Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rositos Patackienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. P. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo L. D., išvadą byloje teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. P., kuriuo prašė: 1) nutraukti santuoką, sudarytą su atsakovu A. P., dėl sutuoktinio kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „Ališauskaitė“, o atsakovui palikti jo pasirinktą pavardę; 3) nustatyti nepilnamečio sūnaus M. P., gim. 2010-12-30, gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą sūnui M. P. po 200 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5) po santuokos nutraukimo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., palikti ieškovei E. P.; 6) po santuokos nutraukimo, transporto priemonę „VW POLO“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei E. P.; 7) priteisti iš ieškovės E. P. skolinius įsipareigojimus 2 700 EUR kreditorei L. D. pagal 2014 m. birželio 13 d. paskolos sutartį; 8) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė nesutinkantis su ieškiniu.Išvadą teikianti institucija Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad mažamečio M. P., gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus; iš atsakovo A. P. priteistinas išlaikymas vaikui, atsižvelgiant į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėti, vadovaujantis prioritetiniais vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo ir sąžiningumo principais.

Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Ukmergės apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės E. P. ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė E. P. ir A. P. santuoką, įregistruotą 2010 m. rugsėjo 11 d. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 141, dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko ikisantuokinę pavardę – „A.“. Nustatė nepilnamečio sūnaus M. P., gimusio 2010 m. gruodžio 30 d., gyvenamąją vietą kartu su motina E. P.. Priteisė iš atsakovo A. P. nepilnamečiui sūnui M. P. periodinį 190 EUR dydžio išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį nuo 2016 m. kovo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė ieškovę E. P. sūnui M. P., gimusiam 2010 m. gruodžio 30 d., priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Sprendimą dėl periodinio išlaikymo nukreipė skubiam vykdymui. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą – butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertės 6372 EUR, priteisė ieškovei. Priteisė iš ieškovės E. P. 1836 EUR dydžio kompensaciją atsakovui A. P.. Priteistos kompensacijos sumokėjimą išdėstė 12 mėnesių laikotarpiui. Santuokoje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytą transporto priemonę – automobilį „VW, POLO“, valstybinis numeris EDS691, po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei. Pripažino asmenine ieškovės prievole L. D. naudai likusį 2700 EUR įsiskolinimą pagal 2014 m. birželio 13 d. paskolos sutartį. Priteisė iš atsakovo A. P. ieškovės E. P., naudai 31,20 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Priteisė iš atsakovo A. P. valstybės naudai 168,40 EUR bylinėjimosi ir 4,64 EUR pašto išlaidų.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsižvelgdamas į tai, kad sutuoktiniai nėra vienas kitam lojalūs, neremia vienas kito moraliai ir materialiai, nepuoselėjo šeiminių santykių ir nesiėmė jokių veiksmų šeimai išsaugoti, pažeidė pagarbos vienas kitam pareigą ir bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, sprendė, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Byloje nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi šalių nepilnamečiu sūnumi, sprendė, jog nepilnamečio M. P. gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriausiai atitinka jo interesus, todėl nustatė vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Įvertinęs šalių turtinę padėtį bei nepilnamečio sūnaus poreikius, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės prašomas išlaikymo dydis yra proporcingas šalių turtinei padėčiai ir užtikrins vaiko būtinuosius poreikius. Atsižvelgdamas į tai, priteisė iš atsakovo periodinį 190 EUR dydžio išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui.Konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl automobilio „VW, POLO“, valstybinis numeris EDS 691, priteisė jį ieškovei. Įvertinęs aplinkybę, kad nepilnamečio M. P. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, o šalims bendrosios nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), yra dviejų kambarių ir po santuokos nutraukimo šalys negalėtų gyventi viename bute, nes tai neabejotinai turėtų neigiamos įtakos vaiko interesams, po santuokos nutraukimo priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, priteisiant atsakovui 1836 EUR kaip kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę santuokos metu įgytą turto dalį. Atsižvelgdamas į ieškovės turtinę padėtį, jos gaunamas pajamas, teismas sprendė, jog tikslinga priteistos kompensacijos atsakovui išmokėjimą išdėstyti 12 mėnesių.