Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštesniojo išsilavinimo, pensininkas, turintis neįgalumą (be termino nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje (transporto priemonės vairavimas pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles, kai dėl to įvyko eismo įvykis , dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apžiūrėjus nukentėjusiųjų pilkos (byloje apklausti asmenys automobilio spalvą įvardina kaip sidabrinę) spalvos automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad eismo įvykio metu buvo deformuota automobilio galinė dalis, labiau deformuota kairė galinės dalies pusė. Kaltinamojo vairuoto automobilio Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) deformuota priekinė dalis, labiau deformuota priekinė dešinė automobilio dalis. Tai yra automobilių apgadinimai patvirtina, kad kaltinamasis lenkdamas bandė išvengti susidūrimo, tačiau jam nepavyko ir kaltinamojo vairuotas automobilis trenkėsi į nukentėjusiųjų automobilio galinę dalį.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus. Nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatytų padarinių, tačiau pagal veikos aplinkybes (aktyvaus eismo – magistraliniame kelyje vairuodamas padidintą pavojaus šaltinį, turėdamas ne tik pareigą, bet ir realią galimybę įsitikinti eismo saugumu) ir pagal savo asmenines savybes (vairavimo patirtį, sveikatos būklę) turėjo ir galėjo tai numatyti, todėl darytina išvada, kad nusikaltimą jis padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Nusikaltimas baigtas, nes atsirado inkriminuojamo straipsnio dispozicijoje nurodyta pasekmė – vienam iš nukentėjusiųjų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – nusikaltimas neatsargus, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į kaltininko asmenybę: neteistas, pensininkas, turintis neįgalumą, gaunantis tik pensiją, nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, už grubius KET pažeidimus baustas nebuvo, atsižvelgiama į priteistinų žalos ir proceso išlaidų iš kaltinamojo, neturinčio nekilnojamojo turto ir gaunančio tik pensiją, dydį.

Be to, skiriant bausmę atsižvelgiama ir į tai, kad nėra pakankamo pagrindo teigti, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir duomenys apie kaltinamąjį rodo, kad eismo įvykis buvo ne atsitiktinis, bet dėsningas atvejis kaltinamojo vairavimo praktikoje.

Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmė – bauda (1 MGL nusikaltimo padarymo laiku buvo tapatus 37,66 Eur baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui), paskiriant artimą minimaliai už neatsargų nusikaltimą galimą skirti baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktas), bausmę 1/3 mažinant.

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusioji R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 144-150). Nukentėjusioji I. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 151-158). Teisiamojo posėdžio metu prašė ieškinius patenkinti.

Nukentėjusioji I. Ž. nurodė, kad apie eismo įvykį nieko neatsimena. Buvo praradusi sąmonę, kai atsipeikėjo, nesuprato kur randasi, buvo išvežta į ligoninę. Jai buvo išniręs klubas, lūžęs šlaunikaulis, padaryti nubrozdinimai. Nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl klubo išnirimo. Gydėsi pusę metų. Kauno klinikose padarė operaciją, ten gulėjo apie savaitę laiko, o toliau gydymas vyko namuose. Vartojo vaistus, pusantro mėnesio visiškai negalėjo judėti, po to buvo paskirta reabilitacija, kuri truko apie 24 dienas. Po reabilitacijos praėjus maždaug pusei mėnesio, pradėjo keltis, vaikščioti su ramentais, su kuriais vaikščiojo tris mėnesius, o po to dar du mėnesius vaikščiojo su vienu ramentu. Dar ir dabar sunku, labai skauda koją, blogai miega, pergyvena. Vartoja vaistus nuo skausmo, uždegimo. Po įvykio pusę metų turėjo nedarbingumą, nuo 2017 m. gruodžio buvo registruota darbo biržoje, o nuo 2018 m. rugsėjo 17 d. pradėjo dirbti. Iki įvykio dirbo įmonėje valytoja, bet po nedarbingumo buvo atleista, turbūt todėl, kad reikėjo ilgai laukti darbuotojo. Atleidžiant gavo išmoką už porą mėnesių. Dabar dirba valytoja mokykloje, gauną minimalų atlyginimą. Neįgalumas nebuvo nustatytas, tad kaip gali, taip dirba. Draudimo įmonė išmokėjo 2300 Eur, bet civilinio ieškinio reikalavimo nemažina, prašo priteisti 10 000 Eur neturtinę žalą. Po įvykio kaltinamasis galėjo bent atsiprašyti, buvo palikusi telefono numerį, bet neskambino, nesidomėjo. Dabar dar ir meniskas plyšo, spėja, kad dėl šio įvykio, tad ateityje reikės operuoti.

