Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Čiapaitė

šalims nedalyvaujant viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos bendrabutis“ ieškinį atsakovei G. Ž. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. CPK įpareigoja proceso dalyvius sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 7 straipsnio 2 dalis), bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK 8 straipsnis), kad šis kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Atsakovo ar jo atstovo prašymu bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis.

Atsakovei apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, iki paskirto teismo posėdžio pradžios ji nepranešė teismui apie aplinkybes, dėl kurių negali atvykti į teismo posėdį, bei nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ieškovės prašymą, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Klaipėdos bendrabutis“ paskirta daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovės pateiktų sąskaitų duomenimis atsakovės skola ieškovei už laikotarpį nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. sudaro 182,12 Eur.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susidarė prievoliniai teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4 straipsniai. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Nagrinėjamu atveju, tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės skolos ieškovei dydžio ir mokėjimo termino. Atsakovė nurodo, kad ieškovė nepagrįstai teigia, jog už administravimo paslaugas minėtu laikotarpiu atsakovė nemokėjo. Pažymėjo, kad administravimo paslaugų kaina išaugo dėl name atliktų remonto darbų, kurių kaina padalinta gyventojams ir įtraukta į UAB „Klaipėdos bendrabutis“ pateikiamas sąskaitas. Nurodė, kad dar 2019 metais, prieš atliekant remonto darbus, gyventojų susirinkimo metu buvo aptartas apmokėjimo už remonto darbus klausimas ir gyventojams leista mokėti dalimis, ką atsakovė ir daro kiekvieną mėnesį mokėdama po 20 Eur.

Ieškovė 2020 m. liepos 7 d. rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad bylos medžiagoje esančiose sąskaitose detalizuota, už kokias ieškovės suteiktas paslaugas susidarė įsiskolinimas. Teigia, kad pagrindinė įsiskolinimo dalis susidarė dėl name (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, atliktų balkonų remonto darbų. Ieškovė pateikė į bylą atsakovės įsiskolinimo paskaičiavimą:

2019 m. sausio mėn. priskaičiuota 116,42 Eur, sumokėta 20,00 Eur; 2019 m. vasario mėn. priskaičiuota 7,29 Eur, sumokėta 20,00 Eur; 2019 m. kovo mėn. priskaičiuota 53,11 Eur, sumokėta 20,00 Eur; 2019 m. balandžio mėn. priskaičiuota 7,62 Eur, sumokėta 20,00 Eur; 2019 m. gegužės mėn. priskaičiuota 54,43 Eur, sumokėta 20,00 Eur; 2019 m. birželio mėn. priskaičiuota 62,82 Eur, sumokėta 20,00 Eur; 2019 m. liepos mėn. priskaičiuota 13,55 Eur, sumokėta 20,00 Eur; 2019 m. rugpjūčio mėn. priskaičiuota 6,55 Eur, sumokėta 0 Eur; 2019 m. rugsėjo mėn. priskaičiuota 7,79 Eur, sumokėta 40,00 Eur; 2019 m. spalio mėn. priskaičiuota 14,43 Eur, sumokėta 20,00 Eur; 2019 m. lapkričio mėn. priskaičiuota 6,91 Eur; sumokėta 20,00 Eur; 2019 m. gruodžio mėn. priskaičiuota 95,91 Eur, sumokėta 20,00 Eur; 2020 m. sausio mėn. priskaičiuota 8,38 Eur, sumokėta 20,00 Eur; 2020 m. vasario mėn. priskaičiuota 6,91 Eur, sumokėta 20,00 Eur.

Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad 2019 m. sausio mėnesį name buvo atlikti balkonų remonto darbai už 21 468,62 Eur sumą, kurios dalis 2 569,14 Eur buvo apmokėta iš namo kaupiamųjų lėšų, likusi mokėtina suma buvo proporcingai jų turimai turto daliai padalinta namo gyventojams, pagal šį paskaičiavimą atsakovei už atliktus balkonų remonto darbus priskirta mokėtina suma yra lygi 123,36 Eur išminusavus 14,76 Eur sumą, kuria padengiama atliktų darbų dalis iš kaupiamųjų lėšų, už remonto darbus mokėtina – 108,60 Eur, ši suma buvo įtraukta į 2019 m. sausio mėnesio UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atsakovei pateiktą sąskaitą, kartu nurodant, jog už balkonų remonto darbus nustatomas išmokėjimo terminas – 6 mėnesiai.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2019 m. gegužės mėnesio sąskaitoje taip pat atliktas prierašas apie tai, kad 2019 m. gegužės mėnesį name buvo atlikti balkonų remonto darbai, kurių vertė 8 146,83 Eur, ši suma padalinta proporcingai namo gyventojams, sąskaitoje matyti, kad atsakovei už remonto darbus tenkanti mokėti suma – 46,81 Eur, išminusavus 2,05 Eur sumą, kuria padengiama atliktų darbų dalis iš kaupiamųjų lėšų, už remonto darbus mokėtina suma 44,76 Eur, sąskaitoje taip pat nurodyta, jog remonto darbų atlikimo apmokėjimas išdėstomas šešių mėnesių terminui.

