- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- 1-2461-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15691-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- S. M.
- Nukentėjusysis
- M. M., R. M., I. Ž.
- Civilinis ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Advokatai
- Darius Kurpavičius, Vidmantas Stonkus
- Kategorijos
- 1.1.3.3Neatsargumas (BK 16 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, turintis neįgalumą (be termino nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje (transporto priemonės vairavimas pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis , dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2017-04-02 apie 9.40 val., S. M., Kėdainių r., Laučynės k., kelio Vilnius-Kaunas- Klaipėda 132 kilometre, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127, 128 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra atsižvelgdamas į greitį privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtu stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (126 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį privalėdamas atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (127 punktas), atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (128 punktas), nesilaikė tinkamo atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. Ž., vairuojamą M. M., dėl ko automobilis nuvažiavo nuo kelio ir dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų keleivei I. Ž. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, vairuotojui M. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei R. M. (buvusi Ž.) buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis S. M. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykis buvo 2017-04-02 apie 09.40 val. kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 132 kilometre. Jis vairavo savo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo visiškai blaivus, kartu su žmona, kuri sėdėjo šalia, važiavo į Kauną. Buvo ankstus rytas, kelias geras, judėjimo beveik nebuvo. Važiuodamas priekyje pamatė griovyje stovintį automobilį. Matyt tuo momentu jį aplenkė nukentėjusiųjų automobilis ir persirikiavo į pirmą eilę, tuomet staigiai sulėtino greitį. Jis susuko vairą, kad pervažiuoti į antrą eismo juostą, bet nespėjo ir savo automobilio dešiniu kampu pataikė į nukentėjusių automobilio kairį kampą. Priekyje nebuvo jokio transporto, kelias buvo tuščias. Nematė, kaip jį aplenkė, buvo nukreipęs dėmesį į automobilį griovyje, ir per vėlai pamatė. Teisėjai pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 11-14, 23-26), kaltinamasis nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus gal buvo pasimetęs. Jis nepastebėjo kada jį lenkė „Toyota“, o gal ir matę ją važiuojant priešais, nelabai atsimena. „Toyota“ jį aplenkė ir stabdė, o jis įvažiavo į galą, todėl mano, kad yra kaltas. Atsitrenkė, nes nespėjo aplenkti, per vėlai pamatė. Mano, kad iš dalies kaltas ir „Toyota“ vairuotojas, nes važiuodamas staigiai sumažino greitį. Kaltinamasis nurodė, kad jo atstumas iki „Toyota“ automobilio ir jo dėmesys į priekyje važiavusį automobilį nebuvo pakankamas. Kelių eismo taisyklių 126, 127, 128 punktų reikalavimus žino. Pripažįsta, kad nesilaikė reikalavimo atsižvelgiant į greitį laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Taip pat pripažįsta, kad buvo per arti nukentėjusiojo automobilio, todėl negalėjote jo apvažiuoti. Pripažįsta, kad nesilaikė tinkamo atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir laiku nesustabdė savo automobilio. Atsitrenkus į „Toyota“, jo automobilį išnešė į kairę pusę ir jis atsitrenkė į atitvarus. Greitis buvo ne daugiau kaip 100 km/h. Kaltinamasis patvirtino, kad matė 100 metrų atstumu priešais jį važiuojantį sidabrinį automobilį. Nukreipė savo dėmesį, nes žiūrėjo į griovyje buvusį automobilį. Įvykio metu buvo draustas, laiko, kad draudimas žalą nukentėjusiems jau yra atlyginęs. Kaltinamasis S. M. nurodė, kad jo nuomone 2300 Eur kompensacija nukentėjusiajai yra pakankama. Jis pats du mėnesius gydėsi, gulėjo ligoninėje, šonkauliai buvo sulaužyti, galva svaigo. Po įvykio gėrė vaistus nuo spaudimo, nors taip ir nenustatė nuo ko svaigta galva. Jis yra pensininkas, turi antrą neįgalumo grupę dėl hipertonijos, kuri jam nustatyta dar iki pensijos. Abu klubo sąnariai jam pakeisti. Gauna 502 Eur pensiją, nekilnojamojo turto neturi, pernai po įvykio už 600 Eur nusipirko 20 metų senumo automobilį „Opel Vectra“. Jo sutuoktinė yra paveldėjusi tėvų namą. Ji taip pat pensininkė, gauna 306 Eur pensiją. Turi vaikų, kurie yra dirbantys. Neturėjo nukentėjusiųjų kontaktų, todėl atsiprašo jų tik dabar, gailisi, kad taip atsitiko.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus pranešimą apie tai, kad 2017-04-02 kelio Vilnius-Kaunas- Klaipėda 132 kilometre, S. M., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į priešais ta pačia kryptimi, ta pačia eismo važiavusį automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. M. (1 t., b. l. 25, 33-36).
