- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-561-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00419-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Dengsta“
- Kategorijos
- 2.6.18.3Statybos ranga
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dengsta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kaunesta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dengsta“ dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilo dėl statybos rangos darbų trūkumų ir jų pašalinimo išlaidų priteisimo.
2. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kaunesta“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Dengsta“ 59 839,10 Eur dydžio atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo ir 1 123 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
3. Nurodė, kad ieškovė ir Vytauto Didžiojo universitetas sudarė 2013 m. rugsėjo 30 d. projektavimo, projekto vykdymo priežiūros ir statybų darbų sutartį (toliau – ir Statybos rangos sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo parengti techninį ir darbo projektus, gauti statybą leidžiantį dokumentą, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūrą, atlikti ir perduoti sutartinius darbus, kaip numatyta sutartyje, bei ištaisyti defektus.
4. Ieškovė ir atsakovė sudarė 2014 m. balandžio 8 d. subrangos sutartį (toliau – ir Subrangos sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo atlikti vandentiekio, nuotakų, drenažo įrengimo darbus nurodytame objekte. Visi statybos darbai buvo užbaigti 2015 m. rugpjūčio 27 d., pasirašant Statybos užbaigimo aktą.
Šalies argumentai
5. Užsakovas Vytauto Didžiojo universitetas 2018 metais kreipėsi į teismą dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020 atlikus teismo ekspertizę nustatyta, kad atsakovė drenažą įrengė nekokybiškai, pažeisdama Techninio projekto reikalavimus, todėl įrengtas drenažas nefunkcionuoja. Ekspertas nustatė bendrą nustatytų defektų šalinimo išlaidų vertę – 419 671,56 Eur. Abipusių nuolaidų būdu ieškovė su Vytauto Didžiojo universitetu 2020 m. liepos 8 d. byloje sudarė taikos sutartį, kuria atsakovės įrengto drenažo defektų šalinimo vertė nustatyta tik 59 839,10 Eur. Visi darbai pagal 2014 m. balandžio 8 d. subrangos sutartį buvo baigti 2014 metų rugpjūčio mėnesį, jokių lauko tinklų (drenažo, lietaus nuotekų) darbų UAB „Kaunesta“ neatliko, tačiau atsakovė atsisakė atlyginti jos nekokybiškai įrengto drenažo defektų šalinimo išlaidas.
6. Atsakovė UAB ,,Dengsta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Nurodė, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo ir nepateikė jokių įrodymų apie jos patirtas išlaidas šalinant defektus. Vytauto Didžiojo universitetas reiškė ieškinį dėl statybos rangos darbų kainos sumažinimo ir nepagrįsto praturtėjimo. Jokių abipusių nuolaidų nebuvo, UAB „Kaunesta“ tiesiog sutiko su jai pateikta lokaline sąmata būtent 59 839,10 Eur sumai. Teismo ekspertizės 2019 m. liepos 31 d. akte yra konstatuoti pačios ieškovės padaryti pažeidimai – ieškovės kaltė dėl netinkamo drenažo suprojektavimo adresu V. Čepinskio g. 5, Kaunas, bei dėl nekokybiškai atliktų darbų, kuriuos atliko ne atsakovė, o ieškovė. Ekspertizės akte pasisakyta, kad pagal lokalinę sąmatą 59 839,10 Eur sumai numatytų darbų atlikimas nepašalintų drėgmės patekimo į ginčo pastato rūsio patalpas, nes pati drenažo sistema ieškovės suprojektuota netinkamai. Be to, P. I., eidamas UAB „Dengsta“ direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo atsakingas už darbų pagal 2014 m. balandžio 8 d. subrangos sutartį organizavimą ir vykdymą. Jam nutraukus darbo sutartį su UAB „Dengsta“ ir įsidarbinus UAB „Kaunesta“, visus likusius drenažo sistemos įrengimo pastate adresu V. Čepinskio g. 5, Kaunas, darbus atliko pati ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Kauno apygardos teismas 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovei 29 919,55 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško sprendimo įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas).
