Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-12-17 · Civilinė byla Nr. 2A-786-407/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
2A-786-407/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02868-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidija Tamošiūnienė, Vigintas Višinskis, Rasa Gudžiūnienė
Ieškovas
V. V.
Atsakovas
Lietuvos antstolių rūmams
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-786-407/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02868-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Rasos Gudžiūnienės, Egidijos Tamošiūnienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2271-653/2015 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui Lietuvos antstolių rūmams dėl Antstolių garbės teismo sprendimo panaikinimo; trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilęs ginčas dėl antstoliui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo.

2014-09-19 buvo atliktas antstolės V. V. veiklos eilinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad 2014 metais antstolė, pažeisdama Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir SVI) 32 ir 46 punktus, iš UAB „Moment credit“ priėmė vykdyti 98 vykdomuosius dokumentus, tačiau sąskaitų dėl būtinų vykdymo išlaidų apmokėjimo neišrašė ir UAB „Moment credit“ šių vykdymo išlaidų neapmokėjo. Dėl šio fakto antstolei buvo iškelta drausmės byla ir 2014-11-21 Antstolių garbės teismas nusprendė, jog antstolė, nesilaikydama SVI 32 ir 46 punktuose nurodytų nuostatų, pažeidė ir Antstolių įstatymo 3 straipsnį bei Antstolių profesinės etikos kodekso 6, 12 ir 28.3 punktų nuostatas. 2014-11-21 sprendimu Antstolių garbės teismas paskyrė antstolei drausminę nuobaudą – pastabą.

Antstolė V. V. (ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2014-11-21 Antstolių garbės teismo sprendimą. Ieškovė nurodė, kad klientas (UAB „Moment credit“) yra juridinis asmuo, jo naudai išieškomos sumos yra mažos, ieškovė neturi buhalterės, sąskaitą išrašyti nedelsiant nepavyksta dėl darbo apimties ir užimtumo, ginčo laikotarpiu ieškovė pavadavo kitą antstolį, todėl padidėjo jos darbo krūvis, pažeidimas nėra sisteminis, todėl neturi nesąžiningos konkurencijos požymių, nustatytas pažeidimas yra ištaisytas ir klaidos nėra kartojamos, pažeidimas mažareikšmis, dėl ieškovės veiksmų neatsirado žalingų padarinių. Be to, ieškovės vertinimu, SVI 32 ir 46 punktai prieštarauja Konstitucijai, nes numato nevienodas galimybes atidėti vykdymo išlaidų sumokėjimą privatiems ir viešiesiems juridiniams asmenimis, todėl prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl šių SVI punktų atitikimo Konstitucijos 29 ir 30 straipsniams. Ieškovės teigimu, ji neatliko neteisėtų veiksmų, nes neturėjo pareigos laikytis Konstitucijai prieštaraujančių SVI 32 ir 46 punktų. Ieškovė prašė atsižvelgti į Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-27 sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-696/2013.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad jam nekilo abejonių dėl SVI 32 ir 48 punktų atitikimo Konstitucijai, todėl ieškovės prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkino. Kita vertus, pasak teismo, akivaizdu, kad klausimas dėl išieškotojo atleidimo nuo vykdymo išlaidų sumokėjimo ar šių išlaidų atidėjimo sprendžiamas atsižvelgus į asmens turtinę padėtį, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovė, kuri teigia, kad jos veiksmai buvo teisėti, vertino išieškotojo turtinę padėtį; byloje nėra duomenų, kad buvo objektyvi būtinybė atidėti ar atleisti kreditavimo veikla užsiimančią pelno siekiančią bendrovę UAB „Moment credit“ nuo vykdymo išlaidų, nėra duomenų, kad šis išieškotojas reiškė ieškovei tokį prašymą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės keliama teisinė problema nagrinėjamo ginčo išsprendimui nėra aktuali.

Teismas nurodė, kad ieškovė pažeidė imperatyvią SVĮ 46 punkte įtvirtintą nuostatą, todėl pagrįstai jos veiksmai buvo įvertinti kaip neteisėti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė žinojo apie šią nuostatą, tuo labiau, kad, kaip paaiškino atsakovas, buvo viešai atkreiptas antstolių dėmesys į pasikartojančius analogiško pobūdžio pažeidimus. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pažeidimas padarytas esant ieškovės kaltei. Teismas nurodė, kad ieškovė neišrašė sąskaitų ir taikė nepagrįstas nuolaidas tik išieškotojo UAB „Moment credit“ atžvilgiu. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, paneigia ieškovės argumentus, kad darbo krūvis turėjo įtakos pažeidimo padarymui. Be to, teismas iš ieškovės 2014-10-03 paaiškinimo nustatė, kad darbo organizavimas kontoroje buvo kryptingai sąlygotas to, kad susipažinus su Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-27 sprendimu, priimtu byloje Nr. 2A-696/2013, antstolės nuomone, SVI galimai įtvirtintos diskriminacijos ir nelygiateisiškumo klausimai nėra išspręsti. Šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad pažeidimai buvo daromi sąmoningai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie darbo krūvį ir buhalterio neturėjimą nepaneigia išvados apie veiksmų neteisėtumą ir kaltę. Įvertinęs pažeidimų skaičių, teismas sprendė, kad pažeidimai buvo sisteminiai, todėl atmetė ieškovės teiginius apie pažeidimo mažareikšmiškumą. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad drausminė atsakomybė jai neturėjo būti taikoma dėl to, kad nekilo žalingų pasekmių, pažymėdamas, kad drausminė atsakomybė taikoma dėl pareigų netinkamo atlikimo pažeidžiant minėtų teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju, pasak teismo, ieškovė sąmoningai taikė nepagrįstas nuolaidas vienam iš išieškotojų, tokiu būdu pažeisdama SVI 46, 32 punktus bei Antstolių įstatymo 3 straipsnyje nurodytus veiklos principus, dėl ko buvo pažeidžiama sąžininga konkurencija, antstolio profesinė garbė ir prestižas. Teismo vertinimu, skiriant drausminę nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, ieškovės elgesį, taip pat į tai, kad nei nagrinėjant drausminę bylą, nei nagrinėjant šią bylą teisme ieškovė nepateikė įrodymų, kad nustatytas pažeidimas buvo pašalintas. Teismas pažymėjo, jog nepaisant, kad atsakovas pagrįstai kvalifikavo tokius veiksmus šiurkščiais, ieškovei buvo skirta švelniausia drausminė nuobauda – pastaba. Teismas nurodė, kad ieškovės nurodytas Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-27 sprendimas šiuo atveju netaikytinas, nes tos bylos aplinkybės (pažeidimo pobūdis bei tuo metu galiojęs teisinis reguliavimas) skiriasi nuo šios bylos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė V. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Išieškotojas UAB ,,Moment credit“ ieškovei yra pateikęs nemažai vykdomųjų dokumentų, iš skolininkų išieškomos sumos yra nedidelės, tačiau skolininkų skaičius yra didelis. Minėtos sumos išieškotojui buvo priteistos pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo tvarka, todėl išieškotojas UAB ,,Moment credit“ negali pasinaudoti SVI 32 punkte numatyta galimybe prašyti antstolio atleisti jį nuo vykdymo išlaidų apmokėjimo ar šį apmokėjimą atidėti. Dėl šios priežasties minėtas išieškotojas 2010 m. ir vėliau teikė prašymus ieškovei, prašydamas atidėti pusės vykdymo išlaidų apmokėjimą. Ieškovė, siekdama bendradarbiauti su išieškotoju ir neapriboti jo teisų susigrąžinti skolą, šiuos prašymus tenkindavo ir atidėdavo vykdymo išlaidų apmokėjimą. Tai patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai – 2010-06-23 ir 2014-01-14 UAB ,,Moment credit“ raštai.

