Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2014-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-509-823/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-05-05
Bylos Nr.
2A-509-823/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08285-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Goda Ambrasaitė-Balynienė
Atsakovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Ieškovas
UAB „Anykščių šiluma“
Kategorijos
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-509-823/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08285-2013-8Procesinio sprendimo kategorijos: 34.5; 114.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atsakovui dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 3 511,23 Lt skolos už suvartotą šilumos energiją. Nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs A. Ž., mirusiam 2009 m. gruodžio 29 d., paveldėjimo teise perėjo valstybei. 2013 m. sausio 31 d. Anykščių rajono 1 notarų biure išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Po A. Ž. mirties liko 3 511,23 Lt skola už suvartotą šilumos energiją, susidariusi iki 2009 m. gruodžio 30 d. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnį ir 5.52 straipsnį už A. Ž. skolas turi atsakyti palikimo priėmėjas – VMI.

Atsakovas VMI su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad skola valstybės paveldėtam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), yra susidariusi iki palikėjo mirties. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Šį terminą gali pratęsti tik teismas, nustatęs, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. VMI tik 2012 m. birželio 8 d. gavo ieškovo 2012 m. birželio 6 d. raštą apie A. Ž. skolas, susidariusias iki jo mirties. Ieškovas nesikreipė į teismą dėl reikalavimų pareiškimo termino pratęsimo, todėl reikalaujama skola neįeina į palikimo masę ir atsakovas neturi pareigos jos sumokėti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d sprendimu ieškinį tenkino – priteisė ieškovui UAB „Anykščių šiluma“ iš atsakovo VMI 3 511,23 Lt skolos už šilumos energiją ir 113 Lt žyminio mokesčio.

Teismas nurodė, kad duomenys apie palikėjo skolą kreditoriui ir palikėjo turtui taikytinus apribojimus buvo nurodyti viešajame registre, todėl įpėdiniui buvo prieinami. Teismas sprendė, kad prielaidos informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, buvo sudarytos, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VMI prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Pagal mokesčių administratoriui pateiktus UAB „Anykščių šiluma“ bei viešų registrų duomenis, buvo galima padaryti tik vieną išvadą – iš 2012 m. birželio 6 d. rašte nurodytos 4 223,32 Lt A. Ž. skolos, susidariusios iki palikėjo mirties, 3 245,62 Lt suma jau buvo išieškota iki palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo, o dėl likusios 977,70 Lt skolos nebuvo vykdomi jokie išieškojimo veiksmai. Duomenys apie šią palikėjo skolą nebuvo išviešinti viešame registre. Tai, kad į UAB „Anykščių šiluma“ 2012 m. birželio 6 d. rašte nurodytą palikėjo skolą iki mirties neįtraukta Anykščių rajono apylinkės teismo priteista 3 245,62 Lt suma, VMI sužinojo tik 2013 m. kovo 19 d., gavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą teismo įsakymą, su kuriuo buvo pateikta ir UAB „Anykščių šiluma“ likučių istorijos suvestinė, kurioje buvo nurodyta, jog prašoma priteisti 3 511,23 Lt skola už suvartotą šilumos energiją susidarė laikotarpiu nuo 2004 m. liepos mėnesio iki 2009 m. gruodžio mėnesio imtinai.

2) Ieškovas dėl palikėjo skolos, susidariusios iki jo mirties, į VMI kreipėsi tik 2012 m. birželio 8 d. Ieškovo rašte pateikta informacija apie palikėjo skolas nebuvo pakankama ir aiški, nenurodytas konkretus laikotarpis, už kurį susidarė skola. Nekilnojamojo turto registre nebuvo išviešintas palikėjo turto areštas. Vien faktas, kad ankščiau buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas iš palikėjo ieškovo naudai, nėra pakankamas pagrindas teigti, kad visos vėliau susidariusios palikėjo skolos yra išviešintos. Vykdomoji byla, kurioje vykdytas išieškojimas iš palikėjo ieškovo naudai, buvo visiškai įvykdyta ir užbaigta.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Anykščių šiluma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra prieštaraujantys CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatai. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė įstatymus bei suformuotą teismų praktiką, todėl priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas – palikėjo A. Ž. įpėdinis, ginčija ieškovo reikalavimą tuo pagrindu, kad kreditorius yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą pareikšti reikalavimą jam kaip palikėjo įpėdiniui.

Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka nustatyta CK 5.63 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį dėl paveldimo turto teisme. Kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar yra suėjęs jų patenkinimo terminas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šiuo reglamentavimu siekiama, jog kreditoriai išviešintų savo reikalavimus įpėdiniams. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei. Tokiu atveju šios normos informacinė funkcija nėra reikšminga, nes valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Tačiau CK 5.63 straipsniu siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012). Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius privalo reikalavimus įpėdiniui pareikšti laikydamasis CK 5.63 straipsnyje numatytų terminų, o praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, kreditorius turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013), taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Svarbu, kad įpėdiniui, viekiančiam apdairiai ir rūpestingai, CK 5.63 straipsnyje nustatytais terminais būtų prieinama informacija apie atitinkamas palikėjo skolas, atsiradusias iki jo mirties momento.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių praleistas procedūrinis terminas atnaujinamas teismo CPK XXXVIII skyriaus 576-578 straipsnių nustatyta tvarka padavus ir išnagrinėjus pareiškimą, o ieškinio senaties taikymo klausimas yra išsprendžiamas teisme sprendžiant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006). Taigi, palikėjo kreditoriams pareiškus ieškinį įpėdiniui, o pastarajam atsikertant, kad kreditoriai yra praleidę CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, toks kreditoriaus atsikirtimas savo esme yra atsikirtimas ieškinio senatimi, kuri yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, ieškovo atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai apie tai, kad atsakovas yra priėmęs A. Ž. palikimą, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi ginčo dėl palikimo priėmimo fakto tarp bylos šalių nėra. Atsakovas ginčija byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą remdamasis tuo, kad ieškovas yra praleidęs įstatyme numatytą terminą savo reikalavimui pareikšti, ir dėl šios priežasties yra praradęs galimybę įgyvendinti savo teises prieš jį kaip palikimą priėmusį įpėdinį.

Byloje nustatyta, kad palikėjas A. Ž. mirė 2009 m. gruodžio 29 d., ir nuo šios dienos pradedamas skaičiuoti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nustatyta ir ieškovo neginčijama, kad su reikalavimu į atsakovą ieškovas kreipėsi 2012 m. birželio 6 d. (b.l. 34). Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pratęsimo ieškovas nesikreipė. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nurodytas 3 metų naikinamasis terminas baigėsi 2012 m. gruodžio 30 d. Į teismą ieškovas kreipėsi 2013 m. kovo 12 d. (b.l. 1).

Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu tenkino ieškovo reikalavimą nusprendęs, kad informacija apie palikėjo skolas atsakovui buvo tinkamai išviešinta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, kad byloje surinkti įrodymai šios pirmosios instancijos teismo išvados nepatvirtina.

Pirmosios instancijos teismas savo išvadą grindė ieškovo 2012 m. birželio 6 d. raštu atsakovui, kuriame be kita ko nurodyta, jog palikėjui 2004 m. rugpjūčio 17 d. taikytas 3 245,62 Lt skolos išieškojimas, kuris nukreiptas vykdyti antstolei D. K.. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, nustatant, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka. Tokia išvada grindžiama tuo, kad aplinkybė, jog prieš palikėją taikoma priverstinio išieškojimo tvarka, savaime netampa žinoma įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Taigi įpėdinis a priori negali būti laikomas informuotas apie palikėjo skolas, net ir kai tokios skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai kreditoriaus reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir vykdomas, kreditorius neprivalo iš naujo reikšti ieškinio teisme, tačiau, kaip nurodyta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, turi per tris mėnesius pranešti palikėjo įpėdiniui, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui apie iš skolininko teismo sprendimu priteistą skolą. Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris vykdo kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Byloje nenustatyta, kad antstolė D. K. būtų informavusi atsakovą apie vykdomus skolos išieškojimo veiksmus. Iš į bylą pateikto antstolių informacinės sistemos išrašo (b.l. 41-42) matyti, kad vykdomoji byla Nr. 0095/04/00783 dėl 3 245,62 Lt skolos išieškojimo UAB „Anykščių šiluma“ naudai yra užbaigta. Duomenų apie vykdomosios bylos užbaigimo datą ar nebaigtas vykdomąsias bylas palikėjo atžvilgiu išraše nepateikiama. Pirmosios instancijos teismo proceso metu ieškovo atstovas nurodė, kad negali nurodyti vykdomosios bylos užbaigimo datos (b.l. 49). Ieškovas apie palikėjo skolą atsakovą informavo tik 2012 m. birželio 6 d., t.y. jau pasibaigus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytam terminui. Taigi, byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, kad atsakovas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytais terminais buvo informuotas apie palikėjo skolą ar palikėjo atžvilgiu vykdomus skolos išieškojimo veiksmus. Iš pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l. 67-68) matyti, kad A. Ž. priklausančiam nekilnojamajam turtui areštas nebuvo įregistruotas. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui informacija apie palikėjo skolas buvo prieinama.

Nustačius, kad ieškovas reikalavimą atsakovui pareiškė pasibaigus CK 5.63 straipsnyje nustatytiems terminams, o terminų pratęsimas nebėra galimas pasibaigus naikinamajam 3 metų terminui, ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir primamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą panaikinti ir primti naują sprendimą – ieškovo UAB „Anykščių šiluma“ ieškinį atmesti.

Teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė