Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-04-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1300-988/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-04-08
Bylos Nr.
1-1300-988/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34005-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
O. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1300-988/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34005-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 8 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,kaltinamajai O. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje O. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 9 klasių išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 12 kartų teista:

1) 2006-10-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. - laisvės apribojimas 5 mėnesiams, įpareigojant mokytis;

2) 2006-12-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., 87 str., 92 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2007-03-13 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. - laisvės atėmimas 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) 2007-10-10 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės apribojimu 1 metams ir 4 mėnesiams;

5) 2008-05-19 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 ir 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str., 1 d., 4 d., 9 d., paskirtos bausmės subendrintos su 2007-10-10 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 3 mėnesiams, 2008-09-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu 2008-05-19 teismo nuosprendis pakeistas ir paskirta 2 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) 2008-12-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. – laisvės atėmimas 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-09-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams;

7) 2008-12-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2008-09-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams;

8) 2013-02-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (3 epizodai), vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

9) 2013-04-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. – areštu 30 parų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p., paskirta bausmė subendrinta su 2013-02-07 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

10) 2015-11-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį - 9 MGL dydžio bauda, kuri vadovaujantis BK 641 straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 6 MGL (225,96 eurų) dydžio bauda;

11) 2016-02-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

12) 2016-07-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 178 str. 4 d. - 2 metai 5 mėnesiai laisvės atėmimo, 2018-06-01 atlikusi bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. S. pagrobė svetimą turtą įsibrovus į patalpas (gyvenamąjį namą), o būtent: 2018-07-04 19.45 val. įėjo į gyvenamojo namo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančias M. L. M., ir iš patalpose buvusios moteriškos rankinės pagrobė piniginę „Samsonite“, 50 eurų vertės, kurioje buvo 130 eurų grynųjų pinigų, tokiu būdu ji pagrobė 180 eurų vertės nukentėjusiajai M. L. M. priklausantį turtą.

O. S. pagrobė svetimą turtą iš saugyklos, o būtent: 2018-11-19 apie 20.00 val. būdama bare, esančiame (duomenys neskelbtini), užėjo už prekystalio ir atidarė kasos aparato stalčių bei pagrobė ten buvusius 340 eurų grynųjų pinigų, priklausančių (duomenys neskelbtini), tokiu būdu ji pagrobė 340 eurų vertės (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą.

Kaltinamoji O. S. apklausiama teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su 2018-07-04 įėjo į atrakintą gyvenamąjį namą ir iš ten pagrobė piniginę, kurioje buvo 130 eurų, trys mokėjimo kortelės. Neturėjo tikslo grobti mokėjimo kortelių, jas iš karto šalia esančiame miške išmetė, o pinigus išleido savo reikmėms. Po to, 2018-11-19 buvo bare, gėrė alų ir iš baro kasos aparato pagrobė 340 eurų. Dėl nusikaltimų galisi, žada atlyginti padarytą žalą, su ieškiniais sutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

1) Vagystė, įvykdyta 2018-07-04 iš patalpų, adresu (duomenys neskelbtini)

