- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-06
- Bylos Nr.
- e2A-315-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-11-3-00603-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Ramunė Čeknienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- VĮ „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-315-544/2016
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. gegužės 6 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei VĮ „(duomenys neskelbtini)“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų „(duomenys neskelbtini)“, UAB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 11051,24 Eur skolos, 8,30 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė per energijos išteklių biržą elektroniniu būdu sudarė biokuro pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir – Sutartis), pagal kurią įsipareigojo atsakovui per 15-ą 2015 metų savaitę (nuo 2015-04-06 iki 2015-04-12) patiekti atsakovui 240 tne (tonas naftos ekvivalente) biokuro už bendrą 25896 Eur be PVM (31334,16 Eur su PVM) kainą. Tačiau nustatytas biokuro kiekis pristatytas nebuvo, liko nepristatyta 73,341 tne. 2015 m. balandžio 9 d. elektroniniu laišku informavo atsakovą, kad biokuro gamybos procese įvyko gedimas ir įspėjo, kad dėl šio gedimo biokuro gamyba vyksta ne visu pajėgumu. Dėl to ieškovė pasiūlė biokurą priimti 2015 m. balandžio 11 d. arba sekančią savaitę. Atsakovas į šį pranešimą atsakė tik kitą dieną bei nurodė, kad tai padaryti gali tą pačią dieną iki vėlesnio laiko. Be to, atsakovė nurodė, jog dėl šiltesnių orų ji turi susikaupusi didesnį, nei buvo planuota, biokuro kiekį, todėl šilumos gamyba nesutriks. Po vykusių nesėkmingų tarpusavio derybų bei ginčo dėl atsakovės paskaičiuotos baudos atsakovė įvykdė priešpriešinio reikalavimo įskaitymą 11051,24 Eur sumai iš jos mokėtinos ieškovui 21411,71 Eur sumos pagal 2015 m. balandžio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą ir sumokėjo ieškovei 10360,47 Eur. Mano, kad atsakovė pasinaudojo ieškovės biokuro gamybos procese įvykusiu gedimu kaip pretekstu nebepirkti likusios biokuro dalies, nes, atšilus orams, pasikeitė biokuro poreikis. Be to, atsakovė pamatė galimybę formaliai taikant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. O3-318 patvirtinto Energijos išteklių biržos reglamento (toliau – Reglamentas) nuostatas sutaupyti atsiskaitant už jau priimtą biokurą, t. y. paskaičiuoti ieškovei baudą ir atlikti įskaitymą, tokiu būdu sumokant ieškovei mažiau nei pusę pinigų už priimtą biokurą. Ieškovės įsitikinimu, toks atsakovės elgesys yra nesąžiningas ir neteisingas, pažeidžiantis sutarties šalių pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis, vykdyti sutartį kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 6.200 str.). Be to mano, kad taikyta bauda yra per didelė, o jos kitokį dydį gali nustatyti teismas.
2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu Visagino miesto apylinkės teismas ieškinį atmetė. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina ir šalys neginčija, jog ieškovė atsakovei pristatė mažesnį biokuro produkto kiekį, nei numatyta pagal šalių sudarytą Sutartį. Taigi vadovaujantis Sutarties 8.3 p. ir Energijos išteklių biržos reglamento 16.3.1 p. reikalavimais, ieškovei Reglamento 16.1 p. nustatyta tvarka buvo paskaičiuota bauda ir pareikalauta ją sumokėti. Reglamento 16.3.1 p. bei sutarties 8.3 p. įtvirtintos imperatyvios nuostatos dėl baudos apskaičiavimo ir mokėjimo privalomumo. Teismas pažymėjo, jog nei Reglamentas, nei Sutartis nenumato galimybės keisti baudos apskaičiavimo ar jos taikymo tvarkos. Kartu