Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-11-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1288-524/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
2S-1288-524/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05954-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Pareiškėjas
O. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1288-524/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05954-2020-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.11.4 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos O. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos O. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 19 d. gautas pareiškėjos O. G. pareiškimas, kuriuo prašoma: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo; 2) įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlikti veiksmus, t. y. neterminuotai atnaujinti vandens ir elektros energijos tiekimą gyvenamajam namui ir sudaryti paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį su I. G., gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi nustatė terminą nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams pašalinti.

3. Byloje 2020 m. rugsėjo 3 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas, kuriuo prašoma: 1) įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“, AB „Ignitis“ atnaujinti vandens ir elektros energijos tiekimą gyvenamajai patalpai, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), ir sudaryti neterminuotas paslaugų pirkimo–pardavimo sutartis su I. G., gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-315(12.7), kurio pagrindu buvo įregistruota A. B. Ž. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini); 3) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre įregistruotus M. B. vardu, perleidimo draudimo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus. Teismas nurodė, jog pateiktas atskirasis skundas turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytus bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus ir papildomus apeliaciniam ar atskirajam skundui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai). Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 1 punktą apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą. Apeliaciniame skunde taip pat turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai). Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad atskirasis skundas yra pateikiamas dėl teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, tačiau atskirojo skundo rezoliucinėje dalyje pareiškėja minėtos teismo nutarties panaikinti neprašo, o prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, iš atskirojo skundo turinio nėra aiškios aplinkybės, patvirtinančios sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, t. y. negalima nustatyti pareiškėjos nesutikimo su teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi motyvų. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjai nustatytinas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos ištaisyti atskirojo skundo trūkumus – pareikšti aiškų reikalavimą ir nurodyti jį pagrindžiančias faktines aplinkybes (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, atskirasis skundas bus paliktas nenagrinėtas (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

5. Byloje 2020 m. rugsėjo 17 d. gautas pareiškėjos patikslintas atskirasis skundas, kuriuo prašoma: 1) pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-315(12.7), kurio pagrindu buvo įregistruota A. B. Ž. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti kaip neteisėtą ir negaliojančią Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisę į žemės sklypą, gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini); 3) taikyti laikinąją apsaugos priemonę, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo; 4) įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlikti veiksmus, t. y. neterminuotai atnaujinti vandens ir elektros energijos tiekimą gyvenamajam namui ir sudaryti paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį su I. G., gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini); 5) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. ir 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis pripažinti absoliučiai negaliojančiomis ir jas panaikinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjos O. G. 2020 m. rugsėjo 3 d. atskirąjį skundą ir 2020 m. rugsėjo 17 d. patikslintą atskirąjį skundą su pateiktais priedais laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjai.

7. Teismas nurodė, kad, susipažinus su patikslinto atskirojo skundo turiniu, matyti, jog pareiškėja tinkamai neištaisė atskirojo skundo trūkumų. Neištaisius atskirojo skundo trūkumų, atskirasis skundas ir patikslintas atskirasis skundas su pateiktais priedais laikytini nepaduotais ir grąžintini pareiškėjai (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Byloje 2020 m. spalio 8 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas, kuriuo prašoma: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patikslinto atskirojo skundo reikalavimus palikti nepakeistus; 2) civilinę bylą perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

9. Atskirajame skunde nurodoma daug faktinių aplinkybių, susijusių su ankstesniais teismų procesais kitose bylose, cituojami teismų sprendimai, tačiau jie nesiejami su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumu ar nepagrįstumu. Atskirajame skunde iš esmės nenurodomi motyvai ir argumentai, kurių pagrindu turėtų būti tenkinami atskirojo skundo reikalavimai. Kiek tai susiję su skundžiamas nutartimi, tik paminima, jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė teisėja, priėmusi sprendimus ir kitose bylose, be to, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta ignoruojant CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 184 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

12. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria teismas pareiškėjos O. G. 2020 m. rugsėjo 3 d. atskirąjį skundą ir 2020 m. rugsėjo 17 d. patikslintą atskirąjį skundą su pateiktais priedais laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjai. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė teisėja, priėmusi sprendimus ir kitose bylose, be to, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta ignoruojant CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 184 straipsnio 1 dalį.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

13. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis garantuoja teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra išaiškinęs, kad ši teisė apima ir teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą yra suprantama kaip kiekvieno asmens teisė, kad jo reikalavimai, susiję su jo civilinėmis teisėmis ir pareigomis, būtų išnagrinėti teismo ar tribunolo (žr. EŽTT Didžiosios kolegijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimo byloje Nait-Liman prieš Šveicariją, peticijos Nr. 51357/07, p. 112–113).

14. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisinėje valstybėje kiekvienam užtikrinama galimybė savo teises ginti teisme nuo kitų asmenų neteisėtų veiksmų, taip pat nuo valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį asmeniui turi būti garantuojama teisė turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą; šią teisę turi kiekvienas asmuo; asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso; asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija – tai procesinio pobūdžio garantija, esminis asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto elementas, būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga, neatskiriamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinio elementas. Teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą. Kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo, įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).