2. SVI 32 ir 46 punktų nuostatos prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. Kai valstybė ar biudžetinės įstaigos civiliniuose santykiuose dalyvauja kaip privatūs asmenys, yra nepagrįsta suteikti šiems asmenims išskirtines teismo sprendimų vykdymo sąlygas.

3. Skirtingai nei nurodė teismas, ieškovės pažeidimą sąlygojo didelis darbo krūvis, ieškovė ginčo laikotarpiu pavadavo antstolius A. Z. ir A. Ž.. Išieškotojas UAB ,,Moment credit“ turi daug skolininkų, kurių skolos dažniausiai nėra didelės, išrašyti kiekvieną kartą sąskaitą vos tik gavus vykdomąjį dokumentą yra didelis darbo krūvis. Kiti išieškotojai tokio kiekio teismo įsakymų neteikia, todėl jiems sąskaitos išrašomos nedelsiant. Be to, minėtas išieškotojas buvo pateikęs prašymus atidėti apmokėjimus už vykdymo išlaidas. Pažeidimas nėra sisteminis, yra ištaisytas, padarytas vieno juridinio asmens atžvilgiu, todėl neturi nesąžiningos konkurencijos požymių.

4. Tam, kad antstolis būtų traukiamas drausminėn atsakomybėn, neužtenka vien fakto, kad jis neatliko pareigų, konstatavimo, būtina nustatyti ir antstolio kaltę bei žalingus padarinius. Ieškovei negalėjo būti skirta drausminė nuobauda, kadangi jos veiksmuose nėra neteisėtumo elemento, kadangi ieškovė nesivadovavo Konstitucijai prieštaraujančiais SVI 32 ir 46 punktais. Antstolių garbės teismo sprendime nenurodyti jokie žalingi padariniai, atsiradę dėl neva neteisėtų antstolės veiksmų. Skundžiamame sprendime teismo nurodyti žalingi padariniai – nesąžininga konkurencija, antstolio profesinė garbė ir prestižas – yra neįrodyti ir deklaruojamojo pobūdžio. Ieškovės veiksmuose nėra ir kaltės bei priežastinio ryšio, kaip būtinų drausminės atsakomybės sąlygų.

5. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-696/2013, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas ginčas ir panaikinta antstoliui paskirta drausminė nuobauda.

Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Teisingumo ministerija prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime iš esmės pakartojami skundžiamo sprendimo motyvai.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos antstolių rūmai prašo apeliacinio skundo netenkinti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad 2014 metais apeliantei buvo pateikti vykdyti 1798 vykdomieji dokumentai, o sąskaitos už būtinąsias vykdymo išlaidas neišrašytos 98 vykdomosiose bylose vieno išieškotojo atžvilgiu. Santykinis tokių bylų, kurios pradėtos išieškotojui nepamokėjus būtinųjų vykdymo išlaidų, yra didelis. Pažymi, kad nors apeliantė teigia, kad pažeidimas ištaisytas ir klaidos nekartojamos, tačiau jokių tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, pvz., kad po apeliantės neeilinės veiklos patikrinimo minėtam išieškotojui tokios sąskaitos būtų išrašytos ir apmokėtos. Apeliantės pateiktame UAB ,,Moment credit“ 2010-06-30 rašte prašoma ne atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimą, o sąskaitą išrašyti pusei vykdymo išlaidų, tuo tarpu minėto išieškotojo 2014-01-14 raštu pateikiami vykdyti jame nurodyti vykdomieji dokumentai, tačiau vykdymo išlaidų apmokėjimo klausimas apskritai nėra aptariamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas antstolio drausminės atsakomybės klausimas.

Pagal Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalį antstolio drausminės atsakomybės pagrindas – Antstolių įstatymo, SVI, Antstolių profesinės etikos kodekso, kitų teisės aktų, reglamentuojančių antstolių neprocesinę veiklą, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimai, taip pat teismo sprendime konstatuoti imperatyviųjų procesinės teisės normų pažeidimai.