pirmosios instancijos teismas vertino, jog aplinkybės, kad ieškovas bandė keisti biokuro pristatymo terminus, kad atsakovė atsisakė priimti vėliau pateikiamą biokurą dėl sukaupto didelio jo kiekio esmingai ieškovo atsakomybės nekeičia bei negali būti pateisinamomis sutarties nevykdymo priežastimis, juo labiau, kad ieškovė biokuro tiekimo grafiką bandė pakeisti jau po to, kai nepristatė reikiamo kiekio biokuro, o, be to, tarėsi su asmeniu (katilinės vadovu), kuris nei keisti, nei leisti nevykdyti sutarties neturėjo įgaliojimų. Negana to, pagal Reglamentą tiekimo grafikas gali būti keičiamas išimtinai pirkėjo, o ne pardavėjo apsisprendimu. Biokuro pristatymas išeiginę dieną ar kitomis metų savaitėmis, nei buvo numatyta Sutartimi, atsakovei būtų sukėlęs papildomų išlaidų, kurių atsakovė dėl netinkamo ieškovės elgesio neturi pareigos prisiimti. Tai, kad ieškovė informavo atsakovę (pirkėją) apie gedimus, neatleidžia jos nuo atsakomybės už netinkamą įsipareigojimų vykdymą, juo labiau, kad atsakovė 16-tai ir vėlesnėms pristatymo savaitėms jau buvo sudariusi kitą sandorį su kitu tiekėju. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog šalių sudaryta sutartis yra sutartis su standartinėmis sąlygomis, kurios patvirtintos teisės norma, todėl tokios sutarties jos šalys negali aiškinti ar interpretuoti, o, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo nuostatas, šio tipo sutartys turi būti vykdomos be jokių išimčių ir tik taip, kaip jose yra numatyta. Reglamentas, pagal kurį paskaičiuotas baudos dydis, yra patvirtintas teisės norma, todėl šalys paprastai neturi teisės sumažinti baudos dydžio, jei to nenumato ši teisės norma. Taigi ieškovės reikalavimai dėl baudos ir jos dydžio sumažinimo negali būti tenkinami. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis CK 6.130 str., atsakovė visiškai pagrįstai atliko įskaitymą, kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovės skirta bauda ieškovei yra pagrįsta ir įstatymo nustatyto dydžio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, kadangi jis yra neteisingas, neobjektyvus ir nemotyvuotas. Nesutinka su atsakovės įvykdytu priešpriešinio reikalavimo įskaitymu 11051,24 Eur sumai, nes mano, jog atsakovė netesybas (baudą) taikė nepagrįstai ir laiko, kad atsakovė ieškovei liko skolinga 11051,24 Eur už patiektą biokurą. Vertina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo šio ieškinio pagrindo ir apsiribojo formaliais vertinimais, neatskleisdamas klausimo esmės. Pabrėžia, jog išanalizavus šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais sutarties vykdymo metu ir atsakovės paaiškinimus teisme įsitikino, kad atsakovė atsisakė priimti biokurą 2015-04-11 (šeštadienį) arba 16-ą ar 20-ą metų savaitę ne todėl, kad neturėjo galimybių to padaryti šeštadienį ar kitomis savaitėmis, bet todėl, kad dėl šiltesnių orų VĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sukaupusi didesnį, nei buvo planuota, biokuro kiekį. Kitų priežasčių, kodėl atsisakė priimti likusį biokurą 2015-04-11 (šeštadienį) arba 16-ą ar 20-ą metų savaitę, atsakovė nenurodė nei viename vėliau rašytame rašte ieškovei, įtikinamai nepaaiškino to ir teisme. Mano, kad atsakovė, vykdydama specifinę veiklą, privalo savo veiklą organizuoti taip, jog suplanuotą gauti biokurą galėtų priimti ir kitomis dienomis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės galimybės pakeiti biokuro tiekimo grafiką, rėmėsi formaliais ir negaliojančios redakcijos dokumentais. Tvirtina, jog atsakovė, formaliai taikydama Reglamento nuostatas, pasinaudojo ieškovės biokuro gamybos procese įvykusiu gedimu kaip pretekstu nebepirkti likusios biokuro dalies, kurio poreikis pasikeitė atšilus orams bei galimybe sutaupyti atsiskaitant už jau priimtą biokurą, nepagrįstai priskaičius baudą ir atlikus įskaitymą. Tokiu būdu atsakovė ieškovui už patiektą biokurą sumokėjo mažiau nei pusę pinigų už priimtą biokurą. Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė nepadarė nieko, kad sutartis būtų įvykdyta: iš pradžių nesutiko nežymiai pakeisti tiekimo grafiko ir biokuro priimti 15-os savaitės šeštadienį (ką leido padaryti tiekimo sąlygų 2.7 p.); vėliau, net ir tarpininkaujant operatoriui ir operatoriui pateikus išvadą, jog, priimdama biokurą kitu laiku, atsakovė nepažeis nei Reglamento, nei tiekimo sąlygų nuostatų ar kitų teisės aktų, atsakovė atsisakė nuo tolimesnio sutarties vykdymo. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovės tikslas yra ne gauti likusią biokuro dalį, bet pasipelnyti ieškovės sąskaita. Apeliantė nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ji į atsakovę dėl biokuro pristatymo terminų pakeitimo kreipėsi pavėluotai ir į netinkamą asmenį. Nei Reglamentas, nei tiekimo sąlygos nenurodo, kada biokuro tiekimo grafikas gali būti keičiamas. Šiuose teisės aktuose neįtvirtinta pareiga suderinti tiekimo grafiko su operatoriumi, ką patvirtina ir į bylą pateiktas trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-04-30 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei trečiojo asmens atstovo A. S. teismo posėdžio metu ne kartą pakartoti teiginiai, jog šalims pakeisti tiekimo grafiką nebuvo jokių kliūčių. Be to, ieškovė neturėjo jokios galimybės derėtis su atsakove per Sutartyje nurodytą įgaliotą asmenį A. K., nes jis laikotarpiui 2015-04-03 iki 2015-04-17 atostogavo ir nebuvo įgaliojęs kito asmens, kuris galėtų priiminėti ir vykdyti neatidėliotinus sprendimus. Atsižvelgiant į tai, laikyti, jog ieškovė nesilaikė tiekimo grafiko keitimo tvarkos, yra nepagrįsta ir neteisinga, nes neturėjo galimybės to padaryti dėl atsakovės kaltės. Taigi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrindė, kodėl šiuo atveju neturėjo būti taikomi Reglamento 14.2.5 ir 14.2.7 punktai, kurie atleidžia ieškovę nuo atsakomybės. Dėl atsakovės paskaičiuotos baudos dydžio bei atlikto įskaitymo nurodė, kad, nors jis formaliai tinkamas, tačiau faktiškai yra neteisingas, neadekvatus, neteisingas ir nesąžiningas. Teisės normos ir formuojama teismų praktika leido teismui mažinti netesybas, o pačios šalys negalėjo daryti jokios įtakos netesybų dydžiui. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės nurodomas, neva, Sutarties pažeidimas nebuvo esminis, nesukėlė neigiamų padarinių nukentėjusiajai šaliai. Visame pagamintos šilumos kiekyje iš biokuro pagaminama šiluma tesudaro 20 procentų, todėl nebuvo kilusi jokia grėsmė vartotojams likti be šilumos. Priskaityta bauda yra nepagrįstai didelė ir, palyginus su visa sandorio verte (25896 Eur), sudaro 43 procentus ir yra didesnio dydžio nei nepristatyto biokuro dalis (30,6 proc.). Bylos trečiasis asmuo – biržos operatorius – nurodė, kad. atsižvelgiant į visas aplinkybes, bauda ieškovei yra per didelė, pasiūlė teismui alternatyvią baudos paskaičiavimo metodiką atsižvelgiant į tai, kad baudos pagal Reglamentą paskirtis buvo ne nubausti, o sudaryti sąlygas nukentėjusiajai šaliai greitai įsigyti ar greitai su nuolaida parduoti biokurą, nenukenčiant dėl kainų svyravimo. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama ir tai, jog šalies, liudytojų paaiškinimai laikytini įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 str. 2 d.), tačiau teismas sprendime jų nepaminėjo ir nevertino, taip pažeisdamas pareigą sprendimą motyvuoti. Apibendrindama ieškovė nurodo, kad nagrinėjant šią civilinę bylą privalo būti įvertinama tai, jog: (i) šalys nesitarė dėl netesybų apskaičiavimo ir taikymo tvarkos ir negalėjo daryti jai jokios įtakos prieš sudarydamos sutartį; (ii) atsakovė nepatyrė jokių nuostolių, priešingai, jai buvo naudinga nepriimti likusios biokuro dalies ir ji likusios biokuro dalies taip ir nepriėmė (nenupirko); (iii) atsakovė nedėjo jokių pastangų, kad Sutartis su ieškove būtų įvykdyta pilnai, nors Reglamentas ir tiekimo sąlygos tą leido; (iv) ieškovė įvykdė didžiąją dalį (69,4 proc.) savo prievolės; (v) atsakovės veikloje šildymas biokuru tesudaro 20 procentų visos pagaminamos šilumos; (v) ieškovė neprašo negautų pajamų, nuostolių, netesybų priteisimo, priverstinio sutarties įvykdymo ar panašiai, o atsakovės atliktas įskaitymas yra teisiškai nepagrįstas, o bauda neprotingai didelė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ieškovės teiginį apie gedimą biokuro gamybos procese. Tariamo gedimo dieną 2015-04-09 (ketvirtadienį) apeliantė pristatė atsakovei 89,97 procentų tą dieną patiektino biokuro kiekio, nors 2015-04-07 (antradienį), kai pasak apeliantės, biokuro gamyba vyko be jokių gedimų, tebuvo pristatyta 28,6 procentų tą dieną patiektino biokuro kiekio. Visada saugo biokuro rezervą tam, kad, esant tiekimo sutrikimams, nenutrūktų energijos gamyba. Byloje nėra jokių įrodymų, liudijančių, kad atsakovė būtų atsisakiusi priimti biokurą Sutartyje nustatytu laiku ar kaip nors kitaip būtų išreiškusi valią jo negauti. Dėl specifinio biokuro pirkimo – pardavimo sandorių sudarymo biržoje ir jų vykdymo reglamentavimo tikslus iš anksto nustatyto grafiko laikymasis atsakovei (kaip energijos ir biokuro gamintojui) turi lemiamos reikšmės, nes jie sudaromi iš anksto ir atsižvelgiant į jų rezultatą, atsakovė duoda pavedimus biržoje ateinančio laikotarpio sandoriams sudaryti, todėl negali laisvai keisti pristatymo grafikų. Pagal byloje esančius duomenis, atsakovė buvo sutikusi priimti biokurą penktadienį ilgesnėmis valandomis ir siekė savalaikio Sutarties vykdymo. Kadangi ieškovė pristatė mažesnį biokuro produkto kiekį, nei numatyta pagal Sutartį, tai vadovaujantis šios Sutarties 8.3 p. ir Reglamento 16.3.1 p. reikalavimais, ieškovei Reglamento 16.1 p. nustatyta tvarka buvo paskaičiuota bauda ir pareikalauta ją sumokėti. Reglamento 16.3.1 p. bei Sutarties 8.3 p. įtvirtintos imperatyvios nuostatos dėl baudos apskaičiavimo tvarkos ir mokėjimo privalomumo, kurių negalima keisti. Tiek Sutartis, tiek Reglamentas net neleidžia biokuro pirkėjui pasirinkti, taikyti Sutartyje nustatytas netesybas ar ne. Be to, aplinkybė, kad atsakovės įgaliotas asmuo atostogavo, niekaip nepašalina Sutarties 13.2. p. reikalavimo, kuriame aiškiai nurodyta, kad šalių pranešimai turi būti siunčiami paštu, ryšio priemonėmis arba įteikiami tiesiogiai sutartyje nurodytais adresais. Dėl baudos dydžio ir atlikto įskaitymo atsakovė nurodo, kad ginčo Sutartis yra sutartis su standartinėmis sąlygomis, kurios patvirtintos teisės norma, dėl ko tokios sutarties negali aiškinti ar interpretuoti šalys. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo nuostatas, šio tipo sutartys turi būti vykdomos be jokių išimčių ir tik taip, kaip jose yra numatyta. Paaiškino, kad neigiamų pasekmių dėl netinkamo Sutarties vykdymo išvengė tik dėl to, kad jau iš anksto užsitikrino reikiamą biokuro rezervą. Be to, neįvykdžius prievolės netesybos užtikrina kreditoriaus interesą atskirai nuo nuostolių ir jų įrodinėti kreditoriui nereikia.
