- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- e2YT-23340-435/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14892-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Jankauskaitė-Jocė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. Š. ir R. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareiškėjų reikalavimai ir argumentai
1. Pareiškėjai pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie po savo motinos J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą lygiomis dalimis po ½ faktiškai pradėję valdyti.
1.1. Pareiškėjai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė jų motina J. Š., kuri 2018 m. gegužės 15 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą turtą paliko sūnui R. Š.. 2016 m. spalio 14 d. J. Š. sudarė oficialųjį testamentą, kuriuo visą turtą paliko dukrai R. Š.. Po palikėjos mirties liko jos asmeniniai daiktai ir nekilnojamasis turtas: ½ dalis buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir ½ dalis garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kaip testamentinė įpėdinė per trijų mėnesių laikotarpį į notarų biurą nesikreipė, tačiau ji kartu su broliu priėmė palikimą po jų motinos mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti. Pareiškėjai bendrai rūpinasi motinos turtu, jį prižiūri ir tvarko, pareiškėja nupirko naują šaldytuvą, viryklę, televizorių, o pareiškėjas moka mokesčius už butą, naudojasi paliktais namų apyvokos daiktais.
1.2. Pareiškėjai nustatyti juridinį faktą prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
II. Suinteresuoto asmens atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad suinteresuotas asmuo neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. Š. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškimo tenkinimui.
III. Byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų R. Š. ir R. Š. motina J. Š.. 2008 m. gegužės 15 d. J. Š. sudarytu testamentu ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su baldais ir jame esančiais namų apyvokos reikmenimis, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį garažo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paliko sūnui R. Š.. 2016 m. spalio 14 d. J. Š. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko dukrai R. Š.. Po J. Š. mirties paveldėjimo byla notaro biure nebuvo užvesta, į notarą dėl palikimo priėmimo po J. Š. mirties niekas nesikreipė. Byloje esantys mokėjimo kvitai už komunalines paslaugas, kvitai už pirktą buitinę techniką patvirtina, kad pareiškėjai po motinos mirties toliau rūpinasi motinai priklausiusiu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
4. Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.
5. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
6. Po pareiškėjų motinos, mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas. Palikėja buvo sudariusi oficialųjį testamentą, tačiau pareiškėja po motinos mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau, kaip nurodė pareiškime, abu pareiškėjai priėmė palikimą faktiškai valdydami, moka mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, pirko buitinę techniką, sudarė paslaugų tiekimo sutartį. Suinteresuotas asmuo pareiškėjų prašymui neprieštaravo.
7. Teismo nuomone, byloje įrodyta, kad pareiškėjai po palikėjos mirties perėmė jos asmeninius daiktus bei rūpindamasis likusiu nekilnojamuoju turtu, elgdamiesi su juo kaip savininkai, priėmė palikimą faktiškai jį valdydami. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jie priėmė po motinos mirties atsiradusį palikimą, todėl prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
8. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjų pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).
9. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos valstybei, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, lygiomis dalimis po ½ priėmė pareiškėjai R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.