Nukentėjusioji R. M. nurodė, kad įvykio nelabai atsimena. Važiavo ir atsitrenkė. Prašo priteisti 5000 Eur neturtinę žalą. 1500 Eur atlygino draudimas. Patyrė stresą, skausmą, baimę dėl mamos, dėl nėštumo. Buvo sutrenkta nugara, galva, buvo mėlynės. Įvykio metu nėštumas buvo 25 ar 26 savaičių. Ji sėdėjo automobilio gale, per vidurį. Buvo išvežta į ligoninę, kur gydėsi apie savaitę. Darė tyrimus ir dėl vaiko. Patyrė begalinį stresą. Gulėjo patologiniame skyriuje, kad išsaugoti nėštumą. Iki įvykio sirgo migrena, tačiau po įvykio jaučia žymiai stipresnį skausmą nei anksčiau. Geria tik paracetamolį, kitų vaistų negali vartoti, nes žindo kūdikį. Po avarijos jaučia silpnumą, galvos svaigimą. Prieš įvykį dirbo, buvo nedarbinga savaitę. Dirbo eksporto koordinatore, galėjo dirbti ir iš namų. Po įvykio kaltinamasis neatsiprašė, nesusisiekė.

Civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas G. T. teismui nurodė, kad visą dėl šio eismo įvykio galimą išmokėti neturtinę žalą – 5000 Eur, išmokėjo nukentėjusiesiems, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu turi būti atmestas. Turtinė žala, kuri buvo pagrįsta, taip pat yra visiems atlyginta. I. Ž. atlyginta 2300 Eur neturtinės žalos, M. M. – 1100 Eur, R. M. – 1500 Eur, V. Ž. – 100 Eur. Išmokant išmoką dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, buvo atsižvelgta ir į teismų praktiką, pagal kurią maksimaliai dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteisiama iki 1000 Eur neturtinės žalos. R. M. išmokėjo 1500 Eur, nes atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusioji buvo nėščia, mano, kad išmokėta išmoka tikrai atitinka teismų praktiką, todėl nereikėtų dar kažką priteisinėti iš kaltinamojo. Nukentėjusiajai I. Ž. draudimas išmokėjo 2300 Eur neturtinės žalos, jai kilusios pasekmės pakankamai sunkios, atsilieps tikriausiai visam gyvenimui, todėl dėl likusios prašomos priteisti sumos palieka spręsti teismui. Mano, kad ieškinius reikėtų mažinti tomis sumomis, kurias išmokėjo draudimas.

Kaltinamasis prašė ieškinius atmesti.

Kaltinamojo gynėjas advokatas Vidmantas Stonkus prašė ieškinius atmesti, nurodė, kad nors kaltinamasis savo kaltę pripažino, tačiau kiekvienos tokios bylos atveju būtina įvertinti ir kito eismo dalyvio veiksmus. Be to, bylos nagrinėjimo metu sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Yra lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis garbingo amžiaus žmogus, turintis 50 metų vairavimo stažą, dėl įvykio nuoširdžiai gailisi. Iškart po įvykio nesiėmė jokių priemonių užmegzti kontaktą su nukentėjusiaisiais, nes pats po eismo įvykio gydėsi, gulėjo ligoninėje, jis irgi patyrė traumas. Be to, civiliniai ieškiniai buvo pareikšti tik bylai jau esant teisme, kas taip pat eliminavo kaltinamojo galimybę anksčiau bandyti tartis dėl žalos atlyginimo. R. M. atveju išmokėta neturtinė žala viršija net teismų praktiką, tad jai žala yra pilnai atlyginta ir todėl kažkokio papildomo atlyginimo negali būti. Kaltinamasis neneigia I. Ž. patirtos žalos, ji yra, niekam tai nėra malonu, niekas niekam to nelinki ir nenori. Draudimas atlygino žalą ir I. Ž.. Mano, kad atlyginta žala yra pakankama ir kaltinamasis neturėtų papildomai subsidiariai atlyginti žalos.