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinėje byloje Nr. e2–303–413/2020 pateiktą ekspertizės aktą, nustatė, kad geologinis tyrimas, kurį atliko UAB „Kauno hidrogeologija“, nebuvo pakankamas ir išsamus siekiant tinkamai priimti sprendimus dėl drenažo tinklo įrengimo; drenažas netinkamai suprojektuotas. Hidrogeologiniai tyrimai parodė, kad lietaus vanduo, iškritęs sklype, smėlio lešiais teka link pastato. Į suprojektuotą drenažą patenka ir lietaus vanduo per drenuojančią nuogrindą; pagrindinės drėgmės patekimo į rūsį priežastys yra netinkamai suprojektuotas bei įrengtas drenažas, pamatų hidroizoliacija ir lietaus nuvedimas nuo stogo; užsakovas, patvirtinęs Techninio projekto sprendinius, perdavė rangovui. Darbo projekto rengimo (statybos) metu atlikti pakeitimai su statytoju raštu nebuvo suderinti; projekto sprendiniai, susiję su drenažo įrengimu, neatitiko statytojo pateiktos Techninės projektavimo užduoties reikalavimų; drenažo įrengimo darbai buvo vykdyti be darbo projekto; rangovas, įrengdamas drenažą, nukrypo nuo projekto. Be papildomų vandens šalinimo įrenginių drenažo šuliniuose, pvz. drenažinių siurblių, kurie projekte nėra numatyti įrengti, drenažo sistemos yra patvenktos. Vanduo iš drenažinių šulinių į lietaus kanalizacijos šulinius savitaka gali patekti tik pakilus vandens lygiui, (susidarius patvankai) iki tam tikro aukščio (virš įtekėjimo vamzdžio į lietaus šulinį). Pastebėta netikslumų lietaus ir drenažo kanalizacijos šulinių kortelių vertikaliniuose pjūviuose, vamzdžių altitudės (schematinis pavaizdavimas) nesutampa su pateiktomis altitudėmis lentelėje. Drenažo rinktuvai posūkiuose suprojektuoti stačiais kampais be kontrolinių šulinių. Nesuprojektuoti drenažo rinktuvai aplink visą pastatą, šiaurinėje pastato dalyje dvi sienos neapsaugotos nuo gruntinio vandens. Nustatyta, kad rangovas įrengė drenažą ne pagal Techninį projektą. Darbo projekte drenažo įrengimas nebuvo detalizuotas. Be to, drenažo projektiniai sprendiniai neatitiko Statytojo projektavimo užduoties bei suprojektuoti neteisingai; netinkamai įrengta teptinė hidroizoliacija. Teismo ekspertas, įvertinęs visą pateiktą medžiagą bei apžiūrėjęs objektą, nustatė, kad drėgmės patekimą į pastato rūsį lemia šie defektai: a) netinkamai įrengtas drenažas: išdėstymas plane ne pagal projektą, drenažo vamzdis užpiltas nekokybišku gruntu, o pačiame vamzdyje nėra tinkamo nuolydžio, todėl įrengti papildomi drenažiniai siurbliai; b) netinkamai įrengta pastato pamatų hidroizoliacija – panaudota netinkamos kokybės hidroizoliacinė medžiaga, užteptas per plonas sluoksnis, atlikta ne pagal gamintojo rekomendacijas, neišlygintos pamato sienos; c) netinkamai įrengtas lietaus nuvedimas: lietvamzdžiai atitrūkę nuo surinkimo šulinėlių – buvo sulipdyti neaiškia medžiaga, latakai sumontuoti atvirkštinio nuolydžio (nuo įlajų) ir jų tūris yra nepakankamas lietaus surinkimui. Defektų pašalinimui buvo sudaryta sąmata.
10. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsikirsdama į ieškinį atsakovė galėjo įrodinėti, jog darbų trūkumai atsirado ne dėl jos, o trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos poveikio. Teismas sutiko su atsakove, kad drenažo įrengimo projektas buvo parengtas netinkamai, tačiau pažymėjo, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, todėl, teismo vertinimu, ji bet kuriuo atveju galėjo pasirinkti tinkamas priemones reikiamam darbų rezultatui pasiekti, tačiau to nepadarė. Teismo vertinimu, liudytojo P. I. parodymai nepaneigia byloje surinktų rašytinių įrodymų (PVM sąskaitų faktūrų, pasirašytų ir atsakovės atstovo P. I.), atsikaitymų žiniaraščių ir mokėjimo dokumentų, kurie patvirtina, kad lietaus nuotekų ir drenažo įrengimo darbus atliko atsakovė UAB ‚Dengsta“. Nurodyta bendra atliktų darbų vertė yra 130 000 Eur, atitinkanti Subrangos sutartyje nurodytą darbų vertę. Iš byloje pateiktos darbo sutarties, matyti, jog darbo sutartis su P. I. buvo nutraukta 2015 m. kovo 6 d., kai drenažo įrengimo darbai jau buvo baigti. Įrodymų, paneigiančių, kad drenažo įrengimo darbai buvo atlikti tinkamai, o trūkumai atsirado išimtinai dėl ieškovės atliktų darbų, atsakovė nepateikė, todėl teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė pažeidė drenažo sistemos eksploatavimo sąlygas ar kitų jos atsakomybę šalinančių priežasčių, sprendė, jog atsakovė netinkamai atliko drenažo įrengimo darbus.
III. Apeliacinio skundo argumentai
11. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Dengsta“ prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Ieškovės reikalavimas yra ne dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo, o atgręžtinis reikalavimas atsakovei. Ieškiniu iš esmės reikalaujama priteisti ne nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų defektų šalinimo išlaidas, kadangi ieškovė jokių defektų nešalino. Ieškovė akivaizdžiai prašė iš atsakovės priteisti tą pačią sumą, kurią ji įsipareigojo sumokėti Vytauto Didžiojo universitetui pagal tarp jų sudarytą taikos sutartį kitoje civilinėje byloje. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes ieškovė, reikalaudama priteisti trūkumų šalinimo kainą, privalėjo pateikti įrodymus, kas ir už kokią sumą šiuos trūkumus ištaisė. To nepadarius, negalėjo būti sprendžiama, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės pinigines sumas už atliktų statybos darbų trūkumų pašalinimą.
11.2. Apklaustas liudytoju P. I. parodė, kad pagal pačios ieškovės akivaizdžiai netinkamai parengtą drenažo sistemos projektą drenažo vamzdžiai buvo suprojektuoti nepakankamame gylyje (aukščiau rūsio grindų), jog galėtų užtikrinti drenažo sistemos funkcionavimą. Atsakovė nurodė šią problemą ieškovės atsakingiems asmenims ir atsakovės iniciatyva buvo stengtasi ištaisyti ieškovės netinkamai parengtą projektą, įrengiant drenažo siurblius. Taigi, priešingai, nei teigiama teismo sprendime, atsakovė ne tik siūlė ieškovei tinkamas priemones reikiamam darbų rezultatui pasiekti, taisant pačios ieškovės netinkamai parengtus projektinius sprendinius, bet, suderinusi su ieškove, atliko papildomus darbus, taisydama ieškovės darbo trūkumus. Atsakovė sąžiningai ir profesionaliai atliko savo darbus, o nukrypimas nuo ieškovės pateikto projekto buvo nulemtas tik siekiu, kad aiškiai netinkamai ir neteisingai ieškovės suprojektuota drenažo sistema galėtų funkcionuoti.
11.3. Atsakovė šioje byloje nuosekliai įrodinėjo, jog ji drenažo vamzdžius užpylė tinkamu gruntu, tačiau po jos atliktų darbų pati ieškovė atlikinėjo rūsio sienų hidroizoliaciją. Atliekant hidroizoliacijos darbus atsakovės supiltas gruntas buvo nukastas, o po ieškovės atliktų darbų drenažo vamzdžius užkasė ne atsakovės, o pačios ieškovės darbuotojai. Todėl ne atsakovė, o pati ieškovė yra atsakinga už netinkamo grunto panaudojimą. Šias aplinkybes patvirtino apklaustas liudytoju P. I., o ginčo dėl to, kad pati ieškove atliko hidroizoliacijos darbus, šioje byloje nėra – šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės atstovas. Darbo sutartis su P. I. buvo nutraukta 2015 m. kovo 6 d. Ieškovė neginčija, kad iš karto po to, kai nutraukė darbo sutartį su UAB „Dengsta“, P. I. įsidarbino pas ieškovę. P. I. paaiškino, kad UAB „Dengsta“ pradėtus drenažo sistemos įrengimo darbus, kuriems jis vadovavo, dirbdamas UAB „Dengsta“, po jo įsidarbinimo UAB „Kaunesta“ toliau vykdė UAB „Kaunesta“. Šią aplinkybę patvirtina ir išrašytos PVM sąskaitos faktūros, pažymos apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktai, iš kurių matyti, kad jokių drenažo sistemos įrengimo darbų po to, kai P. I. įsidarbino UAB „Kaunesta“, atsakovė UAB „Dengsta“ neatliko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
13. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
14. Nagrinėjamu atveju šalių ginčas kilo iš Statybos rangos sutarties tinkamo vykdymo. Atsakovei reikalavimas reiškiamas Subrangos sutarties pagrindu, ekspertui nustačius, kad atsakovė drenažą įrengė netinkamai ir nukrypdama nuo Techninio projekto reikalavimų.