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. L. M. parodė, kad 2018-07-04 d. ji kartu su savo vyru A. M. buvo namuose. Ji tvarkėsi kieme, o jos vyras buvo namuose. Ji pastebėjo, kad į jos namo kiemą adresu (duomenys neskelbtini) atėjo jai nepažįstama ir nematyta moteris, kuri nurodė, kad užėjo pasiteirauti kaip rasti adresą (duomenys neskelbtini). Ji nepažįstamai moteriai padėjo, paaiškino kaip surasti minėtą adresą ir moteris išėjo iš jos kiemo. Nieko neįtardama tęsė savo darbus kieme. 2018- 07-05 apie 15.00 val. ruošėsi išvažiuoti iš namų ir pasigedo savo piniginės. Pradėjo ieškoti po visus namus, bet niekur jos nerado. Iš pradžių pagalvojo, kad piniginę galėjo palikti parduotuvėje "LIDL", adresu (duomenys neskelbtini), nes ten paskutinį kartą apsipirko. Tada paskambino į "LIDL" parduotuvę ir pasiteiravo. Jai maloniai atsakė, kad vaizdo įrašą jai parodys, bet ji turi kreiptis į policijos įstaigą. Vėliau per "e-policiją" parašė pareiškimą dėl dingusios piniginės. Vėliau, po kiek laiko ji prisiminė, kad į jų kiemą buvo atėjusi nepažįstama moteris, kadangi teritorija yra stebima vaizdo kameromis kartu su vyru nusprendė peržiūrėti įrašus. Bežiūrėdami įrašus jie pastebėjo, kad minėta moteris kelis kartus buvo užėjusi į namus. Moteris buvo tamsesnio gymio, atrodė jauna, apie 30 metų amžiaus, tamsių ilgų garbanotų plaukų, liekno kūno sudėjimo, apsirengusi kelnėmis ir tamsios spalvos viršutinį drabužį, su savimi turėjo nedidelę šviesios spalvos rankinę ir rožinės spalvos didelį lietsargį. Dar vaizdo įrašuose pastebėjo, kad moteris pirmą kartą užėjo jai iškrito telefonas ant grindų, ji susirinko ir išėjo į lauką. Tada lauke ji šiek tiek pastovėjo ir vėl užėjo į namus, bet šį kartą nuėjo šiek tiek toliau į namą, ten jau vaizdo kameros nebefilmuoja. Maždaug po 30 sekundžių moteris išėjo vėl į kiemą. Jos rankinukas su piniginę gulėjo namo viduje, prieškambaryje, ten yra didelis veidrodis per kurį labai gerai matosi jos vyro darbo kambarys ir jis sėdi nugara į veidrodį. Tai galimai minėta moteris pamatė per veidrodį, kad jos niekas nemato, pasiėmė jos juodos spalvos „Samsonite“ firmos piniginę, kurioje buvo 3 banko kortelės, nuolaidų kortelės ir tiksliai nepamena, bet buvo grynųjų pinigų apie 130 eurų, dokumentų jokių nebuvo, nes juos laiko atskirai. Ir kaip jau minėjo moteris maždaug po 30 sekundžių išėjo iš jos namų ir sutiko ją kieme, tada ji moteris pradėjo jos klausti kaip surasti adresą (duomenys neskelbtini). Ji nieko neįtardama moteriai padėjo, paaiškino ir ji paliko jų kiemo teritoriją, bet elgėsi labai keistai, nuolat atsisukdavo, taip atrodė, kad tarsi kažko bijotų (b.l. 29-30).

Papildomos apklausos metu M. L. M. parodė, kad nori papildyti, kad minėtoji moteris namo užėjo per šoninės įėjimo į namą duris, kurios buvo uždarytos, tačiau neužrakintos. Kaip jau minėjo, moteris iš rankinuko pavogė odinę piniginę “Samsonite“, apie 50 eurų vertės, kurioje buvo 130 eurų grynųjų pinigų. Piniginėje taip pat buvo trys SEB banko kortelė, kurių kiekvieną vertina po 5 eurus, kadangi jai reikėjo užsakyti naujas kortelės. Taip pat buvo įvairios nuolaidų kortelės, tačiau dėl jų vagystės materialinė žala jai nepadaryta. Jokie pinigai iš banko kortelių nebuvo nuimti, ji korteles užblokavo. Iš viso dėl vagystės jai padaryta 195 eurų dydžio turtinė žala (b.l. 31-32).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Sklypas aptvertas tvora. Į vienaukštį namą galima patekti pro du įėjimus. Namo patalpose bendra tvarka nepažeista. Teritorija filmuojama vaizdo kameromis (b.l. 17-21).

Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2018-07-04 laikotarpyje tarp 19.47 val. ir 19.49 val. į teritoriją, esančią adresu (duomenys neskelbtini), užeina moteris, kurios plaukai tamsūs, apranga tamsi, avalynė baltos spalvos. Ji įeina į tvora aptvertą sklypo teritoriją, pro duris įeina į namo patalpų vidų, vaikšto po patalpas, išeina iš patalpų ir iš sklypo teritorijos ribų (b.l. 22-24).

