- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-29
- Bylos Nr.
- 2A-555-560/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11605-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- Ž. G.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei Ž. G. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo, dalyvaujant valstybės institucijai, teikiančiai išvadą byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. G. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės Ž. G. 2008-05-17 sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovas išlaikymo nereikalauja, o atsakovei išlaikymas nepriteistinas; po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnametės dukters D. G. gyvenamąją vietą su motina – Ž. G.; po santuokos nutraukimo nustatyti, kad atsakovas nepilnametės dukters D. G. išlaikymui moka po 500 Lt kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės, o išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirti Ž. G.; santuokoje įgytą ieškovo vardu įregistruotą transporto priemonę – keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti ieškovui ir nustatyti, kad ieškovas už tai sumoka atsakovei 4 500 Lt kompensaciją – per devynis mėnesius nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant po 500 Lt; po santuokos nutraukimo palikti ieškovui jo pavardę – G., atsakovei – pagal jos prašymą. Nurodė, kad ieškovas su atsakove susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė duktė D. G.. Šalių santuoka iš pradžių klostėsi gerai, tačiau vėliau sutuoktinių požiūriai ir tikslai išsiskyrė, jie neberado bendros kalbos, ėmė stipriai nesutarti. Būtent dėl tarpusavio nesutarimų ieškovas buvo priverstas išsikraustyti iš šeimos gyvenamojo būsto, tačiau ir pakeitęs gyvenamąją vietą rūpinosi šeima, išlaikė dukrą, su ja bendravo. Atsižvelgdamas į tai, kad, jo manymu, susitaikymas nėra įmanomas, prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovė Ž. G. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės. Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Prašė priteisti iš ieškovo vaikui išlaikymą po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš ieškovo 4 500 Lt išlaikymo įsiskolinimą už praėjusius 5 mėnesius; nustatyti uzufrukto teisę atsakovei gyventi ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki dukters D. G. pilnametystės; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 30 113,01 Lt kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; padalinti santuokos metu įgytą bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą ir priteisti ieškovui daiktus pagal ieškinyje nurodytą sąrašą bei automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovės naudai iš ieškovo už tai priteisti 14 042,50 Lt kompensaciją; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 10 000 Lt kompensaciją už patirtą neturtinę žalą; po santuokos nutraukimo palikti atsakovei pavardę G..
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su dukra tvarką jo nurodytomis sąlygomis. Nesutiko su atsakovės prašomomis priteisti 900 Lt mėnesinėmis išmokomis vaikui, nurodydamas, jog atsakovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realų poreikį dvejų metų vaiko išlaikymui skirti kas mėnesį 1 350 Lt sumą. Nesutiko dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kadangi pati atsakovė nurodė, jog šalys kartu nebegyvena nuo liepos mėnesio, taigi, birželio mėnesį jie dar gyveno kartu ir bendrai išlaikė dukrą. Gyvendamas atskirai ieškovas pilnai mokėjo už buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymą ir kredito įmokas, taip užtikrindamas dukters teisę į būstą. Nesutiko dėl santuokos nutraukimu dėl jo kaltės. Neneigė, jog šiuo metu gyvena su kita moterimi, tačiau nurodo, kad tai nebuvo sutuoktinių santuokos iširimo priežastis. Jo teigimu, atsakovė nepateikė jokių jo neištikimybės įrodymų. Sutiko, kad atsakovei būtų priteista 4 500 Lt kompensacija už jam atitenkantį automobilį. Nurodė, kad dar iki santuokos buvo paėmęs 270 000 Lt kreditą buto (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Visą butą įrengė savo bei savo tėvų lėšomis ir darbu. Kredito įmokas mokėjo iš abiejų sutuoktinių gautų atlyginimų, tėvai taip pat dažnai duodavo pinigų. 2010-08-27 dovanojimo sutartimi jo tėvas S. G. padovanojo jam 10 000 Lt kredito dengimui. Nuo 2008-05-17 iki 2011-10-11 (duomenys neskelbtini)buvo sumokėta 60 226,02 Lt kredito įmokų ir palūkanų suma, tačiau atkreipė dėmesį, kad su atsakove jis kartu nebegyvena nuo 2011 m. liepos mėnesio. Nurodė, jog iš atsakovės jam priteistina 1 475 Lt kompensacija už dalį kilnojamųjų daiktų, atitenkančių atsakovei. Nesutiko dėl uzufrukto nustatymo, nurodydamas, jog atsakovė jau iškėlus bylą teisme, t.y. 2011-10-28, pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą (duomenys neskelbtini) savo broliui L. L. ir jo draugei D. L.. Taigi, atsakovė už parduotą butą gautus pinigus turi realią galimybę įsigyti kitą gyvenamąją patalpą. Atsakovė tokiais veiksmais sąmoningai blogina savo turtinę padėtį. Ieškovas neturi jokio kito nekilnojamojo turto, kur galėtų gyventi po santuokos nutraukimo, be to, jis turėtų ir toliau mokėti kreditą už butą, negalėdamas įsigyti kito buto ar paimti dar vienos paskolos.