Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Mindaugo Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), teistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. L. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. sausio 31 d., apie 16.30 val. Geležinkelio g. 34, Lentvaryje, Trakų r. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę – 1 850 Eur (su PVM) vertės automobilį BMW 523I, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,55 promilių etilo alkoholio koncentracija). Šiais savo veiksmais P. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. P. L. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2024 m. sausio 31 d. dienos metu darbe išgėrė apie 3 butelius po 0,5 l talpos alaus ir praėjus maždaug valandai laiko, po darbo nusprendė atvažiuoti į Lentvarį, susitikti su drauge. Važiavo vienas jam priklausančiu automobiliu BMW, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai Lentvaryje, Geležinkelio gatvėje, prie parduotuvės „Maxima“, atsitrenkė į prieš jį ta pačia kryptimi važiavusį automobilį VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi važiavo per arti, nesilaikė saugaus atstumo tarp automobilių. Prieš jį važiavęs automobilis staigiai prie pėsčiųjų perėjos stabdė, jis nespėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į automobilį VW Passat. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrinę alkotesteriu, nustatė 1,55 promilių girtumą. Dėl eismo įvykio kaltę pripažino, pripažino, kad yra vartojęs alkoholio. Pareigūnams pildant dokumentus, pasiprašė nueiti į tualetą, tačiau nuėjęs į „Maxima“ parduotuvės tualetą į įvykio vietą negrįžo, nes išsigando. Kaltę, kad vairavo neblaivus ir sukėlė eismo įvykį, pripažįsta visiškai ir labai gailisi. Žinojo, kad negalima vairuoti neblaiviam, tą dieną gerai jautėsi ir negalvojo, kad galėtų įpūsti. Automobilį BMW pirko maždaug prieš 2 metus, kurį „Regitroje“ deklaravo savo vardu, tačiau nustatyta tvarka neužregistravo, kadangi jis ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, ketino jį parduoti. Turi pirkimo-pardavimo sutartį. Teisės vairuoti transporto priemones įgijęs nebuvo. Anksčiau baustas už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio.

3. Be kaltinamojo P. L. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. J. nurodė, kad 2024 m. sausio 31 d. apie 16.25 val. važiavo Lentvaryje, Geležinkelio gatve jam priklausančiu automobiliu VW Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir netoli „Maximos“ parduotuvės sustojo automobilių eilėje prieš nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, prieš jį buvo sustojęs sunkvežimis praleisti pėsčiuosius, kai staiga pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Pažiūrėjęs pro veidrodėlį, pamatė pilkos spalvos BMW 523 automobilį, atsitrenkusį į jo automobilio galinę dalį, kurio variklio dangtis buvo sulinkęs. BMW automobilio vairuotojas kaltę pripažino, todėl ruošėsi pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau bekalbant su BMW vairuotoju jam kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus, kadangi jo kalba buvo nerišli, pajautė sklindantį alkoholio kvapą. Kaip tik tuo momentu pro šalį važiavo policijos pareigūnų ekipažas, kurį sustabdė ir papasakojo įvykio aplinkybes. Pareigūnai patikrino BMW automobilio vairuotojo blaivumą ir nustatė 1,55 promilių girtumą;

3.2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto Pavel Lozarionok 2024 m. sausio 31 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2024 m. sausio 31 d. patruliuojant kartu su specialiste M. Butenke apie 16.30 val. Geležinkelio g. 34 Lentvaryje, pastebėjo eismo įvykį, kuriame dalyvavo automobiliai Volkswagen Passat, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 523, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškėjo, kad automobilį Volkswagen Passat vairavo N. J., automobilį BMW 523 - P. L., nuo kurio sklido aitrus alkoholio kvapas (alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 1,55 promilių neblaivumas). Asmeniui buvo paaiškinta, kad po 15 min. bus atliktas pakartotinas blaivumo patikrinimas. Duomenų bazėje nustatyta, kad P. L. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Fiksuojant transporto priemonių išsidėstymą po eismo įvykio, P. L. pradėjo skųstis pilvo skausmais ir pasiprašė į šalia esantį tualetą parduotuvėje „Maxima“, adresu Geležinkelio g., Lentvaryje. Po 5-7 min., nesulaukus į eismo įvykio vietą grįžtančio P. L., nuėjo į tualetą, tačiau jame jo nebuvo. Paskambinus telefonu, jis atsiliepė ir paaiškino, kad tuoj sugrįš į įvykio vietą, tačiau praėjus 5 min. taip ir nepasirodė, į tolimesnius skambučius neatsiliepė. N. J. paaiškino, kad važiavo Geležinkelio g. link Bažnyčios g. ir sustojo automobilių eilėje prieš nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją, kai pajuto stiprų smūgį į automobilio galinę dalį. Automobiliui BMW 325 buvo neatlikta privalomoji techninė apžiūra, o eismo įvykio metu suveikė oro pagalvių sistema, todėl jam buvo uždraustas dalyvavimas viešajame eisme;

3.3. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos Beatos Lago tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. sausio 31 d. apie 16.30 val. adresu Geležinkelio g. 34, Lentvaris, Trakų r., P. L., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems, vairavo transporto priemonę BMW 523, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimo metu alkotesteriu nustatė pirmu pūtimu 1,55 prom. girtumo laipsnį, antras pūtimas atliktas nebuvo, kadangi P. L., skųsdamasis pilvo skausmais, nuėjo į WC iš kur į įvykio vietą nesugrįžo;

3.4. iš 2024 m. sausio 31 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad P. L. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Buvo įvertinta bendra asmens būklė: negali eiti tiesia linija - pėda po pėdos; negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). P. L. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, 16.37 val. nustatytas 1,55 promilės neblaivumas.

4. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir P. L. už veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskirti 90 minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL) (4 500 Eur) dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą; taip pat prokuroras siūlo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 metams uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones); siūloma skirti ir transporto priemonės „BMW 523I“ turto konfiskavimą (išieškoti valstybės naudai konfiskuotino automobilio „BMW 523I“ vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 850 Eur).

5. Kaltinamasis P. L. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašo leisti baudą sumokėti dalimis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti P. L. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 42 straipsnio 6 dalis, BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą P. L. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kurio metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

9. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

11. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo P. L. 2024 m. sausio 31 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 1,55 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, liudytojo parodymai, tiek įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas, alkoholio kiekio matuoklio rodmenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

12. Teismas konstatuoja, kad P. L. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

13. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis pareiškė, jog sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

14. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam skirti 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, taikyti BK 64¹ straipsnį ir skirti sumažintą bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) baudą.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sprendžia, jog aptariamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

16. BK 47 straipsnio 1 dalis numato, jog bauda yra piniginė bausmė. Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas nusikaltimas laikytinas nesunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl baudžiamasis įstatymas numato, kad baudos ribos yra nuo 50 MGL iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

17. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis); P. L. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2–3 punktai); nenustatyta kaltininko atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); kaltinamasis teistas, baustas administracine tvarka, baudų nemoka, dirba. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu. Tai reiškia, kad skirtina galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda.

Dėl kaltinamojo prašymo išdėstyti baudos sumokėjimą dalimis

18. Kaltinamasis, sutikdamas su galimybe užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, suformulavo prašymą leisti baudą mokėti dalimis. Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir nepasisakė dėl aptarto kaltinamojo prašymo, tačiau nenurodė, kad aptariamam kaltinamojo prašymui prieštarautų.

19. Teismas pastebi, jog nei BK, nei BPK, nei Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės išdėstyti paskirtos baudos mokėjimą dalimis. Visgi, BPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nuosprendį paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Bendra taisyklė yra ta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, kad jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BVK 22 straipsnio 2 dalis). Ta pati BVK 22 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas gali nurodyti baudą sumokėti ir per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas pažymi, jog bausmių vykdymo įstatymų paskirtis – nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis (BVK 1 straipsnio 2 dalis).

20. Teismas, atsižvelgdamas į BPK 352 straipsnio 1 dalies, BVK 1 straipsnio 2 dalies bei 22 straipsnio nuostatas, spręsdamas dėl ilgesnio baudos sumokėjimo termino vertina tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, darbingas, byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis turėtų išlaikytinių. Teismas, įgyvendindamas pareigą nustatyti tokią bausmės vykdymo tvarką, kad atlikęs bausmę nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, sprendžia, jog kaltinamasis P. L. būdamas jauno amžiaus, darbingas, neturėdamas išlaikytinių paskirtą baudą turi galimybę sumokėti per 10 (dešimties) mėnesių laikotarpį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (uždraudimo naudotis specialiąja teise, turto konfiskavimo) (ne)taikymo

21. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 2–3 dalimis, aptarta baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeisti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

22. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos P. L. pripažino, gailisi, dėl neteisėtų P. L. veiksmų buvo padaryta materialinė žala (apgadintas kito asmens automobilis), tačiau nors ir užfiksuotas žalos padarymo faktas, tačiau dėl žalos atlyginimo pretenzijų negauta, visgi, kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad P. L. buvo nustatytas 1,55 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius P. L. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei jo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga jam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

23. Prokuroras kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerių) metų laikotarpiui. Teismas sprendžia, jog prokuroro siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas adekvatus surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam nustatytinas 5 (penkerių) metų draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Bylos duomenimis kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas) skirtas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. vasario 2 d. nutarimu. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2024 m. vasario 2 d. (BK 68 straipsnio 3 dalis).