Nukentėjusiosios R. M. civilinis ieškinys atmestinas.

Nukentėjusiosios I. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažinimas ir pan., teismo įvertinti piniginiu ekvivalentu. Neturtinės žalos dydį ieškinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, tačiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnis). Esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės. Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo sunkumo, bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Visais atvejais, nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį (pinigine išraiška), teismas privalo įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurias nukentėjusiajam sukėlė atitinkama veika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-576/2014).

Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Tačiau teismas yra įpareigotas nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio pažeidimus (fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt.), nurodytus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Šie neturtinės žalos požymiai yra vertinamieji ir juos vertina teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį. Tai yra teismų nagrinėjimo ir vertinimo dalykas, tačiau teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškos kategorijos bylose priteisiamas sumas.

Nukentėjusiajai R. M. dėl eismo įvykio metu patirtų sumušimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jai konstatuota galvos, kaklo, juosmens sumušimas, poodinė kraujosruva dešiniame sėdmenyje (2 t., b. l. 127-128). AB „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio R. M. išmokėjo 1515,88 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 1500 Eur kompensacija už patirtą neturtinę žalą bei 15,88 Eur už dėl sužalojimo netektas pajamas (3 t., b. l. 177). Kaip nustatyta iš gydytojo eksperto išvados (3 t., b. l. 178) bei kaip patvirtino civilinės atsakovės atstovas posėdžio metu, nustatant žalos dydį buvo atsižvelgta į R. M. patirtų sužalojimų sunkumą – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, gydymo stacionare laikotarpį (nuo 2017-04-02 iki 2017-04-05), taip pat į tai, jog eismo įvykio metu ji buvo nėščia.

Teismo vertinimu, nežymiai sužalotai nukentėjusiajai R. M. atlyginta 1500 Eur neturtinė žala yra pakankama ir atitinkanti teismų praktiką. Nors eismo įvykio metu R. M. buvo nėščia ir suprantama, kad patyrusi sumušimus jaudinosi dėl nėštumo ir dar negimusio kūdikio sveikatos būklės, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį draudimo bendrovė į tai atsižvelgė. Be to, jokių duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu patirti sumušimai pakenkė nukentėjusiosios nėštumui, ar kad pasunkino tolimesnę jo eigą, byloje nėra. Nukentėjusioji nurodo, jog serga migrena ir po eismo įvykio jaučia stipresnį skausmą, silpnumą, galvos svaigimą, tačiau teismo vertinimu, tai nėra pagrindas didinti patirtos neturtinės žalos sumą. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, migrena ji sirgo dar iki eismo įvykio, be to, šiuo metu ji jokių vaistų, išskyrus paracetamolį, nevartoja, todėl negydomos įsisenėjusios ligos aštrėjantys požymiai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip eismo įvykio pasekmė. Nors R. M. eismo įvykio metu patyrė ir galvos bei kaklo sumušimus, tačiau duomenų, jog šie sumušimai turėjo įtakos migrenos paaštrėjimui, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. M. civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta 1500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, teisinga bei atitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl R. M. civilinis ieškinys atmetamas.