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovė pateiktą išvadą palaikė. Nurodė, kad mergaitė yra mažametė, jai yra reikalinga motinos priežiūra, nepilnametės interesai reikalauja nustatyti gyvenamąją vietą su motina. Nurodė, kad iš ieškovo turėtų būti priteistas didesnis nei minimalus išlaikymas vaikui. Palaikė ieškovo poziciją, jog šiuo metu nebūtina teismo sprendimu nustatyti bendravimo su vaiku tvarkos, nes tiek ieškovo, tiek atsakovės darbo grafikas yra sudėtingas. Dėl uzufrukto nustatymo siūlė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-06-07 sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatęs, kad ieškovas beveik vienerius metus gyvena nuomojamame bute su kita moterimi, ir nenustatęs jokių atsakovės, kaip sutuoktinės, pareigų pažeidimų, teismas pripažino ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, dėl to priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Nesant ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovo ir atsakovės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Ieškovui atsiėmus prašymą nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir atsakovei sutinkant, ieškovo reikalavimas dėl bendravimo su vaiku nustatymo paliktas nenagrinėtas. Įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį ir darbo užmokestį, teismas iš atsakovo priteisė po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnametės dukters išlaikymui nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2011-07-27) iki dukters pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirta atsakovė. Teismas nurodė, kad reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikytinas nepagrįstu, nes ieškovas paliko šeimą ir kartu negyveno nuo 2011 m. liepos mėnesio, o nuo 2011 m. spalio mėnesio pradėjo mokėti laikiną išlaikymą vaikui po 400 Lt. Nurodė, kad atsakovės veiksmai, kuriais atsakovė bylos nagrinėjimo metu, t.y. 2011-10-28, perleido jai nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), vertintini kaip nesąžiningas atsakovės elgesys ieškovo atžvilgiu, sąmoningai siekiant pabloginti savo turtinę padėtį. Be to, pažymėjo, kad pardavusi turtą, atsakovė turi tam tikrą kiekį piniginių lėšų, be to, po santuokos nutraukimo jai priteistina piniginė kompensacija, ji turi darbą, yra jauno amžiaus, neturi sveikatos problemų, todėl teismas konstatavo, kad esminio vaiko poreikio naudotis būtent tėvui priklausančia gyvenamąja patalpa nėra. Spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalinimo (automobilio (duomenys neskelbtini) ir baldų, kuriais apstatytas ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas), teismas pripažino atsakovės pasiūlytą kilnojamojo turto, esančio bute, padalijimo būdą priimtinesniu. Todėl, atsižvelgdamas į daiktų vertę, jų nusidėvėjimą (30 proc.) bei į tai, kad kilnojamieji daiktai nedalomi, šiais daiktais apstatytas ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas (baldai yra pritaikyti prie interjero, buto išplanavimo, santechninė įranga yra sumontuota/ įmontuota), be to, atsakovė šiuo metu neturėtų kur šių daiktų panaudoti bei laikyti, teismas visą kilnojamąjį turtą paliko ieškovui, atsakovei iš ieškovo priteisdamas piniginę 7 885,50 Lt kompensaciją (15 771 Lt/ 2 = 7 885,50 Lt). Teismas, spręsdamas santuokoje įgyto automobilio (duomenys neskelbtini) padalijimo klausimą, nurodė, kad atsakovė į bylą pateikė pažymą, kurioje nurodyta, jog šio automobilio vidutinė rinkos kaina yra 12 314 Lt, o ieškovas, teigdamas, kad automobilio kaina yra 9 000 Lt, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, dėl to priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 6 157 Lt kompensaciją (12 314 Lt / 2 = 6 157 Lt). Taip pat teismas iš ieškovo atsakovės naudai priteisė 28 113 Lt dydžio kompensaciją už laikotarpiu nuo 2008-05-17 (santuokos sudarymo) iki 2011-07-01 (gyvenimo skyrium pradžios) iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas vykdant ieškovo iki santuokos sudarymo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus (duomenys neskelbtini). Taigi iš viso už ieškovui tenkantį turtą natūra ir iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas iš ieškovo atsakovei priteista 42 155,50 Lt dydžio kompensacija. Teismas nurodė, kad po santuokos nutraukimo šalims paliktinos santuokinės pavardės – G. ir G..