24. Prokuroras taip pat kaltinamajam prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio BMW 523I vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Transporto priemonė yra tyčinės transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė BMW 523I – privalo būti konfiskuotina ex lege (lot. pagal įstatymą). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio BMW 523i, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę pagal 2022 m. spalio 25 d. pirkimo pardavimo sutartį deklaravo P. L.. Be kita ko, P. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog automobilį BMW pirko maždaug prieš 2 metus, kurį VĮ „Regitra“ deklaravo savo vardu, tačiau nustatyta tvarka neužregistravo, kadangi ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, ketino jį parduoti, turi pirkimo-pardavimo sutartį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad prokuroras 2024 m. vasario 6 d. nutarimu P. L. laikinai apribojo turimo turto – keleivinio automobilio - BMW 523i, kurio valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), disponavimą. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato vyresnioji tyrėja 2024 m. vasario 6 d. išdavė leidimą P. L. atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, todėl konstatuotina, jog transporto priemonės BMW 523i, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra P. L.. Nors prokuroras prašo (siūlo) skirti konfiskuotinos transporto priemonės – automobilio BMW 523I vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, teismo nuomone, visgi turi būti konfiskuota transporto priemonė, siekiant užkirsti galimybę P. L. toliau naudotis transporto priemone (beje, kaltinamasis praeityje teistas už analogišką nusikalstamą veiką), baudų nemoka, neturi teisės vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, sprendžia konfiskuoti P. L. nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį BMW 523i, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, saugomą pas automobilio savininką P. L..

25. BK 72 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas turi nurodyti konfiskuojamo turto vertę pinigais. Į bylą pateikta VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės BMW 523i kaina Lietuvoje pažyma, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės vidutinė kaina – 1 850 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) (teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas). Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės automobiliui (žr. Kauno apygardos teismo 2019-05-08 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktą). Tais atvejais, kai yra pateikiama VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta tik tos kategorijos transporto priemonių vertė, ir konkrečios transporto priemonės vertinimo ataskaita (byloje siekiant įrodyti daikto rinkos vertę pateikiami tiek masinio, tiek individualaus vertinimo duomenys), tai pirmenybė teikiama individualaus vertinimo duomenims (Vilniaus apygardos teismo 2021-11-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-544-576/2021, nutarties 23 punktas). Teismo vertinimu, tikslesnė yra būtent VĮ Regitra nurodoma transporto priemonės BMW 523i vertė – 950 Eur. Teismas tokią išvadą daro todėl, kad pirkimo-pardavimo sandoris nurodo tikrą kainą rinkoje. Teismas sprendžia, jog transporto priemonės BMW 523i vertė yra 950 Eur.

Dėl procesinės prievartos priemonių galiojimo

26. Nustatyta, jog kaltinamajam taikytos šios kardomosios priemonės: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. vasario 6 d. nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti; taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2024 m. vasario 6 d. nutarimu skirtas laikinas (nuo 2024 m. vasario 6 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d.) nuosavybės teisės (kaltinamajam P. L. priklausančios transporto priemonės BMW 523i, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) apribojimas. Prokuroras kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

27. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: laikinos specialiosios teisės sustabdymo ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės: specialiosios teisės sustabdymas (teisė vairuoti kelių transporto priemones) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui. Procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taikius kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimą, paliktina galioti iki bus įvykdytas teismo baudžiamasis įsakymas turto konfiskavimo dalyje (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalimi, 22 straipsniu,

nusprendžia:

P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti 90 (devyniasdešimties) MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 90 (devyniasdešimties) MGL (4 500 Eur) dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir skirti P. L. galutinę 60 (šešiasdešimties) MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti P. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkiems) metams, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. vasario 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3 dalimi, P. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, t. y. Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai konfiskuoti P. L. nuosavybės teise priklausančią 950 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt eurų) transporto priemonę BMW 523i, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą pas automobilio savininką P. L..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro 2024 m. vasario 6 d. nutarimu P. L. skirtą procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės (transporto priemonės BMW 523i, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), apribojimą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2024 m. vasario 6 d. nutarimais P. L. skirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios;

2. išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

3. nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

4. tuo atveju jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją (baudą) išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu.

Išaiškinti P. L., kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (konkretūs biudžeto surenkamųjų sąskaitų numeriai skelbiami viešai www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai), įmokos kodas 6801, (baudžiamajame procese teisėsaugos institucijų skirtos baudos), mokėjimo paskirtyje nurodant „baudos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-552-1196/2024 pagal 2024 m. kovo 27 d. baudžiamąjį įsakymą, sumokėjimas“ (jei bauda bus mokama dalimis, tai mokėjimo paskirtyje papildomai nurodyti tokią mokėjimo paskirtį – „baudos dalies, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-552-1196/2024 pagal 2024 m. kovo 27 d. baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“, o atliekant paskutinį (galutinį) paskirtos baudos mokėjimą – „galutinis baudos sumos, paskirtos baudžiamojoje byloje Nr. e1-552-1196/2024 pagal 2024 m. kovo 27 d. baudžiamąjį įsakymą, mokėjimas“).

Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą privaloma teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.