Nukentėjusioji I. Ž. teismui pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo ir civilinės atsakovės draudimo įmonės subsidiariai priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (3 t., b. l. 151-158). AB „Lietuvos draudimas“ I. Ž. dėl eismo įvykio išmokėjo 3470,33 Eur draudimo išmoką, kurią sudaro 401,86 Eur kompensuojamos gydymo išlaidos, 181,85 Eur kelionės išlaidos, 586,62 Eur negautos pajamos ir 2300 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 184-185). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji nurodė, kad nors draudimo įmonė ir išmokėjo jai 2300 Eur, tačiau civilinio ieškinio reikalavimo ji nemažina.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Byloje nėra ginčo, kad nusikaltimu nukentėjusiajai I. Ž. buvo padaryta neturtinė žala. Nustatyta, kad nukentėjusiajai kaltinamojo S. M. nusikalstama veika buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Analizuojamo eismo įvykio metu nukentėjusioji I. Ž. patyrė odos nubrozdinimą dešinės ausies srityje, kairio juosmeninio klubo sąnario išnirimą, kryžkaulio kairės pusės 1-2 slankstelių sparno krašto lūžį, dešinio gaktikaulio apatinės šakos lūžį, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžius, kairės gūžduobės išilginį vidinės sienelės lūžį, kairio šlaunikaulio išnirimą. I. Ž. patirti sužalojimai specialisto įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 131-132). Jos gydymas buvo ilgas ir sudėtingas. Dėl patirtų sužalojimų ir lūžių nukentėjusiosios judėjimo funkcijos buvo ryškiai sutrikę, kurį laiką ji negalėjo vaikščioti, apsitarnauti, kentė stiprius skausmus, buvo ribojamas jos fizinis krūvis. Iki 2017-10-17 I. Ž. buvo nedarbinga (1 t., b. l. 145-156). Kaip nurodė nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu, dėl ilgo nedarbingumo laikotarpio ji prarado darbą, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, tačiau duomenų apie netektą darbingumą byloje nėra, priešingai, nukentėjusioji vėl dirba valytojos darbą, kurį dirbo ir iki eismo įvykio, nors ir kitoje įstaigoje.

Byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad po vertinamo eismo įvykio patirtų sužalojimų I. Ž. patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, jos sveikata ir fizinė būklė dėl patirtų sužalojimų pablogėjo, dėl ilgo gydymo bei reabilitacijos periodo, sumažėjo jos bendravimo ir socialinio gyvenimo galimybės. Liekamieji I. Ž. nustatytų sužalojimų reiškiniai vis dar išlieka aktualūs, ji priversta riboti fizinės veiklos krūvį, ją vis dar kamuoja kojos skausmai, kuo teismas neturi pagrindo netikėti. Tačiau duomenų kad nukentėjusioji po įvykio liko neįgali nėra, taip pat nėra duomenų, kad jos sveikata dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visiškai nebeatsistatys ar dar labiau pablogės, kad nukentėjusioji ateityje nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo.

Nustatant nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į kitus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, tame tarpe ir į kaltininko kaltę ir jo turtinę padėtį. Nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, kaltininkas S. M. automobilį vairavo blaivus, turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, jo vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga. Eismo įvykis įvyko kaltinamajam nukreipus dėmesį į šalikelėje apvirtusį automobilį, į kurį dėmesį atkreipė ir nukentėjusysis M. M. bei persirikiavo į pirmąją eismo juostą, kad taip pat įsitikinti ar niekam nereikalinga pagalba. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju nukentėjusiojo M. M. veiksmų negalima vertinti kaip didelio neatsargumo, juolab nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nukentėjusiosios I. Ž. veiksmai turėjo kokios nors įtakos žalos atsiradimui ar jos padidėjimui, kadangi ji buvo tik keleivė. Nustatant nukentėjusiajai I. Ž. priteistinos neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad turtinė žala nukentėjusiajai buvo atlyginta, į tai, kad kaltinamasis yra pensininkas, neįgalus, nedirba, jo vienintelės pajamos yra 502 Eur pensija, nekilnojamojo turto neturi. Kaltinamojo sutuoktinė taip pat yra pensininkė, gauna 306 Eur pensiją.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo, kt. kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti.

Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis, neturi būti vartojama sąvoka – neturtinės žalos sumažinimas, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei įvertinęs teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo eismo įvykių bylose, nustato, kad nukentėjusiajai I. Ž. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydis yra 8000 Eur, todėl, atsižvelgdamas į tai, kad 2300 Eur nukentėjusiajai atlygino AB „Lietuvos draudimas“, draudimo įmonei dėl šio eismo įvykio nukentėjusiesiems atlyginus visą įstatymo ribose (LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. – 5000 eurų) numatytą neturtinę žalą, I. Ž. likusi 5700 Eur neturtinė žala priteistina tik iš kaltinamojo S. M.. Teismo vertinimu, nustatytas toks žalos dydis nepažeis ne tik nukentėjusiosios teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Daiktiniai įrodymai. Automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis I. Ž., saugomas automobilių saugojimo aikštelėje (1 t., b. l. 59, 60), grąžintinas I. Ž. nuosprendžiui neįsiteisėjus. Automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis S. M., perduotas saugoti savininkui (1 t., b. l. 73, 74), paliktinas S. M..

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 straipsniu, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, viso 12,03 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo valstybei.

Nukentėjusieji prašė priteisti iš kaltinamojo jų patirtas išlaidas už advokato atstovavimą, tai yra nukentėjusioji I. Ž. - 600 Eur, nukentėjusysis M. M. - 300 Eur, nukentėjusioji R. M. - 600 Eur.

Prašymą grindė pinigų mokėjimo nurodymais ir sąskaitomis už teisines paslaugas (3 t., b. l. 191-196).

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė proceso išlaidas mažinti. Kaltinamojo gynėjas tokį prašymą grindė argumentais: byla baigta nagrinėti sutrumpinus įrodymų tyrimą, nukentėjusiųjų atstovas atvyko tik į vieną posėdį, nors ir ruošė du ieškinius, tačiau jie yra identiški.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiuosius advokatas (-ai) atstovavo jau ikiteisminiame bylos tyrime, teikė prašymus, ruošė ieškinius, dalyvavo teisiamajame posėdyje, vykti turėjo į kitą vietovę, nei jo buveinė (1 t., b. l. 158, 159-160; 2 t., b. l. 90, 91, 95, 100; 3 t., b. l. 115, 143, 144-158), atsižvelgiant ir į tai, kad prašoma (- os) priteisti suma (- os) neviršija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio), darytina išvada, kad trijų nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos nėra per didelės, yra realios ir pagrįstos, todėl sutinkamai su BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiųjų prašomos priteisti atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato (-ų) paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiesiems/jų atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis ir turi būti priteistos iš kaltinamojo.

Iš kaltinamojo S. M. priteistina: nukentėjusiajai I. Ž. – 600 Eur, nukentėjusiajam M. M. - 300 Eur, nukentėjusiajai R. M. – 600 Eur proceso išlaidų (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje (Kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas, kai dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), ir nuteisti 30 (trisdešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 1129,80 Eur bauda;

remiantis BK 64¹ str. bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 20 (dvidešimties) MGL (minimalių gyvenimo lygių), tai yra 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) baudą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad baudą jis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nurodytu laiku baudos nesumokėjus, bauda bus išieškoma priverstinai (tokiu atveju gali tekti atlyginti ir vykdymo išlaidas antstoliui). Jei baudos išieškoti priverstinai nepavyks, bauda gali būti keičiama į viešuosius darbus arba areštą (Bausmių vykdymo kodekso 25 straipsnis).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiosios R. M. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios I. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš kaltinamojo S. M. 5700,00 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini).

Daiktinius įrodymus: automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį I. Ž., saugomą automobilių saugojimo aikštelėje, grąžinti I. Ž. nuosprendžiui neįsiteisėjus. Automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. M., perduotą saugoti savininkui, palikti S. M..

Priteisti iš kaltinamojo S. M. proceso (advokato atstovavimo) išlaidas nukentėjusiesiems: I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)- 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct), nukentėjusiajam M. M., gim. (duomenys neskelbtini) - 300 Eur (tris šimtus eurų 00 ct), nukentėjusiajai R. M., gim. (duomenys neskelbtini)- 600 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct).

Priteisti iš kaltinamojo S. M. proceso (teismo pašto) išlaidas valstybei – 12,03 Eur (dvylika eurų 03 ct) (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660; nesumokėjus ir nuosprendžiui įsiteisėjus išieškojimas perduodamas vykdyti antstoliui).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).