Policijos pareigūno tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra O. G. , gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 25, 26).

2) Vagystė, įvykdyta 2018-11-19 iš UAB „Čer ir Ko“ priklausančio kasos aparato

UAB "ČER IR KO" direktoriaus V. Č. pareiškime nurodyta, kad 2018-11-19 iš įmonės kasos aparato buvo pagrobta 340 eurų grynųjų pinigų. Peržiūrėjus vaizdo įrašus matosi, kaip klientė du kartus prieina prie kasos aparato, atidaro jį, ir iš aparato stalčiaus ima pinigus. Prie pareiškimo pateikia kasos aparato ataskaitas (b.l. 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja (civilinio ieškovo UAB "ČER IR KO" įgaliota atstovė) A. L. parodė, kad dirba pardavėja alaus bare, baras yra adresu (duomenys neskelbtini) 2018-11-19 pagal iš anksto nustatytą darbo grafiką pradėjo darbą nuo 08.00 val. ir baigė 21.00 val., Baigusi darbą uždarė kasos aparatą ir barą, ir išėjo namo. Išeidama pinigų iš kasos aparato neišiminėjo ir apskaitos nedarė. 2018-11-20 atėjo į darbą apie 08.00 val., ir padariusi kasos aparato apskaitą, nustatė, kad kasos aparate trūksta 340 eurų, pranešė apie tai baro savininkui. Kartu peržiūrėjo baro vaizdo kamerų įrašus, kur nustatė, kad pinigai iš kasos aparato buvo pavogti. Per vaizdo įrašus matosi kaip baro klientė, kurią pažįsta iš matymo ir žino, kad ji yra O. S., apie 19.55 val., jai išėjus į lauką parūkyti, ji priėjo prie baro stalo, kur stovi kasos aparatas ir pradėjo spaudinėti kasos aparato mygtukus, kelti kasos aparatą ieškodama atidarymo mygtuko iš apačios, toliau vėl spaudinėjo kasos aparato mygtukus ir kasos aparatas atsidarė, toliau vaizdo įraše matosi kaip O. iš kasos aparato paėmė pinigus uždarė kasos aparatą ir atsisėda atgal prie staliuko. Ji išeidama į lauką kasos aparatą užrakino su raktų, tačiau raktas liko kasos aparate. Kasos aparatas atsidaro suvedus sumos duomenis ir paspaudus mygtuką, kad sumokėta, tokiu būdu O. ir atidarė kasos aparatą. Apie 20.50 val., jai vėl išėjus į lauką, O. priėjo prie kasos aparato ir tokiu pat būdu atidarė kasos aparatą ir vėl paėmė pinigų, bei uždarė kasos aparatą. Apie 20.56 val., O. iš baro pasišalino kartu su pavogtais pinigais. Dėl šio įvykio UAB „Čer ir Ko“ buvo padaryta turtinė žala 340 eurų sumoje (b.l. 42-44).

Papildomai apklausta A. L. parodė, kad nori papildyti, kad 2018-11-20, kai pastebėjo pinigų vagystę ir su baro vadovu peržiūrėjo vaizdo kamerų užfiksuotą vaizdo įrašą, ji pamatė, kad atėjusi mergina buvo paėmusi jos rankinuką, kuris gulėjo prie baro stalo, ant šalia esančių alaus bačkų, toje pačioje patalpoje, kur ant baro stalo stovėjo kasos aparatas. Vaizdo įraše yra matoma, kaip mergina ištiesė ranką, kažką paima ir įkiša sau į kišenę. Po peržiūrėto įrašo ji nusprendė pasižiūrėti, ar rankinuke yra jos piniginė bei pinigai. Paėmusi savo pinigų ji pastebėjo, kad iš piniginės buvo pavogta 15 eurų. Ji įtaria, kad minėtus pinigus pavogė minėtoji mergina, nes vaizdo įraše yra matyti, kai ji buvo atsisukusi į tą pusę, kur gulėjo jos rankinukas. Iš pradžių ji nepagalvojo, kad galėjo būti pavogti jos pinigai, vakare po darbo savo pinigines netikrino (b.l. 46).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas alaus baras, esantis adresu (duomenys neskelbtini) į patalpas patenkama pro duris, spynų atraktai tvarkingi. Priešais įėjimo duris yra prekystalis, už jo patenkama pro stumdomas duris arba siaurą tarpą, esantį prie sienos. Apdorojus kasos aparatą juodos spalvos daktiloskopiniais milteliais, išryškėjo pirštų antspaudai, kurie nukopijuoti ant daktiloskopinių plokštelių. Baro viduje ir vidiniame kieme yra vaizdo stebėjimo kameros (b.l. 39-40).