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota eismo įvykio vieta – Kėdainių r., Pernavos sen., Laučynės k., kelio Vilnius-Kaunas-Klaipėda 132 kilometras, susidūrusių automobilių „Opel Vectra“ ir „Toyota Avensis“ išsidėstymas (1 t., b. l. 39-51).
Apžiūrėjus automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu buvo techniškai tvarkingas bei apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, priklausantį I. Ž., jis perduotas į automobilių saugojimo aikštelę (1 t., b. l. 52-60, 62-64).
Apžiūrėjus automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris įvykio metu buvo techniškai tvarkingas bei apdraustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, priklausantį S. M., jis perduotas saugojimui savininkui (1 t., b. l. 65-77).
Eismo įvykio metu automobilių „Toyota Avensis“ ir „Opel Vectra“ vairuotojai M. M. ir S. M. buvo blaivūs, juos abu ir tris „Toyota Avensis“ keleivius – I. Ž., R. M. ir V. Ž. greitoji medicinos pagalba išvežė į Kauno klinikas (1 t., b. l. 78-80; 2 t., b. l. 24; 3 t., b. l. 1).
Nukentėjusioji I. Ž. nurodė, kad 2017-04-02 ji važiavo iš Klaipėdos į Kauno aerouostą, automobiliu ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. M.. Ji sėdėjo automobilio gale už vairuotojo, šalia jos sėdėjo dukros R. M. ir V. Ž.. Kur įvyko eismo įvykis ji nežino, nes nesiorientuoja, tik prisimena, kad pastebėjo griovyje automobilį. Kaip įvyko eismo įvykis ji nepamena, nes buvo praradusi sąmonę. Atgavusi sąmonę jautė skausmą apatinėje kūno dalyje nuo juosmens (1 t., b. l. 120).
Specialisto išvadoje Nr. pG72/2018(02) I. Ž. konstatuota odos nubrozdinimas dešinės ausies srityje, kairio juosmeninio klubo sąnario išnirimas, kryžkaulio kairės pusės 1-2 slankstelių sparno krašto lūžis, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžis, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiai, kairės gūžduobės išilginis vidinės sienelės lūžis, kairio šlaunikaulio išnirimas. I. Ž. patirti sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 131-132).
Nukentėjusysis M. M. nurodė, kad 2017-04-02 jis su R. Ž., I. Ž., V. Ž. ir R. M. šeimos nariais vyko iš Klaipėdos į Kauno oro uostą. Jis vairavo automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. Ž.. Buvo saulėtas rytas, geros oro sąlygos, sausa kelio danga. Važiavo greitkeliu apie 130 km/h greičiu, antroje eismo juostoje. Dešinėje kelio pusėje griovyje pamatė automobilį, todėl apsidairęs ar nėra kitų važiuojančių automobilių, parodydamas posūkio ženklą, persirikiavo į dešinę pusę ir važiavo pirma kelio juosta. Tuo metu nuo jo vairuojamo automobilio iki griovyje buvusio automobilio buvo apie 200-300 metrų. Jis automobilio nestabdė, tik atleido automobilio greičio pedalą ir greitis sumažėjo iki maždaug 100-110 km/h. Nepravažiavus griovyje buvusio automobilio, nuo to momento daugiau nieko neatsimena. Smūgio nepajuto, nes iškart prarado sąmonę, atsibudo griovyje. Automobilio gale sėdėjusi I. Ž. iš automobilio išlipti negalėjo, ją iškėlė atvykę greitosios pagalbos ir priešgaisrinės tarnybos darbuotojai. Jam skaudėjo kaklą, dešinės pusės šoną, vėliau buvo nustatyti dešinės pusės šonkaulių lūžiai (2 t., b. l. 26-31).
Specialisto išvadoje Nr. pG2736/2017(02) M. M. konstatuotas nugaros sumušimas ir dešinio septinto šonkaulio lūžis, jam padaryti sužalojimai kvalifikuoti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 41).
Nukentėjusioji R. M. nurodė, kad 2017-04-02 ji važiavo automobiliu ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Klaipėdos į Kauno oro uostą. Automobilį vairavo jos vyras M. M.. Ji kartu su I. Ž. ir V. Ž. sėdėjo automobilio gale, priekinėje keleivio vietoje sėdėjo jos tėvas R. Ž.. Buvo saulėtas rytas, gera kelio danga. Kokiu greičiu jie važiavo ji neatkreipė dėmesio, mano, kada apie 100-110 km/h. Jų automobilis važiavo pirma eismo juosta ir ji nejuto, kad M. M. būtų pristabdęs automobilį. Matė dešinėje kelio pusėje griovyje automobilį be langų. Važiuojant pajuto stiprų smūgį į automobilio galą ir automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį. Įvykio metu susitrenkė galvą, bet sąmonės praradusi nebuvo, taip pat labai skaudėjo nugarą, kaklą. Po įvykio gulėjo Kauno klinikose, kad išsaugoti neštumą (2 t., b. l. 121-122).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1773/2017(02) R. M. konstatuota galvos, kaklo, juosmens sumušimas, poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje, jai padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 127-128).
Liudytoja V. Ž. nurodė, kad 2017-04-02 ji važiavo iš Klaipėdos į Kauną automobiliu ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. M.. Kartu važiavo I. Ž., R. Ž. ir R. M.. Matomumas buvo geras, kelio danga sausa. Kokiu greičiu važiavo nežino. Automobilis važiavo pirma juosta. Pastebėjo nuo kelio nuvažiavusią lengvąją mašiną. Pajuto, kad kitas automobilis atsitrenkė į galą, jų mašina pradėjo slysti šonu, apsisuko apie savo ašį ir galu nuvažiavo į griovį. Pastebėjo, kad įvykio metu I. Ž. ir M. M. buvo praradę sąmonę. Jai skaudėjo nugarą ir kelius (2 t., b. l. 133-134).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G1776/2017(02) V. Ž. diagnozuotas nugaros apatinės dalies sumušimas, jokie sužalojimai nekonstatuoti, jai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (2 t., b. l. 139).
Liudytojas R. Ž. nurodė, kad 2017-04-02 apie 07.30 val., jis žmonos I. Ž. vardu registruotu automobiliu ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo M. M., vyko iš Klaipėdos į Karmėlavą. Kartu važiavo žmona I. Ž. ir dukros R. M. ir V. Ž.. Moterys sėdėjo automobilio gale, o jis priekinėje keleivio vietoje. Buvo saulėtas rytas. Važiuojant A1 keliu, Kėdainių rajone, miško ruože, dešinėje kelio pusėje, griovyje pastebėjo sudaužytą automobilį. M. M. pristabdė vairuojamą automobilį, nes galvojo, kad reikalinga pagalba. Pristabdžius automobilį iš karto pajuto smūgį į automobilio galą. Po smūgio jų automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį. Matė, kad M. M. ir I. Ž. buvo apie 1 min. praradę sąmonę. I. Ž. šaukė iš skausmo. Išlipęs iš automobilio matė, kad ant kelio įstrižai stovi „Opel“ markės automobilis, prie kurio buvo pagyvenęs vyriškis ir moteris. Įvykio metu jis sužalotas nebuvo, po kelių dienų pradėjo skaudėti galvą, sprandą, bet į medikus nesikreipė. Abiem dukroms skaudėjo nugaras (1 t., b. l. 110-115).
Liudytoja E. M. nurodė, kad 2017-04-02 apie 8.00 val. kartu su savo vyru S. M., automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo iš Plungės į Kauną. Automobilį vairavo jos vyras, jis buvo blaivus. Apie 9.40 val. važiavo keliu A1, Kėdainių rajone, kelio ruožas buvo tarp miško, todėl kelio danga buvo drėgna. Rytas buvo saulėtas. Nežino kokiu greičiu važiavo vyras, bet mano kad apie 100 km/h. Priekyje važiavo sidabrinės spalvos automobilis. Kartu su vyru kelio dešinėje pusėje matė griovyje stovintį sudaužytą automobilį. Kažkuriuo momentu jos vyras pamatė, kad priešais važiuojantis automobilis stabdo, o jo vairuojamas automobilis buvo prie pat, todėl jis nespėjo išvengti smūgio ir trenkėsi į priešais važiavusio automobilio kairės pusės galinę dalį. Nuo smūgio jų automobilis nuvažiavo į kairę ir sustojo tarp kelkraščio ir antros eismo juostos. Išlipęs iš automobilio jos vyras skambino trumpuoju pagalbos telefonu. Eismo įvykio metu ji nenukentėjo, jos vyrui buvo sumušta krūtinė ir dešinė ranka, jį ir kito automobilio vairuotoją bei tris keleives išvežė greitoji. Savo vyrui pretenzijų ji neturi (1 t., b. l. 93-102).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra kaltinamojo prisipažinimu, apklaustų nukentėjusiųjų parodymais, ištirtais nukentėjusiųjų, liudytojos parodymais, teismo medicinos specialisto išvadomis, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2017-04-02 apie 9.40 val., S. M., Kėdainių r., Laučynės k., kelio Vilnius-Kaunas- Klaipėda 132 kilometre, vairuodamas nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 126, 127, 128 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra atsižvelgdamas į greitį privalėdamas laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtu stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (126 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį privalėdamas atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (127 punktas), atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (128 punktas), nesilaikė tinkamo atstumo iki priekyje važiavusios transporto priemonės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, laiku nesustabdė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į priekyje jo ta pačia kryptimi važiavusį automobilį ,,Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. Ž., vairuojamą M. M., dėl ko automobilis nuvažiavo nuo kelio ir dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų keleivei I. Ž. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, vairuotojui M. M. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o keleivei R. M. (buvusiai Ž.) buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.
Pagal BK 281 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius veiksmus kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai ne kas kita, o vairuotojo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lemia padarinių atsiradimą. BK 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos – kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo – tiesioginis objektas – saugus kelių eismas (ar transporto priemonių saugus eksploatavimas), kurį teisiškai reglamentuoja atitinkamos taisyklės. Kelių eismo taisyklių paskirtis – užtikrinti tokį transporto priemonių eismo reguliavimą, kad būtų užkirstas kelias žalai padaryti, kad asmuo, vairuojantis didesnį pavojaus šaltinį, nekeltų grėsmės kitiems eismo dalyviams, aplinkai.
Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad laiku nepastebėjo, kaip jo važiuojamojoje juostoje atsirado nukentėjusiojo automobilis, nes buvo nukreipęs dėmesį nuo kelio žiūrėdamas į griovyje šalia kelio buvusį automobilį, todėl nesuspėjo savo automobilio sustabdyti, bandė aplenkti, bet atsitrenkė į priekyje jo važiavusį automobilį.
Kaltinamojo kaltę patvirtino nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai.
Nukentėjusioji I. Ž., kuri apie įvykio kilimą nieko negalėjo paaiškinti, sėdėjusi automobilio galinėje dalyje, eismo įvykio metu buvo sužalota sunkiai, kas nustatyta teismo medicinos specialisto išvadoje. Nukentėjusysis M. M., kuriam teismo medicinos specialisto išvadoje nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nurodė, kad iš antros į pirmą eismo juostą rodydamas posūkio signalą jis persirikiavo griovyje pamatęs automobilį, norėjo įsitikinti, gal kam reikalinga pagalba. Persirikiavęs apie 200-300 metrų iki griovyje esančio automobilio važiavo pirma eismo juosta. Savo automobilio nestabdė, tik koją nukėlė nuo greičio pedalo, todėl jo greitis sumažėjo ir galėjo būti apie 100-110 km/h. Dar nepravažiavus griovyje buvusio automobilio prarado sąmonę, tai yra įvyko eismo įvykis. Nukentėjusioji R. M., kuriai teismo medicinos specialisto išvada buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrukdymas, nurodė, kad jos sutuoktinio vairuotas automobilis iki eismo įvykio važiavo pirma eismo juosta, automobilio stabdymo ji nepajuto, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį ir jų automobilis nuvažiavo į griovį. Liudytoja V. Ž. nurodė, kad iki eismo įvykio jie važiavo pirma eismo juosta, pajuto, kad kitas automobilis atsitrenkė į jų automobilio galinę dalį. Liudytojas R. Ž. nurodė, kad jis sėdėjo priekinėje automobilio Toyota keleivio vietoje. Griovyje pastebėjo sudaužytą automobilį. M. M. pristabdė automobilį, nes galvojo, kad reikalinga pagalba. Pristabdžius automobilį iš karto pajuto smūgį į automobilio galą. Po smūgio jų automobilis nuvažiavo nuo kelio į griovį. Liudytoja E. M. nurodė, kad ji su kaltinamuoju, kuris yra jos sutuoktinis, važiavo automobiliu „Opel Vectra“. Automobilį vairavo kaltinamasis, važiavo galimai apie 100 km/h greičiu. Matė, kad priekyje važiavo sidabrinės spalvos automobilis. Kartu su vyru kelio dešinėje pusėje pamatė griovyje stovintį sudaužytą automobilį. Kažkuriuo momentu jos vyras pamatė, kad priešais važiuojantis automobilis stabdo, o jo vairuojamas automobilis buvo prie pat, todėl jis nespėjo išvengti smūgio ir trenkėsi į priešais važiavusio automobilio kairės pusės galinę dalį.
Apžiūrėjus nukentėjusiųjų pilkos (byloje apklausti asmenys automobilio spalvą įvardina kaip sidabrinę) spalvos automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu buvo deformuota automobilio galinė dalis, labiau deformuota kairė galinės dalies pusė. Kaltinamojo vairuoto automobilio Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deformuota priekinė dalis, labiau deformuota priekinė dešinė automobilio dalis. Tai yra automobilių apgadinimai patvirtina, kad kaltinamasis lenkdamas bandė išvengti susidūrimo, tačiau jam nepavyko ir kaltinamojo vairuotas automobilis trenkėsi į nukentėjusiųjų automobilio galinę dalį.
Nors kaltinamasis tvirtino, kad jis nepastebėjo, kada jo eismo juostoje atsirado nukentėjusiojo vairuotas automobilis, tačiau jis pripažino, kad buvo nukreipęs dėmesį nuo kelio į griovyje stovėjusį automobilį, todėl laiku nepamatė atsiradusios kliūties ir nesuspėjo laiku savo automobilio sustabdyti. Tai yra akivaizdu, kad ne vienerių metų vairavimo praktiką turintis kaltinamasis padidinto pavojaus šaltinį vairavo neapdairiai, magistraliniame kelyje važiavo neatsargiai, neįdėmiai stebėjo kelyje vykstantį eismą.
Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusieji bei liudytojai patvirtino, kad eismo įvykio metu oro ir kelio dangos sąlygos buvo geros, saulė neakino, tai yra byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių kliūčių (kelio defektai, kelio aplinkos specifika, gamtos jėgos ar pan.), kurios būtų sutrukdę kaltinamajam sekti, kas vyksta kelyje. Taip pat nenustatyta, kad eismo įvykį būtų sąlygojęs KET pažeidžiantis nukentėjusiojo pasirinktas vairavimo būdas.
Šiuo atveju įrodymu visuma buvo nustatyta, kad tik kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 127, 128 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra atsižvelgdamas į greitį jis privalėjo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtu stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus (126 punktas), pasirinkdamas važiavimo greitį privalėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (127 punktas), atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (128 punktas), tačiau to nepadarė, dėl neatsakingo vairavimo, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu vienas iš nukentėjusiųjų buvo sužalotas sunkiai. Kaltinamojo KET pažeidžiantys veiksmai buvo būtina kilusių padarinių sąlyga ir šių padarinių priežastis, eismo saugumo taisykles pažeidžiantys kaltinamojo veiksmai turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes (aktyvaus eismo – magistraliniame kelyje vairuodamas padidintą pavojaus šaltinį, turėdamas ne tik pareigą, bet ir realią galimybę įsitikinti eismo saugumu) ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – vienam iš nukentėjusiųjų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kadangi tarp kaltinamojo veikos ir kilusių pasekmių neginčijamai įrodytas juridiškai svarbus priežastinis ryšys, teismas daro išvadą, kad S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 3 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, kai dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas neatsargus, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltininko asmenybę: neteistas, pensininkas, turintis neįgalumą, gaunantis tik pensiją, nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, už grubius KET pažeidimus baustas nebuvo, atsižvelgiama į priteistinų žalos ir proceso išlaidų iš kaltinamojo, neturinčio nekilnojamojo turto ir gaunančio tik pensiją, dydį.
Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir duomenys apie kaltinamąjį rodo, kad eismo įvykis buvo ne atsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamojo vairavimo praktikoje.
Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda (1 MGL nusikaltimo padarymo laiku buvo tapatus 37,66 Eur baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui), paskiriant artimą minimaliai už neatsargų nusikaltimą galimą skirti baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas), bausmę 1/3 mažinant.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo (BK 68 straipsnis). Nors kaltinamasis ir padarė neatsargų nusikaltimą, kurio metu vienas iš nukentėjusiųjų buvo sunkiai sužalotas, vienas sužalotas nesunkiai ir kiti nežymiai, tačiau eismo įvykį jis sukėlė būdamas blaivus, praeityje nėra teistas, galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus įvykio metu neturėjo, už grubius KET baustas nebuvo, tai yra nėra duomenų, kad kaltinamasis sistemingai ir piktybiškai pažeidinėtų Kelių eismo taisykles ar kitus įstatymus, nėra charakterizuojamas neigiamai, pensininkas, turi neįgalumą, turi judėjimo negalią, dėl ko teisė vairuoti jam yra ypač svarbi. Dėl visų šių motyvų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirtis kaltinamajam bus pasiekta ir be baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-23-397/2006).
Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civiliniai ieškiniai.
Nukentėjusioji R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 144-150). Nukentėjusioji I. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 151-158). Teisiamojo posėdžio metu prašė ieškinius patenkinti.
Nukentėjusioji I. Ž. nurodė, kad apie eismo įvykį nieko neatsimena. Buvo praradusi sąmonę, kai atsipeikėjo, nesuprato kur randasi, buvo išvežta į ligoninę. Jai buvo išniręs klubas, lūžęs šlaunikaulis, padaryti nubrozdinimai. Nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl klubo išnirimo. Gydėsi pusę metų. Kauno klinikose padarė operaciją, ten gulėjo apie savaitę laiko, o toliau gydymas vyko namuose. Vartojo vaistus, pusantro mėnesio visiškai negalėjo judėti, po to buvo paskirta reabilitacija, kuri truko apie 24 dienas. Po reabilitacijos praėjus maždaug pusei mėnesio, pradėjo keltis, vaikščioti su ramentais, su kuriais vaikščiojo tris mėnesius, o po to dar du mėnesius vaikščiojo su vienu ramentu. Dar ir dabar sunku, labai skauda koją, blogai miega, pergyvena. Vartoja vaistus nuo skausmo, uždegimo. Po įvykio pusę metų turėjo nedarbingumą, nuo 2017 m. gruodžio buvo registruota darbo biržoje, o nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. pradėjo dirbti. Iki įvykio dirbo įmonėje valytoja, bet po nedarbingumo buvo atleista, turbūt todėl, kad reikėjo ilgai laukti darbuotojo. Atleidžiant gavo išmoką už porą mėnesių. Dabar dirba valytoja mokykloje, gauną minimalų atlyginimą. Neįgalumas nebuvo nustatytas, tad kaip gali, taip dirba. Draudimo įmonė išmokėjo 2300 Eur, bet civilinio ieškinio reikalavimo nemažina, prašo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą. Po įvykio kaltinamasis galėjo bent atsiprašyti, buvo palikusi telefono numerį, bet neskambino, nesidomėjo. Dabar dar ir meniskas plyšo, spėja, kad dėl šio įvykio, tad ateityje reikės operuoti.