Šiuo atveju apeliantei drausminė nuobauda buvo paskirta už tai, kad ji, priimdama vykdyti išieškotojo UAB ,,Moment credit“ pateiktus vykdomuosius dokumentus, neišrašė šiam išieškotojui sąskaitų būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimui, nors pagal SVI 32 ir 46 punktus apeliantė neturėjo teisės atleisti ar atidėti išieškotojui UAB ,,Moment credit“ būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo. Tai, kad apeliantė nesilaikė SVI 32 ir 46 punktuose nustatytų reikalavimų, ji neginčija.

Apeliantės pozicija grindžiama tuo, kad ji neturėjo pareigos laikytis SVI 32 ir 46 punktuose įtvirtintų reikalavimų, kadangi minėti punktai yra prieštaraujantys Konstitucijai (Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui). Pažymėtina, kad pagal teisėje galiojančią įstatymo ar kito teisės akto teisėtumo prezumpciją įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol nepripažįstamas neteisėtu įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis Nr. 3K-3-255/2008). SVI 32 ir 46 punktuose įtvirtintos normos nėra pripažintos neteisėtomis, prieštaraujančiomis Konstitucijai, todėl apeliantės teiginys, kad ji nesivadovavo Konstitucijai prieštaraujančiomis teisės normomis, yra neteisingas. Vien apeliantės įsitikinimas (nuomonė), kad SVI 32 ir 46 punktai prieštarauja Konstitucijai, neatleidžia jos nuo pareigos laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Apeliantė pirmosios instancijos teismui buvo pareiškusi prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl SVI 32 ir 46 punktuose įtvirtintų nuostatų atitikties Konstitucijos 29 ir 30 straipsniams; teismas šio prašymo netenkino, nurodydamas, kad jam nekilo abejonių dėl minėtų nuostatų prieštaravimo Konstitucijai, taip pat pažymėdamas, kad apeliantės keliama teisinė problema nėra aktuali nagrinėjamo ginčo išsprendimui. Teisėjų kolegija, atkreipdama dėmesį, kad SVI nuostatų atitikties Konstitucijai vertinimas priklauso Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.), o ne Konstitucinio Teismo kompetencijai (Konstitucinio Teismo įstatymo 1 str.), įvertinusi šios bylos dalyką, taip pat nemato pagrindo kreiptis dėl minėtų SVI nuostatų atitikties Konstitucijai. Šioje byloje ginčas kilęs ne dėl būtinųjų vykdymo išlaidų teikiant vykdomąjį dokumentą vykdyti apskaičiavimo ar apmokėjimo; byloje sprendžiamas klausimas dėl antstolei paskirtos drausminės nuobaudos už tai, kad ji neišrašė sąskaitų būtinosioms vykdymo išlaidoms apmokėti, pagrįstumo. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje kilusį ginčo pobūdį, sprendžia, kad kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl SVI 32, 46 punktų galimo prieštaravimo Konstitucijai nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės teiginiai, kad ji išieškotojui UAB ,,Moment credit“ neišrašydama sąskaitų būtinosioms vykdymo išlaidoms apmokėti, nors tokią pareigą numato SVI 32, 46 punktai, nepadarė pažeidimo, yra nepagrįsti.

