- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2A-439-524/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- R. K.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Snoro lizingas“
- Kategorijos
- 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-439-524/2014
2014 m. balandžio 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1106-750/2013 pagal ieškovės R. K. ieškinį atsakovui R. K. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir pasekmių, trečiasis asmuo UAB „Snoro lizingas“, išvadą teikianti institucija Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė nutraukti šalių santuoką, sudarytą Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės, paliekant šalims santuokoje turėtas pavardes, nustatyti dukters L. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės ir 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-04-22 iki ieškinio padavimo teismui dienos, ieškovę paskirti dukters išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja. Nurodė, kad šalys nuo 2012-12-01 gyvena skirtingose vietose, nebegyvena santuokinio gyvenimo, nebetvarko bendro ūkio. Atsakovas gyvenant kartu padėdavo išlaikyti dukrą, o po to nustojo jai teikti išlaikymą ir visiškai nesirūpina dukters, kuri gyvena kartu su ieškove, ugdymu. Dukters išlaikymui per mėnesį reikia apie 500 Lt, kurie minimaliai patenkintų jos poreikius. Dukra dažnai serga peršalimo ligomis, už jos lankomą darželį moka po 163 Lt kas mėnesį. Pati ieškovė nedirba ir registruojasi darbo biržoje, pragyvena iš 456 Lt socialinės pašalpos, 252 Lt neįgalumo pensijos ir dar gauna po 52 Lt išmokų už dukrą. Ieškovė dar išlaiko kitą jos dukterį M. V., gim. 1998-11-16.
Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės išlaikymą dukrai po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, atsakovą paskirti dukters išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju. Nurodė, kad šalys nuo 2012 m. lapkričio mėn. nebegyvena kartu. Atsakovas gyvena išsinuomotoje sodyboje, už ją nuomos mokėti nereikia. Jam nustatytas 50 proc. nedarbingumas, jis registruojasi darbo biržoje. Dirba laisvai samdomą darbą pas ūkininkus, kurie jam moka po 30–50 Lt už darbo dieną, be to, jis gauna 197 Lt neįgalumo pensiją. Atsakovas susitinka su dukra, kuri nori su juo bendrauti. Atsakovas nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo dukrai priteisimo, kadangi šalims pradėjus gyventi skyrium, jis atveždavo pieno. Be to, neturi iš ko mokėti išlaikymo, nes pačiam reikia susimokėti už elektrą, kitas išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2013-12-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos šalims paliko santuokines pavardes; nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo išlaikymą dukrai po 250 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2013-04-22 iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka; iš atsakovo priteisė dukrai 1 425 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-04-21; išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja paskyrė ieškovę; nustatė, kad šalys kreditorei UAB „Snoro lizingas“ pagal 2007-11-22 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 2007-11-22, 2007-12-13 išperkamosios nuomos sutartį Nr. LC9712133RPA, 2007-05-09 sutartį Nr. LŠP7050903P ir 2007-07-24 sutartį Nr. LE87072401P atsako solidariai.
Dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos teismas rėmėsi nustatytomis aplinkybėmis, kad dukra gyvena su ieškove, atsakovas vaiku nesirūpina, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad dukters gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiktų vaiko interesus.
Įvertinęs šalių turtinę padėti, nepilnamečio vaiko poreikius, šalių sveikatos būklę ir jų galimybes gauti darbo pajamų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdamas užtikrinti protingą vaiko poreikių tenkinimo ir atsakovo galimybių teikti atitinkamą išlaikymą pusiausvyrą, teismas priteisė mažesnę išlaikymo sumą, nei prašė ieškovė.
Kadangi abi šalys pripažino, jog atsakovas nuo 2012-12-01 neteikia išlaikymo dukrai, teismas vaikui iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuodamas po 250 Lt už 5 mėn. ir 24 dienas, t. y. už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-04-21.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti: nustatyti nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su atsakovu, iš ieškovės priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju skirti atsakovą. Nurodo, kad dukters gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu, kadangi jis turi galimybių ja tinkamai pasirūpinti. Mano, kad ieškovė negalės tinkamai auklėti ir auginti dukros, nes jai nebuvo leista auginti nesantuokinės dukros M. V., ji gyvena pas ieškovės seserį. Teismo sprendimu priteistas per didelis išlaikymas. Atsakovas gauna tik invalidumo pensiją, kurios didžiąją dalį išleidžia vaistams. Gaunamos pensijos nepakanka patiems minimaliausiems poreikiams patenkinti, nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė nepagrįstai prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas iki bylos teisme iškėlimo teikė dukrai išlaikymą pagal galimybes, todėl teismas neteisingai nusprendė, kad atsakovas nuo 2012-12-01 iki 2013-04-21 visiškai neteikė išlaikymo.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos
CK 3.169 str. 2 dalyje nustatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. CK 3.174 str. 2 dalyje nustatyta, kad teismas ginčą išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. CK 3.178 str. 2 dalyje nustatyta, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo. Spręsdamas ginčą, teismas įvertina ne tik išvadą, bet ir vaiko norus bei kitus šalių pateiktus įrodymus. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 punkte nustatyta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus.
