Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. T-2610-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-10-30Kauno apylinkės teismas
  2. T-2610-673/2018Nutartis · 2018-12-05Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2019-01-07Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-05
Bylos Nr.
T-2610-673/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15691-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Nuteistasis
S. M.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-2610-673/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15691-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 5 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. M. prašymą dėl nuosprendžiu nukentėjusiam asmeniui priteistos neturtinės žalos mokėjimo išdėstymo dalimis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir pritaikius BK 64¹ straipsnį, nuteistas 20 MGL, t. y. 753,20 Eur bauda. Nuosprendžiu iš kaltinamojo S. M. taip pat priteistas 5700 Eur neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai I. Ž. bei proceso (advokato atstovavimo) išlaidos nukentėjusiesiems: I. Ž. – 600 Eur, M. M. – 300 Eur, R. M. – 600 Eur. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 20 d.

Šalies argumentai

2018 m. lapkričio 22 d. teisme gautas nuteistojo prašymas nuosprendžiu I. Ž. priteistos likusios neišmokėtos neturtinės žalos mokėjimą išdėstyti dalimis po 162,50 Eur per 32 mėnesius. Prašyme nuteistasis nurodo, kad nuosprendžio vykdymo nevengia, jau sumokėjo 753,20 Eur baudą, atlygino valstybei pašto išlaidas, sumokėjo advokato atstovavimo išlaidas nukentėjusiesiems: R. M. – 600 Eur, M. M. – 300 Eur, I. Ž. – 600 Eur, taip pat nukentėjusiajai I. Ž. sumokėjo dalį neturtinės žalos atlyginimo – 500 Eur. Sumokėdamas šias sumas išleido visas turėtas santaupas. Realizuotino turto taip pat neturi, o jam priklausantis automobilis yra menkavertis, be to, reikalingas užtikrinant judėjimo laisvę, turint neįgalumą. Vienintelės gaunamos pajamos yra 502 Eur senatvės pensija, todėl įvertinus reikalingas išlaidas bent minimaliems gyvenimo poreikiams tenkinti, kas mėnesį nukentėjusiajai I. Ž. galėtų mokėti po 162,50 Eur. Išieškant priverstine tvarka, tik atsirastų papildomų vykdymo proceso išlaidų, dėl kurių būtų prarastos pragyvenimui reikalingos lėšos, o nukentėjusioji dėl to papildomai žalos atlyginimo negautų, tik pailgėtų laikas per kurį jai būtų išieškotas žalos atlyginimas. Mano, kad prašomu išdėstymu bus užtikrintas nuosprendžio įvykdymas, nebus neproporcingai pažeisti teisėti išieškotojos interesai bei bus užtikrintas socialinis teisingumas ir jo atžvilgiu.

Atsiliepimas

Nukentėjusioji I. Ž. teismui pateiktame atsiliepime (4 t., b. l. 58-60) nurodė, kad su nuteistojo prašymu nesutinka. Mano, kad S. M. meluoja dėl santaupų dydžio, be to, ikiteisminio tyrimo metu nesusisiekė dėl atsiprašymo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo, teismo metu bandė vengti/menkinti savo kaltę. Po įvykusios nelaimės ji gyveno iš vyro gaunamų neįgalumo išmokų, Sodros pašalpos ir papildomai pinigų skolinosi, todėl nesupranta, kodėl dabar S. M. negali pasiskolinti pinigų ir sumokėti visą neturtinę žalą. Nurodo, kad ateityje buvo suplanavusi kelio ir klubo sąnario keitimą, kas reikalauja nemažų papildomų išlaidų, kurių ji neturi. Taip pat prašo atsižvelgti ir į nuteistojo amžių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnyje nustatyta, kad kai kyla su civiliniu ieškiniu susijusių klausimų, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos, todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas vadovaujantis šio kodekso normomis.

CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, teismui suteikta teise nustatyti skolininkui lengvatinį terminą prievolei įvykdyti siekiama užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog Baudžiamojo proceso kodekse nėra jokių imperatyvių reikalavimų, kad priteistas civilinis ieškinys būtų sumokėtas visas iš karto, taip pat nenumatytas konkretus terminas, per kurį jis privalo būti sumokėtas savanoriškai, todėl laikytina, kad anksčiau paminėta civilinio proceso norma neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms ir šiuo atveju yra visos sąlygos ją taikyti.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis yra pensininkas (70 metų amžiaus), nedirbantis ir yra neįgalus. Vienintelės nuteistojo pajamos, kaip jis nurodė - 502,52 Eur senatvės pensija. Nuteistasis gyvena su sutuoktine, kuri taip pat yra pensininkė. Jokio nekilnojamojo turto nuteistasis neturi, jo vardu registruota viena transporto priemonė – 1998 m. automobilis „Opel Vectra“, kuris, nuteistojo teigimu, yra menkavertis, tačiau būtinas užtikrinant jo, kaip neįgalaus asmens, judėjimą. Banko sąskaitoje santaupų nuteistasis neturi (3 t., b. l. 81, 165–167, 197; 4 t., b. l. 46, 53). Taigi, jeigu visos žalos nuteistasis neatlygintų ir išieškojimas būtų perduotas antstoliui, galimybės nukreipti išieškojimą į nuteistojo turtą nebus, turimas automobilis yra senas, todėl jį parduodant iš varžytinių būtų gauta labai maža suma, piniginių lėšų sąskaitoje be pensijos nėra, o išieškant iš pensijos būtų taikomi apribojimai. Be to, kaip teisingai nurodo nuteistasis, perduodant vykdyti nuosprendį priverstinai antstoliams, jam tektų mokėti ir vykdymo išlaidas, todėl, nors ir mokėdamas dalimis savanoriškai, jis galėtų skirti didesnę sumą nukentėjusiajai. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės ir duomenys, patvirtina sunkią nuteistojo turtinę padėtį bei tai, kad likusi nesumokėta 5200 Eur neturtinės žalos suma nuteistajam yra labai didelė ir galimybės ją sumokėti iš karto jis neturi. Ta aplinkybė, kad dalį priteistų sumų nuteistasis atlygino, neleidžia daryti išvados, jog S. M. meluoja dėl turimų santaupų dydžio. Duomenų, kad jis piktybiškai vengtų mokėti priteistą neturtinę žalą, nenustatyta, priešingai, nuteistasis sutinka su priteistu civiliniu ieškiniu, stengiasi jį įvykdyti dalimis, kas rodo nuteistojo siekį savanoriškai atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Kartu su prašymu pateikti mokėjimo nurodymai bei sąskaitos išrašas patvirtina, kad nuteistasis 2018 m. lapkričio 16 d., net neįsiteisėjus teismo priimtam nuosprendžiui, savanoriškai sumokėjo jam paskirtą 753,20 Eur baudą, 12,03 Eur pašto išlaidas valstybei, taip pat 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 600 Eur atstovavimo išlaidas I. Ž., 300 Eur atstovavimo išlaidas M. M. ir 600 Eur atstovavimo išlaidas R. M. (4 t., b. l. 39–45). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad S. M. piktybiškai nevengia įvykdyti teismo sprendimo, tačiau to padaryti visiškai šiuo metu negali dėl objektyvios priežasties, t. y. savo materialinės padėties, kuri dėl jo neįgalumo ir pensinio amžiaus ateityje iš esmės ir nesikeis.

Nors nukentėjusioji atsiliepime ir tvirtina, kad S. M. bandė vengti/menkinti savo kaltę ir iki teismo nesusisiekė nei siekdamas atsiprašyti, nei susitarti dėl žalos atlyginimo, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, bylą nagrinėjant teisme nuteistasis savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi, eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, pas įvykyje nukentėjo, nukentėjusiųjų atsiprašė, nuosprendžio ir juo priteistos neturtinės žalos dydžio neskundė, pradėjo jį vykdyti dar nuosprendžiui neįsiteisėjus.

Vertinant nuteistojo prašymo pagrįstumą, ne mažiau svarbu įvertinti ir nukentėjusiosios I. Ž. materialinę padėtį. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, nukentėjusioji šiuo metu dirba, gauna pajamas, ir nors jos darbo sutartis yra terminuota, tačiau duomenų, jog sutartis nebus sudaroma naujam laikotarpiui ar netaps neterminuota pateikta nebuvo. Taip pat nėra pateikta duomenų apie tai, kada nukentėjusiajai bus atliekama kelio ir klubo sąnario keitimo operacija, ar ta operacija ir reabilitacija po jos nebus apmokėta Ligonių kasos ir pan. Neginčytina, jog nukentėjusiajai eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tačiau bylą nagrinėjant teisme nebuvo gauta duomenų apie nukentėjusiosios prarastą darbingumą, priešingai, nukentėjusioji po patirtų sužalojimų vėl pradėjo dirbti valytojos darbą, kurį dirbo ir iki eismo įvykio, kas suteikia pagrindą manyti, jog nukentėjusiajai dėl patirtų sužalojimų nėra apribota galimybė įsidarbinti. Be abejo, teismas negali iškelti nuteistojo finansinės gerovės aukščiau nukentėjusiosios, kuri dėl eismo įvykio nukentėjo sunkiai, interesų, tačiau išdėstant neturtinės žalos mokėjimą dalimis, tai ir nebus padaryta, kadangi nuteistajam dengiant priteistą civilinį ieškinį ir pervedant nukentėjusiajai atitinkamas sumas, jos turtinė padėtis nepablogėtų, nukentėjusiajai kas mėnesį būtų užtikrinama konkreti neturtinės žalos atlyginimo suma, kurią ji, kaip pati nurodo, galėtų skirti savo sveikatos gerinimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymo, iš naujo nenustatinėja nukentėjusiosios patirtos neturtinės ir/ar turtinės žalos dydžio. Teismo manymu, nukentėjusiosios I. Ž. naudai priteistos neturtinės žalos atlyginimo išdėstymas nesukels nukentėjusiajai neigiamų pasekmių, nes jai priteistos žalos dydis nesumažės, žalos mokėjimas nesustos ir visą neturtinės žalos sumą ji atgaus, tačiau laipsniškai per ilgesnį laikotarpį, kas mėnesį užtikrinant tam tikros protingos dalies neturtinės žalos atlyginimą, t. y. taip bus tik minimaliai suvaržyta nukentėjusiosios teisė į greitą ir visišką žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant užtikrinti tiek nukentėjusiosios, tiek nuteistojo interesų pusiausvyrą, teismas sprendžia, kad yra pagrindas iš nuteistojo S. M. nukentėjusiajai I. Ž. priteistos ir likusios nesumokėtos neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis. Nustatant kas mėnesį mokėtinos įmokos dydį atsižvelgiama į anksčiau išdėstytas aplinkybes, tai yra į nuteistojo turtinę padėtį, sveikatos būklę, galimybę dirbti, šeiminę padėtį, kartu gyvenančio sutuoktinės gaunamas pajamas, taip pat ir į CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje numatytą išskaitų iš skolininko pajamų dydį, jei išieškojimą vykdytų antstolis, ir įvertinus galimą iš nuteistojo išieškoti sumą (išieškant antstoliui išieškoma: 30 proc. nuo pajamų, neviršijančių minimalios mėnesinės algos (MMA) atskaičius mokesčius, ir 50 proc. nuo pajamų, viršijančių MMA, kas nuteistojo atžvilgiu sudarytų apie 178 Eur, nuo kurių dar būtų atskaičiuojamos vykdymo išlaidos ir jomis mažėtų nukentėjusiajai pervedama suma), nukentėjusiajai kas mėnesį nuteistojo mokėtina neturtinės žalos atlyginimo suma didinama ir atitinkamai trumpinamas mokėjimo terminas. Teismo vertinimu, priteistos neturtinės žalos mokėjimą išdėsčius 30 mėnesių laikotarpiui, bus užtikrintas teismo sprendimo įvykdymas, nebus sumenkintas pats sprendimas ir nebus pažeisti teisėti nukentėjusiosios interesai.

Be to, siekiant papildomai apsaugoti nukentėjusiosios interesus, teismas nurodo, jog nuteistajam nevykdant neturtinės žalos mokėjimo dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos, nukentėjusioji įgis teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos neturtinės žalos išieškojimo priverstine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsniu, teismas

nutaria:

nuteistojo S. M. prašymą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018 m. spalio 30 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai I. Ž. iš nuteistojo S. M. priteistos ir likusios nesumokėtos 5200 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti dalimis, įpareigojant S. M. 5200 Eur sumą dalimis sumokėti nukentėjusiajai I. Ž. per 30 (trisdešimt) mėnesių: 29 (dvidešimt devynis) mėnesius kas mėnesį (iki paskutinės mėnesio dienos) mokant po 175 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus), o paskutinį (trisdešimtąjį) mėnesį sumokant 125 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus), mokėti pradedant nuo 2019 m. sausio mėnesio.

Nuteistajam nevykdant neturtinės žalos mokėjimo dalimis, t. y. nesumokėjus bent vienos mėnesinės įmokos, nukentėjusioji įgyja teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios nesumokėtos neturtinės žalos išieškojimo priverstine tvarka.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Laima Šablevičienė