- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-18
- Bylos Nr.
- 2S-52-544/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. R.
- Kreditorius
- GNSB „Eglutė“
- Skolininkas
- E. R.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.23pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-52-544/2012
Teisėja Vijolė Vitienė Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 129.3; 129.11; 129.23;
NUTARTIS
2012 m. sausio 18 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio Leono Jankausko atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta skirti baudą suinteresuotam asmeniui A. R. vykdomojoje byloje Nr. 0053/09/1779 pagal išieškotojo GNSB „Eglutė“ ieškinį skolininkui E. R. dėl uždraudimo atlikti tam tikrus veiksmus bute ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Antstolis Leonas Jankauskas prašė LR CPK 585 str. 2 d. pagrindu A. R. už antstolio reikalavimo nevykdymą ir kliudymą vykdyti vykdomąjį dokumentą paskirti vieno tūkstančio litų baudą už kiekvieną kliudymo dieną. Nurodė, kad 2009-12-21 buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0053/09/1779 pagal 2009-12-10 Utenos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-95-228/2009 dėl E. R. ūkinės-komercinės veiklos vykdymo uždraudimo gyvenamojo namo bute ir jam priklausančiame rūsyje Taikos g. 12-37, Utenoje. Ginčo butas nuo 2010 m. vasario 9 d. priklauso A. R., kuri, nors ir nėra vykdymo proceso šalis, tačiau kaip suinteresuotas asmuo dalyvauja vykdymo procese ir jai yra privalomi antstolio reikalavimai. A. R. buvo išsiųsti įpareigojimai 2011-10-06 14 val. ir 2011-11-04 15 val. sudaryti sąlygas apžiūrėti ginčo patalpas, tačiau ji įpareigojimų nevykdė ir sąlygų apžiūrėti butą nesudarė, priežasčių, kodėl įpareigojimų nevykdo, nepateikė (b. l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011-11-24 nutartimi antstolio prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad šiuo atveju vadovaudamasis LR CPK 615 str. 2 d. antstolis turi kreiptis į teismą dėl leidimo jam įeiti į gyvenamąsias patalpas, jei patalpų savininkas atliekančiam vykdymo veiksmus antstoliui neduoda sutikimo į jas patekti. Patalpų savininkė A. R. LR CK 615 str. 2 d. pagrindu turi teisę nesutikti be teismo nutarties leisti antstoliui patekti į jos butą ir jį apžiūrėti. Už tai, kad buto savininkė nesutinka įleisti be teismo nutarties antstolį į savo gyvenamąją patalpą, jai taikyti procesinę atsakomybę ir skirti LR CPK 585 str. 2 d. numatytą baudą nėra pagrindo (b. l. 15-16).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu antstolis Leonas Jankauskas prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai atskleidė bylos aplinkybes ir neteisingai vertino buto savininkės neveikimą. Teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą uždrausti vykdyti ūkinę-komercinę veiklą bute turi pareigą vykdyti ir suinteresuotas asmuo, kuri, kaip ginčijamų patalpų nuosavybės turėtoja, turi priimti tinkamus sprendimus, būtinus teismo sprendimo tikslui pasiekti. A. R. nesiėmė jokių veiksmų, susijusių su antstolio pateikto reikalavimo įvykdymu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo skirti baudą. Skundžiamos nutarties motyvai, kad nesutikimas įsileisti į gyvenamąją patalpą nėra reglamentuotas teisės aktais ir nėra teisinio pagrindo paskirti baudą, nepagrįstas. Teismas, spręsdamas antstolio patekimą į ginčijamas patalpas, nutolo nuo prašymo dėl baudos skyrimo. Antstolio patekimo tvarka į patalpas neturi nieko bendro su baudos skyrimu asmeniui, nevykdančiam teisėtų antstolio reikalavimų. Teismo nutarties dėl patekimo į ginčo patalpas gavimas nepatvirtintų A. R. kaltės įrodinėjant antstolio teisėtų veiksmų nevykdymo faktą. LR CPK 615 str. 3 d. suteikia antstoliui teisę patekti į gyvenamąsias patalpas be teismo nutarties, jei nėra kaip įvykdyti teismo sprendimą (b. l. 18-19).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl antstolio atskirojo skundo, kuriuose prašo teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad, jei antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 str. 1 d., 2 d.). LR CPK 615 str. 3 d. nustatyti išimtiniai atvejai, kada antstolis gali įeiti į gyvenamąsias patalpas ir neturėdamas patalpose gyvenančių asmenų sutikimo bei teismo nutarties, kurių šiuo atveju nėra. Net jei ir būtų išduotas teismo leidimas patekti į ginčo patalpas, tai nereiškia, kad už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui turėtų būti skiriama bauda. Ji yra ne skolininkė, o tik suinteresuotas asmuo vykdymo procese. Pasikeitus nuosavybės teisės turėtojui, teisių perėmimas vykdymo procese, numatytas LR CPK 596 str. neįvyko, vykdymo šalys išliko tos pačios. Todėl jai neatsiranda pareiga vykdyti teismo sprendimą, už jo vykdymą ir toliau lieka atsakingas skolininkas E. R., kuriam ir tegali būti taikomi teismo sprendimo nevykdymo padariniai (b. l. 25-26).