Nukentėjusioji R. M. nurodė, kad įvykio nelabai atsimena. Važiavo ir atsitrenkė. Prašo priteisti 5000 Eur neturtinę žalą. 1500 Eur atlygino draudimas. Patyrė stresą, skausmą, baimę dėl mamos, dėl nėštumo. Buvo sutrenkta nugara, galva, buvo mėlynės. Įvykio metu nėštumas buvo 25 ar 26 savaičių. Ji sėdėjo automobilio gale, per vidurį. Buvo išvežta į ligoninę, kur gydėsi apie savaitę. Darė tyrimus ir dėl vaiko. Patyrė begalinį stresą. Gulėjo patologiniame skyriuje, kad išsaugoti nėštumą. Iki įvykio sirgo migrena, tačiau po įvykio jaučia žymiai stipresnį skausmą nei anksčiau. Geria tik paracetamolį, kitų vaistų negali vartoti, nes žindo kūdikį. Po avarijos jaučia silpnumą, galvos svaigimą. Prieš įvykį dirbo, buvo nedarbinga savaitę. Dirbo eksporto koordinatore, galėjo dirbti ir iš namų. Po įvykio kaltinamasis neatsiprašė, nesusisiekė.
Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. teismui nurodė, kad visą dėl šio eismo įvykio galimą išmokėti neturtinę žalą – 5000 Eur, išmokėjo nukentėjusiesiems, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu turi būti atmestas. Turtinė žala, kuri buvo pagrįsta, taip pat yra visiems atlyginta. I. Ž. atlyginta 2300 Eur neturtinės žalos, M. M. – 1100 Eur, R. M. – 1500 Eur, V. Ž. – 100 Eur. Išmokant išmoką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo atsižvelgta ir į teismų praktiką, pagal kurią maksimaliai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiama iki 1000 Eur neturtinės žalos. R. M. išmokėjo 1500 Eur, nes atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji buvo nėščia, mano, kad išmokėta išmoka tikrai atitinka teismų praktiką, todėl nereikėtų dar kažką priteisinėti iš kaltinamojo. Nukentėjusiajai I. Ž. draudimas išmokėjo 2300 Eur neturtinės žalos, jai kilusios pasekmės pakankamai sunkios, atsilieps tikriausiai visam gyvenimui, todėl dėl likusios prašomos priteisti sumos palieka spręsti teismui. Mano, kad ieškinius reikėtų mažinti tomis sumomis, kurias išmokėjo draudimas.
Kaltinamasis prašė ieškinius atmesti.
Kaltinamojo gynėjas advokatas Vidmantas Stonkus prašė ieškinius atmesti, nurodė, kad nors kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau kiekvienos tokios bylos atveju būtina įvertinti ir kito eismo dalyvio veiksmus. Be to, bylos nagrinėjimo metu sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Yra lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis garbingo amžiaus žmogus, turintis 50 metų vairavimo stažą, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Iškart po įvykio nesiėmė jokių priemonių užmegzti kontaktą su nukentėjusiaisiais, nes pats po eismo įvykio gydėsi, gulėjo ligoninėje, jis irgi patyrė traumas. Be to, civiliniai ieškiniai buvo pareikšti tik bylai jau esant teisme, kas taip pat eliminavo kaltinamojo galimybę anksčiau bandyti tartis dėl žalos atlyginimo. R. M. atveju išmokėta neturtinė žala viršija net teismų praktiką, tad jai žala yra pilnai atlyginta ir todėl kažkokio papildomo atlyginimo negali būti. Kaltinamasis neneigia I. Ž. patirtos žalos, ji yra, niekam tai nėra malonu, niekas niekam to nelinki ir nenori. Draudimas atlygino žalą ir I. Ž.. Mano, kad atlyginta žala yra pakankama ir kaltinamasis neturėtų papildomai subsidiariai atlyginti žalos.
Nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys atmestinas.
Nukentėjusiosios I. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažinimas ir pan., teismo įvertinti piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).
Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas, tačiau teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas.