15. Apeliantė nagrinėjamu atveju nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad drenažas buvo suprojektuotas netinkamai, darbus atliko pati ieškovė, o teismas netinkamai įvertino ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą, nes faktiškai yra reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo pritarti apeliantės argumentams dėl toliau nurodomų priežasčių.
16. Pirmiausia, teismas teisingai nustatė ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą. Dėl atgręžtinių reikalavimų statybos rangos teisiniuose santykiuose yra išsamiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020.
17. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetiškai taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos – tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams. Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti, ir priešingai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
18. CK 6.650 straipsnyje (kuris taikomas statybos rangos santykiams CK 6.644 straipsnio 2 dalies pagrindu) nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis). Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (3 dalis).
19. CK 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje, sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017, 48 punktas ir kt.).
20. CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-313/2019, 80 punktas).
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad generalinis rangovas, sudaręs subrangos sutartį, tampa dviejų savarankiškų sutarčių subjektu, ir nuo to, kaip tinkamai subrangovas įvykdys sutartinius įsipareigojimus, priklauso ir generalinio rangovo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas užsakovui, todėl generalinis rangovas turi poreikį gauti tinkamą darbų rezultatą. Subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iš esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi šių pareigų apimtis. Tai reiškia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiškai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015).
22. Plėtodamas aptariamą kasacinę praktiką kasacinis teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020 konstatavo, kad generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip.
23. Nurodytoje byloje pasisakydamas dėl CK 6.280 straipsnio 1 dalies taikymo kasacinis teismas nurodė, kad įstatymo ir teismų praktikos nuostatos dėl užsakovo, generalinio rangovo ir subrangovo sutartinių santykių ir iš jų kylančių reikalavimų įgyvendinimo reiškia, kad ieškovė, sumokėdama užsakovei teismo sprendimu kitoje byloje priteistas dėl generalinės rangos sutarties pažeidimo sumas, vykdė savo, kaip generalinės rangovės, prievolę užsakovei, nepaisant aplinkybės, kad ne visus darbus, dėl kurių trūkumų užsakovė pareiškė pretenziją, atliko ji pati. Dėl to kasacinis teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimai negali būti grindžiami CK 6.280 straipsnio nuostatomis dėl regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo ar patenkinti jų pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimus grindė CK 6.665 straipsnyje įtvirtintu teisių gynimo būdu. Kadangi CK 6.665 straipsnyje įtvirtintos teisės normos yra specialiosios bendrųjų sutartinės civilinės atsakomybės normų atžvilgiu ir turi būti taikomos prioritetiškai, kai reikalavimai kildinami dėl rangos sutarties darbų trūkumų; kiti užsakovo rangos sutartyje teisių gynimo būdai taikytini tiek, kiek specialiųjų nuostatų nepakanka pažeistoms teisėms apginti.
24. Nagrinėjamu atveju užsakovas Vytauto Didžiojo universitetas civilinėje byloje Nr. e2-303-413/2020 (kurioje trečiuoju asmeniu dalyvavo ir atsakovė) pareiškė ieškovei reikalavimus dėl netinkamai atliktų statybos rangos darbų. Byloje teismui paskyrus ekspertizę, 2019 m. liepos 31 d. teismo ekspertizės akte (toliau – ir ekspertizės aktas) buvo nustatyta, kad rangovas įrengė drenažą ne pagal Techninį projektą; darbo projekte drenažo įrengimas nebuvo detalizuotas; be to, drenažo projektiniai sprendiniai neatitiko statytojo projektavimo užduoties bei suprojektuoti neteisingai.
