Kauno apygardos teismo nutartis

Procesinio dokumento kategorijos: 122.2; 122.3; 122.4; 129.1; 129.5

2014 m. vasario 24 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. S. patikslintą atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-20565-638/2013 pagal pareiškėjo BIGBANK AS filialo prašymą suinteresuotiems asmenims K. S., A. S., antstoliui V. Z. dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 115 str. 2 d., priimta nutartis prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir CPK 12 str. įtvirtintam rungimosi principui, todėl yra neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, dėl ko turi būti panaikinta;Pareiškėjas prašė nustatyti, kad skolininkui K. S. priklauso pusė A. S. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo ne tik iš skolininko sutuoktinės darbinės veiklos, tačiau taip pat ir intelektinės veiklos, dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų. Tačiau suinteresuotas asmuo A. S. negauna pajamų iš intelektinės veiklos, taip pat negauna dividendų, pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, todėl toks reikalavimas objektyviai negalėtų būti patenkinamas, o teismo nutartis objektyviai negalėtų būti realiai įgyvendinama, dėl to yra neaišku, kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama pareiškus prašymą teisme;CK 3.117 str. 1 d. nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Kadangi pareiškėjo prašomas nustatyti dalykas, kad skolininkui priklauso pusė sutuoktinės pajamų yra nustatyta įstatymu, toks reikalavimas apskritai negali būti nagrinėjamas. Teismas vadovaudamasis CPK 115 str. 2 d. turėjo nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti – patikslinti prašymo dalyką. Nenustatęs termino trūkumams pašalinti ir patenkinęs prašymą, teismas pažeidė CPK 115 str. 2 d., išėjo už prašymo ribų ir papildomai nustatė sutuoktinių turtinį rėžimą, kuris yra nustatytas įstatymu;Pirmosios instancijos teismas nepratęsdamas termino atsiliepimui pateikti atėmė galimybę tinkamai įgyvendinti teisę pateikti atsikirtimus ir priėmė ginčijamą nutartį remdamasis tik pareiškėjo pateiktais įrodymais, tokiu būdu pažeisdamas rungimosi principą;Įstatymas skiria sąvokas „turtas“ ir „pajamos“. Patvarkymas įvardintas, kaip „skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, arešto“, o faktiškai areštuojamos būsimos pajamos. Įstatymų leidėjas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįsta gautas pajamas, o ne būsimas pajamas. Skolininkas K. S. ir A. S. jokio turto po santuokos sudarymo neįgijo, o CPK 667 str. įvardinta skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendras su kitais asmenimis dalies nustatymas, o ne skolininko sutuoktinio būsimų pajamų (būsimo darbo užmokesčio) dalies nustatymas;BIGBANK AS filialo reikalavimas yra asmeninė skolininko K. S. prievolė. Kauno miesto apylinkės teisme byla pagal BIGBANK AS reikalavimą K. S. buvo iškelta 2012-07-10. K. S. ir A. S. santuoka sudaryta 2013-03-21. Todėl K. S. su BIGBANK AS filialu paskolos sutartį, kurios pagrindu yra skolingas 9469,27 Lt sumą, sudarė būdamas ankstesnėje santuokoje;K. S. ankstesnė santuoka yra nutraukta, todėl susiklosčiusi situacija, kai likusi skolos dalis pareiškėjui BIGBANK AS filialui turi būti išieškoma ne iš ankstesnėje santuokoje turėtos bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės solidariai, arba tos bendrosios jungtinės nuosavybės dalies, kurios teisinis rėžimas po ankstesnės santuokos nutraukimo tapo asmenine K. S. nuosavybe, bet iš A. S. gaunamo darbo užmokesčio skolininko individualizuotos dalies prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, moralės normoms.