Nukentėjusiajai R. M. dėl eismo įvykio metu patirtų sumušimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jai konstatuota galvos, kaklo, juosmens sumušimas, poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje (2 t., b. l. 127-128). AB „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio R. M. išmokėjo 1515,88 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 1500 Eur kompensacija už patirtą neturtinę žalą bei 15,88 Eur už dėl sužalojimo netektas pajamas (3 t., b. l. 177). Kaip nustatyta iš gydytojo eksperto išvados (3 t., b. l. 178) bei kaip patvirtino civilinės atsakovės atstovas posėdžio metu, nustatant žalos dydį buvo atsižvelgta į R. M. patirtų sužalojimų sunkumą – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, gydymo stacionare laikotarpį (nuo 2017-04-02 iki 2017-04-05), taip pat į tai, jog eismo įvykio metu ji buvo nėščia.
Teismo vertinimu, nežymiai sužalotai nukentėjusiajai R. M. atlyginta 1500 Eur neturtinė žala yra pakankama ir atitinkanti teismų praktiką. Nors eismo įvykio metu R. M. buvo nėščia ir suprantama, kad patyrusi sumušimus jaudinosi dėl nėštumo ir dar negimusio kūdikio sveikatos būklės, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį draudimo bendrovė į tai atsižvelgė. Be to, jokių duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu patirti sumušimai pakenkė nukentėjusiosios nėštumui, ar kad pasunkino tolimesnę jo eigą, byloje nėra. Nukentėjusioji nurodo, jog serga migrena ir po eismo įvykio jaučia stipresnį skausmą, silpnumą, galvos svaigimą, tačiau teismo vertinimu, tai nėra pagrindas didinti patirtos neturtinės žalos sumą. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, migrena ji sirgo dar iki eismo įvykio, be to, šiuo metu ji jokių vaistų, išskyrus paracetamolį, nevartoja, todėl negydomos įsisenėjusios ligos aštrėjantys požymiai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip eismo įvykio pasekmė. Nors R. M. eismo įvykio metu patyrė ir galvos bei kaklo sumušimus, tačiau duomenų, jog šie sumušimai turėjo įtakos migrenos paaštrėjimui, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. M. civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta 1500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, teisinga bei atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl R. M. civilinis ieškinys atmetamas.
Nukentėjusioji I. Ž. teismui pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo ir civilinės atsakovės draudimo įmonės subsidiariai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (3 t., b. l. 151-158). AB „Lietuvos draudimas“ I. Ž. dėl eismo įvykio išmokėjo 3470,33 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 401,86 Eur kompensuojamos gydymo išlaidos, 181,85 Eur kelionės išlaidos, 586,62 Eur negautos pajamos ir 2300 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 184-185). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad nors draudimo įmonė ir išmokėjo jai 2300 Eur, tačiau civilinio ieškinio reikalavimo ji nemažina.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Byloje nėra ginčo, kad nusikaltimu nukentėjusiajai I. Ž. buvo padaryta neturtinė žala. Nustatyta, kad nukentėjusiajai kaltinamojo S. M. nusikalstama veika buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Analizuojamo eismo įvykio metu nukentėjusioji I. Ž. patyrė odos nubrozdinimą dešinės ausies srityje, kairio juosmeninio klubo sąnario išnirimą, kryžkaulio kairės pusės 1-2 slankstelių sparno krašto lūžį, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžį, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžius, kairės gūžduobės išilginį vidinės sienelės lūžį, kairio šlaunikaulio išnirimą. I. Ž. patirti sužalojimai specialisto įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 131-132). Jos gydymas buvo ilgas ir sudėtingas. Dėl patirtų sužalojimų ir lūžių nukentėjusiosios judėjimo funkcijos buvo ryškiai sutrikę, kurį laiką ji negalėjo vaikščioti, apsitarnauti, kentė stiprius skausmus, buvo ribojamas jos fizinis krūvis. Iki 2017-10-17 I. Ž. buvo nedarbinga (1 t., b. l. 145-156). Kaip nurodė nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu, dėl ilgo nedarbingumo laikotarpio ji prarado darbą, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau duomenų apie netektą darbingumą byloje nėra, priešingai, nukentėjusioji vėl dirba valytojos darbą, kurį dirbo ir iki eismo įvykio, nors ir kitoje įstaigoje.
Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad po vertinamo eismo įvykio patirtų sužalojimų I. Ž. patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, jos sveikata ir fizinė būklė dėl patirtų sužalojimų pablogėjo, dėl ilgo gydymo bei reabilitacijos periodo, sumažėjo jos bendravimo ir socialinio gyvenimo galimybės. Liekamieji I. Ž. nustatytų sužalojimų reiškiniai vis dar išlieka aktualūs, ji priversta riboti fizinės veiklos krūvį, ją vis dar kamuoja kojos skausmai, kuo teismas neturi pagrindo netikėti. Tačiau duomenų kad nukentėjusioji po įvykio liko neįgali nėra, taip pat nėra duomenų, kad jos sveikata dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visiškai nebeatsistatys ar dar labiau pablogės, kad nukentėjusioji ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.
Nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tame tarpe ir į kaltininko kaltę ir jo turtinę padėtį. Nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, kaltininkas S. M. automobilį vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, jo vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Eismo įvykis įvyko kaltinamajam nukreipus dėmesį į šalikelėje apvirtusį automobilį, į kurį dėmesį atkreipė ir nukentėjusysis M. M. bei persirikiavo į pirmąją eismo juostą, kad taip pat įsitikinti ar niekam nereikalinga pagalba. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo M. M. veiksmų negalima vertinti kaip didelio neatsargumo, juolab nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiosios I. Ž. veiksmai turėjo kokios nors įtakos žalos atsiradimui ar jos padidėjimui, kadangi ji buvo tik keleivė. Nustatant nukentėjusiajai I. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad turtinė žala nukentėjusiajai buvo atlyginta, į tai, kad kaltinamasis yra pensininkas, neįgalus, nedirba, jo vienintelės pajamos yra 502 Eur pensija, nekilnojamojo turto neturi. Kaltinamojo sutuoktinė taip pat yra pensininkė, gauna 306 Eur pensiją.
Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo, kt. kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.
Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo eismo įvykių bylose, nustato, kad nukentėjusiajai I. Ž. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydis yra 8000 Eur, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad 2300 Eur nukentėjusiajai atlygino AB „Lietuvos draudimas“, draudimo įmonei dėl šio eismo įvykio nukentėjusiesiems atlyginus visą įstatymo ribose (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. – 5000 eurų) numatytą neturtinę žalą, I. Ž. likusi 5700 Eur neturtinė žala priteistina tik iš kaltinamojo S. M.. Teismo vertinimu, nustatytas toks žalos dydis nepažeis ne tik nukentėjusiosios teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.
Daiktiniai įrodymai. Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis I. Ž., saugomas automobilių saugojimo aikštelėje (1 t., b. l. 59, 60), grąžintinas I. Ž. nuosprendžiui neįsiteisėjus. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis S. M., perduotas saugoti savininkui (1 t., b. l. 73, 74), paliktinas S. M..
Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 straipsniu, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, viso 12,03 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybei.
Nukentėjusieji prašė priteisti iš kaltinamojo jų patirtas išlaidas už advokato atstovavimą, tai yra nukentėjusioji I. Ž. - 600 Eur, nukentėjusysis M. M. - 300 Eur, nukentėjusioji R. M. - 600 Eur.
Prašymą grindė pinigų mokėjimo nurodymais ir sąskaitomis už teisines paslaugas (3 t., b. l. 191-196).
Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė proceso išlaidas mažinti. Kaltinamojo gynėjas tokį prašymą grindė argumentais: byla baigta nagrinėti sutrumpinus įrodymų tyrimą, nukentėjusiųjų atstovas atvyko tik į vieną posėdį, nors ir ruošė du ieškinius, tačiau jie yra identiški.
Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiuosius advokatas (-ai) atstovavo jau ikiteisminiame bylos tyrime, teikė prašymus, ruošė ieškinius, dalyvavo teisiamajame posėdyje, vykti turėjo į kitą vietovę, nei jo buveinė (1 t., b. l. 158, 159-160; 2 t., b. l. 90, 91, 95, 100; 3 t., b. l. 115, 143, 144-158), atsižvelgiant ir į tai, kad prašoma (- os) priteisti suma (- os) neviršija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio), darytina išvada, kad trijų nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos nėra per didelės, yra realios ir pagrįstos, todėl sutinkamai su BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiųjų prašomos priteisti atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato (-ų) paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiesiems/jų atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo.
Iš kaltinamojo S. M. priteistina: nukentėjusiajai I. Ž. – 600 Eur, nukentėjusiajam M. M. - 300 Eur, nukentėjusiajai R. M. – 600 Eur proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), ir nuteisti 30 (trisdešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 1129,80 Eur bauda;
remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 20 (dvidešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) baudą.
Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios I. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo S. M. 5700,00 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).
Daiktinius įrodymus: automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. Ž., saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, grąžinti I. Ž. nuosprendžiui neįsiteisėjus. Automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. M., perduotą saugoti savininkui, palikti S. M..
Priteisti iš kaltinamojo S. M. proceso (advokato atstovavimo) išlaidas nukentėjusiesiems: I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)- 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct), nukentėjusiajam M. M., gim. (duomenys neskelbtini) - 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct), nukentėjusiajai R. M., gim. (duomenys neskelbtini)- 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct).
Priteisti iš kaltinamojo S. M. proceso (teismo pašto) išlaidas valstybei – 12,03 Eur (dvylika eurų 03 ct) (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui).
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).