtina, jog pagal ginčo santykiams taikytiną galiojusį BPĮ tik įteisinus nuomos santykius ieškovai kaip nuomininkai įgyjo teisę privatizuoti butą, todėl remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ieškovai ilgą laiką buto privatizavimo reikalais nesirūpino.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, kad apeliacinėje instancijoje patyrė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, ieškovų G. N. ir S. N. patirtos 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje priteistinos iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (CK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškovų G. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. N. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėZita Smirnovienė