Atskirais skundas netenkintinas, o Utenos rajono apylinkės teismo 2011-11-24 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 338 str.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo priimtas procesinis sprendimas atsisakyti skirti baudą suinteresuotam asmeniui už teismo sprendimo nevykdymą, todėl visų jų nekartoja. Vertinant atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad jie nepagrįsti ir nesudaro faktinio bei teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Teismai teisingumą įgyvendina ir užtikrina nagrinėdami bylas ir priimdami jose baigiamuosius aktus – sprendimus. Teismo sprendimo priėmimu procesas paprastai nesibaigia, nes teismo sprendimas turi būti įgyvendintas. Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu visiškai įgyvendinama teisė į teisminę gynybą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir turi būti vykdomas (LR CPK 18 str.). Šaliai, dėl kurios sprendimas priimtas, nevykdant sprendimo geranoriškai, vadovaujantis CPK VI dalies normomis jis įvykdomas priverstinai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2009).
Šios bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0053/09/1779 duomenimis nustatyta, kad antstolis Leonas Jankauskas vykdo Utenos rajono apylinkės teismo 2009-12-10 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-95-228/2009 dėl E. R. ūkinės-komercinės veiklos vykdymo uždraudimo gyvenamojo namo bute ir jam priklausančiame rūsyje Taikos g. 12-37, Utenoje. Ginčo butas nuo 2010 m. vasario 9 d. priklauso E. R. buvusiai sutuoktinei A. R., kuri, nors ir nėra vykdymo proceso šalimi, tačiau kaip suinteresuotas asmuo dalyvauja vykdymo procese. A. R. antstolis išsiuntė įpareigojimus 2011-10-06 d. 14 val. ir 2011-11-04 d. 15 val. sudaryti sąlygas apžiūrėti ginčo patalpas, tačiau ji įpareigojimų nevykdė. Utenos rajono apylinkės teismas 2011-11-24 nutartimi antstolio prašymo skirti A. R. už antstolio įpareigojimų nevykdymą skirti 1000 Lt baudą netenkino. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą uždrausti vykdyti ūkinę komercinę veiklą turi pareigą vykdyti ir suinteresuotas asmuo A. R.. Tačiau antstolis reikalavimus, susijusius su gyvenamųjų patalpų apžiūra, privalo vykdyti LR CPK 615 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalį, atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimu turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Jeigu antstolis į gyvenamąsias patalpas neįleidžiamas, jis turi teisę į jas įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. R. nesutinka, kad antstolis apžiūrėtų butą, todėl jis turi teisę kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamas patalpas be savininko sutikimo. CPK 615 str. 3 d. nustatyti išimtiniai atvejai, kada antstolis gali įeiti į teismo patalpas ir neturėdamas patalpose gyvenančių asmenų sutikimo bei teismo nutarties: kai vykdomi teismo sprendimai dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų arba įkeldinimo į jas, teismo sprendimai padalyti skolininko gyvenamosiose patalpose esantį turtą, pašalinti pažeidimus naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kiti teismo sprendimai, kurių negalima įvykdyti antstoliui neįėjus į gyvenamąsias patalpas. Šių išimtinių atvejų nenustatyta. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija civilinėje byloje dėl šio teismo sprendimo vykdymo 2011-04-26 nutartyje pažymėjo, kad, atsižvelgiant į antstolio atliktinų veiksmų pobūdį (patikrinti, ar įvykdytas teismo sprendimas), antstolis, siekdamas nustatyti, ar bute Taikos g. 12-37, Utenoje nevykdoma ūkinė-komercinė veikla, buto savininkui neleidžiant buto apžiūrėti, turi kreiptis į teismą dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas (CPK 615 str. 1, 2 d.) bei pažymėjo, kad taip būtų užtikrintas teismo sprendimo vykdymo teisėtumas ir nepažeistos būsto neliečiamumo garantijos.
Nėra pagrindo sutikti su suinteresuoto asmens A. R. argumentu, kad antstolis neturi teisės reikalauti, kad ji vykdytų teismo sprendimą ir prašyti jai taikyti poveikio priemones. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija aiškiai nurodė, kad vykdymo proceso šalimis yra laikomi išieškotojas ir skolininkas (CPK 633 str. 1 d.), tačiau visi kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisinius padarinius, laikomi suinteresuotais asmenimis (CPK 633 str. 2 d.) ir jie vykdymo procese nebūtinai turi sutapti su dalyvaujančiais byloje asmenimis, išvardytais CPK 37 str. Dalis tokių asmenų, dalyvavusių sprendžiant ginčą, vykdymo procese gali nebedalyvauti ir, priešingai, vykdymo procesas gali apimti daugiau asmenų, nei nagrinėjant bylą teisme. Todėl nurodė, kad A. R., būdama ginčo buto savininkė, yra tinkamas subjektas pripažinti ją suinteresuotu asmeniu vykdymo procese, nes ginčo patalpų, kuriose turi būti nutrauktas ūkinės-komercinės veiklos vykdymas, savininko pasikeitimas nereiškia, jog pasikeitė skolininkas minėtame vykdymo procese, nes vykdymo proceso šalys išliko tos pačios (CPK 596 str.). Taigi, pareiga įvykdyti teismo sprendimą ir atsakomybė už jo nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir toliau lieka skolininkui E. R., o ne A. R., kuri, kaip buto savininkė, su vykdymo procesu susijusi tiek, kiek tai susiję su jos pareigos suteikti antstoliui galimybę ir netrukdyti patekti į butą ir jį apžiūrėti jos sutikimu arba turint teismo leidimą patekti į minėtą gyvenamąją patalpą be tokio sutikimo. Nors A. R. ir turi teisę nesutikti, kad antstolis teismo sprendimo vykdymo tikslu apžiūrėtų butą, tačiau, gavus virš aptartą teismo nutartį, ji privalės vykdyti teisėtus antstolio reikalavimus ir užtikrinti bei netrukdyti įvykdyti teismo sprendimą, nes elgiantis priešingai jai gali būti taikomos įstatyme numatytos procesinio poveikio priemonės.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.