Kadangi ieškovė prašo priteisti 182,12 Eur, todėl matyti, kad dalį įsiskolinimo atsakovė yra sumokėjusi, ką patvirtina ir atsakovės į bylą pateikti mokėjimo nurodymai. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. teikė atsakovei mokėjimo pranešimus. Paskaičiuota, kad atsakovė ieškovei 2019 m. kovo 15 d., 2019 m. balandžio 16 d., 2019 m. gegužės 15 d., 2019 m. birželio 14 d., 2019 m. liepos 22 d., 2019 m. rugsėjo 20 d., 2019 m. spalio 21 d., 2019 m. lapkričio 21 d., 2019 m. gruodžio 19 d., 2020 m. sausio 17 d., 2020 m. vasario 21 d., 2020 m. kovo 16 d., 2020 m. gegužės 4 d. atliktais mokėjimais iš viso sumokėjo 280,00 Eur, už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, įskaitant atliktus balkonų remonto darbus, dėl šios sumos ir atliktų mokėjimų ginčo tarp šalių nėra.

Ieškovė nurodė, kad mokesčiai už paslaugas yra skaičiuojami kiekvieną mėnesį, todėl atliekant tik dalinius mokėjimus skola didėja. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, iš tiesų, mokėjimams už balkonų remonto darbus buvo nustatytas 6 mėnesių išsimokėjimo terminas, tai numatyta 2019 m. sausio mėnesio sąskaitoje bei 2019 m. gegužės mėnesio sąskaitoje, tačiau 2019 m. sausio mėnesio sąskaitoje nurodytas 6 mėnesių terminas pasibaigė 2019 m. liepos mėnesį, atitinkamai 2019 m. gegužės sąskaitoje numatytas 6 mėnesių terminas baigėsi 2019 m. lapkričio mėnesį. Bylos duomenys patvirtina, o ir atsakovė pateiktame atsiliepime neginčija, kad atsakovei tenkanti mokėjimų už balkonų remonto darbus dalis pilnai nėra sumokėta, tačiau atsakovės vertinimu, už remonto darbų atlikimą namo gyventojams buvo leista mokėti dalimis, tai ir darė atsakovė kas mėnesį mokėdama po 20 Eur, todėl ieškovė nepagrįstai reikalauja sumokėti visą įsiskolinimo sumą.

Remiantis CK 4.84 straipsnio 1 dalimi, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Bendrojo naudojimo objektų administratorius šiuos objektus administruoja pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 Nutarime Nr. 831 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – Nuostatai) II skyriaus 3 straipsnyje nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius su namo bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų, bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekiant išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Nuostatų 6.1 punktas).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Klaipėda, nuosavybės teise priklauso atsakovei. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1dalis). Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga; butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnis). Iš bylos duomenų akivaizdu, kad ieškovė atliko darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kas atitinka CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą reglamentavimą. Namo administratorė (ieškovė), vykdydama savo pareigą įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra, turėjo pagrindą atlikti daugiabučio pastato remonto darbus, o juos atlikus, reikalauti apmokėjimo už šiuos darbus iš visų namo bendraturčių, proporcingai jų turimai nuosavybės daliai (CK 4.82 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato šios bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų savininkas neprivalo apmokėti išlaidų dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ar kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nustatytais Lietuvos Respublikos Statybos įstatyme bei Statybos techniniame reglamente. Reglamentas apibrėžia gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, yra privalomas gyvenamųjų namų savininkams, daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijoms, gyvenamųjų namų administratoriams ir t.t. Šių reikalavimų įgyvendinimas inter alia užtikrinamas suplanuotais statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija.