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (operatorius) prašo apeliacinio skundo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad iš atsakovės atstovo J. T. atsakymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo suprasti, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atsisako per 15 savaitę nepristatyto biokuro kiekio, kadangi dėl atšilusių orų turi sukaupę kuro. Toks pirkėjo elgesys ieškovei galėjo pasirodyti įprastas tuo metų laikotarpiu, kadangi 2015 m. balandžio pradžioje jau baigiamas šildymo sezonas. Todėl daugelis pirkėjų siekė mažinti pagal biržoje sudarytus sandorius turimą priimti biokuro produktų kiekį, ką patvirtina turima statistinė informacija apie tai, kad tą konkrečią kalendorinę savaitę buvo pristatyta 17 proc. mažiau kuro nei turėjo būti pagal sudarytus sandorius. Dėl ieškovei apskaičiuotos baudos dydžio nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė (apeliantė) turi sumokėti baudą atsakovei bei spręstų dėl baudos mažinimo galimybės, mano, kad tai daryti būtų galima vadovaujantis Operatoriaus skelbiama prieš pažeidimo padarymo momentą vykusiame aukcione susiformavusia to konkretaus produkto vidutine svertine savaitės trukmės sandorių kaina, kaip kad ir yra šiuo metu siūloma nustatyti Reglamente. Tai yra šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo laikotarpiu (ieškovė informavo atsakovą apie kilusius sunkumus 2015-04-09) turėtų būti naudojama 2015 m. balandžio 8 d. vykusio aukciono metu susiformavusi SM2 produkto savaitės trukmės sandorių kaina, kuri buvo lygi 129,73 Eur/tne, dėl ko ieškovei apskaičiuota bauda turėtų būti 4455,39 Eur.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimas naikinamas dėl netinkamai pritaikytų materialinės ir procesinės teisės normų ir priimamas naujas sprendimas ieškinį tenkinti iš dalies, kuriuo ieškovei apskaičiuotos baudos dydis yra mažinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.). Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai taikė materialines teisės normas spręsdamas klausimą, ar byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su tarp šalių sudarytos Sutarties nevykdymu, leidžia konstatuoti, kad būtent ieškovė pažeidė Sutarties sąlygas ir ar jai yra pagrindas paskaičiuoti 11051,24 Eur dydžio netesybas, kurių dydžio teismas neturi teisės keisti ar mažinti. Teisėjų kolegijos nuomone, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai konstatavo, jog būtent ieškovė pažeidė Sutartį, tačiau atsakovės paskaičiuotos baudos dydis (netesybos) pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes apie prievolės pažeidimo pobūdį yra pernelyg didelis, neproporcingas ir nesąžiningas, todėl yra pagrindas jį sumažinti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. kovo 24 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ energijos išteklių biržoje sudarė biokuro pirkimo-pardavimo sandorį Nr. (duomenys neskelbtini) (Sutartis), pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo patiekti, o VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priimti ir atsiskaityti 240 tne biokuro. Pagal Sutartį biokuras turėjo būti tiekimas 2015 metų 15 kalendorinę savaitę, t. y. nuo 2015-04-06 iki 2015-04-12. Vykdant šią Sutartį, 2015 m. balandžio 9 d. ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo atsakovę (pirkėją) VĮ „(duomenys neskelbtini)“ apie biokuro gamybos įrenginių gedimą bei pasiūlė alternatyvias galimas biokuro pristatymo datas. Atsakovės VĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas J. T. 2015 m. balandžio 10 d. elektroniniu laišku atsakė, kad pasiūlytos kuro pristatymo datos jiems netinka, kad biokurą gali priimti tą pačią dieną, tik iki vėlesnio laiko ir kad kuro turi pakankamai, todėl veikla nesutriks. Pažymėjo, kad atsakingas už tiekimo grafikų koregavimą yra kitas VĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas A. K.. Dėl šių aplinkybių tarp šalių vyko tolesnis susirašinėjimas, buvo kreiptasi į operatorių, tačiau atsakovė nesutiko likusią biokuro dalį priimti vėliau. 