25. Pagal bylos duomenis drenažą Subrangos sutarties pagrindu įrenginėjo atsakovė. Nors pastaroji ginasi, kad dalį darbų vėliau vykdė ir ieškovė, remdamasi liudytojo P. I. parodymais, tačiau šiuo atveju yra pagrindas abejoti parodymų patikimumu – pastarasis patvirtino, kad santykiai su ieškove šiuo metu yra konfliktiški (2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 23 min. 18 sek. – 23 min. 53 sek.). Liudytojas nurodė, kad drenažo darbų atliko tiek ieškovė, tiek atsakovė, bet didžiąją dalį darbų atliko atsakovė. Ieškovė atliko nedidelę dalį darbų – įrenginėjo šulinius, nes neužteko įgilinimo drenažui. Ieškovė taip pat šiltino pamatus (2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 17 min 20 sek. – 18 min. 50 sek.). Liudytojas nurodė, kad gruntas buvo antrą kartą kasamas šiltinant pamatus, bet tuose darbuose jis nedalyvavo (2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 19 min 10 sek. – 19 min. 40 sek.). Techninė priežiūra ir projektuotojai buvo informuoti apie problemas, buvo daromi projektiniai pakeitimai, tačiau negali pakomentuoti, kodėl jų nėra. Šulinių įrengimas buvo papildomi darbai, kurių atsakovė neturėjo įrengti (2020 m. gruodžio 2 d. teismo posėdžio garso įrašo 20 min 10 sek. – 21 min. 30 sek.).
26. Teisėjų kolegija kritiškai vertina liudytojo parodymus, atsižvelgusi į byloje esančius pirminius rašytinius įrodymus ir ekspertizės aktą. Pastarajame, įvertinus statybos darbus fiksuojančius duomenis (statybos darbų žurnalą ir kt.), nustatyta, kad drenažą įrengė UAB „Dengsta“, kuri yra atsakinga už statybos darbų žurnalo Nr. 3 užpildymą. Statybos darbų žurnale apibrėžta statybos darbų pradžia ir pabaiga – nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. rugpjūčio 12 d. Kaip nustatė ekspertas, statybos darbų žurnalas buvo pildomas chaotiškai, nesekant statybos eigos, o atsakingi statybos vadovai aplaidžiai vykdė savo pareigas.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad Subrangos sutarties pagrindu atsakovė privalėjo tinkamai įrengti drenažą. Faktą, kad Subrangos sutartis buvo įvykdyta visa apimtimi, patvirtina atsakovės pateiktos sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai. Nors liudytojas teigė, kad šulinius įrengė ieškovė, tačiau iš atliktų darbų akto už 2014 m. birželio mėn. matyti, kad atsakovė įrenginėjo šulinius (atliktų darbų akto už 2014 m. birželio mėn. sąmatos eilutės Nr. 13–14).
28. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovės argumentai apie neteisingai paskirstytą įrodinėjimo naštą taip pat nėra pagrįsti. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).
29. Ginčo tarp šalių iš esmės ir nėra, o tai patvirtina ir eksperto ekspertizės aktas, kad drenažas netinkamai suprojektuotas. Hidrogeologiniai tyrimai parodė, kad lietaus vanduo, iškritęs sklype, smėlio lešiais teka link pastato. Į suprojektuotą drenažą patenka ir lietaus vanduo per drenuojančią nuogrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors liudytojas nurodė, kad apie projekto trūkumus užsakovas (ieškovė) buvo informuotas, tačiau kaip matyti iš ekspertizės akto, tokių duomenų statybos darbų žurnale Nr. 3 nėra.
30. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė yra savo srities (statybų) profesionalė, todėl jai jos teisės bei pareigos yra žinomos. Kaip ne kartą pažymėta kasacinio teismo praktikoje, rangovo teisinis statusas savo ruožtu lemia jam tenkančios bendradarbiavimo pareigos apimtį. CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji rangovo pareiga nedelsiant įspėti užsakovą ir, kol gaus nurodymus, sustabdyti darbą, kai: gauta iš užsakovo medžiaga, kitas turtas ar dokumentai netinkami ar blogos kokybės; užsakovo nurodymų dėl darbo atlikimo būdo laikymasis sudaro grėsmę atliekamo darbo tinkamumui ar tvirtumui; yra kitų nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui. Šios pareigos nesilaikymo padariniai nurodyti to paties straipsnio 2 dalyje: rangovas, neįspėjęs užsakovo apie nurodytas aplinkybes, neturi teisės remtis šio straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-2012).
31. Taigi, šiuo atveju atsakovei vykdant statybos rangos darbus ir nustačius, kad Techninis projektas yra netinkamas, ji turėjo apie tai informuoti ieškovę ir stabdyti darbus iki bus pašalinti projekto trūkumai. Vis tik šiuo atveju matyti, kad atsakovė darbus tęsė pagal Techninį projektą, nors darbai turėjo būti vykdomi pagal Darbo projektą (ekspertizės akto 101 lapas). Atsakovė ir neneigia toliau tęsusi darbus savo nuožiūra – kaip nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovė sąžiningai ir profesionaliai atliko savo darbus, o nukrypimas nuo ieškovės pateikto projekto buvo sąlygotas siekiu, jog aiškiai netinkamai ir neteisingai ieškovės suprojektuota drenažo sistema galėtų funkcionuoti.
32. Atsižvelgiant į tai, byloje nustatyta, kad visus drenažo darbus turėjo atlikti atsakovė, o pagal ekspertizės aktą, Subrangos sutartį, atsiskaitymus su atsakove bei atliktų darbų aktus, ji šiuos darbus ir atliko. Vis tik, atsakovė nustatė, kad jai pateiktas projektas buvo netinkamas, tačiau darbų nestabdė ir juos tęsė savo nuožiūra. Kaip nustatyta ekspertizės akte, drenažo įrengimo darbai buvo atlikti su trūkumais. Tai yra savarankiškas atsakovės atsakomybės už darbo trūkumus pagrindas, nes rangovas, neįspėjęs užsakovo apie CK 6.659 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes, arba tęsdamas darbą nelaukdamas, kol užsakovo atsakymas bus gautas per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu jis nenustatytas, – per protingą terminą, neturi teisės remtis CK 6.659 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis ir atsako už daikto trūkumus (CK 6.659 straipsnio 2 dalis). Tuo labiau, nagrinėjamu atveju toks elgesys yra ir sutarties pažeidimas – Subrangos sutartis leido keisti užsakovo sprendimus tik gavus raštišką užsakovo sutikimą (Subrangos sutarties 12 punktas).
33. Teisėjų kolegija pažymi, kad faktiškai apeliaciniame skunde kvestionuojamas yra tik atsakovės atsakomybės pagrindas, bet ne teismo priteistas defektų pašalinimo išlaidų dydis. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, drenažo sistema buvo suprojektuota netinkamai, ir dėl to atsakomybę turėtų prisiimti projektuotojas UAB „Šiltas namas“, todėl pati ieškovė buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga vykdydama rangos darbus ir tokiu neveikimu prisidėjo prie atsiradusių nuostolių padidėjimo, o tai sudaro pagrindą mažinti prašomą priteisti 59 839,10 Eur sumą per pusę (nagrinėjamu atveju yra pagrindas nustatyti tokią mišrios kaltės proporciją: ieškovei tenka 50 proc., o atsakovei – 50 proc.) ir priteisti ieškovei iš atsakovės 29 919,55 Eur defektų šalinimo išlaidų.
34. Nustačius, kad atsakovė turi pareigą atlyginti statybos rangos darbų trūkumų šalinimo išlaidas ir nesant kitų argumentų dėl teismo priteistos sumos dydžio, be kita ko, atsižvelgiant į procesinius ribojimus (CPK 313 straipsnis), teisėjų kolegija neturi pagrindo plačiau pasakyti dėl teismo priteistos defektų šalinimo išlaidų sumos.
35. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.