2019 m. sausio mėnesį bei 2019 m. gegužės mėnesį namui, esančiam (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje buvo atliekami balkonų remonto darbai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal atliktų darbų kainą atsakovei tenkanti dalis už balkonų remonto darbus proporcingai atsakovės valdomam plotui, pagal 2019 mėn. sausio mėnesio sąskaitą, sudarė 108,60 Eur sumą (nurodyta 123,26 Eur – 14,76 Eur už kaupiamąsias lėšas). Pagal 2019 m. gegužės mėnesio sąskaitą atsakovei tenkanti balkonų remonto kainos dalis 44,76 Eur (46,81 Eur – 2,05 iš kaupiamųjų lėšų). Taip pat minėtu laikotarpiu atsakovei buvo skaičiuojami mokesčiai už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo mokesčius ir suteiktas komunalines paslaugas suteiktas proporcingai jos valdomo ploto daliai). Taigi (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. vasario mėn. sąskaitose buvo pateikiama bendra mokėtina suma, kurią sudaro kiekvieną mėnesį suteiktų paslaugų mokestis bei likusi neapmokėta remonto darbų suma). Skolos susidarymo laikotarpiu priskaičiuotų mokesčių suma sudarė 462,12 Eur (2019 m. sausio mėn. 116,42 Eur + 2019 m. vasario mėn. 7,29 Eur + 2019 m. kovo mėn. 53,11 Eur + 2019 m. balandžio mėn. 7,62 Eur + 2019 m. gegužės mėn. 54,43 Eur + 2019 m. birželio mėn. 62,82 Eur + 2019 m. liepos mėn. 13,55 Eur + 2019 m. rugpjūčio mėn. 6,55 Eur + 2019 m. rugsėjo mėn. 7,79 Eur + 2019 m. spalio mėn. 14,43 Eur + 2019 m. lapkričio mėn. 6,91 Eur + 2019 m. gruodžio mėn. 95,91 Eur + 2020 m. sausio mėn. 8,38 Eur + 2020 m. vasario mėn. 6,91 Eur). Atsakovė neatsisakė mokėti už atliktus darbus, tik nesutinka su ieškovės reikalavimu sumokėti visą sumą, nes už remonto darbų atlikimą buvo leista mokėti dalimis. Iš atsakovei pateiktų sąskaitų, matyti, kad kiekvieną mėnesį mokėtina suma už suteiktas administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas yra skirtinga, priklausomai nuo atliktų papildomų darbų. Taigi atsakovei kiekvieną mėnesį atliekant 20 Eur dydžio mokėjimus, priklausomai nuo tą mėnesį priskaičiuotų mokesčių, susidarė situacija, kad vieną mėnesį atsakovė apmoka mokesčius ir dalis piniginių lėšų lieka susidariusio įsiskolinimo už atliktus remonto darbus dengimui, tuo tarpu, kitą mėnesį, priklausomai nuo priskaičiuotų mokesčių, remonto darbų apmokėjimui pinigų neskiriama, dėl to minėtu laikotarpiu susidarė bendras įsiskolinimas už paslaugų teikimą ir remonto darbų atlikimą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtu laikotarpiu atliktais mokėjimais atsakovė yra sumokėjusi 280 Eur.

Duomenų apie tai, kad atsakovė G. Ž. būtų sumokėjusi ieškovei likusią sumą t. y. 182,12 Eur, nėra. Kaip teisingai nurodo atsakovė už remonto darbų atlikimą namo gyventojams buvo leista mokėti dalimis, tačiau skirtingai, nei mano atsakovė, šis terminas buvo konkrečiai apibrėžtas. 2019 m. sausio mėnesio sąskaitoje nurodytas 6 mėnesių terminas, kuris baigėsi 2019 m. 2019 m. liepos mėnesį, atitinkamai 2019 m. gegužės sąskaitoje numatytas 6 mėnesių terminas baigėsi 2019 m. lapkričio mėnesį. Taigi, minėtais laikotarpiais atsakovė turėjo paskirstyti ir apskaičiuoti mokamas įmokas taip, kad per nustatytą 6 mėnesių laikotarpį būtų padengtas visas įsiskolinimas. Duomenų apie tai, kad su atsakove buvo sudarytas koks nors rašytinis susitarimas dėl kitokių išsimokėjimo terminų ar susitarimas dėl atsakovės mokėjimų dalimis, nėra. Tuo tarpu atsakovė netinkamai interpretavo nurodymą, kad atliktų darbų kainos mokėjimas yra išdėstomas, ir nepagrįstai tikėjosi, kad mokėdama kiekvieną mėnesį vienodo dydžio t. y. 20 Eur įmokas apmokės einamuosius mokesčius, o tą mėnesį priskaičiuotų mokesčių dalį viršijančia suma bus dengiamas susidaręs įsiskolinimas, ir tai tęsis neribotą laiką, kol galutinai bus atsiskaityta su ieškove.

Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė turto administravimo, rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 4.236, 6.644, 6.716 straipsniai).

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Byloje nėra duomenų apie tai, jog ieškovė būtų atsisakiusi prievolės, arba būtų pakeistos prievolės vykdymo sąlygos. Skolininkas laikomas pažeidęs prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas), praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo (CK 6.213 straipsnio 1 dalis).

Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovei susidariusį įsiskolinimą už suteiktas paslaugas (tame tarpe ir už remonto darbus) (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis) nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 182,12 Eur (462,12 Eur – 280,00 Eur).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo teismo sprendimu priteistos 182,12 sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis. Ieškinį patenkinus ieškovei iš atsakovės priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės G. Ž. 182,12 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt dviejų eurų ir dvylikos centų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 182,12 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. balandžio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos bendrabutis“.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.