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-07 sprendimą dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovei Ž. G. iš ieškovo V. G. 23 001,30 Lt dydžio kompensaciją. Nurodė, kad civilinėje byloje šalys nurodė skirtingą automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę, todėl atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta nepriklausomų vertintojų išvada dėl konkretaus automobilio vertės, o tik bendra tokio modelio vidutinė kaina, ieškovo nuomone reiktų nustatyti automobilio vertės vidurkį, o tai sudarytų 10 567 Lt, tokiu atveju kompensacijos išmoka atsakovei būtų 5 328,50 Lt. Nurodė, kad atsakovė priešieškiniu pateikė sąrašą kilnojamojo turto, nurodė kiekvieno daikto vertę, tačiau jos nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas, nustatydamas šių daiktų vertę, turėjo atsižvelgti tiek į atsakovės, tiek į ieškovo nurodytas sumas ir imti jų nurodytų verčių vidurkį. Be to, kai kurie daiktai buvo pirkti ieškovo dar iki santuokos sudarymo ir teismas į tai neatsižvelgė. Nurodė, kad 2010-08-27 dovanojimo sutartimi ieškovo tėvas S. G. padovanojo sūnui 10 000 Lt, kad šis galėtų padengti dalį kredito, tačiau teismas dėl pateiktos dovanojimo sutarties bei ją patvirtinančio banko pavedimo nepasisakė ir piniginių sumų iš sumokėto kredito bei palūkanų sumos neatėmė, nors sutuoktiniui dovanotas turtas yra laikomas jo asmenine nuosavybe. Mano, kad būsto išlaikymo išlaidos ir įsipareigojimų vykdymas negali būti laikomi tik apelianto asmeninių poreikių tenkinimu, kadangi tai tenkino ir atsakovės bei jų šeimos poreikį į tinkamas gyvenimo sąlygas. Pažymi, kad tokį butą su pilnu įrengimu ir apstatymu galima išnuomoti už 800 Lt, todėl atsižvelgiant į tai, kad su ieškovu ir atsakove gyveno ir jų nepilnametė dukra, atsakovei galėtų būti priteista 1/3 tokio šeimos namų ūkio išlaikymo dalis ir tai sudarytų 12 800 Lt. Taigi atsakovei priteistina suma už kredito įmokų mokėjimą turėtų būti mažintina iki 10 313 Lt. Atsižvelgdamas į tai apeliantas mano, kad atsakovei turėtų būti priteistina iš viso 23 001,30 Lt piniginė kompensacija.
Atsiliepimas
Atsakovė Ž. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-07 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismas nustatė teisingą kompensacijos atsakovei dydį. Teismas, nustatydamas automobilio (duomenys neskelbtini) kainą, rėmėsi kompetentingos įstaigos VšĮ Emprekis skelbiamomis vidutinėmis rinkos kainomis, o atsakovas, teigdamas, kad automobilio kaina yra 9 000 Lt, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, dėl to nėra jokio pagrindo mažinti automobilio vertės kainą. Nurodė, kad teismas, vertindamas bute esančių kilnojamųjų daiktų kainą, atsižvelgė ne tik į atsakovės nurodytas kainas, bet ir į kitas aplinkybes – teismo posėdžio metu duotus šalių paaiškinimus, kurių metu ieškovas iš esmės sutiko su nurodytomis daiktų kainomis, aplinkybe, kad realios tikslios daiktų kainos nustatyti neįmanoma, o atsakovė geranoriškai sutiko su bendru jų vertės sumažinimu 30 proc. dėl jų nusidėvėjimo, nors visi daiktai yra gana nauji ir tinkami naudoti. Ieškovas neįrodė, kad šiuos daiktus įgijo būtent jis ir atskirai nuo atsakovės, naudodamas tik savo asmenines lėšas. Taip pat nurodė, kad teismas pagrįstai, atsižvelgdamas į prezumpciją, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, priteisė atsakovei 28 113 Lt dydžio kompensaciją už iš bendrų santuokinių lėšų mokėtas kredito įmokas vykdant ieškovo iki santuokos sudarymo prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus. Nurodo, kad įstatymas nenumato pareigos vienam sutuoktiniui mokėti nuomą kitam sutuoktiniui už teisę kartu su juo gyventi, nes tai prieštarautų pačiai santuokos ir šeimos sampratai, įsipareigojimams, priimamiems sudarant santuoką. Nurodo, kad minėtas atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas buvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, o įstatymas nenumato kompensavimo už naudojimąsi šia teise, dėl to ieškovo prašymas sumažinti atsakovei priteistiną kompensacijos už kredito įmokų mokėjimą dalį yra nepagrįstas. Be to, atsakovė nesutiko su ieškovo reikalavimu iš kompensacijos sumos atimti esą asmeninį ieškovo turtą – ieškovo tėvo padovanotus 10 000 Lt. Nurodo, kad atsakovei tėvai taip pat padovanojo 5 000 Lt, ir ši abiejų šalių tėvų padovanota 15 000 Lt suma kartu su asmeninėmis šalių lėšomis buvo panaudota automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimui. Tai įrodo automobilio registravimo data teismui pateiktoje 2010-08-31 VĮ Regitra pažymoje, todėl papildomai dovanotais pinigais kelis mėnesius dengti kredito įmokų ir palūkanų, kaip nurodo ieškovas, nebuvo jokių galimybių. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, atsakovė mano, kad ieškovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto V. G. apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.) bei materialines teisės normas ir teisingai padalino bylos šalių santuokos metu įgytą turtą, dėl to nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinio skundo. Apeliaciniame skunde išdėstyti ieškovo teiginiai nepaneigia šių teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad ieškovas V. G. su atsakove Ž. G. susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Gyvenant santuokoje ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini)gimė duktė D. G.. Iki santuokos sudarymo ieškovas 2006-12-19 su (duomenys neskelbtini)sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu gavo 270 000 Lt kreditą, už kurį įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butą suremontavo ir dalinai įsirengė ieškovas savo lėšomis iki santuokos sudarymo. Po santuokos sudarymo šeima gyveno ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, už kurį bendrai mokėjo kredito įmokas. Laikotarpiu nuo 2008-05-17 iki 2011-10-11 (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 60 226,02 Lt kredito įmokų ir palūkanų suma. Taip pat santuokos metu buvo įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei kilnojamieji daiktai – dalis baldų, kuriais apstatytas ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas. Santuokos metu 2010-08-27 dovanojimo sutartimi ieškovo tėvas S. G. padovanojo sūnui 10 000 Lt kredito daliai padengti. 2010-08-27 pavedimu atsakovės motina A. L. pervedė dukteriai atsakovei Ž. G. 5 000 Lt sumą. Ieškovas nuo 2010-05-12 dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis (duomenys neskelbtini)per mėnesį. Atsakovė nuo 2012-02-27 dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis (duomenys neskelbtini)per mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu 2011-10-28 atsakovė pardavė jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį gavo tam tikrą pinigų sumą.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu šalių padalinto santuokos metu įgyto turto dalimis bei vertėmis. Ieškovas pateiktą apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas atsižvelgė tik į atsakovės pateiktą VšĮ Emprekis pažymą apie vidutinę automobilio (duomenys neskelbtini) rinkos kainą, kurioje nurodyta automobilio vertė – 12 314 Lt, tačiau neatsižvelgė į atsakovo nurodytą automobilio kainą – 9 000 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.), kurio esmė yra ta, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, ieškovui ir atsakovui (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 178 str. įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šiuo atveju matyti, kad atsakovė, grįsdama savo reikalavimus, ėmėsi aktyvių veiksmų ir pateikė teismui įrodymą apie vidutinę ginčo automobilio rinkos kainą – VšĮ Emprekis pažymą, tačiau atsakovas, teigdamas, kad automobilio kaina yra mažesnė, šių teiginių teismui neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti pagrįstą išvadą, kad automobilio (duomenys neskelbtini) vertė yra atsakovo nurodomi 9 000 Lt. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu turėjo galimybę pateikti visus leistinus įrodymus, pagrindžiančius jo argumentus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, o nurodytus teiginius grindė tik savo nuomone, dėl to ieškovo reikalavimas nustatyti ieškovo ir atsakovės nurodytų automobilio verčių vidurkį nėra pagrįstas, o pirmosios instancijos teismo atsakovei priteista 6 157 Lt kompensacijos už automobilį (duomenys neskelbtini), kuris po santuokos nutraukimo lieka ieškovui, suma laikytina teisinga.
Ieškovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad atsakovė priešieškiniu pateikė kilnojamojo turto sąrašą, nurodė kiekvieno daikto vertę, tačiau jos nepagrindė jokiais įrodymais, todėl teismas, nustatydamas šių daiktų vertę, turėjo atsižvelgti tiek į atsakovės, tiek į ieškovo nurodytas sumas ir imti jų nurodytų verčių vidurkį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai šalių sutikimu sumažino kilnojamųjų daiktų – baldų – vertę 30 proc., atsižvelgdamas į jų nusidėvėjimą, be to, atsižvelgiant į tai, kad santuokos metu ieškovo bute lieka šalių bendrai įsigyti baldai, kuriais ieškovas ir toliau turės galimybę naudotis, į tai, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai apie šių baldų vertę, o jų vertės šiuo metu neįmanoma nustatyti, bei į tai, kad atsakovo prašoma sumažinti kompensacijos atsakovei už baldus suma, palyginti su visa atsakovei priteistinos kompensacijos suma, yra labai nežymi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo atsakovei priteista 7 885,50 Lt kompensacija yra teisinga ir pagrįsta.
Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat prašo sumažinti atsakovei priteistinos kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas dydį 10 000 Lt, kuriuos 2010-08-27 dovanojimo sutartimi ieškovo tėvas S. G. padovanojo ieškovui, kad šis galėtų padengti dalį kredito. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad nors iš į bylą pateiktos 2010-08-27 dovanojimo sutarties matyti, kad dovanojamos sumos paskirtis buvo kredito įmokoms ir palūkanoms pagal 2006-12-19 kredito sutartį dengti, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, kad ši suma būtent šiam tikslui ir buvo panaudota. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2010-08-27 pavedimu ir atsakovei jos motina A. L. pervedė 5 000 Lt. Atsakovės teigimu, ši bendra šalių tėvų padovanota 15 000 Lt suma buvo panaudota automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimui. Iš teismui pateiktos 2010-08-31 VĮ Regitra pažymos matyti, kad automobilio registravimo data yra 2010-08-31, t.y., praėjus vos kelioms dienoms nuo piniginių lėšų iš ginčo šalių tėvų gavimo, dėl to tikėtina, kad šios lėšos, kaip teigia atsakovė, galėjo būti panaudotos būtent šiam tikslui. Pažymėtina, kad pagal CPK 177 str. 1 d. nuostatas, įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais ir pan. (CPK 177 str. 2 d.). Pažymėtina, kad civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis jam pateiktais įrodymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008). Taigi teisėjų kolegija šiuo atveju mano, kad nėra pagrindo sumažinti atsakovei priteistos kompensacijos už sumokėtas kredito įmokas dydį 10 000 Lt, kuriuos ieškovas gavo iš savo tėvo, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad ir atsakovė padidino šeimos biudžetą motinos jai perduota 5 000 Lt suma, be to, minėta, byloje nėra įrodyta, kad šios lėšos buvo panaudotos kreditui ir palūkanoms dengti, o ne automobiliui pirkti.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad atsakovei už santuokos metu naudojimąsi butu galėtų būti priteista 1/3 šeimos namų ūkio išlaikymo dalis, kuri sudarytų 12 800 Lt, todėl atsakovei priteistina suma už kredito įmokų mokėjimą turėtų būti mažintina iki 10 313 Lt. Ieškovo argumentas, kad jis, įsigijęs jam nuosavybės teise priklausantį butą, suteikė galimybę ir atsakovei turėti tinkamą gyvenamą būstą, kadangi nereikėjo jo pirkti ar nuomotis ir patirti papildomų išlaidų, kurios, atsakovei nuomojantis kitą atitinkamai panašų butą, sudarytų 12 800 Lt už visą santuokoje esantį laikotarpį, yra visiškai nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad ieškovui nuosavybės teise priklausantis butas buvo naudojamas bendriems šeimos poreikiams tenkinti, buvo laikomas šeimos turtu, o įstatymas nenumato kompensavimo už naudojimąsi šia teise. Pažymėtina, kad toks ieškovo siūlomas modelis paneigtų pačią šeimos, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, sampratą ir esmę. CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o to paties straipsnio 2 d. numatyta, kad jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Taip pat CK 3.84 str. 1 d. nurodyta, kad neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio nuosavybė iki santuokos sudarymo buvo ar po jos sudarymo yra šio straipsnio 2 d. numatytas turtas, jis yra pripažįstamas šeimos turtu. Pagal šio straipsnio 2 d. šeimos turtu pripažįstama vienam arba abiem sutuoktiniams nuosavybės teise priklausanti šeimos gyvenamoji patalpa ir kilnojamieji daiktai, skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, įskaitant baldus. Pagal CK 3.84 str. 3 d. šeimos turtu taip pat pripažįstama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa. Taigi šios nuostatos formuoja sutuoktinių moralinių ir materialinių teisių ir pareigų pusiausvyrą šeimoje ir jokiu būdu nesuponuoja pagrindo vienam iš sutuoktinių reikalauti iš kito sutuoktinio atlyginimo už naudojimąsi šeimos turtu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad minėtas ieškovo reikalavimas yra visiškai nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-06-07 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo V. G. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.