Byloje Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė 2013-09-30 išvadą, kad šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta kartu su motina geriausiai atitiktų vaiko interesus (b. l. 83–84). Išvadoje nurodyta, kad nėra gauta jokių negatyvių pranešimų, kad mergaitės mama neprižiūrėtų savo dukros, piktnaudžiautų alkoholiu ar kitaip pažeidinėtų vaiko teises ir teisėtus interesus. Ieškovę teigiamai apibūdina ir Šilutės lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“, kurį lanko šalių dukra, administracija. Mergaitė į darželį atvedama linksma, guvi ir pailsėjusi, tvarkinga, švari, ji turi visas reikalingas priemones, yra aprengta sezoną atitinkančiais rūbais. Darželio administracijos teigimu, mergaitę į darželį atveda ir pasiima mama. Ieškovė domisi mergaitės ugdymu, bendrauja su auklėtojomis. Priešingai nei ieškovė, atsakovas nesidomi dukters ugdymu, jos darželyje nelanko ir su darželio administracija nebendrauja. Išvadoje pažymėta, kad institucija teikdama išvadą atsižvelgė ir į nepilnamečio vaiko nuomonę. Institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad vaiką apklausė nedalyvaujant nė vienam iš tėvų. Dukra prisirišusi prie mamos.
Ypatingai pažymėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose nurodė, jog neprieštarauja, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove (b. l. 87).
Taigi pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, o ne su ieškove. Atsakovo apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovei nebuvo leista auginti nesantuokinės dukros M. V., nepagrįstas jokiais įrodymais, be to, nepaaiškinta, ką reiškia „nebuvo leista“, dėl kokių priežasčių „nebuvo leista“, kaip šios priežastys susijusios su galimybe nustatyti šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškove.
Dėl išlaikymo dydžio
Teismų praktikoje, nustatant priteistino išlaikymo dydį, vadovaujamasi orientaciniu kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22, „Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo“), kuri šiuo metu sudaro 1 000 Lt. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė dvigubai mažesnę išlaikymo dalį. Apelianto teiginys, kad jis pragyvena vien iš netekto darbingumo pensijos, sudarančios 97,78 Lt (b. l. 52–53), kurios didžiąją dalį išleidžia vaistams, yra neįtikinantis, kadangi akivaizdu, jog tokių pajamų nepakaktų pragyvenimui. Be to, pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog dirba laisvai samdomą darbą pas ūkininkus už 30–50 Lt dienos darbo užmokestį, jam nereikia mokėti būsto nuompinigių, nurodė galįs mokėti dukrai 150–200 Lt išlaikymą (b. l. 87).
Tokiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteista išlaikymo suma nėra per didelė (CK 3.192 str. 2 d.).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
Pats atsakovas savo priešieškinyje nurodė, kad nuo 2012-12-01 šalys gyvena skyrium ir bendro ūkio nebeveda (b. l. 20). Taip pat atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad dukrai išlaikymo nebeteikė nuo 2012 m. lapkričio mėn. (b. l. 58). Apeliantas neargumentuoja, kuo pasireiškė jo turtinės padėties pablogėjimas nuo gyvenimo su ieškove ir dukra skyrium pradžios, kad jis nebegalėjo teikti anksčiau teikto išlaikymo vaikui. Įstatymas nustato, jog nepilnamečiam vaikui gali būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 str.), pirmosios instancijos teismas įsiskolinimą apskaičiavo po 250 Lt per mėnesį. Kita vertus, teismas, apskaičiuodamas įsiskolinimo dydį, padarė aritmetinių klaidų – teismas nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimas priteistinas už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-04-21, t. y. už 5 mėn. 21 d., nors nurodytas laikotarpis sudaro tik 4 mėn. ir 20 dienų. Taigi išlaikymo įsiskolinimas apskaičiuotinas taip: 4 x 250 + 250 x 20 / 30 = 1 167 Lt.
Šios aiškios aritmetinės klaidos ištaisymas nelaikytinas apeliaciniame skunde nustatytų ribų peržengimu (CPK 276 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje 3K-3-614/2012).
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-12-02 sprendimą palikti iš esmės nepakeistą – ištaisyti aiškią aritmetinę klaidą sprendime nurodant, kad iš atsakovo R. K. dukrai L. K. priteista 1 167 Lt išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2012-12-01 iki 2013-04-21.