Kaip pirmiau nurodyta, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos, nesusijusios su vykdymo išlaidų dydžio apskaičiavimu, pažeidimai yra savarankiškas pagrindas iškelti antstoliui drausmės bylą (Antstolių įstatymo 13 str. 1 d.). Antstolių garbės teismas sprendė, kad apeliantė tokiais savo veiksmais pažeidė ir Antstolių įstatymo 3 straipsnį, taip pat Antstolių profesinės etikos kodekso 6, 12 ir 28.3.2 punktų nuostatas.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliantei drausminė atsakomybė už pirmiau nustatytą pažeidimą negali būti taikoma ir todėl, kad nebuvo nustatyti žalingi padariniai, kaip būtina drausminės atsakomybės taikymo sąlyga. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka. Pirmiau cituotoje Antstolių įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytas drausminės atsakomybės skyrimo pagrindas – atitinkami antstolio padaryti pažeidimai. Antstolių įstatymas nenustato, kad drausminei atsakomybei taikyti būtina sąlyga yra nustatyta konkreti, apibrėžta žala, atsiradusi kaip antstolio padaryto pažeidimo pasekmė. Antstolio veiksmai, neatitinkantys Antstolių įstatymo, SVI, Antstolio profesinės etikos kodekso reikalavimų, patys savaime yra žalingi, diskredituojantys antstolio vardą, šios profesijos prestižą, mažinantys pasitikėjimą šios profesijos atstovais. Kolegijos vertinimu, konkreti žala, atsiradusi dėl antstolio padarytų pažeidimų, gali būti kitokios antstoliui taikytinos atsakomybės rūšies (pavyzdžiui, civilinės) viena iš sąlygų, taip pat atsiradę žalingi padariniai gali būti reikšminga aplinkybe drausmės byloje individualizuojant drausminę nuobaudą, tačiau ne kaip būtina drausminės atsakomybės sąlyga. Tas pats pasakytina ir apie antstolio kaltę dėl padaryto pažeidimo. Tai iš esmės yra numatyta ir Antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių 29 punkte, numatančiame, kad, priimdamas sprendimą, garbės teismas įvertina antstolio kaltės laipsnį, pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidimo pasekmes ir galiojančias antstoliui paskirtas drausmines nuobaudas. Kolegijos vertinimu, laikant, kad drausminės atsakomybės sąlygos yra tapačios civilinės atsakomybės sąlygoms, kaip nurodo apeliantė, drausminė atsakomybė prarastų savo skiriamuosius bruožus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės padaryto drausmės pažeidimo negalima laikyti mažareikšmiu, kuris galėtų sudaryti pagrindą atleisti apeliantę nuo drausminės atsakomybės (Antstolių įstatymo 14 str. 1 d. 2 p).

Visų pirma, kaip pagrįstai nurodė Antstolių garbės teismas ir pirmosios instancijos teismas, apeliantės padarytas pažeidimas (antstolio veiksmai teikiant nepagrįstas ir neteisėtas nuolaidas atleidžiant asmenį nuo sprendimo vykdymo išlaidų apmokėjimo ar atidedant jų mokėjimą, jei tokių nuolaidų teikimas nenumatytas teisės aktuose) pagal Antstolių profesinės etikos kodeksą yra laikomas šiurkščiu antstolio profesinės etikos pažeidimu (28.3.2 p.).

Apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateikti UAB ,,Moment credit“ prašymai priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti, priešingai nei teigia apeliantė, nepagrindžia jos įrodinėjamos aplinkybės, kad kreditorius UAB ,,Moment credit“ prašė atidėti būtinųjų vykdymo išlaidų mokėjimą. Išieškotojo UAB ,,Moment credit“ 2010-06-23 prašyme dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti (b. l. 58-60) prašoma ne atidėti vykdymo išlaidų apmokėjimą, o sąskaitą išrašyti pusei vykdymo išlaidų, be to, minėtu raštu kreditorius vykdomuosius dokumentus vykdymui pateikė 2010 metais, kai apeliantei drausminė nuobauda paskirta už 2014 metais padarytus pažeidimus. Tuo tarpu išieškotojo UAB ,,Moment credit“ 2014-01-14 prašyme dėl vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti (b. l. 61-62) išieškotojas nebuvo pareiškęs prašymo nei atidėti, nei atleisti nuo vykdymo išlaidų mokėjimo. Kita vertus, kaip minėta, pagal 2014 metais galiojusį reglamentavimą apeliantė neturėjo teisės atidėti ar atleisti UAB ,,Moment credit” nuo būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo (SVI 32, 46 p.), todėl net ir esant tokiam UAB ,,Moment credit” prašymui, apeliantė nebūtų turėjusi pagrindo jo tenkinti.

Apeliantė teigia, kad padaryti pažeidimai yra pašalinti, tačiau, kaip teisingai pastebi atsakovas, tokių įrodymų ji nepateikė (pvz., kad kreditoriui UAB ,,Moment credit” būtų išrašytos sąskaitos būtinųjų vykdymo išlaidų už 2014 m. priimtus vykdyti vykdomuosius dokumentus apmokėjimui; kad šios išlaidos būtų minėto išieškotojo apmokėtos).

Apeliantės teiginiai, kad nebuvo jos kaltės dėl padaryto pažeidimo taip pat atmestini kaip nepagrįsti – apeliantei pagal jos profesiją turėjo būti suprantama, kad priimdama vykdyti UAB ,,Moment credit” pateiktus vykdomuosius dokumentus šiam neapmokėjus būtinųjų vykdymo išlaidų ir neišrašydama jam sąskaitų būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimui, ji pažeidžia teisės aktų reikalavimus (SVI 32, 46 p.).

Kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantė, tai, kad ji sąskaitų būtinosioms vykdomosioms išlaidoms apmokėti neišrašė 98 UAB ,,Moment credit” pateiktiems vykdomiesiems dokumentams, patvirtina padaryto pažeidimo sistemiškumą. Apeliantės teiginiai, kad sąskaitų nedelsiant išrašyti, kaip numatyta SVI 46 punkte, ji negalėjo dėl didelio darbo krūvio, buhalterės neturėjimo, nesudaro pagrindo atleisti apeliantę nuo drausminės atsakomybės, nes už tinkamą darbo organizavimą atsakingas pats antstolis, juo labiau kad, kaip minėta, šiuo atveju teisės aktuose nenumatytos nuolaidos buvo teikiamos išimtinai vieno išieškotojo atžvilgiu, kas iš esmės paneigia prielaidą, kad sąskaitų UAB ,,Moment credit“ neišrašymą lėmė didelis darbo krūvis.

Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ir nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogišku klausimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-27 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-696/2013). Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, pažymi, kad minėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės skiriasi: minėtoje byloje antstolio pažeidimai padaryti 2009 metais, t. y. tuo metu, kai keitėsi teisinis reglamentavimas (draudimas atidėti juridiniams asmenims būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimą įsigaliojo 2009-04-01), minėtoje byloje teismas nustatė, kad pažeidimus lėmė ne tik antstolio elgesys, bet bendrai nevieningas vykdymo išlaidų apmokėjimo teisinis reglamentavimas, be to, antstolis ne atleido išieškotojus nuo būtinųjų vykdymo išlaidų apmokėjimo, o atidėjo jų mokėjimą (dvylikai skirtingų išieškotojų), nustatytus pažeidimus antstolis pašalino. Dėl šios priežasties, apeliantės teiginys, kad teismas, vadovaudamasis minėtu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, turėjo panaikinti apeliantei drausminę nuobaudą, yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad apeliantės padarytas pažeidimas sudaro pagrindą taikyti drausminę atsakomybę, vertino konkrečias šios bylos aplinkybes. Kaip nurodyta pirmiau, kolegija su tokiu vertinimu (kad apeliantei drausminė nuobauda paskirta pagrįstai) sutinka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėtame sprendime Lietuvos apeliacinis teismas, skirtingai nei teigia apeliantė, žalingų padarinių dėl antstolio padaryto pažeidimo (ne)buvimą vertino ne kaip būtinąją drausminės atsakomybės sąlygą, bet individualizuodamas padarytą pažeidimą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

TeisėjaiRasa GudžiūnienėEgidija TamošiūnienėVigintas Višinskis