Specialisto išvadoje Nr. 140-(641)-IS1-909 nurodyta, kad du rankos pirštų pėdsakai paimti įvykio vietos apžiūros metu 2018-11-19 UAB „Čer ir Ko“ alaus bare, adresu (duomenys neskelbtini) yra palikti O. S. kairės rankos smiliumi ir bevardžiu pirštais (b.l. 81-83).

Daiktų pateikimo protokolu R. Č. ikiteisminiam tyrimui pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais. (b.l. 50-51). Vaizdo įrašų apžiūros protokole užfiksuota, kad bare yra 6 lankytojai, 5 vyrai ir 1 moteris. Moteris tamsiais plaukais, apsirengusi šviesios spalvos megztiniu ir juodos spalvos sijonu. 19.58.43 (val., min. sek.) minėta moteris atsiranda už baro stalo, suka kasos aparato spynelėje esantį raktelį, pakelia kasos aparatą ir ieško slapto užrakto, vėl sukioja raktelį, maigo mygtukus. Nepavykus atidaryti kasos aparato stalčiaus, minėta moteris grįžta prie kompanijos. 20.01.15 ji vėl prieina prie kasos aparato, maigo jo klaviatūrą, kilnoja jį. 20.01.58 atsidaro kasos aparato stalčius, moteris iš jo ima popierinius pinigų banknotus ir uždaro minėtą stalčių, užsikiša pinigus už sijono juosmens nugaros pusėje, grįžta prie baro lankytojų. 20.02.27 prie baro prekystalio prieina šviesiaplaukė moteris (barmenė), kuri pastumia kasos aparatą toliau nuo baro stalo krašto. Pirmoji moteris prieina prie kitos prekystalio pusės, jos abi bendrauja. 20.50.48 moteris, tamsiais plaukais, apsirengusi šviesios spalvos megztiniu ir juodos spalvos sijonu prieina prie prekystalio, spaudinėja kasos aparato mygtukus, sukioja jo užrakto spynelėje esantį raktą, 20.52.55 atidaro kasos aparato stalčių ir paima iš jo pinigus. 20.53.05 uždaro stalčių, pinigus laiko kairėje rankoje, 20.53.16 prie prekystalio prieina kita moteris, minėta moteris tamsiai plaukais paimtus pinigus slepia po megztiniu (b.l. 52-59).

Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra O. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 60).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL (įsigaliojus naujai BK 190 straipsnio redakcijai – 3 MGL) bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-30/2010, 2K-428/2011).

Vadovaujantis galiojančia teismų praktika, įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis - išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją ir patenkant be kliūčių – kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti. Įsibrovimas – visuomet neteisėtas, neleistinas patekimas į patalpą. Neteisėtumas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į patalpą apskritai draudžiama įeiti be atskiro, šiuo atveju, gyvenamųjų patalpų savininko ar teisėto naudotojo leidimo. Dėl šių aplinkybių įsibrovimu laikomas ir neteisėtas patekimas į gyvenamąją patalpą ne tik pašalinant tam tikras kliūtis, trukdančias patekti į jas, tačiau įsibrovimu laikomas ir patekimas į atviras, neužrakintas gyvenamąsias patalpas be savininko sutikimo. Kliūčių nugalėjimas, pasireiškęs spynos atrakinimu, nuplėšimu, durų išlaužimu ar panašiais veiksmais, nėra būtinas įsibrovimo į patalpą požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98-139/2016).