2015 m. gegužės 18 d. ieškovė gavo atsakovės raštą, kuriame atsakovė nurodė, kad ji įvykdė priešpriešinio reikalavimo įskaitymą 11051,24 Eur sumai (priskaityta bauda) iš mokėtinos ieškovei 21411,71 Eur sumos pagal 2015-04-17 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) ir sumokėjo ieškovei 10360,47 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad ieškovė išties nesilaikė tarp šalių sudarytos Sutarties įsipareigojimų, todėl atsakovė pagrįstai ir teisėtai taikė netesybas (baudą). Apeliaciniu skundu ieškovė tvirtina, kad netesybos jai pritaikytos nepagrįstai, kadangi byloje susiklosčiusios aplinkybės leidžia vertinti, kad pati atsakovė atsisakė likusios nepristatytos biokuro dalies, kas pagal Reglamento nuostatas nesudaro pagrindo taikyti baudą ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais argumentais nesutinka.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad byloje esančios aplinkybės patvirtina, o to neneigia ir pati ieškovė, kad ji atsakovei pristatė mažesnį biokuro produkto kiekį, nei numatyta pagal Sutartį. Pagal Sutarties 9.2 p., biokuro tiekimo grafikas galėjo būti keičiamas tik rašytiniu pirkėjo ir pardavėjo susitarimu. Pati ieškovė pripažino, jog dėl kilusių biokuro kiekio pristatymo nesklandumų kreipėsi ne į Sutartyje nurodytą atsakovės įgaliotą asmenį A. K. ir ne oficialiais atsakovės, kaip juridinio asmens, kontaktais, o į kitą atsakovės darbuotoją (katilinės vadovą), kuris nebuvo įgaliotas priimti sprendimų keisti Sutartyje nurodytus grafikus ar tiekiamo produkto kiekį ir kuris šią aplinkybę pabrėžė ieškovei pateiktame atsakyme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog ieškovė nesilaikė Sutarties sąlygų. Pagal byloje esančius duomenis, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė, gavusi aptariamą laišką, kuriame, be kita ko, nebuvo nurodyta, kad atsakovė atsisako gauti likusią nepristatytą biokuro dalį, būtų kreipusis į pagal Sutartį atsakingą asmenį ir bandžiusi išspręsti susiklosčiusią problemą. Vien tai, kad pagal Sutartį neįgaliotas asmuo nurodė turintis biokuro atsargų, niekaip nepaneigia ieškovės prievolės vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, juo labiau, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad įvykio metu ieškovė išties buvo susidūrusi su įrenginių gedimais ir būtent jie lėmė netinkamą Sutarties vykdymą. Iš Reglamento 14.2.5 bei 14.2.7 punktų turinio matyti, kad šių teisės normų reikalavimų taikymui turi būti tinkamai ir nedviprasmiškai išreikšta abiejų šalių valia bei susitarimas. Tai įtvirtina ir šalių Sudarytos sutarties 9.2 p. nuostatose. Todėl subjektyvus ieškovės supratimas, kad atsakovė nurodė nepristatyti likusios nepristatytos biokuro dalies, neįrodo, kad toks susitarimas išties buvo padarytas Sutartyje numatyta tvarka ir su įgaliotais atsakovės asmenimis laikantis Reglamento nuostatų. Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad turi būti taikomos Reglamento 14.2.5 bei 14.2.7 p. nuostatos, pagal kurias atitinkamai sumažėjus ar padidėjus reikalingo tiekti biokuro kiekiams, pardavėjo sutikimu, tiekimo grafikus galima koreguoti, dėl ko atitinkamu kiekiu yra padidinamas ir (ar) sumažinamas bendras per sandorio galiojimo terminą turimas pristatyti biokuro kiekis, o Reglamento 16.1 punkte nustatytos baudos nėra taikomos. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai pripažinta pažeidusia Sutartį ir yra jos atžvilgiu faktinis ir teisinis pagrindas taikyti netesybas (baudą).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovei apskaičiuotą baudą yra pagrindas sumažinti. Šiuo aspektu apeliacinio skundo argumentai vertinami pagrįstais.
Įstatymas reikalauja, kad kiekvienas asmuo tinkamai ir laiku vykdytų savo sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73 str., 6.256 str. 2 d., 6.258 str.). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Viena iš netesybų rūšių yra bauda. Bauda, kaip netesybos, tai iš anksto įstatymu arba sutartimi nustatyta konkreti pinigų suma arba atitinkama procentinė užtikrinamosios prievolės sumos išraiška (CK 6.71 str. 2 d.). Be to, CK 6.73 str. 2 d. ir 6.258 str. 3 d. yra nustatytas vienas iš sutarties laisvės principo ribojimo pagrindų, jeigu netesybos aiškiai per didelės. Tais atvejais, kai jos yra neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia kitos šalies interesus, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Įstatyme išsamiai nereglamentuojama, kokios netesybos laikomos nepagrįstai per didelėmis ir kokia galima protinga netesybų suma už vienos ar kitos prievolės nevykdymą. Taigi netesybų dydis yra vertinamoji kategorija, kiekvienoje byloje nustatoma individualiai atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, įvertinus tikruosius šalių ketinimus sutarties sudarymo metu.