15. Visgi, EŽTT savo praktikoje pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti veiksmingą teisingumo vykdymą, šią teisę gali riboti nacionalinės procedūros. Atsižvelgiant į tai, teisė kreiptis į teismą nereiškia, jog valstybės narės negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo nustatymo. EŽTT praktikoje yra išaiškinta, kad asmens teisė kreiptis į teismą tam tikrais atvejais gali būti apribota, pavyzdžiui, senaties terminais, teismo mokesčiais, teisinio atstovavimo reikalavimu (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimo byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 22083/93; 22095/93, p. 50–51, 1985 m. gegužės 28 d. sprendimo byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 8225/78, p. 57, 2012 m. spalio 9 d. sprendimo byloje R. P. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 38245/08, p. 63–67) ir pan., ir tai nelaikoma Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Taigi, vien tik tvarkos kreiptis į teismą buvimas ir formalių reikalavimų nustatymas dar savaime nereiškia, kad yra suvaržyta atitinkamo asmens teisė kreiptis į teismą ir nepagrįstai apsunkintas šios teisės įgyvendinimas ar pažeidžiama pati teisė į teisminę gynybą. Tačiau svarbu, kad tokiais ribojimais ar jų taikymu nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati kreipimosi į teismą teisės esmė (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimo byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70, p. 38).

16. Nacionalinį civilinių bylų procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Taigi, procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti procesinio dokumento trūkumus teismui neatsisakant iš karto priimti su trūkumais pateikto dokumento, tačiau, besikreipiančiam asmeniui neištaisius nurodytų procesinio dokumento trūkumų ir nepasinaudojus jam suteiktu antru šansu, įstatymo keliamų reikalavimų neatitinkantis dokumentas negali būti priimtas teisme. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente, be kita ko, turi būti: procesinio dokumento pobūdis ir dalykas; aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; priedai, pridedami prie pateikiamo procesinio dokumento (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4–6 punktai).

17. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ar nutartį, tačiau teismas, spręsdamas apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą, privalo patikrinti, ar nėra jo formos ir turinio trūkumų. CPK 338 straipsnis nustato, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Taigi, atskirojo skundo turiniui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111-114 straipsniai), nustatyti specialūs CPK 306, 311 straipsniuose išdėstyti reikalavimai. Jeigu paduotas atskirasis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną; priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas, nustatęs, kad pateiktas atskirasis skundas neatitinka nustatytų reikalavimų, taiko atskirojo skundo trūkumų šalinimo institutą.

18. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 1 punktą atskirajame skunde turi būti nurodytas skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą. Atskirajame skunde taip pat turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (atskirojo skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas taip pat siejamas su įstatymo reikalavimu apeliantui aiškiai suformuluoti atskirojo skundo dalyką (apelianto prašymą), kuris turi būti susijęs su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dėl kurio yra paduotas skundas. Pagal CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktą atskirajame skunde turi būti nurodytas apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas). Pagal šios įstatymo nuostatos prasmę apelianto prašymu (atskirojo skundo dalyku) turi būti išreiškiamas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 337 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, turi teisę savo nutartimi: 1) palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; 2) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės; 3) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; 4) pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalis).

19. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teisme 2020 m. rugpjūčio 19 d. gautas pareiškėjos prašymas: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo gyvenamajam namui ir žemės sklypui, esantiems (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti AB „Klaipėdos vanduo“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlikti veiksmus, t. y. neterminuotai atnaujinti vandens ir elektros energijos tiekimą gyvenamajam namui, bei sudaryti paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį su I. G., gyvenančia adresu (duomenys neskelbtini). Teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9310-618/2020 (vėliau Nr. 2VP-9310-323/2020) nustatė terminą pašalinti nutartyje nurodytiems prašymo trūkumams, t. y. patikslinti pateiktą prašymą bei pateikti duomenis, patvirtinančius prašyme nurodytus reikalavimus, sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio sumokėjimą. Byloje 2020 m. rugsėjo 3 d. gautas pareiškėjos atskirasis skundas. Teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjai nustatytas terminas pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. pareikšti aiškų reikalavimą bei jį pagrindžiančias faktines aplinkybes.

20. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 3 d. atskirajame skunde nurodoma, kad jis teikiamas dėl neatskleistos bylos esmės taikant vandens, elektros energijos, nepertraukiamą tiekimą gyvenamajai patalpai, civilinėse bylose Nr. 2VP-9310-618/2020, A2-2877-980/2020. Išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 3 d. atskirojo skundo turinį, matyti, jog pareiškėja jame konkrečiai Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-9310-618/2020 neįvardija. Šiame atskirajame skunde nurodoma daug faktinių aplinkybių, susijusių su ankstesniais teismų procesais kitose bylose, cituojami teismų sprendimai, tačiau nenurodoma, kokia pirmosios instancijos teismo nutartis ir dėl kokių priežasčių turėtų būti panaikinta ar pakeista. Pareiškėja šiuo atskiruoju skundu reiškia reikalavimus, nesusijusius su kokia nors skundžiama nutartimi, o atkartoja pirminiame prašyme, kuriuo kreipėsi į teismą, išdėstytus reikalavimus bei reiškia naują savarankišką reikalavimą – pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-315(12.7), kurio pagrindu buvo įregistruota A. B. Ž. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina išvada, jog šiame 2020 m. rugsėjo 3 d. atskirajame skunde nenurodytas skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties išvada, kad pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 3 d. atskirajame skunde nenurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, t. y. nenurodytas atskirojo skundo pagrindas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiame atskirajame skunde aiškiai nesuformuluotas atskirojo skundo dalykas (apeliantės prašymas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas), t. y. neišreikštas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 337 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 3 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti (CPK 316 straipsnio 1 dalis).

21. Byloje 2020 m. rugsėjo 17 d. gautas pareiškėjos patikslintas atskirasis skundas. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 3 d. atskirasis skundas ir 2020 m. rugsėjo 17 d. patikslintas atskirasis skundas su pateiktais priedais laikytas nepaduotais ir grąžintas pareiškėjai. Teismas nurodė, jog pareiškėja tinkamai neištaisė atskirojo skundo trūkumų.

22. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 17 d. atskirajame skunde nurodoma, kad jis teikiamas dėl neatskleistos bylos esmės nagrinėjant bylas dėl vandens, elektros energijos, nepertraukiamo tiekimo ir dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-9310-618/2020, taip pat kad jis yra neatsiejama atskirojo skundo dalis. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėja šį atskirąjį skundą pateikė vykdydama teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir siekdama pašalinti 2020 m. rugsėjo 3 d. atskirojo skundo trūkumus. Išanalizavus ir įvertinus pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 17 d. atskirojo skundo turinį, matyti, jog jame taip pat nurodoma daug faktinių aplinkybių, susijusių su ankstesniais teismų procesais kitose bylose, cituojami teismų sprendimai, tačiau nenurodoma, kokia pirmosios instancijos teismo nutartis ir dėl kokių priežasčių turėtų būti panaikinta ar pakeista. Pažymėtina, kad šiame atskirajame skunde netgi nurodoma, kad neprašoma panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-9310-618/2020. Šiuo patikslintu atskiruoju skundu pareiškėja taip pat reiškia reikalavimus, nesusijusius su kokia nors skundžiama nutartimi, o atkartoja pirminiame prašyme, kuriuo kreipėsi į teismą, išdėstytus reikalavimus bei reiškia du naujus savarankiškus reikalavimus – pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu 2007 m. rugsėjo 28 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-315(12.7), kurio pagrindu buvo įregistruota A. B. Ž. nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini) ir panaikinti kaip neteisėtą ir negaliojančią Nekilnojamojo turto registre įregistruotą nekilnojamųjų daiktų nuosavybės teisę į žemės sklypą, gyvenamąjį namą, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 17 d. atskirajame skunde taip pat nenurodytas skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą (CPK 306 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės, t. y. nenurodytas atskirojo skundo pagrindas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), be to, taip pat aiškiai nesuformuluotas atskirojo skundo dalykas (apeliantės prašymas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 5 punktas), t. y. neišreikštas procesinis teisinis reikalavimas, atitinkantis vieną iš CPK 337 straipsnyje nurodytų apeliacinės instancijos teismo teisių. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas visiškai teisėtai ir pagrįstai skundžiama 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nustatė, jog pareiškėja neištaisė teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi nustatytų 2020 m. rugsėjo 3 d. atskirojo skundo trūkumų, todėl teisėtai ir pagrįstai 2020 m. rugsėjo 3 d. atskirąjį skundą ir 2020 m. rugsėjo 17 d. patikslintą atskirąjį skundą su pateiktais priedais laikė nepaduotais bei grąžino pareiškėjai (CPK 316 straipsnio 2 dalis).

23. CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami šalys – bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. CPK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais; jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Pareiškėja nenurodė, kokiu pagrindu ir kaip priimant skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį turėjo būti taikomos šios pareiškėjos atskirajame skunde paminėtos CPK įtvirtintos teisės normos. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Pareiškėja nenurodė kokią įtaką skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui turi jos atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį priėmė teisėja, priėmusi sprendimus ir kitose bylose. Taigi šie pareiškėjos atskirojo skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės teisingam šioje byloje nagrinėjamo atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau nevertina ir dėl jų nepasisako bei atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

24. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo civilinę bylą perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau jokio teisinio ar faktinio pagrindo tenkinti šį prašymą pareiškėja nenurodė. Tokių pagrindų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas, todėl toks prašymas netenkintinas.

25. Esant šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą.

Netenkinti pareiškėjos prašymo civilinę bylą perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Erika Misiūnienė