Kartu pažymėtina ir tai, kad vagystės dalyku gali būti tik kilnojami ir ekonominę vertę turintys daiktai. Pagal teismų praktiką banko mokėjimo kortelės daiktams, kurie gali būti pagrobti vagystės būdu, nepriskiriami, nes šios kortelės neturi savarankiškos ekonominės vertės, o yra tik priemonė prieiti prie sąskaitoje esančių lėšų. Šiuo atveju kaltinamosios veiksmus vertinti kaip BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką taip pat nėra pagrindo, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ji turėjo tyčia pagrobti būtent mokėjimo korteles. Pati kaltinamoji teigė, kad šias kortelės išmetė netoli įvykio vietos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas iš kaltinimo šalina trijų mokėjimo kortelių vagystę.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamoji O. S. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas. Kaltinamosios kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: pačios kaltinamosios duotais parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita bylos medžiaga. Teismo konstatuoja, kad O. S. 2018-07-04 19.45 val. įsibrovė į gyvenamojo namo patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausančias M. L. M., ir iš patalpose buvusios moteriškos rankinės pagrobė piniginę „Samsonite“, 50 eurų vertės, kurioje buvo 130 eurų grynųjų pinigų. Taip pat O. S. 2018-11-19 apie 20.00 val. būdama bare, esančiame (duomenys neskelbtini), užėjo už prekystalio ir atidarė kasos aparato stalčių (įsibrovė į saugyklą) bei pagrobė ten buvusius 340 eurų grynųjų pinigų, priklausančių UAB „Čer ir Ko“. O. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip dvi nusikalstamos veikos. Kadangi byloje ginčo šioje dalyje nėra, teismas plačiau dėl įrodymų ir kvalifikacijos nepasisako.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas O. S. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pirmiausia teismas atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – O. S. padarė du baigtus turtinio pobūdžio apysunkius nusikaltimus nuosavybei, vertinama ir pagrobto turto vertė, kuri nėra didelė. Nusikalstamos veikos motyvas savanaudiškas, nukentėjusiesiems iš jų pagrobtas turtas negrąžintas, padaryta žala neatlyginta. Teismas atsižvelgia į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltinamoji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Kartu teismas įvertina ir kaltinamosios asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. tai, kad O. S. anksčiau 12 kartų teista, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 109-132), nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimo priklausomybės ligų įskaitose nepateikta. Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pakankamai trumpą laiko tarpą nuo paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo iki naujo nusikaltimo padarymo, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, tokia bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atitiks protingumo ir teisingumo kriterijus bei padės įgyvendinti bausmės paskirtį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamoji dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64(1) straipsnio nuostatos ir kaltinamajai O. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

O. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Dėl civilinių ieškinių

M. L. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo 195 eurų sumai ir 200 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 34).

UAB „Čer ir Ko“ pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės žalos padarymo 340 eurų sumai. (b.l. 61).

Kaltinamoji su civiliniais ieškiniais sutiko, ieškiniai pagrįsti, todėl tenkintini visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

Šiuo konkrečiu atveju nėra abejonės, jog dėl kaltinamosios veiksmų M. L. M. patyrė psichologinį diskomfortą, tačiau civiliniame ieškinyje nenurodyta kiek laiko truko diskomfortas ar kiti nepatogumai. Objektyvių duomenų, kad dėl kaltinamosios įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiajai ilgam laikui sutriko psichinė ar fizinė sveikata ar kilo kokie nors kiti ilgalaikiai padariniai, byloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais teismas daro išvadą, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala vertinama 200 eurų.

Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2018-07-04 veika), ir paskirti jai laisvės atėmimą 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

O. S. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2018-11-19 veika), ir paskirti jai laisvės atėmimą 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir O. S. paskirti 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir O. S. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 10 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios M. L. M. civilinį ieškinį dėl 395 eurų turtinės ir neturtinės žalos padarymo tenkinti visiškai. P. M. L. M. iš O. S. 395 eurų turtinės žalos atlyginimo.

UAB „Čer ir Ko“ civilinį ieškinį dėl 340 eurų turtinės žalos padarymo tenkinti visiškai. Priteisti UAB „Čer ir Ko“ iš O. S. 340 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Pranka