Nagrinėjamu atveju šalių tarpusavio santykiai, susiję su baudos apskaičiavimu bei baudos dydžio nustatymu, yra reguliuojami teisės aktu – Reglamentu. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovei apskaičiuota bauda teismo galėjo būti mažinama atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, o taip pat byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes apie Sutarties neįvykdymo priežastis, sąlygas, pasekmes ir kt. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, nors dėl biokuro tiekimo grafiko keitimo ir kreipėsi į netinkamą subjektą ne Sutartyje nustatyta tvarka, tačiau ji vis dėlto ėmėsi veiksmų ir siekė informuoti pirkėją dėl susiklosčiusių nepalankių sau aplinkybių. Šią informaciją gavęs, kad ir neįgaliotas pagal Sutartį asmuo, bet kompetentingas toje srityje katilinės vadovas, turėjo galimybes informuoti atsakovės kompetentingus asmenis ir imtis priemonių žalai ir neigiamoms pasekmėms sumažinti, jei jos būtų grėsę. Dėl ieškovės nepristatytos biokuro dalies jokių esminių neigiamų pasekmių neatsirado, nes jau buvo sumažėjęs kuro poreikis ir buvo baiginėjamas šildymo sezonas. Pagal operatoriaus „(duomenys neskelbtini)“ UAB pateiktus duomenis 2015 m. balandžio 6-12 dienomis biržoje sudarytų sandorių įvykdymo lygis tuo laikotarpiu siekė 83 procentus; pristatyto kuro kiekis sudarė 69,4 procentus viso sutarto kiekio, o atsakovės pagaminamoje visoje šilumoje iš biokuro pagaminama šiluma sudaro tik 20 procentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, reikšminga ir tai, kad atsakovės paskaičiuota bauda yra 11051,24 Eur, kai bendra pateikto biokuro suma sudaro 21411,71 Eur, kas akivaizdžiai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės taikyta bauda ieškovei yra neproporcingai didelė, juo labiau, kad nepristatyto biokuro kiekis tik nežymiai viršijo 30 procentų. Taigi nagrinėjamu atveju didžioji dalis prievolės buvo įvykdyta, o esminių neigiamų pasekmių nekilo. Be to, kaip matyti iš trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ UAB, kuris yra Operatorius ir turi specifinių žinių bei užsiima specifine biokuro sandorių biržoje veikla, atsiliepimo argumentų, 2013 m. liepos mėnesį tvirtinant Reglamentą, numatantį ir baudos dydžio apskaičiavimo reikalavimus, biokuro biržos prekybos apyvartos dar nebuvo pakankamos, kad, esant biokuro trūkumui, būtų buvę galima nedelsiant įsigyti trūkstamą biokuro produktų kiekį biržoje. Todėl buvo daroma prielaida, kad, pardavėjui nevykdant savo įsipareigojimų, jis trūkstamą biokuro kiekį įsigis rinkoje už biržos ribų. Dėl to atitinkamai baudos kainos skaičiavimo formulėje buvo nuspręsta rinkos kainą nustatyti kaip Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatomą ir skelbiamą vidutinę medienos kilmės biokuro (žaliavos ir transportavimo) rinkos kainą (toliau – VKEKK biokuro rinkos kaina). Pažeidimo padarymo metu vėliausia skelbta VKEKK biokuro rinkos kaina (2015 m. kovo mėn.) buvo lygi 198,91 Eur/tne. Tačiau tuo metu dėl rinkoje susiklosčiusių aplinkybių (šildymo sezono pabaiga; vyravo šilti orai, dėl ko sumažėjo biokuro paklausa) pažeidimo sudarymo metu biržoje sudaromų biokuro pirkimo – pardavimo sandorių kaina ženkliai nukrito, biokuro buvo galima įsigyti ženkliai mažesne kaina nei kad skelbta 2015 m. kovo mėn. VKEKK vidutinė biokuro kaina – 198,91 Eur/tne. Energijos išteklių biržoje biokuro pasiūla šiuo metu jau yra pakankama, kad užtikrintų pirkėjams galimybę bet kuriuo metu įsigyti trūkstamo biokuro kiekį. Todėl Operatorius Energijos išteklių biržos reglamentą tvirtinančiai Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai yra pateikęs pasiūlymą dėl Energijos išteklių biržos reglamento pakeitimų, kuriuo siūlo pakeisti Reglamento 16.1 punkte nustatytoje baudos apskaičiavimo formulėje naudojamą rinkos kainos apibrėžimą ir apskaičiuojant baudas naudoti Operatoriaus pažeidimo padarymu metu skelbtą atitinkamo produkto savaitės trukmės sandorių kainą. Taigi galima pagrįstai vertinti, kad šiuo metu yra siekiama pakeisti ir Reglamente nustatytos baudos skaičiavimo tvarką, kadangi susiklosčiusi biržos pirkimų bei dalyvavimo konkursuose patirtis šioje srityje rodo, kad įtvirtintas ir nustatytas baudų skaičiavimo mechanizmas nepakankamai atitinka šiuo metu egzistuojančias rinkos sąlygas. 2015 m. 15 kalendorinę savaitę vykusio biržos aukciono metu (2015 m. balandžio 8 d.) vidutinė svertinė sudarytų neatidėliotinų (t. y. savaitės trukmės pristatymo laikotarpio) sandorių dėl SM2 produkto kaina buvo lygi 129,73 Eur/tne. Teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens vertinimu, kad būtent ši kaina atspinti, už kokią vidutinę svertinę kainą rinkos dalyviai nagrinėjamu laikotarpiu įsigijo biokuro, kurio reikia vartojimui artimiausiu metu, ir mano, kad būtent ši suma taikytina apskaičiuojant ieškovei pagal Reglamento 16.1 punktą taikytiną baudą, kuri sudarytų 4455,39 Eur.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Taigi, atsižvelgiant į visus virš aptartus duomenis, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir tinkamai vertino byloje esančius įrodymus spręsdamas klausimą dėl ieškovės kaltės tinkamai nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tačiau netinkamai įvertino visų įrodymų visumą, nenustatė reikšmingų aplinkybių, sudarančių pagrindą sumažinti Reglamentu nustatytų netesybų dydį ir netinkamai aiškino ir taiko minėtas Reglamento ir Sutarties nuostatas dėl negalimumo keisti netesybų dydį, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Pagal CK 6.37 str. 2 d. nustatyta skolininko pareiga mokėti palūkanas ir už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Be to, įgyvendinant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB, nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – Lietuvos Banko nustatyta vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų norma, padidinta 8 procentiniais punktais (2 str. 5 d.), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Pagal Įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, palūkanų dydis apskaičiuojamas pagal palūkanų normą, galiojusią tą metų pusmetį, kurį atsakovei atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, ieškinio parengimo dieną galiojo 2015-05-28 paskelbta vienos nakties atpirkimo sandorių palūkanų norma, kuri sudarė 0,30 procentų, dėl ko metinės palūkanos yra 8,30 procentų. Atsižvelgiant į tai, tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 8,30 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-05-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 str. 5 d. numato, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs naują sprendimą, pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškovės ieškinį, iš jos atsakovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisė, kadangi atsakovė nebuvo pateikusi prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 249 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1350 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Kadangi apeliacinės instancijos teismas priima naują sprendimą ir ieškovės ieškinį iš tenkina iš dalies 6595,85 Eur sumoje (maždaug 60 procentų), iš atsakovės ieškovei priteisiama 149 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.) ir 810 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.), kadangi jų dydis neviršija (yra mažesnis) Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodyto maksimalaus dydžio.
Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 249 Eur žyminį mokestį ir turėjo 500 Eur išlaidų advokato pagalbai pamokėti už apeliacinio skundo surašymą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas maždaug 60 procentų bei įvertinus teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, iš atsakovės ieškovei priteisiama 149 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, nes šis suma taip pat neviršija minėtose Rekomendacijose nurodyto dydžio.
Dėl naujų įrodymų priėmimo.
Trečiasis asmuo „(duomenys neskelbtini)“ UAB Panevėžio apygardos teismui 2016 m. balandžio 4 d. pateikė naujus įrodymus – rašytinius paaiškinimus. Tačiau CPK 314 str. numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens pateikti rašytiniai paaiškinimai nėra priimami, kadangi pagal byloje esančius duomenis negalima spręsti, kad jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau ar kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, juo labiau kad šiuose paaiškinimuose iš esmės yra nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir trečiojo asmens „(duomenys neskelbtini)“ UAB atsiliepime į pateiktą apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės VĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 6595,85 Eur skolos, 8,3 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-05-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės VĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 149 Eur žyminio mokesčio ir 810 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės VĮ „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 149 Eur žyminio mokesčio ir 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.