Pareiškėja netinkamai interpretuoja teisės normas, kadangi turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalį gali nustatyti tik teismas, kadangi skolininko sutuoktinės turto dalis nėra nustatyta, vadovaujantis CPK 667 str. 1 d. antstolis aprašė ir areštavo bendrąjį turtą ir pasiūlė išieškotojui ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo;Skolininko sutuoktinė turto sąvoką vartoja gana siaurai, turi omenyje, kad turtas turėtų būti nekilnojamasis ar kilnojamasis objektas, tačiau turto sąvoka yra platesnė;Skolininko sutuoktinės argumentai, kad jos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė ir yra nedalintinos aiškiai nepagrįsti ir atmestini, nes CK 3.87 str. nurodo, kad sutuoktinių turto teisinis rėžimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Remiantis CK 3.88 str. 5 d. darytina išvada, kad pajamos, gaunamos vieno iš sutuoktinių yra pripažįstamos bendrąją jungtine nuosavybe;Kreditorius siekia nustatyti skolininko dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kad būtų galima nukreipti išieškojimą būtent į skolininko dalį, o ne į sutuoktinės gaunamą pajamų dalį.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nustatyta, kad antstolis V. Z. vykdo išieškojimą iš skolininko K. S. pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-26 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-13092-638/2012 dėl 9193,27 Lt skolos bei 276 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo kreditoriaus BIGBANK AS naudai. Vykdymo metu nustatyta, kad skolininkas šiuo metu turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, todėl skolos išieškojimas nukreipiamas į skolininko sutuoktinės A. S. turtą. Antstolis nustatė, kad A. S. dirba ir gauna darbo užmokestį. Jos gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, kurios pusė priklauso sutuoktiniui K. S.. Vadovaudamasis CPK 667 str., 2013-09-09 išsiųstame pasiūlyme Nr. 0137/12/03472 antstolis pasiūlė kreditoriui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (CK 3.88 str. 1 d.). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad skolininkas K. S. ir jo sutuoktinė A. S. CK 3.88 str. įtvirtintos prezumpcijos nepaneigė, todėl pareiškėjo prašymą patenkino ir nustatė, kad K. S. sutuoktinės A. S. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 proc. šių pajamų priklauso skolininkui K. S.. Apeliantės teiginys, kad CK 3.117 str. 1 d. jau yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl toks reikalavimas teisme nenagrinėtinas, o pareiškėjui turėjo būti nustatytas terminą trūkumams pašalinti yra nepagrįstas, kadangi teisę išieškotojui pateikti tokį prašymą, o teismui jį tenkinti suteikia CPK 667 straipsnis. Be to vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai susiaurina CPK 667 straipsnyje vartojamą „turto“ sąvoką, teigdama, kad turtas – tai yra tik nekilnojamieji ar kilnojamieji daiktai. Pagal CK 1.97 straipsnio 1 dalį civilinių teisių objektai yra daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai ir veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Taigi, atsižvelgiant į šią teisės normą, apeliantė klaidingai suvokia kas yra „turtas“.

Apeliantė atskirajame skunde taip pat teigia, kad BIGBANK AS filialo reikalavimas yra asmeninė skolininko K. S. prievolė, kadangi Kauno miesto apylinkės teisme byla pagal BIGBANK AS reikalavimą K. S. buvo iškelta 2012-07-10, o K. S. ir A. S. santuoka sudaryta 2013-03-21. Teismas dėl šio atskirojo skundo motyvų plačiau nepasisako kadangi šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiamas skolininko K. S. prievolės pagrįstumo ar įrodytumo klausimas, šios bylos faktinį pagrindą ir dalyką sudaro aplinkybės, susijusios su skolininko S. ir jo sutuoktinės S. turimo jungtinės nuosavybės teise turto dalies nustatymu.

Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodė, kad teismas nepratęsdamas termino atsiliepimui pateikti pažeidė CPK 12 str. įtvirtintą rungimosi principą. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinio termino pratęsimo klausimas yra teismo diskrecijoje ir tik teismas sprendžia kokiu atveju procesinis terminas gali būti pratęsiamas, o kokiu ne. Teismai vadovaujasi proceso ekonomiškumo, koncentracijos ir operatyvumo principais, šalys privalo veikti operatyviai, domėtis vykstančiu procesu, jo nevilkinti. Apeliacinės instancijos teismas rungimosi principo pažeidimo nagrinėjamu atveju neįžvelgia ir šiuo klausimu procesinių teisės normų pažeidimų nenustatė, todėl šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.

Kiti skundo argumentai šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.