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad nekilnojamasis turtas – butas su ūkiniu pastatu po santuokos nutraukimo priteistas ieškovei, likusią neišmokėtą paskolos sumą 2700 EUR pagal 2014 m. birželio 13 d. sutartį L. D. pripažino asmenine ieškovės prievole.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas A. P. prašė pakeisti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir padalinti ginčo turtą bei skolinius įsipareigojimus šalims po lygiai. Sumažinti priteisto išlaikymo dydį iki 150 EUR, grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui dalyje dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sutuoktinių turto padalijimo. Pažymėjo, jog santuokoje įgytas butas su rūsiu, tiek ūkinis pastatas yra dalūs nekilnojamieji objektai ir nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, neleisiančių daiktų dalinti į dvi lygias dalis natūra. Apelianto įsitikinimu, teismas, motyvuodamas tokį sprendimą nepilnamečio vaiko interesais, neatsižvelgė į tai, kad ilgą laiką ir šiuo metu mažametis M. P. gyvena su ieškove jos močiutės bute. Išvadą teikiančios institucijos atstovai bute nesilankė, vaiko gyvenimo sąlygų nevertino, o tai suponuoja išvadą, kad nėra ketinama ginčo bute gyventi kartu su mažamečiu vaiku. Esant tokioms aplinkybėms nedalinti ginčo turto lygiomis dalimis remiantis vaiko interesais nebuvo pagrindo. Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išdėstyti 1836 EUR kompensacijos priteistos atsakovui mokėjimo tvarką 12 mėn. Nors teismas tokį sprendimą motyvavo sunkia ieškovės turtine padėtimi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad atsakovo turtinė padėtis taip pat nėra lengva, atsakovo darbo užmokestis yra toks pats kaip ir ieškovės, atsakovas liko jokio nekilnojamojo turto, iki šiol gyvena ginčo bute ir neturi kur persikelti, lieka be realios pinigų sumos, kurią turėdamas, galėtų spręsti gyvenamosios vietos klausimą. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino ar ieškovė turi iš ko sumokėti tokią kompensaciją, kadangi ji uždirba 346.00 EUR, iš šio užmokesčio kas mėnesį mokant po 153 EUR atsakovui, 145 EUR kreditorei, mažamečiui vaikui išlaikyti lieka tik 48 EUR. Apelianto nuomone, dėl šių aplinkybių keistinas pirmosios instancijos teismo sprendimas padalijant minėtą sutuoktinių turtą ir skolinius įsipareigojimus lygiomis dalimis.Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl nepilnamečiam sūnui priteisto išlaikymo dydžio, kadangi jis nėra proporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad atsakovui priklauso ½ buto, tačiau pinigai, už kuriuos jis pirktas, nėra grąžinti. Atsakovas turi skolinių įsipareigojimų 1350 EUR sumai. Taigi, atsakovui iš darbo užmokesčio (350.00 EUR) atskaičiavus kreditorei 72.50 EUR sumą bei 190.00 EUR dydžio išlaikymą, atsakovui neliktų lėšų pragyventi. Paliekant galioti pirmos instancijos teismo sprendimą šioje dalyje, kas mėnesį susidarytų išlaikymo įsiskolinimas, kas privestų atsakovą prie visiško nemokumo. Apelianto nuomone, ieškovės nurodytos vaiko išlaikymo išlaidos (200 EUR) vaikui yra neteisingos, neprotingos ir absoliučiai neproporcingos jos turtinei padėčiai. Ieškovės nurodyta suma yra aiškiai padidinta, nepagrista įrodymais. Priteistas išlaikymo dydis mažintinas iki 150 EUR.Apelianto nuomone, klausimui dėl atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutraukiant bylos šalių santuoką, nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos klausimas su tėvu buvo sprendžiamas labai lakoniškai. Nors apeliantas konkretaus reikalavimo dėl bendravimo tvarkos neformulavo, tačiau teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybę, jog iš ieškovės ieškinio turinio bei jos paaiškinimų teisme matyti, jog konfliktas tarp bylos šalių šiuo klausimu yra ir tinkama vaiko teisių apsauga reikalauja teismui būti aktyviam bei spręsti vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu klausimą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė E. P. su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą.Ieškovė nurodė, kad dėl apelianto elgesio ieškovei ir šalių nepilnamečiam sūnui nėra saugu gyventi viename bute su atsakovu, kadangi jis smurtauja, vartoja alkoholį, naudoja necenzūrinius žodžius. Ieškovė šiuo metu gyvena senelės bute, bijodama grįžti į ginčo butą, kadangi jame iki šiol gyvena atsakovas, kur nuolat girtauja. Šalių nepilnametis sūnus turi psichologinių problemų, sveikatos sutrikimų, todėl jam būtina rami aplinka, atskiras kambarys bei tinkamos buities sąlygos. Taigi, nepagrįsti apelianto argumentai, jog ieškovė su sūnumi neketina gyventi ginčo bute. Ginčo buto padalinti natūra nesukeliant žalos nėra įmanoma, kadangi butas yra dviejų kambarių ir šalims reikėtų naudotis bendro naudojimo patalpomis, o šalių nepilnametis sūnus liktų be atskiro kambario. Ieškovės nuomone, nėra galimybės padalinti butą natūra, o priteisus jį atsakovui, o ieškovei kompensaciją jis jos nesumokėtų. Tuo tarpu ieškovė turi realias galimybes sumokėti priteistą kompensaciją, kadangi ją materialiai remia mama, močiutė ir esant reikalui sulaukia realios pagalbos. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas priteisdamas išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui tinkami nustatė jo poreikius bei atsakovo galimybes užsidirbti ir gauti daugiau pajamų. Atsakovas patvirtino, kad ūkininkauja, naudoja ieškovės močiutės žemės sklypą grūdinėms kultūroms auginti ir gaunamų išmokų už 2016 m. iki šiol ieškovei nedavė. Ieškovė taip pat pažymėjo, jog yra darbinga 50 proc., tačiau nežiūrint į tai dirba, stengiasi išlaikyti sūnų. Nepagrįsti apelianto argumentai, dėl turimų skolinių įsipareigojimų, kadangi teismas sprendimu visą skolą už butą pripažino asmenine ieškovės prievole. Ieškovė taip pat nesutinka su apelianto reikalavimu dėl bylos grąžinimo naujam nagrinėjimui dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, kadangi tokio reikalavimo atsakovas nereiškė. Atsakovas su vaiku iki šiol nebendrauja, nereiškia noro su juo susitikti bei vengia mokėti priteistą išlaikymą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sutuoktinių turto padalijimo būdo, nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio bei apelianto bendravimo su vaiku tvarkos. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, šalių butas yra dviejų kambarių ir dėl konfliktiškų santykių šalys negalėtų gyventi viename bute, nes tai neabejotinai turėtų neigiamos įtakos vaiko interesams, priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui 1836 EUR kompensaciją už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį, kurią išdėstė 12 mėn. laikotarpiui. Įvertinęs byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo turtinei padėčiai bei šalių nepilnamečio sūnaus poreikių užtikrinimui proporcingas 190 EUR išlaikymas teiktinas iš atsakovo.

Dėl sutuoktinių turto padalijimo būdo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas parinko netinkamą sutuoktinių turto padalijimo būdą motyvuodamas vaiko interesais, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ieškovė negyvena ir neketina gyventi ginčo bute, atsakovas lieka be jokio gyvenamojo ploto, netenka teisės į visą kompensaciją, nes jos mokėjimas išdėstytas 12 mėn. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip neturinčius įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Pažymėtina, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba yra nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes. Nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas nepilnamečiam vaikui lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių turtas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-51/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 14 d. Teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405-690/2015).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei ginčo butą, o atsakovui – kompensaciją, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, susijusias su galimybe ir priimtinumu padalinti turtą natūra, ir padarė išvadą, jog šalių bei jų nepilnamečio vaiko interesus labiau atitiks teismo parinktas padalijimo būdas. Sutiktina su tokia pirmosios instancijos teismas išvada, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, šiuo atveju egzistuoja subjektyvios priežastys netaikyti turto padalijimo natūra. Nagrinėjamu atveju dalijamas butas yra dviejų kambarių, 45,32 kv. m. ploto, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Taigi, padalijus butą natūra ieškovei ir atsakovui tektų po 1 kambarį, t.y. šalių nepilnametis sūnus netektų galimybės turėti atskirą kambarį. Ginčo šalių santykiai yra konfliktiški, todėl padalijus butą natūra šalims tektų naudotis bendro naudojimo patalpomis todėl tikėtina, kad būtų sukurtos sąlygos šalims ir toliau konfliktuoti tiek asmeninių santykių srityje, tiek sprendžiant klausimus dėl nekilnojamojo turto valdymo, disponavimo bei naudojimosi juo. Tai gali turėti neigiamos įtakos šalių nepilnamečio vaiko psichoemocinei būsenai, juolab, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog šalių nepilnametis sūnus turi psichologinių problemų. Atsižvelgiant į tai, siekiant jam sukurti saugią aplinką vystytis ir tobulėti, tai pat siekiant užtikrinti tinkamas nepilnamečio vaiko gyvenimo bei ugdymo sąlygas, manytina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ginčo butą ieškovei, atsakovui priteisiant kompensaciją, teisėtas ir protingas bei priimtas siekiant kiek įmanoma optimaliau suderinti visų ginčo šalių interesus bei užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikius. Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, jog butas turėtų būti padalintas natūra vien todėl, kad sūnus, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina, šiuo metu ginčo bute negyvena. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė iš ginčo buto išsikėlė prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, konfliktams ir šiuo metu gyvena močiutės namuose, kadangi kaip nurodo pats apeliantas, jis iki šiol gyvena ginčo bute. Tačiau tai nesuponuoja išvados, jog ieškovė su vaiku negrįš gyventi į ginčo butą pasibaigus santuokos nutraukimo procesui ir padalijus šalių turtą. Apeliantas taip pat kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tuo pagrindu, jog teismas nesiaiškino ar ieškovė yra pajėgi sumokėti priteisto dydžio kompensaciją ir nepagrįstai išdalino priteistos kompensacijos išmokėjimą 12 mėn. laikotarpiui.Pažymėtina, kad kasacinio teismo formuojamoje praktikoje aiškinama, jog situacija, kai vienas iš bendraturčių, gaudamas kompensaciją už jam priklausantį turtą, įgyvendintų teises, kylančias iš bendrosios jungtinės nuosavybės teisinių santykių taip, kad kitam bendraturčiui tektų neproporcingai didelė vykdytinų prievolių, kylančių iš įstatymo ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, našta, neatitinka šeimos teisinių santykių reguliavimo ir šeimos teisių įgyvendinimo principų. Teismas spręsdamas tokio pobūdžio ginčą turi įsitikinti, kad nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams.Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimu iš ieškovės atsakovui priteista 1836 EUR kompensacija nėra laikytina neproporcingai didele prievole už natūrą priteisto buto dalį. Tačiau kolegija iš dalies sutinka su apelianto argumentais, jog kompensacijos mokėjimo išdėstymas 12 mėn. vertinant tai, kad atsakovas netenka vienintelio turimo būsto, nėra proporcingas ir neužtikrina atsakovo interesų. Taigi, kolegija atsižvelgdama į ieškovės turtinę padėtį, priteistos kompensacijos dydį sprendžia, jog priteistos kompensacijos išdėstymas 6 mėn. laikotarpiui, t.y. po 306 EUR mėn. labiau užtikrintų šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje ir išdėstyti iš ieškovės priteistos 1836 EUR kompensacijos mokėjimą atsakovui 6 mėn. laikotarpiui, t.y. po 306 EUR/mėn.Nustačius, kad nėra teisinio pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje dėl buto padalijimo būdo, kolegija nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, jog padalijus butą natūra lygiomis dalimis tarp šalių turėtų būti padalintas ir įsiskolinimas už ginčo butą.

Dėl išlaikymo dydžio

Apeliantas taip pat nesutinka su priteistu išlaikymo dydžiu motyvuodamas tuo, kad teismas vertindamas atsakovo turtinę padėtį neatsižvelgė į tai, kad atsakovas turi įskolinimą už būstą ir priteistas išlaikymas nėra proporcingas jo turtinei padėčiai, o ieškovės nurodyta suma reikalinga sūnaus poreikių tenkinimui ženkliai padidinta. Kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus.Pažymėtina, jog spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių nepilnamečio sūnaus amžių, turimus specialiuosius su sveikata susijusius poreikius ir byloje esančius įrodymus susijusius su šalių turtine padėtimi, remdamasis teismų praktikoje formuojamu orientaciniu kriterijumi, konstatavo, jog proporcingas šalių turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtiniausius šalių nepilnamečio sūnaus poreikius bus 190 EUR išlaikymas teikiamas iš atsakovo. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, jog atsakovas turi kreditorinių įsipareigojimų už būstą, kadangi skundžiamu sprendimu teismas šį įsipareigojimą pripažino asmenine ieškovės prievole. Nesutikdamas su ieškovės nurodytais vaiko poreikiais ir išlaidų dydžiais, apeliantas nekonkretizuoja, kurie iš jų laikytini pertekliniais, nebūtinais. Pažymėtina, kad ieškovė nurodydama vaiko poreikius neįtraukė į juos jokių prabangos prekių ar paslaugų. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad 6,5 m. amžiaus šalių nepilnamečiam sūnui yra pakankama apelianto nurodoma 150 EUR suma. Kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visuotinai žinomas maisto, aprangos, higienos priemonių, transporto paslaugų, vaistų, vitaminų ir kitų prekių kainas, apelianto nurodoma 150 EUR suma nėra pakankama būtinųjų šalių nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie atitinkamas sveikatos problemas, kurios sudarytų kliūtis apeliantui susirasti geriau apmokamą darbą, kuris užtikrintų galimybę patenkinti sūnaus ir savo paties poreikius. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas ūkininkauja, tačiau vengė pateikti dokumentus apie iš šios veiklos gaunamas pajamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai abejones dėl atsakovo turtinės padėties, išlaikymo dydžio, vertino vaiko interesų naudai ir priteisė iš atsakovo 190 EUR išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui.

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, nenustatė vaiko bendravimo su apeliantu tvarkos. Tvirtina, kad nors šalys ir neprašė nustatyti bendravimo tvarkos su vaiku, tačiau teismas turėjo ją nustatyti, nes šalys dėl to nesutaria. Bendravimo tvarkos su vaiku nenustatymas pažeidžia vaiko interesus. Kolegija sutinka su šiais apelianto argumentais.Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 3.170 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinama taip, kad teismui sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą turi būti apsaugota ir vaiko teisė bendrauti su kitu tėvu, su kuriuo vaikas kartu negyvens, todėl teismas, spręsdamas santuokos nutraukimo klausimą ir nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, turi išspręsti ir vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina klausimą. Šią vaiko teisę užtikrinant vėliau, kai jau yra išspręstas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, gali kilti rizika, kad vaiko ryšys su atskirai gyvenančiu tėvu ar motina susilpnės ar bus visai nutrūkęs. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia praktika, kai, nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas vaiko gyvenamosios vietos klausimas, nenustatant, kaip vaikas bendraus su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina, reiškia nepakankamą vaiko teisių apsaugą. Tam, kad visos vaiko teisės tėvams nutraukiant santuoką būtų užtikrintos, tėvai, teikdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, be klausimų, susijusių su vaiko išlaikymu ir gyvenamosios vietos nustatymu, turėtų nurodyti, kokia forma vaikas bendraus su tuo iš tėvų, su kuriuo jis negyvens. Jei tėvai, reikšdami ieškinį dėl santuokos nutraukimo, nenurodo, kaip bus užtikrinta vaiko teisė bendrauti su tuo iš tėvų, su kuriuo jis gyvens skyriumi, teismas turi pasiūlyti aptarti šį klausimą teismo posėdžio metu, o jei teismas išsiaiškina, kad tėvams bendru sutarimu nepavyksta nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma, teismas savo iniciatyva sprendžia, kaip bus įgyvendinta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų (CPK 376 straipsnis). CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo aktyvaus veikimo pareiga šeimos bylose reiškia teismo pareigą, nagrinėjant bylą, siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai, teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis Nr. 3K-3-16-706/2016).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nutraukdamas šalių santuoką ir nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su motina, neišsprendęs klausimo dėl vaiko bendravimo su atsakovu tvarkos pažeidė CPK 376 str. įtvirtintą pareigą siekti vaiko teisių ir interesų apsaugos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės iš esmės išnagrinėti šio klausimo, sprendžia, jog yra teisinis pagrindas bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui išnagrinėjus reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, šalys prarastų teisę teismo sprendimą skųsti apeliacine tvarka, kas galėtų būti įvertinta, kaip šalių teisių ribojimas siekiant teisingumo. Pirmosios instancijos teismui nagrinėjant reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo, reikalinga gauti ne tik apelianto pasiūlymus dėl bendravimo tvarkos su vaiku, bet ir ieškovės. Turi būti išsiaiškintos šalių galimybės, įgyvendinant nustatomas bendravimo sąlygas, kurios turi būti, kiek įmanoma, paprastesnės, ekonomiškesnės, aiškesnės (suprantamos) ir realiai įvykdomos, nustatomos sąlygos turi būti, kiek įmanoma, palankesnės vaikui, saugančios jo interesus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Pažymėtina, jog spręsdamas dėl išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 str. 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 135 EUR išlaidų advokato pagalbai apeliacinio skundo parengimą ir 70 EUR žyminio mokesčio išlaidų. Proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (30 proc.) atsakovui iš ieškovės priteistina 58,50 EUR bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu kolegija,

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pakeisti sprendimo dalyje dėl priteistos 1836 EUR kompensacijos vykdymo tvarką, nustatant, kad iš ieškovės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini), priteistos kompensacijos sumokėjimas išdėstomas 6 mėnesių laikotarpiui, t.y. ieškovė E. P. kas mėnesį atsakovui A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) turi sumokėti po 306 EUR.

Grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti klausimą dėl atsakovo A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu M. P. tvarkos nustatymo.

Priteisti A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 58,50 EUR bylinėjimosi išlaidų.